Civilinė byla Nr. e2-1612-1025/2016
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01064-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5.
(S)

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 18 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui N. P. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 561,94 Eur žalą privalomo sveikatos draudimo biudžetui neteisėtai panaudojus Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau - ESDK).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 130 str.). Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 285 str. 1 d.).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Vokietijoje atsakovui N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
Remiantis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveiktos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2014-05-14 iki 2014-05-27) atsakovas N. P. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai.
Pažymėtina, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.
Atsakovas N. P., Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Atsakovui suteiktos sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tokiu būdu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (CK 6.246 – 6.249 str.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas atsiliepimo ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės reikalavimą (CPK 178 str.). Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, byloje nepateikta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu, darytina išvada, kad ieškovė turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą, todėl jis turi pareigą atlyginti ieškovei atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti 561,94 Eur žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.280 str.).
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 561,94 Eur nuostolius ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, į.k. 188783981, Pievų tako g.38, Klaipėda, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333, AB Swedbank, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Asta Matulevičienė