Civilinė byla Nr. eB2-1474-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00655-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.1; 3.4.3.11

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Usela“ pareiškimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orovita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – M. K.,

n u s t a t ė :

1.       Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Orovita“ (toliau – įmonė, bendrovė, atsakovė) iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Usela“ (toliau ir pareiškėja, bankroto administratorė), nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 6 d. Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, 2021m. birželio 17 d. nutartimi bendrovę nutarta likviduoti dėl bankroto.

2.       Bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Orovita“ bankrotą tyčiniu, įvardijant atsakingus asmenis, sukėlusius tyčinį bankrotą.

3.       Pareiškėja nurodė, kad nutarties iškelti UAB „Orovita“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienai jos vadovo pareigas vykdė M. K., tačiau nemokumo administratorei bendrovės turtas ir dokumentai perduoti nebuvo. Už tai įmonės vadovui buvo skirtos nuobaudos. Pareiškėjos nuomone, bendrovės nemokumą lėmė sąmoningai blogas suinteresuoto asmens M. K. įmonės valdymas. Bendrovė su kreditoriais iš esmės neatsiskaitinėjo nuo 2019 m. vasario mėn. Bendra teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma – 112 757,76 Eur, turto bendrovė neturėjo. Nuo 2020 m. vasario 27 d. įmonėje nebuvo nė vieno darbuotojo. Tai reiškia, kad bendrovė jokių pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, neturėjo. 2019 m. atlikto VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatytas mokesčių vengimas, neteisingų duomenų teikimas, į išrašomų sąskaitų faktūrų registrą nebuvo įtrauktos kai kurios PVM sąskaitos faktūros, bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų. Nuo 2019 m. gegužės mėn. iš bendrovės sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, nebuvo vykdomos jokios piniginės operacijos. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėja daro išvadą, kad bendrovės nemokumą lėmė sąmoningai blogas suinteresuoto asmens M. K. valdymas.

4.       Suinteresuotam asmeniui M. K. teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę asmeniškai 2021 m. spalio 26 d. Terminas atsiliepimui pateikti suėjo lapkričio 9 d. įskaitytinai. Atsiliepimas į prašymą dėl BUAB „Orovita“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateiktas.

Pareiškimas dėl BUAB „Orovita“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas

5.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Orovita“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. sausio 4 d. Įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu nuo 2017 m. vasario 20 d. buvo suinteresuotas asmuo M. K.. Bendrovės pagrindinė veikla – medienos ruoša.

6.       Bankroto byla atsakovei UAB „Orovita“ iškelta 2021 m. vasario 3 d. Bylos duomenys patvirtina, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir turto. Todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. birželio 17 d. nutartimis tvirtinant įmonės kreditorių finansinius reikalavimus buvo vadovautasi pareiškėjos surinktais duomenimis iš viešųjų registrų ir antstolių, taip pat pačių kreditorių prašymais. Iš viso teismo patvirtinta bendra šešių įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 112 757,76 Eur.

7.       Nemokumo administratorės prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu grindžiamas argumentais dėl suinteresuoto asmens M. K. sąmoningų veiksmų blogai valdant bendrovę, jo siekio išvengti atsiskaitymo su kreditoriaus ir apgaulingu bei aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų įmonės finansinių ataskaitų pateikimu, VMI akte nustatyto mokesčio mokėjimo vengimu.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

9.       Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Dėl atsakovės nemokumo momento

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

11.       Iš pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė MB „Buhalterijos LT“. UAB „Orovita“ Juridinių asmenų registrui buvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017, 2018 ir 2019 metus. Įmonės 2018 metų balanso duomenimis, atsakovė turėjo turto iš viso už 129 255 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas, didžiąją jo dalį – 116 244 Eur – per vienerius metus gautinos sumos. Per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 69 601 Eur. 2018 metus atsakovė užbaigė pelningai, gavusi 57 238 Eur pelno. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovė 2018 metais buvo moki ir vykdė ūkinę veiklą.  

12.       Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartyje, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, konstatavo, kad 2019 metais įmonės turtas siekė 63 060 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas (61 644 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 1 416 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2019 metais siekė 159 035 Eur. Atsakovė 2019 m. patyrė 98 475 Eur nuostolį. Vadovaudamasis įmonės 2019 metų balanso duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Orovita“ jau 2019 metais buvo nemoki. Šie finansinės atskaitomybės dokumentai sudaryti 2020 m. kovo 1 d.

13.       Į teismą dėl bankroto bylos UAB „Orovita“ iškėlimo 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi didžiausias jos kreditorius – UAB „Limarko jūrų agentūra“. Kreditorius pareiškime nurodė, kad UAB „Orovita“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2018 m. spalio 26 d. pasirašytą ekspedijavimo darbų sutartį Nr. LIA-2018-10-26-023. Pagal šią sutartį kreditorius įsipareigojo atsakovei teikti krovinių ekspedijavimo paslaugas. Už suteiktas paslaugas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras pareiškimo teismui pateikimo dienai atsakovė buvo skolinga kreditoriui (ieškovei) 72 324,85 Eur. Iš pateiktų pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priedų matyti, kad atsakovė šiam kreditoriui liko skolinga už paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2020m. vasario 27 d. Ieškovės 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta už konteinerio prastovą; 2019 m. birželio 17 d. išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros už konteinerio užlaikymo, sandėliavimo ir transportavimo paslaugas; 2019 m. gruodžio 31 d. išrašyta 3819,53 Eur dydžio sąskaita už uosto mokesčius; paskutinė 21 797,70 Eur. dydžio sąskaita išrašyta 2020 m. vasario 27 d. už konteinerio užlaikymą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. liepos 22 d.

14.       Antrojo pagal dydį kreditoriaus UAB „VKTC“ kreditorinis reikalavimas yra 22 100,40 Eur, kuris susidarė už atsakovei tiektą medieną pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. kovo 29 d.

15.       Kreditoriui UAB „Miško medis“ 6 373,69 Eur dydžio skola susidarė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 18 d. Šis kreditorius ir UAB „Orovita“ vadovas 2019 m. balandžio 11 d. minėtai sumai pasirašė skolų suderinimo aktą. Kreditoriaus pareiškimu teismas 2019 m. gegužės 20 d. išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-15357-921/2019 dėl skolos iš atsakovės išieškojimo, kurio pagrindu antstolės R. G. kontoroje 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0090/19/01109, tačiau skola nebuvo išieškota.

16.       Kitam įmonės kreditoriui UAB „Bemija“ 5 654,26 Eur dydžio skola susidarė už teiktas kuro pardavimo paslaugas pagal 2018 m. lapkričio 7 d. sudarytą sutartį ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Atsakovei 2019 m. kovo 31 d. išrašytą sąskaitą ji iš dalies apmokėjo, o nuo 2019 m. balandžio 30 d. išrašytos sąskaitos nebuvo apmokėtos. Kreditoriaus pareiškimu teismas 2019 m. spalio 10 d. išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-26451-1052/2019 dėl skolos iš atsakovės išieškojimo, kurio pagrindu antstolės A. A. kontoroje 2019 m. gruodžio 4 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/19/03755, tačiau skola nebuvo išieškota.

17.       Dar vienam įmonės kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3 922,55 Eur dydžio skola susidarė dėl gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos, kuri susidarė nuo 2019 m. balandžio 30 d.

18.       Kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ 2 007,01 Eur dydžio skola susidarė pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 2019 m. vasario mėnesį.

19.       VSDFV atsakovė skolos neturėjo (buvo 47,37 Eur permoka).

20.       Iš pateikto AB „Swedbank“ įmonės sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. matyti, kad bendrovė intensyviai ėmė atsiskaitinėti su kreditoriaus nuo 2019 m. vasario 8 d. ir paskutinė piniginė operacija atlikta 2019 m. gegužės 14 d. Po šios datos jokių piniginių operacijų per minėtą sąskaitą nebebuvo daroma.

21.       Bendrovės vardu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. yra registruota viena transporto priemonė – 2002m. laidos automobilis RENAULT LAGUNA, tačiau jos dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Juridinių asmenų registrui pateiktame 2020 m. kovo 2 d. aiškinamajame rašte nurodyta, jog 2019 metų ilgalaikio turto likutinė vertė yra nulis.

22.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra priimtas nagrinėti ieškovės BUAB „Orovita“ ieškinys atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo (civ. byla Nr. e2-1602-413/2021). Nemokumo administratorė nurodytoje byloje savo ieškinį grindžia argumentais, kad vienintelis įmonės akcininkas M. K. 2019 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nepaskirstytą pelną paskirti dividendams ir išmokėti akcininkui 57 154 Eur, iš jos 8 573,10 Eur skirti gyventojų pajamų mokesčiui. Nemokumo administratorės vertinimu, dėl to įmonė tapo nemokia ir kreditoriams tuo buvo padaryta žala.

23.       Iš minėtoje byloje pateikto įmonės kasos išlaidų orderio matyti, kad M. K. iš įmonės kasos 2019 m. balandžio 30 d. išmokėta 48 580,90 Eur dividendų.

24.       Iš kasos knygos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad kasoje pinigų judėjimas vyko iki 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Šiuo laikotarpiu į kasą buvo įnešta 59 092,52 Eur pajamų (gauta tiek iš kreditorių, tiek pats M. K. pinigus įnešdavo pagal avansines apyskaitas) ir patirta 66 414,80 Eur išlaidų (vyko mokėjimai kreditoriams, buvo mokamas darbo užmokestis). Laikotarpio pradžioje pinigų likutis kasoje buvo 8 769,91 Eur, pabaigoje kasoje buvo likę 1 447,63 Eur.

25.       Taigi, aptartos faktinės bylos aplinkybės (rašytiniai įrodymais) patvirtina, kad UAB „Orovita“ nuo 2019 m. kovo mėnesio jau pradėjo vėluoti atsiskaityti su kreditoriais, iš dalies kreditorinius įsipareigojimus dengė, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo pabaigos atsiskaitymai su kreditoriais iš viso nutrūko, dėl ko kai kurie kreditoriai kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo, tačiau vykdant skolų išieškojimą priverstine tvarka, jos nebuvo išieškotos. Į bylą taip pat nepateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė po 2019 m. spalio mėnesio tęsė savo ūkinę veiklą, ir priešingai,  nuo paminėto laikotarpio įmonėje neliko darbuotojų ir visiškai nutrūko atsiskaitymas su kreditoriais.

26.       Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė nuo 2019 m. spalio mėnesio nebevykdė įstatuose apibrėžtos veiklos ir savo įsipareigojimų kreditoriams, bendrovėje taip pat neliko turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Todėl laikytina, kad UAB „Orovita“ nemokia tapo nuo 2019 metų spalio mėnesio.  

Dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais

27.       Iki JANĮ įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu aktuali ir nagrinėjamai bylai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

28.       Teismas šioje nutartyje nustatė, kad bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2019 m. kovo mėnesį, o jos veikla visiškai nutrūko nuo 2019 m. spalio mėnesio. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. kovo 8 d. sudarius ir patvirtinus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus, paaiškėjo, kad ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas siekė 57 238 Eur. 2019 m. balandžio 30 d. vienintelis bendrovės akcininkas priėmė sprendimą paskirstyti 2018 metų pelną, išmokant jam (akcininkui M. K.) 48 580,90 Eur dividendus.

29.       Kaip buvo nurodyta anksčiau, nustatyta, kad atsakovė su finansiniais sunkumais susidūrė nuo 2019 m. kovo mėnesio, tačiau faktiškai nemokia tapo tik 2019 m. spalio mėnesį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu nustatyti, ar BUAB „Orovita“ prie bankroto buvo privesta tyčia dėl to, kad M. K. 2019 m. balandžio 30 d. išsimokėjo sau dividendus.

30.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. 

31.       Kaip minėta, dividendų išsimokėjimo metu atsakovė turėjo finansinių sunkumų, vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau bendrovė tuo metu dar nebuvo nemoki.

32.       Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3 922,55 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė po 2019 m. balandžio 30 d.

33.       Kreditoriui UAB „Limarko Jūrų agentūra“ iki 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė buvo uždelsusi atsiskaityti pagal dvi PVM sąskaitas faktūras – 2019 m. kovo 4 d. sąskaitoje nurodytą sumą 228,41 Eur atsakovė turėjo sumokėti iki 2019 m. kovo 18 d., o 2019 m. kovo 14 d. sąskaitoje nurodytą sumą 53,53 Eur turėjo sumokėti iki 2019 m. balandžio 12 d. Pagal 2019 m. balandžio 10 d. išrašytą sąskaitą 2 692,25 Eur sumą atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gegužės 10 d., o pagal 2019 m. balandžio 17 d. išrašytą sąskaitą 24 846,01 Eur sumą turėjo apmokėti iki 2019 m. gegužės 17 d. Taigi, 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė šiam kreditoriui buvo uždelsusi atsiskaityti 281,94 Eur.

34.       Kreditoriui UAB „VKTC“ pradelsta atsiskaityti suma buvo 21 100,40 Eur, t. y. pagal visas šio kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. buvo pradelsusi atsiskaityti.

35.       Kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ atsakovė 2019 m. balandžio 30 dienai turėjo pradelstą 2 007,01 Eur dydžio įsipareigojimą, kreditoriui UAB „Bemija“ – 998,09 Eur dydžio pradelstą įsipareigojimą, kreditoriui UAB „Miško medis“ – 6 373,69 Eur dydžio pradelstą įsipareigojimą. Tokiu būdu 2019 m. balandžio 30 d. įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma siekė iš 30 761,13 Eur (281,94 Eur + 21 100,40 Eur + 2 007,01 Eur + 998,09 Eur + 6 373,69 Eur).

36.       Iš banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2019 m. kovo 5 d. į atsakovės banko sąskaitą buvo pervesta 170 987,72 Eur, iš šios sumos atsakovė atsiskaitinėjo su kreditoriais: UAB „Pajūrio medis“ sumokėjo 64 937,22 Eur; UAB „Miško medis“ – 4 017,70 Eur; UAB „Limarko jūrų agentūra“ – 28 139,20 Eur; UAB „VKTC“ – 20 000 Eur; UAB „Bemija“ – 972,81 Eur; UAB „TC Euro Group“ – 30 500 Eur; taip pat buvo mokamos draudėjų įmokos.

37.       Taigi, iki 2019 m. balandžio 30 d. su kai kuriais kreditoriais buvo visiškai atsikaityta, nes jie į kreditorių sąrašą neįtraukti (UAB „Pajūrio medis“, UAB „TC Euro Group“), o kitiems kreditoriams atsakovės įsipareigojimai per keletą mėnesių sumažinti ženklia pinigų suma – 53 129,71 Eur. Šios aplinkybės teikia pagrindo išvadai, jog įmonė savo ūkinę finansinę veiklą vykdė įprasta tvarka, t. y. gavusi pinigus iš  savo skolininkų, iš karto atsiskaitinėjo su didžiausiais savo kreditoriais, o skolų VSDF biudžetui ir valstybei (VMI) tuo metu iš viso nebuvo.

38.       Todėl nemokumo administratoriaus argumentai, kad iki 2021 m. gegužės 1 d. atsakovės vadovas sąmoningais ir tyčiniais veiksmais privedė įmonę prie bankroto neturi n ei teisinio, nei faktinio pagrindo, tuo labiau, kad įmonė, kaip nustatyta šioje byloje, faktiškai tapo nemokia tik nuo 2019m. spalio mėnesio. 

39.       Minėta, kad nenustačius priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

40.       Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad viena iš byloje nustatytų aplinkybių –suinteresuoto asmens M. K. išsimokėjimas sau 48 580,90 Eur dydžio dividendų – galėtų būti vertinama civilinės atsakomybės taikymo prasme kitoje byloje, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka tyčiniam įmonės bankrotui konstatuoti, nes tam būtina nustatyti tyčinius vadovo veiksmus siekiant bendrovės nemokumo. Tokie jo veiksmai nenustatyti.  

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto

41.       Nemokumo administratorė savo prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia ir tuo, kad 2019 metais VMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatytas įmonės mokesčių vengimas ir neteisingų duomenų pateikimas.

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI 2019 metais atliko du operatyvius patikrinimus: vieną už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 20 d., kitą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. Pirmoje pažymoje nurodyta, kad 2019 m. vasario 19 d. atsakovei buvo išsiųstas įspėjimas dėl galimo išregistravimo iš PVM mokėtojų, kadangi mokesčių administratoriui nebuvo pateikti mokesčių deklaracijos, apyskaitos, PSF registrai, apskaitos dokumentai tikslu įsitikinti, kad bendrovė vykdo ekonominę veiklą ir deklaruoja teisingus duomenis. Taip pat nurodyta, kad nebuvo pateiktos kelios PVM sąskaitos faktūros. Dėl to pasiūlyta atskaitingam asmeniui pateikti papildomus dokumentus.

43.       Antroje pažymoje nurodyta, kad gavus iš vadovo papildomus dokumentus ir juos išanalizavus, nustatyta, jog iš banko sąskaitos buvo nuolat išiminėjami grynieji pinigai, jie į kasą neįnešami ir iškarto išmokami atskaitingam asmeniui – M. K., kuris nepanaudotų pinigų neįnešė į kasą ar banko sąskaitą. Taip pat nebuvo rastos pirmoje pažymoje nurodytos PVCM sąskaitos faktūros. Įvertinusi pirminiuose dokumentuose užfiksuotas ūkines operacijas, VMI nustatė, kad eksporto, PVM apmokestinamų sandorių vertė ir PVM deklaruoti kontroliuojamo laikotarpio PVM deklaracijose duomenys atitinka duomenis, pateiktus atitinkamų laikotarpių PSF registruose. 

44.       Taigi, nurodytose mokesčio administratoriaus operatyvaus patikrinimo pažymose yra užfiksuoti pavieniai pažeidimai, tačiau jokios nuobaudos už tai atsakingam asmeniui nebuvo taikytos.

45.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

46.       Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nė vienos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos tyčinio bankroto privalomosios sąlygos, todėl operatyvaus patikrinimo pažymose užfiksuoti pavieniai atskaitingo asmens padaryti pažeidimai tvarkant buhalterinę apskaitą negali būti savarankiškas ir pakankamas pagrindas pripažinti BUAB „Orovita“ bankrotą tyčiniu.

Dėl bylos procesinės baigties

47.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nagrinėjamojoje byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių tyčinį blogą UAB „Orovita“ valdymą, ydingą įmonės veiklą bei plėtrą ir pan. Nenustačius sąmoningo ir netinkamo įmonės valdymo požymių, nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Į bylą taip pat nepateikta duomenų apie žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą ir/ar ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina buvo atlikti konkrečioje situacijoje, neatlikimą. Todėl daugiau tikėtina pripažintina išvada, kad UAB „Orovita“ bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, o ne tyčiniai įmonės vadovo veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. 

48.       Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo pripažinti, kad BUAB „Orovita“ buvo privesta prie bankroto tyčia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

nemokumo administratorės prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Orovita“ bankrotą tyčiniu, atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas