Administracinio nusižengimo byla Nr. II-493-1011/2018

Proceso Nr. 4-68-3-02069-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 2 d.

 Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. S. (E. S.) viešame teismo posėdyje  išnagrinėjęs 

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK 2018-08-13 nutarimo Nr. 10-ANR_N-21268-2018 panaikinimo ar pakeitimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – ir Kelių policijos valdyba) Administracinės veiklos skyriaus specialistas 2018-08-13 priėmė nutarimą                                                           Nr. 10-ANR_N-21268-2018 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad E. S. 2018-08-05 apie 9.23 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas – 0,46 prom. alkoholio).

Nutarimu E. S. pripažintas kaltu padaręs Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, taip pat taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

E. S. teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Nutarimą kaip nepagrįstą; arba 2) pakeisti Nutarimą taikant ANK 34 str. 5 d., t. y. paskirti 300 Eur baudą, o administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą neskirti, ar skirti kiek galima trumpesniam laikui. Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad pažeidimo dienos išvakarėse visos dienos metu besidarbuodamas namuose išgėrė apie 6 skardines alaus. Po to anksti, t. y. apie 22 val., nuėjo miegoti, todėl, prieš vairuodamas automobilį buvo užtikrintas, kad alkoholio organizme jau nebus. Ryte jautėsi puikiai, nejautė jokių neblaivumo simptomų, todėl buvo tikras, kad yra visiškai blaivus. Vartodamas išvakarėse alų, dar nežinojo, kad kitą dieną reikės vairuoti, tačiau iš ryto paskambino sutuoktinė ir paprašė skubiai atvažiuoti, nes susirgo neseniai gimusiai dukrelė, todėl sėdo už vairo. Sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus girtumą buvo nustebęs, kad iškvėptame ore alkoholio garų koncentracija lygi 0,46 prom., prašė policijos pareigūno leisti atlikti pakartotinį neblaivumo nustatymo testą, tačiau pareigūnas to padaryti neleido. 2018-08-05 10.30 val. kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą siekiant nustatyti jo neblaivumą pagal kraujo mėginį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje (specialisto išvada Nr. T-A 7745/2018(01)) nustatyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio koncentracija yra 0,25 prom. Todėl nesutinka, jog vairavo neblaivus, tai pat ir su neblaivumo fiksavimo procedūra. Teigia, kad policijos pareigūnai galėjo leisti pakartotinai atlikti testą neblaivumui patikrinti. Mano, kad vertinant asmens neblaivumą turi būti atsižvelgta į visus neblaivumą patvirtinančius faktorius – eisena, svyravimas, stovėjimo poza, elgsena, nuotaika, kalba, gestikuliavimas ir pan. Jei pareigūnai būtų tinkamai vadovavęsi alkoholio matuoklio instrukcija bei leidę pakartotinai atlikti alkoholio iškvėptame ore koncentracijos testą, alkoholio koncentracija iškvėptame ore būtų buvusi kur kas mažesnė, neviršijanti įstatymu nustatytos leidžiamos ribos. Be to, alkoholio garų koncentracija jo iškvėptame ore yra nurodyta be paklaidos. Mano, kad matavimo tikslumą galėjo įtakoti ir beveik nepertraukiamas šio matuoklio naudojimas.

E. S. pažymėjo, kad yra jaunas, doras, dirbantis žmogus. Nuo 2013 metų dirba sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo vieta (duomenys neskelbtini), nuo gyvenamosios vietos yra atitolusi apie 30 kilometrų, t. y. į abi puses išeina apie 60 kilometrų. Važiavimas viešuoju transportu užimtų į vieną pusę apie 1,5 val. Darbas prasideda anksti, kartais septintą, o kartais ir šeštą valandą ryto, todėl viešuoju transportu nuvykti iki jo yra ganėtinai komplikuota. Darbe yra charakterizuojamas teigiamai. Yra sukūręs šeimą, kurioje visai neseniai, t. y. 2018-05-17, gimė dukrelė. Sėkmingai ugdant vaiką, reikia jį vežioti periodiniams sėkmingo vystymosi patikrinimams ar susirgus į polikliniką, gydymo įstaigas, tačiau neturint teisės vairuoti būtų labai apsunkinta galimybė tai atlikti. Todėl netekus vairuotojo teisių, kenčia ne tik jis, bet ir jo šeima, nes sutuoktinė teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo. Tvirtina, kad taip pat privalo rūpintis kartu gyvenančiu savo tėvu J. S., kuris yra tik iš dalies darbingas, jo darbingumas yra 60 proc. Teisės vairuoti transporto priemones taip pat reikalingos dėl to, kad 2016 metų šeima yra paėmusi kreditą, už jį įsigijo žemės sklypą su sodo namu. Šiuo metu namas yra renovuojamas ir ruošiamas tinkamai gyventi atėjus šaltam metų periodui. Todėl, kiekvieną dieną po darbo važiuoja į sklypą vykdyti įvairius renovacijos ir statybinius darbus. Iš jo vieno pajamų dabar yra išlaikoma šeima, mokamas būsto kreditas ir atliekami renovacijos darbai. Todėl netekus teisės vairuoti, gali netekti darbo, taip pat ir pajamų. Pabrėžė, kad per 12 metų vairavimo praktiką nei karto nebuvo padaręs šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Skundo reikalavimus E. S. pagrindė ir teismine praktika.

Kelių policijos valdyba teismui pateiktame atsiliepime paaiškino, kad administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, alkotesterio parodymais, pareigūno tarnybiniu pranešimu. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu E. S. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 7745/2018(01). Išvadoje nurodyta, kad 2018 08 05 10:35 val. iš E. S. buvo paimtas kraujo mėginys nustatyti alkoholio kiekiui jo organizme. Nustatyta, kad E. S. kraujyje mažiausia alkoholio koncentracija 0,25 %o (promilės) etilo alkoholio. Kraujo mėginys buvo paimtas praėjus 1.12 val. po testavimo alkoholio matuokliu Alcotest ARBL-0760, 0804050.

Pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62-3686/2008). Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Kiekvienas žmogus, priklausomai nuo jo patyrimo vartoti alkoholį, per valandą sudegina tam tikrą kiekį alkoholio – nuo 0,15 promilės iki 0,3 promilės. Vadinasi, po tam tikro laiko atliktas kraujo tyrimas neparodo asmens neblaivumo laipsnio, kuris buvo vairavimo metu. Tuo tarpu traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn yra svarbus tik toks girtumo laipsnis, koks jis buvo vairavimo metu. Paprastai geriausiai asmens būseną vairavimo metu, ne duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, atspindi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Nr. 2AT-12-2013). Nagrinėjamu atveju, tikrinant asmenį alkotesteriu buvo laikomasi taisyklių, alkotesteris buvo tinkamas naudoti, nėra užfiksuota pažeidimų, kurie galėtų daryti tikrinimo rezultatams, todėl alkotesterio rezultatais nėra pagrindo abejoti. Ar E. S. paskirta nuobauda švelnintina, prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu E. S. palaikė skundo reikalavimus, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti skunde.

Skundas tenkintinas.

ANK 422 str. 5 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur.  Minėto straipsnio 9 d. nurodoma, kad už šio straipsnio 5 d. numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Iš skunde nurodytų motyvų bei teismo posėdžio metu duotų  E. S. paaiškinimų matyti, jog yra keliamos abejonės dėl pažeidimo fiksavimo metu nustatyto neblaivumo fakto, t. y. ar tinkamai buvo atliktos matavimo alkotesteriu procedūros. Taigi, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju E. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Byloje esantys įrodymai – alkotesteriu Alkotest 6810 matavimo kvitas, policijos pareigūno 2018-08-05 tarnybinis pranešimas – liudija, kad 2018-08-05 apie 9.23 val. E. S. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį ir alkotesteriu Alkotest 6810 jam nustatytas 0,44 prom. (įvertinus ± 0,017 prom. matavimo paklaidą) girtumas (b. l. 40, 41).

E. S. savo iniciatyva atvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl neblaivumo laipsnio nustatymo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7745/2018(01) nurodoma, kad E. S. kraujo bandinyje, paimtame 2018-08-05 10.35 val., rasta mažiausia 0,25 prom. alkoholio koncentracija.

Taigi, tiek pažeidimo fiksavimo metu, tiek medicininio neblaivumo patikrinimo metu                 E. S. buvo neblaivus, tačiau neblaivumo laipsnis tikrinant pažeidėjo girtumą iškarto po jo vairuojamo automobilio sustabdymo (9.23 val.), skyrėsi nuo medicininės apžiūros metu (10.35 val. – kraujo mėginio paėmimo) nustatyto neblaivumo. Visuotinai yra žinoma, kad žmogaus organizmas skaido alkoholį ir paprastai per valandą pašalina 0,15-0,2 proc. alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-30 nutartis adm. b. Nr. 2AT-39-2014). Todėl akivaizdu, jog po alkoholio pavartojimo bėgant laikui asmens neblaivumas mažės. Taigi, praėjus maždaug 1.12 val. tarp matavimo alkotesteriu ir neblaivumo patikros medicininėje įstaigoje, iš E. S. organizmo galėjo pasišalinti apie 0,12–0,16 prom. alkoholio. Todėl iškarto po pažeidėjo sustabdymo alkotesteriu Alkotest 6810 atliktos ir vėliau medicininės neblaivumo patikros rezultatų skirtumai yra logiškai paaiškinami ir tarp šių įrodymų nėra jokių prieštaravimų. 

Pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo fiksuotas pažeidimo padarymo, t. y. transporto priemonės vairavimo, metu. Paprastai pareigūnai asmens neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jeigu neįrodoma priešingai. Pažeidimo fiksavimo vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.  

E. S., pripažino, kad vartojo alkoholį (iš vakaro), jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog pareigūnai, atlikę jo neblaivumo patikrinimą alkotesteriu Alkotest 6810, pažeidė tokio matavimo procedūras, pažeidėjas tiek pažeidimo fiksavimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nenurodė. Iš alkotesterio Alkotest 6810 naudojimosi instrukcijos matyti, kad šiuo alkotesteriu asmens patikimas ir tikslus (alkotesterio paklaidos ribose) neblaivumo nustatymas atliekamas vienu bandymu – oro pūtimu. Byloje esantis alkotesterio Alkotest 6810 patikros sertifikatas Nr. 0804050 liudija, jog šio alkotesterio metrologinė patikra galioja iki 2018-09-14. Todėl, E. S. keliamos abejonės dėl alkotesterio matavimų rezultatų, kuriais buvo nustatytas neblaivumas, patikimumo, nes nebuvo leista pakartoti matavimų, yra subjektyvaus pobūdžio, nėra pagrįstos ir vertintinos kaip siekis išvengti atsakomybės. 

Įvertinus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad E. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, šiais veiksmais padarė ANK 422 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn.

E. S. administracinę atsakomybę lengvina tai, kad jis esmines pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad vairavo automobilį iš vakaro vartojęs alkoholį, pripažino, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (ANL 35 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas prašymas taikyti švelnesnę negu ANK 422 str. 9 d. numatyta minimali administracinio poveikio priemonę (neatimant teisės vairuoti transporto priemones ar sumažinti šios teisės atėmimo terminą), būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 str. 5 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Teismo vertinimu, parenkant E. S. skirtinos nuobaudos dydį, negalima neatsižvelgti į tą aplinkybę, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis neženkliai viršijo minimalią ANK 422 str. 5 d. nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą nuo kuios kyla atsakomybė (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,44 prom. įvertinus paklaidą). Tai reiškia, kad E. S. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis, o pažeidėjas, kaip ir pats nurodė, galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo būseną. Pažymėtina, kad E. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau pats pažeidimas nelaikytinas šiukščiu, paskirta 15 Eur bauda yra sumokėta. Už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus E. S. niekada nebuvo baustas. Taigi, jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Be to, UAB „Skuba“ pateiktoje charakteristikoje E. S. apibūdinamas išskirtinai teigiamai, kaip atsakingas, ramaus charakterio darbuotojas. E. S. šeimoje 2018-05-17 gimė vaikas; pažeidėjo tėvas, kuris kartu su juo gyvena, yra tik iš dalies darbingas. Pats E. S. kartu su D. L. yra paėmę didelį kreditą būstui įsigyti, turi vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu nors ir nelaikytinos išskirtinėmis, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais                                   E. S. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK 422 str. 9 d. numatyta minimali. Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net įstatyme numatyta minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą pažeidimą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 nutartis adm. b. Nr. ATP-545-626/2016; 2016-02-10 nutartis adm. b. Nr. ATP-131-211/2016, 2015-06-22 nutartis adm. b. Nr. ATP-654-318/2015 ir kt.).

Kita vertus, teismo nuomone, E. S. visiškai neskiriant ANK 422 str. 9 d. numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 str. numatyti nuobaudos tikslai.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, teismas sprendžia, kad Nutarimas keistinas ir  E. S. už padarytą nusižengimą taikytina švelnesnė negu ANK 422 str. 9 d. numatyta minimali administracinio poveikio priemonė, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Likusioje dalyje Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 6 p., 6 d., teismas

n u t a r i a :

Pakeisti  Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-08-13 nutarimo Nr. 10-ANR_N-21268-2018 dalį, kuria E. S. (E. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Likusią Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-08-13 nutarimo Nr. 10-ANR_N-21268-2018 dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo kopijos išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                        Linas Dūdys