Civilinė byla Nr. e2A-1050-640/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35647-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1.; 2.7.5.; 2.8.1.3.; 2.8.1.7.; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

                  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gravitacija mes tikim“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo ir 2022 m. vasario 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-560-1014/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gravitacija mes tikim“ pareikštą ieškinį atsakovams J. Š. ir mažajai bendrijai „Rideris“ dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo bei panaudojimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, autorinių turtinių teisių pažeidimo.

                Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gravitacija mes tikim“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. Š. ir mažajai bendrijai (toliau – MB) „Rideris“, ir ieškinyje prašė: įpareigoti atsakovą MB „Rideris“ nutraukti mobilių rampų, gaminamų iš frezuotos faneros plokštės jų dalis surišant elastine virve ir/arba suneriant, gamybą, prekybą jomis, siūlymą, sandėliavimą ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje; įpareigoti atsakovą J. Š. sunaikinti visus iš ieškovės pasisavintus dokumentus ir informaciją bet kokiose laikmenose, kuriuose yra užfiksuota informacija apie ieškovės gaminių tiekėjus ir medžiagas, taip pat ieškovės gaminių brėžinius bei uždrausti juose esančią informaciją panaudoti atsakovo komercinėje veikloje, t. y. mobilių rampų, gaminamų iš frezuotos faneros plokštės jų dalis surišant elastine virve ir/arba suneriat, gamybą, prekybą jomis, siūlymą ir sandėliavimą, taip pat uždrausti tokią informaciją perduoti tretiesiems asmenims; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašo pakeisti ieškinio reikalavimus: įpareigoti atsakovus nutraukti mobilių rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ gamybą bei platinimą, įskaitant viešą siūlymą jas pirkti ar tikslinę jų reklamą, skatinančią vartotojus jas įsigyti, ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje; priteisti iš atsakovo MB „Rideris“ ieškovės naudai 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimą (reikalaujamos turtinės žalos dydis bus patikslintas atsakovui MB „Rideris“ pateikus prašomus išreikalauti duomenis).

2.       Ieškovė UAB „Gravitacija mes tikim“ ieškinyje nurodė, jog ieškovės parduodamų rampų autorius – L. G. – 2017 m. spalio 5 d. pasiūlė atsakovui J. Š. prisijungti prie komandos ir padėti surinkinėti šias rampas. Atsakovas ilgainiui perėmė iš esmės visas funkcijas, susijusias su minėtų mobilių rampų gamyba, pradedant žaliavų užsakymu, bendravimu su tiekėjais, gaminių surinkimu ir baigiant surinktų gaminių išsiuntimu pirkėjams ieškovės svetainės ir „Amazon“ paskyros administravimu. Ieškovės bendradarbiavimas su atsakovu J. Š. tęsėsi iki 2019 m. kovo mėnesio, tačiau iki 2019 m. rugsėjo mėnesio dar vyko susirašinėjimas dėl galutinio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Nutrūkus ieškovės bendradarbiavimui su atsakovu J. Š. buvo pastebėta, kad jis 2019 m. balandžio 25 d. įregistravo domeną www.byclex.com, o netrukus svetainėje pradėjo reklamuoti analogiškas mobilias rampas ir susijusias prekes, jas taip pat reklamavo savo Facebook paskyroje. Tolesniam veiklos vykdymui atsakovas J. Š. 2019 m. spalio 4 d. įsteigė MB „Rideris“, kuris toliau ir vykdo mobilių rampų siūlymą bei prekiauja jomis svetainėje www.byclex.com. Palyginus ieškovės ir atsakovų gaminius tapo akivaizdu, kad atsakovai ne tik nesąžiningai konkuruoja, gamindami ir siūlydami mobilias rampas, bet ir nes jų gaminiai kopijuoja ieškovės gaminius bei jų skiriamuosius elementus, bet ir naudoja ieškovės komercinę-gamybinę paslaptį, kurią pasisavino. Maža to, nusipirkus vieną iš atsakovų gaminių ir palyginus jį su atitinkamu ieškovės gaminiu, paaiškėjo, kad atsakovai naudoja tas pačias medžiagas (fanerą, tokią pačią elastinę virvę, tokius pačius dažus) bei originalų plokščių sujungimo būdą elastinėmis virvėmis, o svarbiausia – ieškovės brėžinius, kuriuose yra nurodytas specialus plokštės briaunų frezavimo kampas, sudarantis galimybę sujungti atskiras dalis bei išlaikyti surinkto gaminio stabilumą. Ši informacija nėra viešai prieinama informacija. Be minėtų brėžinių ir juose pateiktos detalios techninės informacijos būtų neįmanoma pagaminti gaminius, kuriuos atsakovai siūlo savo svetainėje www.byclex.com. Nors ieškovės gaminiai pradėti gaminti tik 2017 metų pavasarį, tačiau dėl savo unikalumo jie yra gerai žinomi ir vertinami jų vartotojų grupėje. Tokie gaminiai buvo pirmieji pasaulyje, tad siekiant pabrėžti jų identitetą buvo nuspręsta pasirinkti ryškias spalvas, gaminių dažymui buvo parinkti specialūs dažai. Tam, kad šie gaminiai būtų žinomi, ieškovė investavo į jų reklamą. Ieškovės produkcija taip pat yra reklamuojama „Instagram“ socialiniame tinkle bei „YouTube“ ir turi didelį sekėjų ratą. Todėl dėl atsiradusių atsakovo gaminių ieškovė jau neteko ne vieno užsakymo, taigi patyrė ir nuostolius – taigi tokiais nesąžiningais veiksmais atsakovas ne tik pasinaudojo ieškovės komercine-gamybine paslaptimi, bet ir padarė tiesioginę turtinę žalą ieškovei. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, ieškovės autoriaus teises bei pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi.

3.       Atsakovai J. Š. ir MB „Rideris“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia ne apginti tariamai pažeistas teises, tačiau trikdyti atsakovo MB „Rideris“ ūkinę komercinę veiklą ir, pasitelkiant teismo procesą, eliminuoti iš rinkos atsakovą MB „Rideris“, kaip ieškovės konkurentą, bei apriboti atsakovo J. Š. teisę į darbą ir teisę užsiimti ūkine komercine veikla. Atsakovas J. Š. nebuvo ir nėra prisiėmęs jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Atsakovai neatlieka jokių tariamų ieškovės komercinių paslapčių atskleidimo
ir naudojimo nesąžiningai konkuruoti veiksmų, kadangi: ieškinyje abstrakčiomis kategorijomis nurodyta informacija nėra ir negali būti laikoma komercinėmis paslaptimis, nes neatitinka komercinės paslapties požymių; ieškovė su atsakovu J. Š. nebuvo ir nėra sudaręs jokio susitarimo, kuris identifikuotų ieškovės komercinę paslaptį ir nustatytų kokius nors įsipareigojimus
atsakovui J. Š.; atsakovai nenaudojo ir nenaudoja ieškovės nurodomos
informacijos, o atsakovo MB „Rideris“ parduodamas rampas, kitas prekes ir jų brėžinius
sukūrė, pagamino patys; atsakovai patys ieškojo medžiagų tiekėjų su kuriais būtų bendradarbiaujama arba rampų gamybai reikalingas medžiagas pirko iš didžiųjų statybinių medžiagų prekybos centrų; atsakovas MB „Rideris“ savo prekes pardavinėja visai per kitus pardavimo kanalus nei ieškovė. Atsakovai neatliko Konkurencijos įstatymo (toliau-KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neva imituojant gaminius ir jų skiriamuosius požymius. Neegzistuoja nė viena iš Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlygų: atsakovas, gamindamas savo produkciją, neimituoja ieškovės gaminių. Atsakovo gaminių ir ieškovės gaminių naudojamų medžiagų ir konstrukcijos panašumai yra nulemti techninių priežasčių, o ieškovė neturi jokių išimtinių teisių (patento) į techninius sprendimus dėl medžiagų naudojimo ar gaminio
konstrukcijos elementų. Atsakovo MB „Rideris“ gaminių elementai, atliekantys ne technines, o estetines funkcijas, yra visiškai skirtingi nuo ieškovės gaminių elementų atsakovas MB „Rideris“ neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų klaidinama dėl gaminio tapatybės ar pasinaudojama kito ūkio subjekto reputacija, šiais veiksmais neva siekiant gauti nesąžiningos naudos ieškovė neturi jokių autorių turtinių teisių, kadangi jos gaminių elementai turi išimtinai funkcinę (techninę) reikšmę, dėl ko jų panaudojimas gaminyje nėra originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl tariamų neteisėtų veiksmų nutraukimo yra teisiškai ydingi ir negali būti tenkinami, kadangi: atsakovai neatliko ir neatlieka jokių ieškovės nurodomų neteisėtų veiksmų; atsakovai, tiek investuodami savo laiką, tiek investuodami pinigines lėšas, patys sukūrė atsakovo MB „Rideris“ gaminamas ir parduodamas rampas, kitus gaminius pagal atsakovo J. Š. parengtus brėžinius; atsakovas J. Š. ieškovės atžvilgiu nebuvo prisiėmęs jokių sutartinių nekonkuravimo įsipareigojimų, už tokius neegzistuojančius nekonkuravimo įsipareigojimus atsakovui J. Š. nebuvo ir nėra mokama kompensacija. Tuo tarpu tokius sutartinio pobūdžio įsipareigojimus, be jokio kompensacijos mokėjimo ieškovė siekia nustatyti teismo proceso pagalba; ieškovės reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies įtvirtintoms pamatinėms teisei į darbą ir teisei užsiimti komercine veikla; ieškovės reiškiami reikalavimai atsakovui J. Š., kaip fiziniam asmeniui, yra teisiškai ydingi ir net negali būti reiškiami pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo praktiką; pareikštais reikalavimais ieškovė siekia eliminuoti iš rinkos atsakovą MB „Rideris“, kaip ieškovės konkurentą, arba mažų mažiausiai sutrikdyti atsakovo MB „Rideris“  ūkinę komercinę veiklą; ieškovė siekia nustatyti tokius draudimus, kokių nustatyti neleistų net patentų teisė.

4.       Ieškovė dublike nurodė, kad kaip bendrovės akcininkui atsakovui J. Š. buvo prieinama visa komerciškai vertinga, su gaminių gamyba bei pateikimu rinkai susijusi informacija, kuri nebuvo prieinama viešai. Ieškovės sukurta mobili dviračių rampa buvo unikalus gaminys viso pasaulio mastu ir neturėjo atitikmenų rinkoje. Atsakovas J. Š. administruodavo ieškovės valdomas internetinę parduotuvę mtbhopper.com ir ieškovės paskyrą amazon.com pardavimų platformoje, atsakovų pirmasis pirkėjams pasiūlytas gaminys buvo populiariausia tarp ieškovės klientų esanti mobili rampa „Kicker“ – ieškovės siūlomos mobilios rampos „Lite“ atitikmuo. Atsakovai, žinodami ieškovės patiriamus gamybos, gaminių pristatymo klientams bei reklamos kaštus, taip pat žinodami ieškovės gaminiams naudoti reikalingų žaliavų bei detalių gamintojus, turėdami ieškovės gaminių brėžinius, galėjo nedelsdami į rinką patiekti pigesnį ieškovės gaminamų rampų analogą. Atsakovų nurodoma aplinkybė, neva kiti subjektai, konkuruojantys su ieškove gamina ir pardavinėja tapačias mobilias dviračių rampas, yra klaidinga, atsakovų nurodomas, kaip tapačias ieškovės rampoms, yra siūlomos ieškovės teises pažeidžiančių asmenų. Tiek gaminio forma, tiek minėtas skiriamasis gaminio požymis - rampos galimybė tapti „lagaminu / kuprine“ – nėra funkcinė savybė. Šis
ieškovės gaminio elementas ne tik užtikrina gaminio savitumą bei patrauklumą, bet ir yra neatsiejamai susijęs su bendru gaminio išoriniu vaizdu. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovų gaminys yra laikytinas ieškovės gaminio imitacija. Patiekdami į rinką gaminį, kuris imituoja ieškovės gaminį, atsakovai siekia nesąžiningai gauti naudos pasinaudodami ieškovės įgyta reputacija. Ieškovės gaminių dizainai laikytini autorių teisių apsaugos objektais, nes ieškovės gaminių dizainus sukūręs L. G., turintis aukštąjį išsilavinimą gaminių dizaino kūrimo srityje, pasirinkdamas gaminių formą išreiškė savo kūrybinius gebėjimus bei atliko laisvus kūrybinius pasirinkimus. Ieškovės gaminių dizaino originalumą patvirtina tai, kad rinkoje, iki ieškovės, nebuvo nei vieno gaminio, kuris galėtų būti laikomas tapačiu ar bent jau tam tikru laipsniu panašiu. Ieškovės gaminių dizaino sprendimai buvo nulemti dizainą kūrusio asmens noro sukurti kiek įmanoma mobilesnę dviračio rampą, kuri, dėl gaminių sudedamųjų dalių išdėstymo, dydžio bei panaudotų medžiagų, būtų patogi transportuoti rampą ją naudojantiems dviračių sporto entuziastams. Kuriant dviračių rampų dizainą buvo panaudoti tokie dviračių rampų elementai, sudarantys šių gaminių vaizdą, kurie objektyviai nėra būdingi šios rūšies gaminiams. Akivaizdu, kad kurdamas gaminių dizainą L. G. pasirinko itin originalią gaminio formą, kuri geriausiai išpildo jo kūrybinę idėją. Ieškovės gaminių dizainas yra originalus kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos) rezultatas, kuris yra saugomas autorių teisių, o atsakovo gaminiai yra ieškovės gaminių dizaino kopijos, todėl atsakovai laikytini pažeidusiais ieškovės turtines autorių teises.

5.       Atsakovai triplike nurodė, kad ieškovės reikalavimai iš atsakovo MB „Rideris“ priteisti tariamai patirtos 10 000 Eur žalos atlyginimą yra nepagrįsti. Neegzistuoja ir ieškovė neįrodė atsakovo MB „Rideris“ civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovai neatliko ieškovės nurodomų pažeidimų; atsakovai neatlieka jokių tariamų ieškovės komercinių paslapčių atskleidimo ir naudojimo nesąžiningai konkuruoti veiksmų, kadangi neegzistuoja ir ieškovė neįrodė vienas po kito sekančių aplinkybių, kad būtų galima spręsti apie ieškovės komercinių paslapčių atskleidimą ir naudojimą nesąžiningai konkuruoti; ieškovė abstrakčiomis kategorijomis nurodyta informacija nėra ir negali būti laikoma komercinėmis paslaptimis, nes neatitinka komercinės paslapties požymių; ieškovė nebuvo apsibrėžusi ir atsakovui J. Š. nebuvo identifikavusi, kad kokia nors konkreti informacija galėtų būti laikoma ieškovės komercinėmis paslaptimis. Ieškovė su atsakovu J. Š. nebuvo ir nėra sudariusi jokio susitarimo, kuris nustatytų kokius nors įsipareigojimus atsakovui J. Š.; ieškovė neįrodė, kad būtų perdavusi atsakovui J. Š. konkrečią komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Ieškovė byloje kaltina atsakovus neva naudojus ieškovės informaciją, kuri
buvo sukurta, atsirado jau po atsakovo J. Š. ir ieškovės bendradarbiavimo pabaigos;
atsakovas J. Š. neperdavė atsakovui MB „Rideris“ jokios ieškovės komercines paslaptis galinčios sudaryti informacijos, o visi ieškovės teiginiai grindžiami prielaidomis, deklaratyviais
pareiškimais; atsakovai nenaudojo ir nenaudoja ieškovės nurodomos informacijos, o atsakovės MB „Rideris“ parduodamas rampas „Kicker“ ir „Yumpy“ bei jų brėžinius sukūrė, pagamino patys. Ieškovės ir atsakovo MB „Rideris“ gaminiai, jų brėžiniai yra skirtingi. Atsakovai patys ieškojo medžiagų tiekėjų su kuriais būtų bendradarbiaujama arba rampų gamybai reikalingas medžiagas pirko iš didžiųjų statybinių medžiagų prekybos centrų. Atsakovas MB „Rideris“ savo prekes pardavinėja visai per kitus pardavimo kanalus nei ieškovė. Atsakovai neatlieka Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neva imituojant gaminius ir jų skiriamuosius požymius. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlygų: atsakovas MB „Rideris“, gamindamas savo produkciją, neimituoja ieškovės gaminių. Atsakovo gaminių ir ieškovės gaminių naudojamų medžiagų ir konstrukcijos panašumai yra nulemti techninių priežasčių, o ieškovė neturi jokių išimtinių teisių (patento) į techninius sprendimus dėl medžiagų naudojimo ar gaminio konstrukcijos elementų. Rampos galimybė tapti lagaminu/kuprine nėra gaminio skiriamasis požymis, o grynai techninė savybė. Iki ieškovei pradedant vykdyti veiklą 2016 metais, jau 2015 m. birželio 1 d. rinkoje buvo pardavinėjamos rampos, kurios susilanksto į kuprinę. Atsakovo MB „Rideris“ rampų elementai, atliekantys ne technines, o estetines funkcijas, yra visiškai skirtingi nuo ieškovės rampos „MTB Hopper Lite“; atsakovas MB „Rideris“ neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų klaidinama dėl gaminio tapatybės ar pasinaudojama kito ūkio subjekto reputacija, šiais veiksmais neva siekiant gauti nesąžiningos naudos. Atsakovai nepažeidė jokių tariamų ieškovės autorių turtinių teisių. Ieškovė tokių autorių turtinių teisių neturi, kadangi jo išskirti gaminių elementai (medžiagos,
konstrukcijos elementai), neva pažeidžiantys jo autorių turtines teises, turi išimtinai
funkcinę (techninę) reikšmę, dėl ko jų panaudojimas gaminyje nėra originalus kūrybinės
veiklos rezultatas. Ieškovė neįrodė ir neegzistuoja žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovė
byloje nepateikė jokių įrodymų nei dėl ieškovei neva padarytos žalos fakto, nei dėl
deklaruojamo 10 000 Eur žalos dydžio. Neegzistuoja ir ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovo MB „Rideris“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės deklaruojamos žalos. Ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovą J. Š. ir atsakovą MB „Rideris“ nutraukti rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ gamybą, platinimą, reklamą bei uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje yra
nepagrįsti, teisiškai ydingi ir negali būti tenkinami, kadangi: atsakovai neatliko ir neatlieka jokių ieškovės nurodomų neteisėtų veiksmų; atsakovai, tiek investuodami savo laiką, tiek investuodami pinigines lėšas, patys sukūrė atsakovo MB „Rideris“ gaminamas ir parduodamas rampas pagal atsakovo J. Š. parengtus brėžinius; ieškovė nepagrįstai reikalavimus reiškia atsakovui J. Š., kai rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ gamybos ir pardavimo veikla užsiima atsakovas MB „Rideris“. Ieškovės reikalavimai atsakovui J. Š., kaip fiziniam asmeniui, yra teisiškai ydingi ir net negali būti reiškiami pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo praktiką; atsakovas J. Š. ieškovės atžvilgiu nebuvo prisiėmęs jokių sutartinių nekonkuravimo įsipareigojimų, už tokius neegzistuojančius nekonkuravimo įsipareigojimus atsakovui J. Š. nebuvo ir nėra mokama kompensacija. Tuo tarpu tokius sutartinio pobūdžio
įsipareigojimus, be jokio kompensacijos mokėjimo ieškovė siekia nustatyti teismo proceso pagalba. Ieškovės reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies įtvirtintoms pamatinėms teisei į darbą ir teisei užsiimti komercine veikla; pareikštais reikalavimais ieškovė siekia eliminuoti iš rinkos atsakovą MB „Rideris“, kaip ieškovės konkurentą, arba mažų mažiausiai sutrikdyti atsakovo MB „Rideris“ ūkinę komercinę veiklą; ieškovė siekia nustatyti tokius laike neribotus draudimus, kokių nustatyti neleistų net patentų teisė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė:

6.1.                      Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais atsakovų atstovų teismo posėdžio metu akcentuotus argumentus, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovas MB „Rideris“ žalą sukėlė, panaudojusi ieškovės komercinę paslaptį, pirmiausiai turi aiškiai įvardyti ir įrodyti, kokia konkrečiai informacija buvo atsakovo J. Š. atskleista ir atsakovo MB ,,Rideris“ panaudota, tuomet – pagrįsti, kad atskleista ir panaudota informacija buvo konfidenciali ir sudaranti ieškovės komercinę paslaptį (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose teismo posėdžio metu iš esmės abstrakčiai nurodė, kad visa informacija apie įmonės klientus ir tiekėjus, kainodarą ir rampos brėžiniai, informacija apie ieškovės naudojamas medžiagas yra įmonės komercinė paslaptis. Teismas sutinka, kad atsakovui J. Š., kaip įmonės akcininkui, de facto savo darbu prisidėjusiam prie įmonės veiklos, galėjo būti žinoma su bendrovės veikla susijusi informacija. Kartu pabrėžtina tai, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos, grindžiamos neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu, atlyginimo, turi pareigą įvardyti konkrečią informaciją, atitinkančią komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, kurią atsakovas neteisėtai atskleidė, o atsakovas MB „Rideris“ neteisėtai panaudojo, nesąžiningai konkuruodama su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė turi detalizuoti, kurie būtent duomenys laikytini komerciškai vertingais, suteikiančiais įmonei konkurencinį pranašumą jos vykdomos veiklos rinkoje. 

6.2.                      Iš esmės ieškovė nenurodė, kokį konkurencinį pranašumą atsakovui MB „Rideris“ suteikė ieškovės turėta informacija apie tiekėjus ir klientus. Byloje esama duomenų, jog medžiagas, reikalingas produkcijos gamybai, atsakovas perka iš kitų tiekėjų, su kuriomis ieškovė nėra bendradarbiavusi. Atsakovo MB „Rideris“ bendradarbiavimas su ieškovės tiekėjais savaime nėra draudžiamas; neteisėtu ir draudžiamu būtų pagrindas pripažinti atsakovo elgesį, jeigu bendradarbiavimas su tiekėjais būtų pradėtas neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad atsakovas sutartinius santykius su ieškovės tiekėjais užmezgė neteisėtai pasinaudojęs tam tikra konfidencialia ieškovės informacija, sudarančia komercinę paslaptį. Ieškovė nesirėmė tuo, kad ieškovei buvo taikomos individualios tiekėjų prekių pardavimo, pardavimų kainos, individualios nuolaidos, kitos išskirtinės bendradarbiavimo sąlygos, kurios ieškovei turėjo komercinę vertę ir suteikė konkurencinį pranašumą. Teismo proceso metu į bylą nepateikta rašytinių sutarčių, kuriose būtų nustatytos individualios ieškovės ir tiekėjų bendradarbiavimo sąlygos, susitarta dėl išskirtinių teisių. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas J. Š. atskleidė ir perdavė atsakovui MB „Rideris“ tokio pobūdžio konfidencialią informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį, o MB „Rideris“, pasinaudojusi gauta informacija, užmezgė bendradarbiavimą su tais tiekėjais palankesnėmis sąlygomis, taip šiuos tiekėjus perimdama iš ieškovės.

6.3.                      Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad ieškovė savo teisių pažeidimą iš esmės sieja su klientų praradimu. Siekdamas atsikirsti į ieškovės teiginius apie atsakovo veikloje naudojamus tuos pačius pardavimo kanalus, atsakovas teikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas naudoja visiškai kitus prekių pardavimo kanalus nei tuos, kuriuos pagal viešai prieinamą informaciją naudoja ieškovė. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės klientai būtų nutraukę sutartis su ieškove, ar kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų nebūtų įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų prieš klientus.

6.4.                      Ieškovė byloje nepateikė ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas J. Š. būtų atskleidęs ieškovės kainodarą ar rinkodaros planus, kad tokia kainodara, rinkodaros planai, kaip komercinė paslaptis, būtų egzistavę. Viso bylos proceso metu ieškovė taip ir nepaaiškino, kokie būtent duomenys sudaro ieškovės kainodaros sistemą, neatskleidė komerciškai vertingų rinkodaros planų duomenų. Sutiktina, kad ieškovės komercine paslaptimi laikytina informacija apie prekių kainodarą, ieškovės kainų nustatymo metodiką, rinkodaros planus. Tačiau kartu nurodytina tai, kad vien tokios informacijos žinojimo faktas neįrodo atsakovo MB „Rideris“ neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtu atskleidimu ir panaudojimu.

6.5.                      Pripažintina taip pat ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ėmėsi teisinių, techninių, organizacinių priemonių, informacijai, susijusiai su teikėjais ir klientais, brėžiniais apsaugoti, byloje nėra duomenų, jog būtų sudaryti konfidencialumo, nekonkuravimo susitarimai, atitinkamų duomenų, kuriuos ieškovė laikė komercine paslaptini, sąrašas ar pan. Pripažintina, kad ieškovė iš esmės nesiėmė jokių protingų teisinių, techninių, organizacinių pastangų ieškovės turimai informacijai apie klientus, tiekėjus, brėžinius apsaugoti.

6.6.                      Ieškovė pardavinėja pagal gaminių brėžinius pagamintą produkciją – mobilias surenkamas rampas, kurią gali įsigyti bet kuris suinteresuotas asmuo ir įsigijęs matyti tiek ieškovės naudojamas medžiagas (fanerą, elastinę virvę ir kt.), šių medžiagų panaudojimo būdus ir techniką. Jokių užslėptų elementų, kurie būtų nematomi vizualiai, ieškovės gaminamoje produkcijoje nėra. Ieškovė savo interneto tinklalapyje taip pat skelbia gaminamų rampų fotonuotraukas bei surinkimo instrukcijas, kuriose aiškiai matyti visos ieškovės gaminius sudarančios dalys ir tai, kokias medžiagas ieškovė naudoja. Interneto tinklalapiuose, kuriuose pardavinėjama ieškovės produkcija, taip pat viešai skelbiama, iš kokių medžiagų (pavyzdžiui, kad naudojama drėgmei atspari fanera, cinku padengtus užsegimus, cinku padengtus lankstus, nerūdijančio plieno kniedes) yra gaminamos rampos bei kokie yra rampos matmenys bei naudojami kampai. Akivaizdu, kad ieškovė turėjo dalintis informacija (įskaitant ir ginčo informaciją, pavyzdžiui, apie gaminių brėžinius) ne tik su akcininkais, bet ir su kitais trečiaisiais asmenimis, su ieškovės gaminamų rampų pjovimo, frezavimo darbus atliekančia įmone, ir byloje nėra duomenų, jog būtų imtasi priemonių brėžinių duomenims apsaugoti. Tačiau byloje esama duomenų, jog ne tik atsakovas, bet ir kiti subjektai, konkuruojantys su ieškove, neturėję jokių teisinių santykių su ieškove, taip pat sugebėjo pagaminti ir pardavinėja mobilias surenkamas rampas, kurios susilanksto į lagaminą ar kuprinę, įskaitant ir mobilias surenkamas rampas iš faneros ir elastinių virvių. Taigi ieškovės gaminių brėžinių informacija, gaminių techninė informacija bei informacija apie ieškovės naudojamas medžiagas, kaip , beje, ir apie pardavimo kanalus, yra prieinama ir skelbiama, lengvai randama ar net akivaizdi.

6.7.                      Nagrinėjamo ginčo atveju teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįvardijo konkrečių duomenų, kurie, vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, galėtų būti kvalifikuoti kaip ieškovės komercinė paslaptis, ir kuriuos atsakovas J. Š. atskleidė atsakovui MB „Rideris“, o šis, panaudojęs tokius duomenis, įgijo konkurencinį pranašumą prieš ieškovę (CPK 12, 178 straipsniai). Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų, tarp jų – netiesioginių, visumą, apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas J. Š. atskleidė ir perdavė, o atsakovas MB „Rideris“ panaudojo tam tikrą ieškovės konfidencialią informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, dėl to nesąžiningai įgijo konkurencinį pranašumą prieš ieškovę (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi neįrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėti veiksmai, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies nuostatas (CK 6.246 straipsnis).

6.8.                      Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, esą atsakovo gaminamos mobilios surenkamos rampos „Kicker“ ir „Yumpy“ yra ieškovės gaminamos dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ kopijos, imitacijos. Lietuvos dizaino sąjunga ir jos dizaino ekspertas T. K., palyginę ieškovės dviračių rampą „MTB Hopper Lite“ ir MB „Rideris“ dviračių rampas „Byclex Kicker“, „Byclex Yumpy“, jų dizainą, padarė išvadą, jog dviračių rampos „Byclex Kicker“, „Byclex Yumpy“, kuriomis prekiauta iki 2020 m. rugpjūčio, bei šių rampų versijos, kuriomis prekiaujama nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, yra savarankiškai išvystyti gaminiai su savo individualiais techniniais ir dizaino sprendiniais. Atsakant į vertinimui pateiktus klausimus, konstatuota, kad šios rampos negali būti laikomos dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ nei kopija, nei modifikacija, nei imitacija. Byloje pateikti ieškovės 2021 m. gegužės 25 d. specialistų vertinimai taip pat nepatvirtina ieškovės gaminio kopijavimo ar imitavimo: ieškovės pasitelkti specialistai lygino atsakovo MB „Rideris“ dviračių rampų versijas, kurias atsakovas pradėjo gaminti dar 2020 m. rugpjūtį, su ieškovės dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ versija, kurią ieškovė pradėjo gaminti tik 2021 m. pradžioje, be to, specialistų selektyviai lygintos pavienės dviračių rampų „Byclex Kicker“ ir „Byclex Yumpy“ dalys su ieškovės dviračių rampa. Nors 2021 m. gegužės 25 d. specialistų išvadoje nurodoma, jog bus lyginamas vizualinis panašumas, tačiau analizuojami techniniai aspektai ir pagal juos daromos išvados (pavyzdžiui, rampų ažūriniai elementai – rampos dalyse išpjautos skylės, kad rampa būtų lengvesnė transportuoti), be kita ko, iš minėto rašytinio įrodymo turinio neaišku, koks klausimas buvo pateiktas specialistams.

6.9.                      Teismas pažymėjo, kad siekdami paneigti ieškovės teiginius, esą atsakovai pasinaudojo ieškovės gaminių brėžiniais, juos persiuntė gamybai, neinvestavo nei laiko, nei pinigų į savo produkcijos kūrimą ir dėl to pardavinėja ieškovo dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ kopijas, atsakovai teikė į bylą šiuo teiginius paneigiančius įrodymus, pagrindžiančius, kad pats atsakovas J. Š. sukūrė tiek rampas „Kicker“ bei „Yumpy“, tiek ir šių rampų prototipų ir galutinių gaminių brėžinius, naudodamasis savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais. Byloje pateikti ginčo rampų brėžinius lyginant vizualiai, akivaizdu, kad ieškovės rampos ir atsakovo rampų brėžiniai nesutampa, yra skirtingi, atsakovų kartu su atsiliepimu į ieškinį bei su tripliku pateiktas ieškovės gamintos rampos „MTB Hopper Lite“ ir atsakovo gamintų rampų „Kicker“ bei „Yumpy“ techninis (konstrukcinis) ir vizualus palyginimas patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo rampos skiriasi tiek technine (konstrukcine) prasme, tiek ir vizualiai. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovas J. Š. pats apie 7 mėnesius kūrė rampos „Kicker“ prototipą, jį testavo, kol sukūrė galutinį gaminį ir jo brėžinius. Atsakovai į bylą taip pat pateikė dokumentus pagrindžiančius, kad atsakovai investavo ne tik laiką, bet ir pinigines lėšas į gaminamos produkcijos kūrimą. Kartu su tripliku teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovas J. Š. pats apie 4 mėnesius (nuo 2019 m. gegužės pabaigos iki 2019 m. rugsėjo pabaigos) kūrė rampą „Yumpy“, siuntė šios rampos prototipo brėžinius bandinių išpjovimui ir frezavimui ir galutinį gaminį pradėjo gaminti 2019 m. rugsėjo 24 d.. Taigi ieškovės teiginys, jog atsakovas be jokių pastangų bei lėšų panaudojo savo veikloje brėžinius, nepagrįstas. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas negebėtų ginčo prekių pagaminti savarankiškai, jeigu nebūtų ieškovės brėžinių,– kiti subjektai (ne šio ginčo šalys) taip pat gamina ir pardavinėja mobilias surenkamas rampas, įskaitant ir mobilias surenkamas rampas iš faneros ir elastinių virvių, kurios susilanksto į lagaminą ar kuprinę.

6.10.                      Neteisėtas naudojimasis kito ūkio subjekto pasiekimais – reputacija ar įdirbiu (angl. free riding), pasaulinėje praktikoje pripažįstamas nesąžiningos konkurencijos veiksmu, tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio atsakovo veiksmų neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad atsakovas MB „Rideris“ būtų naudojęsis ieškovės reputacija siekdamas nesąžiningai konkuruoti. Savo ruožtu pažymėtina, kad ieškovė savo veiklą sėkmingai rinkoje vykdo labai ribotą laiko tarpą. Byloje nepateikta jokių rinkos tyrimų ar kitų duomenų, kokie veiksniai lemiamai įtakoja pirkėjo pasirinkimą įsigyti ieškovės ar atsakovo parduodamą prekę, ieškovė byloje nesirėmė vartotojų pirkimo elgsenos tyrimo duomenimis ar kitais įrodymais, kurie pagrįstų, jog pirkėjai renkasi prekę pirkti iš atsakovo, suklaidinti dėl gaminio tapatybės. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas MB „Rideris“ atliktų veiksmus, kuriais būtų klaidinama dėl atsakovo gaminamų ir parduodamų dviračių rampų tapatybės – MB „Rideris“ savo dviračių rampas žymi žymeniu „Byclex“, kuris nėra panašus į ieškovės žymenį „MTB Hopper“.

6.11.                      Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovės gaminama dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ yra autorių teisių objektas ir ar ieškovės autorių turtinės teisės nagrinėjamu atveju buvo atsakovo pažeistos ir yra gintinos pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad jai buvo perduotos turtinės autoriaus teisės į savarankišką kūrinį, t. y. rampą „MTB Hopper Lite“, o atsakovas, kopijuodama jos gaminį, pažeidžia  ieškovės turtines teises. Autorių teisės apsaugai atsirasti šiuo atveju reikšminga nustatyti, ar šiuose objektuose (rampose) pasireiškia originalumas, individualios kūrybos bruožai. Rampas projektavęs asmuo liudytojas L. G. teismui paaiškino, kad pasidomėjęs užsienio patirtimi, sukūrė savo rampą, rampos „MTB Hopper Lite“ kūrėjas yra jis. Visgi ieškovės teismui pateiktas retrospektyvus autoriaus patvirtinimas dėl autorių turtinių teisių perdavimo kelia abejonių, ar ieškovė savo gaminamas rampas „MTB Hopper Lite“ iki ginčo su atsakovu laikė kūriniais. Į kuprinę sulankstomos dviračių rampos rinkoje atsirado dar 2015 m. birželį, kai net nebuvo įsteigta ieškovė. Be to, teismo vertinimu, ieškovės dviračių rampos MTB Hopper Lite ir MB „Rideris“ dviračių rampų „Byclex Kicker“, „Byclex Yumpy“ panašumai dėl naudojamų medžiagų ir konstrukcijos yra nulemti techninių priežasčių.

6.12.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau-ESTT) 2020 m. birželio 11 d. sprendimo byloje Nr. C-833/18 27 punkte išaiškinta, kad: „<...> originalumo kriterijaus negali atitikti objekto sudedamosios dalys, kurioms būdinga tik techninė funkcija, nes visų pirma pagal PINO autorių teisių sutarties 2 straipsnį autorių teisių apsauga netaikoma idėjoms. Iš tiesų suteikti idėjoms autorių teisių apsaugą reikštų galimybę jas monopolizuoti, o dėl to nukentėtų, be kita ko, technikos pažanga ir pramonės plėtra (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 2 d. Sprendimo SAS Institute, C‑406/10, EU:C:2012:259, 33 ir 40 punktus). Kai tokių sudedamųjų dalių išraišką lemia jų atliekama techninė funkcija, įvairūs idėjos įgyvendinimo būdai yra tokie riboti, kad idėja sutampa su išraiška“, o 33 punkte vienareikšmiai pažymėta, kad „tuo atveju, kai gaminio formą lemia tik jo techninė funkcija, tokiam gaminiui negali būti taikoma autorių teisių apsauga“.  Teismas sutiko, kad svarstant klausimą dėl ieškovės gaminių originalumo visų minėto ESTT sprendime pateiktų išaiškinimų kontekste, matyti, kad, ieškovės gaminiai galėtų būti laikomi originaliais kūriniais tik ta apimtimi, kiek jų forma nepaisant techninės paskirties elementų yra originali, išreiškianti autoriaus kūrybiškumą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės išskirti neva originalūs ar saviti jos gaminių elementai (medžiagos, konstrukcijos elementai), pasak ieškovės tariamai suteikiantys jos gaminių formai originalumo, turi išimtinai funkcinę (techninę) reikšmę, todėl jų panaudojimas gaminyje nėra originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Be to, dar kartą paminėtina, jog iki tol, kol 2016 m. ieškovė pradėjo vykdyti veiklą, jau 2015 m. birželį rinkoje buvo pardavinėjama mobili dviračio rampa, susilankstanti į kuprinę. Technines funkcijas atliekantys gaminio elementai negali būti laikomi autorių teisių objektais. Todėl ieškovės gaminiai galėtų būti saugomi kaip autorių teisių objektai tik ta apimtimi, kiek turi originalių (savitų) netechninės paskirties elementų, nes tik jie galėtų atspindėti autoriaus asmenybę ir suteikti gaminių formai originalumo. Kaip minėta, ieškovės dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ netechninės paskirties elementai, kurie išreiškia šios rampos autoriaus kūrybiškumą, skiriasi nuo tokio atsakovo dviračių rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ elementų. Byloje nustačius, kad ieškovė nėra autorių turtinių teisių subjektas, nes ginčo rampos neatitinka kūriniui keliamų reikalavimų, todėl nepatenka į autorių teisės apsaugos sritį, be kita ko, nenustačius šalių gaminamų gaminių kopijavimo fakto, konstatuota, kad atsakovai nepažeidė ieškovės autorių turtinių teisių, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus (mobilių rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ gamybą bei platinimą) ir uždrausti šiuos veiksmus atsakovams J. Š. ir MB „Rideris“ atlikti ateityje atmesti. 

6.13.                      Be kita ko, teismas sutiko su atsakovo atsikirtimų argumentais, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą J. Š. nutraukti neteisėtus veiksmus (mobilių rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ gamybą bei platinimą) ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje atmestinas ir dėl to, jog byloje nėra duomenų, jog mobilių rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ gamybos ir pardavimo veikla J. Š. (fizinis asmuo) užsiima asmeniškai. Aplinkybė, kad atsakovas J. Š. įsteigė analogiška veikla užsiimančią įmonę, savaime nėra neteisėtas veiksmas. Akcentuotina, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas ar darbas tokioje įmonėje per se nėra neteisėta veika, nes įstatymas nedraudžia verstis konkuruojančia veikla, tik reikalauja konkuruoti nepažeidžiant įstatymų. Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad atsakovui susitarimais nebuvo nustatytų ribojimų verstis konkuruojančia veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas J. Š. savo sąsajas su MB „Rideris“ išviešino, nurodydamas savo (vadovo) statusą. Dėl aplinkybės, kad atsakovas MB „Rideris“ verčiasi analogiška veikla, pažymėtina tai, kad liudytojo parodymais nustatyta, kad atsakovas J. Š. yra kalnų dviračių sporto entuziastas, kuris dėl de facto atliekamo bendradarbiavimo su ieškove, įgijo specifinių žinių, įgūdžių, gebėjimų, būtent šioje srityje naudingos patirties, taigi natūralu, kad pasirinko imtis veiklos jam gerai žinomoje srityje. Be kita ko, teismas sutinka, su atsakovo atsikirtimų argumentais, jog reikalavimas įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje atmestinas ir dėl to, jog tokius reikalavimus tenkinus, būtų nustatyti laike neriboti draudimai, kas patvirtina ieškovės reikalavimų ydingumą.

6.14.                      Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad atsakovas MB „Rideris“ savo veikloje panaudojo konkrečius ieškovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis ir dėl to įgijo prieš ieškovę konkurencinį pranašumą (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą draudimą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės įvardytų neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos (CK 6.247 straipsnis). Teismas detaliau neanalizavo šalių argumentų, susijusių su ieškovės reikalaujamos priteisti žalos dydžiu, kadangi, nenustačius neteisėtų atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų, priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos, kaip būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 - 6.247 straipsniai), atsakomybė atsakovui negali būti taikoma, todėl argumentų, susijusių su žalos dydžiu, analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo priteista iš ieškovės atsakovui MB „Rideris“ 17 922,29 Eur  bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir priteista iš ieškovės 5,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Papildomame sprendime nurodyta:

7.1.                      Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gravitacija mes tikim“ pareikštą ieškinį atsakovams J. Š. ir MB „Rideris“ dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo bei panaudojimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, autorinių turtinių teisių pažeidimo, ieškovės UAB „Gravitacija mes tikim“  ieškinį atmetė.

7.2.                      Teisme 2022 m. sausio 19 d. gautas atsakovų MB „Rideris“ ir J. Š. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsakovai prašo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovų J. Š. ir MB „Rideris“ naudai iš ieškovo UAB „Gravitacija mes tikim“ priteisti pagal iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos 2021 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje į bylą pateiktus dokumentus atsakovų patirtas 23 938,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatų ir/ar advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti, 1233,41 Eur išlaidų vertimams ir kitų būtinųjų išlaidų, 13,20 Eur išlaidų Registrų centro duomenims gauti ir 968 Eur išlaidų ekspertiniam vertinimui; taip pat kartu su prašymu teikia dokumentus ir prašo priteisti su bylos nagrinėjimu iš esmės 2020 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžiu susijusias atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: 5535,75 Eur išlaidas advokatų ir/ar advokato padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti, 226,87 Eur kitas su byla susijusias išlaidas.

7.3.                      Teismas spręsdamas šioje civilinėje byloje ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad byla vertintina kaip pakankamai sudėtinga tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės klausimų požiūriu, be to, yra didelės apimties dėl joje pareikštų reikalavimų skaičiaus. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas, be kita ko, atsižvelgė į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 30 d. redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas advokatų darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

7.4.                      Atmetus ieškinį, ieškovės UAB „Gravitacija mes tikim“ patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos, ji turėtų atlyginti atsakovams bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginantis nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų. Teismas atsižvelgdamas į Rekomendacijų nuostatų rekomenduotiną maksimalų užmokesčio dydį, į bylos eigą, teismo proceso metu kilusių papildomų klausimų skaičių ir pobūdį, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydį, sumažino bylinėjimosi išlaidas ir atsakovui MB „Rideris“ iš ieškovės priteisė 17 922,29 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė iš ieškovės 5,58 Eur valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gravitacija mes tikim“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl ieškovės pareikštų neturtinių reikalavimų įpareigoti atsakovus nutraukti mobilių rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ gamybą bei platinimą, įskaitant viešą siūlymą jas pirkti ar tikslinę jų reklamą, skatinančią vartotojus jas įsigyti, ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje ieškovės reikalavimus tenkinti pilna apimtimi; reikalavimą dėl turtinės žalos (41 045 Eur) atlyginimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

9.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

9.1.                      Sprendime pateikta teismo pozicija dėl ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos turinio bei jos kvalifikavimo komercine paslaptimi yra visiškai nenuosekli ir prieštaringa. Teismas sprendime nepagrįstai susiaurino komercinės paslapties sampratą, klaidingai įvertino sąlygas, keliamas informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį bei visiškai neatsižvelgė į bylų dėl komercinės paslapties neteisėto panaudojimo įrodinėjimo specifiką, taip netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Priešingai nei nurodoma sprendime, nurodyta informacija nėra tik abstrakčiomis kategorijomis apibrėžta informacija – tai konkreti komerciškai vertinga informacija, kuri suteikė ieškovei konkurencinį pranašumą prieš visus potencialius konkurentus. Nurodyta informacija buvo ir yra ieškovės veiklos modelio esmė, nuo kurio priklauso ir jo gaunamos pajamos, ir ši informacija nėra laisvai prieinama galimiems konkurentams, todėl ji laikytina slapta.

9.2.                      Atsakovo J. Š. dalyvavimas įsteigiant konkuruojantį verslo subjektą – atsakovą MB „Rideris“ - praėjus keliems mėnesiams po santykių su ieškove pasibaigimo, leidžia pagrįstai preziumuoti, kad atsakovas pasinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją siekiant komercinės naudos ir šie veiksmai laikytini neteisėtais. Teismo teiginys, jog ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad kainodara, rinkodaros planai, kaip komercinė paslaptis, būtų egzistavę prasilenkia su komercine logika bei realybe. Klaidinga laikytina ir teismo pozicija, kad ieškovė savo teisių pažeidimą iš esmės sieja su klientų praradimu. Teismo teiginys, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad klientai būtų nutraukę sutartis su ieškove yra atmestini. Priešingai nei teigia teismas, ieškovė byloje laikėsi pozicijos, jog atsakovai, kaip konkuruojantys subjektai, pasinaudojo iš ieškovės gauta, ir pastarojo per ilgus veiklos metus sukaupta informacija apie kainodarą, tiekėjus, klientus ir jų įpročius ir kt., kas leido minimaliomis pastangomis atsakovams į rinką patiekti pigesnį ieškovės gaminamų rampų analogą.

9.3.                      Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad įrodinėjimas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto panaudojimo turi savitą specifiką, nes sprendžiant, ar asmuo pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Priešingai nei nurodo teismas, nagrinėjamu atveju, byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma - buvusio ieškovės akcininko aktyvus dalyvavimas įsteigiant konkuruojančią bendrovę, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti ieškovės turima slapta ir vertinga informacija, iš esmės analogiškų ir pigesnių ieškovės gaminamoms mobilioms rampoms prekyba, sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota.

9.4.                      Nesutiktina ir su teismo nurodoma aplinkybe, kad ieškovė nesiėmė faktinių, teisinių, techninių priemonių saugoti aptariamą informaciją. Pažymėtina, kad informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Priešingai nei nurodo teismas, nurodyta informacija tenkina visus CK 1.116 straipsnio 1 dalies nurodytus kriterijus, leidžiančius ją pripažinti komercine paslaptimi – ši informacija yra slapta, turi komercinės vertės, nes yra slapta, ir ieškovė ėmėsi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slapta. 

9.5.                      Pažymėtina, kad teismas klaidingai aiškino ir taikė KĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes aplinkybė, kad atsakovų gaminiai nėra vizualiai identiški, nėra reikšminga nagrinėjamos nuostatos taikymui. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad ieškovės gaminių skiriamąjį požymį nulemiantys elementai yra nukopijuoti atsakovo gaminiuose. Visiškai nesuprantama kokia teisinę reikšmę aptariamos nuostatos taikymui turi teismo nurodomos aplinkybės, jog atsakovo gaminio brėžiniai yra skirtingi ar atsakovas J. Š. atliko parengiamuosius darbus prieš pradėdamas savo rampos gamybą. Visiškai nesutiktina su teismo poziciją, kad lyginami gaminiai skiriasi tiek technine (konstrukcine) prasme, tiek ir vizualiai. Savo išvadą teismas iš esmės parėmė tik atsakovų į bylą pateikta dizaino ekspertų išvada, kurioje nurodoma, kad atsakovų gaminiai neva yra savarankiškai išvystyti gaminiai su savo individualiais techniniais ir dizaino sprendiniais, taip pat tai, kad atsakovų rampos negali būti laikomos dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ nei kopija, nei modifikacija, nei imitacija. Akivaizdu, kad vertindamas tik gaminio nuotraukas to įvertinti ekspertas negalėjo, be to, ši aplinkybė net nėra reikšminga atsakant į ekspertui užduotus klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų pateiktoje eksperto išvadoje panaudotos formuluotės abstrakčios ir stokoja aiškumo. Kritiškai vertintina ir eksperto tendencija vertinti ir akcentuoti gaminių elementus, kurie vartotojui bus net nepastebimi. Vien tai, kad atsakovo gaminiai turi individualių savybių ir nėra tapatūs, nereiškia, kad atsakovų gaminiai nėra ieškovės gaminių imitacijos KĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertui nebuvo nurodyta, kokias aplinkybes reikia vertinti, norint konstatuoti gaminio imitavimą ar skiriamųjų požymių kopijavimą aptariamos nuostatos prasme. Priešingai nei sprendime nurodo teismas, būtent ieškovės į bylą pateiktoje išvadoje vertinamas bendras gaminių išorinis vaizdas, o ne jų atskiri elementai. Be to, išvadoje pateikiamas palyginimas būtent su tų atsakovo gaminių versija, kurių gamybą bei platinimą ir siekia nutraukti ieškovė pagal 2021 m. kovo 22 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

9.6.                      Atmestini kaip visiškai nepagrįsti teismo teiginiai, kad 2021 m. gegužės 25 d. specialistų išvadoje analizuojami techniniai aspektai ir pagal juos daromos išvados (pavyzdžiui, rampų ažūriniai elementai – rampos dalyse išpjautos skylės, kad rampa būtų lengvesnė transportuoti); taip pat, kad iš išvados turinio neaišku, koks klausimas buvo pateiktas specialistams.  Pirmame išvados sakinyje aiškiai nurodoma: „atlikome mobilių rampų, gaminamų MTB Hopper (modelis Lite) ir Byclex (modeliai Kicker bei Yumpy), dizaino vizualinio panašumo palyginimą“. Akivaizdu, kad specialistams buvo suformuota užduotis atlikti gaminių vizualų palyginimą, kurį jie ir atliko. Be to, išvadoje aiškiai nurodoma, kokie elementai formuoja lyginamų gaminių vizualią išraišką. Sunkiai suvokiama, kodėl teismas sprendime nurodo, kad ieškovės į bylą pateiktoje išvadoje analizuojami techniniai aspektai. Teismo paminėti ir išvadoje lygintini ažūriniai elementai būtent ir yra susiję su gaminiuose panaudotomis detalėmis su kiaurymėmis, kurios prisideda prie gaminio išorinio vaizdo. 

9.7.                      Siekdami įrodyti, jog neva ieškovės gaminio elementai nėra kažkuo išsiskiriantys, kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovai pateikė įrodymus, kad Rusijoje yra pardavinėjamos tapačios, kaip ir ieškovės, rampos. Iš tiesų, Rusijoje pardavinėjamos rampos yra tapačios ir jas pardavinėja asmenys, kurie kopijuoja ieškovę. Šie pažeidėjai prekybą pradėjo po to, kai rampas įsigijo iš ieškovės. Ši aplinkybė negali paneigti ieškovės gaminių dizaine panaudotų elementų vizualaus išskirtinumo. Sužinoję šią aplinkybę, savo triplike atsakovai jau nebeužsimena apie šiuos Rusijoje parduodamus gaminius, bet pateikė nuotraukas iš kitos svetainės, kurioje parduodamos rampos ir kurios taipogi susilanksto į lagaminą. Tačiau ir ši nurodoma rampa negali paneigti ieškovės rampos dizaino išskirtinumo, nes apart galimybės ją sulankstyti į lagaminą, nėra nei vieno kito tapataus ar bent panašaus elemento – skiriasi panaudotos medžiagos (plastmasė), konstrukciniai bei tvirtinimo elementai, spalvos. Iš esmės atsakovas net nesiekė įrodyti, jog jos yra panašios ir nepateikė jų palyginimo, nes suprato, kad jos yra skirtingos. Negali kilti abejonių, jog atsakovai kopijavo būtent ieškovės gaminius, nes kitų panašiais elementais pasižyminčių gaminių rinkoje tiesiog nėra. O aplinkybė, kad atsakovas dar ir buvęs ieškovės akcininkas, aktyviai veikęs ieškovei pristatant į rinką savo gaminius, tik darkart patvirtina, kad atsakovai kopijavo ieškovę. Neabejotina, kad dėl šių gaminių aukšto laipsnio panašumo vartotojai gali klysti dėl jų kilmės. Teismas klydo vertindamas gaminių panašumą bei klaidingai taikė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Priešingai nei nurodė teismas sprendime, šiuo atveju egzistuoja visi šios nuostatos taikymui būtinos sąlygos, nes atsakovų gaminiai akivaizdžiai imituoja ieškovės gaminių formas ir kitus skiriamuosius požymius, ir todėl šie gaminiai gali klaidinti dėl jų tapatybės. 

9.8.                      Ieškovės nuomone, teismas klaidingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) nuostatas ir teismų praktiką, susijusius su autorių teisių objektui keliamais reikalavimais, autorių teisių suteikiama apsaugos apimtimi ir tai nulėmė klaidingą teismo išvadą. Nagrinėjamu atveju, ieškovės gaminių dizainai laikytini autorių teisių apsaugos objektais, nes ieškovės gaminių dizainus sukūręs L. G., turintis aukštąjį išsilavinimą gaminių dizaino kūrimo srityje, pasirinkdamas gaminių formą išreiškė savo kūrybinius gebėjimus bei atliko laisvus kūrybinius pasirinkimus. Ieškovės gaminių dizaino originalumą patvirtina tai, kad rinkoje, iki ieškovės, nebuvo nei vieno gaminio, kuris galėtų būti laikomas tapačiu ar bent jau tam tikru laipsniu panašiu. Ieškovės gaminio dizainas pasižymi unikaliais gaminio išorinį vaizdą lemiančiais sprendimais bei jų vizualiu įgyvendinimu.

9.9.                      Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovės nurodomi originalūs gaminio elementai turi išimtinai funkcinę (techninę) reikšmę, todėl jų panaudojimas gaminyje nėra originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Atsakovai panaudojo visų ieškovės gaminio išorinį vaizdą lemiančius sprendimus. Šiuo atveju, lyginami atsakovo gaminiai pasižymi visais nurodytais, ieškovės gaminio išorinį vaizdą lemiančiais elementais, todėl atsakovų gaminiai laikytini ieškovės sukurtų gaminių kopijomis. Tai, kad atsakovų gaminiai pasižymi tam tikrais skirtumais, nepaneigia šios išvados, nes autorių teisių pažeidimui konstatuoti nebūtinas visiškas tapatumas, tai pripažįstama ir teismų praktikoje.

9.10.                      Papildomai pažymėtina, kad teismas akivaizdžiai suklydo sprendime nurodydamas, kad iki tol, kol 2016 m. ieškovė pradėjo vykdyti veiklą, jau 2015 m. birželį rinkoje buvo pardavinėjama mobili dviračio rampa, susilankstanti į kuprinę. Nesuprantama, kuo remdamasis teismas nurodė šią aplinkybę, nes į bylą atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog iki ieškovės rinkoje buvo bent vienas kitas panašus gaminys. 

9.11.                      Akivaizdžiai klaidingu ir prieštaraujančiu ATGTĮ nuostatoms pripažintinas ir teismo teiginys, kad ieškovės į bylą pateiktas retrospektyvus autoriaus patvirtinimas dėl autorių turtinių teisių perdavimo kelia abejonių, ar ieškovė savo gaminamas rampas „MTB Hopper Lite“ iki ginčo su atsakovu laikė kūriniais. Ydingu laikytinas ir teismo teiginys, jog ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje atmestinas ir dėl to, jog tokius reikalavimus tenkinus, būtų nustatyti laike neriboti draudimai, kas patvirtina ieškovės reikalavimų ydingumą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio reikalavimas yra teisingas, nes nustačius autorių teisių pažeidimą autorių teisių subjektas turi teisę reikalauti nutraukti neteisėtus pažeidėjo veiksmus ir toks reikalavimas neturi būti ribotas laike. Visapusiškai įvertinus nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ATGTĮ nuostatas, nes ieškovės gaminių dizainas yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, kuris yra saugomas autorių teisių, o atsakovo gaminiai yra ieškovės gaminių dizaino kopijoms, todėl atsakovai laikytini pažeidusiais ieškovės turtines autorių teises.

9.12.                      Sprendime teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes atsakovų veiksmai nelaikytini neteisėtais. Kaip nurodyta aukščiau, teismas akivaizdžiai klydo konstatuodamas, jog atsakovų veiksmai nėra laikytini neteisėtais KĮ ir ATGTĮ prasme, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti tenkinamas. Žemiau pateikiamas reikalavimo pagrindimas. 2021 m. kovo 22 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo pareikšto ieškinio dalyką pakeitė, be kita ko, žemiau nurodytu reikalavimu: - priteisti iš atsakovo MB „Rideris“ ieškovės naudai 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Atsakovo MB „Rideris“ gaminamos ir parduodamos dviračių rampos „Kicker“ ir „Yumpy“ yra ieškovės dviračių rampos „Lite“, kopijos, todėl gamindamas ir parduodamas šias rampas atsakovas MB „Rideris“ pažeidžia ieškovės autorių teises bei daro ieškovei žalą. Atsakovai vykdo veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (KĮ 15 str. 1 d. 3 ir 5 p.; ATGTĮ 15 str. 1 d.). Kartu su prašymu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė pateikė ir prašymą teismui įpareigoti atsakovą MB „Rideris“ pateikti komercinius dokumentus, patvirtinančius turtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingą aplinkybę – pajamas, kurios buvo gautos iš dviračių rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ pardavimų nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo įpareigojimo pateikti prašomus duomenis įvykdymo. Minėtame pareiškime ieškovė aiškiai nurodė, jog reikalaujamo turtinės žalos dydis bus patikslintas atsakovui MB „Rideris“ pateikus prašomus išreikalauti duomenis, nes neturėdamas šių duomenų, ieškovė neturėjo galimybės suformuluoti tikslaus reikalavimo. Tikslus ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo būti suformuluotas tik atsakovams įvykdžius teismo įpareigojimą pateikti duomenys apie aktualiu laikotarpiu iš ginčo gaminių pardavimo gautą grynąją naudą. 2021 m. liepos 16 d., vykdydami teismo įpareigojimą, atsakovas MB „Rideris“ pateikė pažymą, kuri liudija, jog laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. buvo gauta 41 045 Eur grynojo pelno iš dviračių rampų „Byclex Kicker“ ir „Byclex Yumpy“ pardavimo. 2021 m. rugsėjo 2 d., remdamasis pateiktais duomenimis, ieškovė būtent ir patikslino ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo jį padidinamas iki 41 045 Eur. Teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės pateiktą prašymą dėl ieškinio dalyko patikslinimo. Akivaizdu, kad teismas aplaidžiai įvertino ieškovės procesinius dokumentus ir poziciją, nes minėtoje teismo nutartyje nurodytos aplinkybės prieštarauja ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytiems argumentams ir suformuotiems reikalavimams.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai J. Š. ir MB „Rideris“ prašo ieškovės 2022 m. sausio 12 d. apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-560-1014/2022, palikti nepakeistu, priteisti atsakovams iš ieškovės visas atsakovų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.1.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė atmesti ieškovės reikalavimus dėl tariamos žalos atlyginimo atmesti. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, jų visumą, sprendime padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad neegzistuoja ir ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas MB „Rideris“ yra teisėtai įsteigta ir veiklą vykdanti įmonė, užsiimanti analogiška kaip ir ieškovės veikla – mobilių dviračių rampų iš faneros ir kitų prekių dviračių sportui gamyba bei pardavimu. Tuo tarpu ieškovė, neturėdama jokių išimtinių teisių į iš faneros pagamintų mobilių dviračių rampų produktų konstrukciją ar medžiagų šiems produktams panaudojimą, iš esmės siekia, jog atsakovas MB „Rideris“ nutrauktų savo ūkinę komercinę veiklą. Nors ieškovei neturint jokių išimtinių teisių į dviračių rampų produktus, tiek atsakovas MB „Rideris“, tiek ir kiti subjektai turi nevaržomas galimybes ir teisę iš faneros gaminti ir pardavinėti mobilias dviračių rampas. Todėl ieškovės siekiai teismo proceso pagalba atsakovui MB „Rideris“ uždrausti vykdyti ūkinę komercinę veiklą yra nesąžiningi ir neteisėti.

10.2.                      Atsakovas J. Š. nebuvo ir nėra prisiėmęs jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Todėl atsakovas J. Š. turi galimybę nevaržomai naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi garantuojama ir teisės aktuose įtvirtinta teise į darbą bei teise užsiimti ūkine komercine veikla. Atsakovui J. Š. neturint nekonkuravimo įsipareigojimų, ieškovė neturi teisės drausti naudotis įgytais gebėjimais, patirtimi ir žiniomis, kuriuos jis įgijo tiek bendradarbiavimo su ieškove metu, tiek ir bendradarbiaujant ar dirbant pas kitus subjektus arba įgyjant verslo vadybos ir verslo administravimo išsilavinimą. Pažymi, kad būtent naudodamasis savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais atsakovas J. Š. įsteigė atsakovą MB „Rideris“, kuris pradėjo vykdyti ūkinę komercinę veiklą, gaminant, testuojant ir parduodant pačių atsakovų sukurtą produkciją – mobilias dviračių rampas ir kitas dviračių sporto prekes.

10.3.                      Atsakovai neatlieka jokių tariamų ieškovės komercinių paslapčių atskleidimo ir naudojimo
nesąžiningai konkuruoti veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog tam tikra ieškovės informacija atitiktų komercinės paslapties požymius, ir, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, jog atsakovas J. Š. neatskleidė jokios ieškovės komercinės paslapties, o atsakovas MB „Rideris“ neatliko ieškovės komercinės paslapties naudojimo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Ieškovės teiginiai dėl tariamų neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti ir atmestini. Vilniaus miesto apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, jų visumą, sprendime padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, tiek dėl to, kad ieškovė nesaugojo informacijos kaip komercinės paslapties, tiek ir dėl to, jog ieškovės kaltinimai dėl komercinės paslapties atskleidimo, naudojimo nesąžiningai konkuruoti yra neapgrįsti. 

10.4.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos nurodoma informacija atitiktų
komercinės paslapties požymius, t. y. jog apskritai gali būti laikoma komercine paslaptimi. Tačiau ieškovė šios jai tenkančios įrodinėjimo pareigos nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neįgyvendino ir neįrodė, kad kokia nors ieškovės kaip komercinės paslaptys įvardijama konkreti informacija atitiktų aukščiau nurodytus komercinės paslapties požymius. Tačiau priešingai – nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastys ir aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovės nurodoma informacija nėra ir negali būti laikoma komercine paslaptimi. Pirma, kaip teisingai konstatuota sprendime, ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek raštu, tiek ir teikiant paaiškinimus žodžiu abstrakčiai įvardino, jog neva buvo atskleistos, naudojamos jo komercinės paslaptys – ieškovės gaminių brėžiniai, juose pateikta techninė informacija, ieškovės rinkodaros informacija, informacija apie ieškovės tiekėjus, klientus, pardavimų apimtis, naudojamas medžiagas, dažus, kainodarą ir pardavimo kanalus. Atsakant į 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu pateiktus klausimus, ieškovė netgi negalėjo įvardinti konkrečių tiekėjų ar klientų, kuriuos turi omenyje.

10.5.                      Ieškovė byloje nepateikė jokio dokumento, kuris apibrėžtų, kas galėtų būti ieškovės komercine paslaptimi (komercinių paslapčių sąrašo), arba kuriame būtų užfiksuota konkreti informacija ir nurodyta, kad ji yra komercinė paslaptis. Šiame kontekste nesutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde pateikiama nuomone neva teisiškai nereikšminga tai, kad ieškovė neturėjo sudariusi komercinių paslapčių sąrašo ar analogiško dokumento, kuriuose būtų užfiksuota, identifikuota, kokią informaciją ieškovė siekia laikyti komercine paslaptimi. Tokia ieškovės nuomonė neatitinka kasacinio teismo praktikos. Tačiau toks sąrašas, nesant kitų priemonių, savaime nereiškia pakankamos tokios informacijos apsaugos. Be to, aptariama ieškovės pozicija prieštarauja ir naujausiai kasacinio teismo praktikai. Antra, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog ieškovės kaip komercinė paslaptis nurodoma informacija yra viešai prieinama, skelbiama paties ieškovės ir netgi akivaizdi, dėl ko tokia informacija neatitinka neviešumo/slaptumo kriterijaus ir negali būti laikoma komercinėmis paslaptimis. Tą patvirtina šios aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai: kalbant apie ieškovės gaminių brėžinius, jų techninę informaciją bei informaciją apie ieškovės naudojamas medžiagas, gaminių kainodarą, pažymėtina, kad ši informacija yra akivaizdi, viešai prieinama ir skelbiama. Viena vertus, ieškovė pardavinėja pagal gaminių brėžinius pagamintą produkciją – mobilias
dviračių rampas, kurias gali įsigyti bet kuris suinteresuotas asmuo ir įsigijęs matyti tiek ieškovė
naudojamas medžiagas (fanerą, elastinę virvę ir kt.), šių medžiagų panaudojimo būdus ir
techniką. Jokių užslėptų elementų, kurie būtų nematomi plika akimi, ieškovės gaminamoje
produkcijoje nėra. Antra vertus, ieškovė savo interneto tinklalapyje taip pat skelbia jo gaminamų rampų fotonuotraukas bei surinkimo instrukcijas, kuriose aiškiai matyti visos ieškovės gaminius sudarančios dalys ir tai, kokias medžiagas ieškovė naudoja.

10.6.                      Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad kituose tinklalapiuose, kuriuose pardavinėjama ieškovės produkcija, taip pat viešai skelbta iš kokių medžiagų (pavyzdžiui, drėgmei atsparios faneros) yra gaminamos ieškovės dviračių rampos, kokie yra jų matmenys ir naudojami kampai. Galiausiai, pati ieškovė savo interneto tinklalapyje viešai skelbia dviračių rampų kainas; į bylą pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovės informacija apie produkcijos pardavimo kanalus (interneto tinklalapius, per kuriuos pardavinėjamos ieškovės dviračių rampos) yra prieinama viešai ir lengvai randama internete kiekvienam asmeniui. kalbant apie informaciją dėl ieškovės nurodytų tiekėjų pažymėtina, jog informacija apie šių įmonių gaminamas, parduodamas medžiagas, kurias ieškovė teigia naudojantis rampų gamyboje, pakavime, yra skelbiama ir prieinama viešai šių įmonių interneto tinklalapiuose. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokį nors išimtinį bendradarbiavimą su minėtomis įmonėmis ar išskirtines bendradarbiavimo sąlygas.

10.7.                      Taigi, kaip sprendime teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės kaip tariamai komercinė paslaptis nurodoma informacija yra skelbiama, prieinama viešai ir netgi akivaizdi. Todėl tokia neviešumo/slaptumo kriterijaus neatitinkanti informacija nėra ir negali būti laikoma komercinėmis paslaptimis. Trečia, ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo ir neįrodė to, kad jo nurodoma informacija turi komercinę vertę, neva suteikia konkurencinį pranašumą ieškovei. Po to, kai pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodomos, abstrakčiai įvardintos informacijos nepripažino komercine paslaptimi, ieškovė apeliaciniu skundu pradėjo teigti, jog tokia informacija neva yra komerciškai vertinga ir tokį deklaratyvų teiginį grindžia vien tuo, jog ieškovė Lietuvoje pirmoji pradėjo gaminti mobilias dviračių rampas iš faneros bei elastinės virvės. Nors, kaip minėta, iš paties ieškovės viešai skelbiamos informacijos apie gaminius ir (ar) nusipirkus ieškovės dviračių rampą „plika akimi“ yra akivaizdu, kokias medžiagas ir kokiu būdu ieškovė naudoja dviračių rampų gamybai, kas vienareikšmiai paneigia ieškovės teiginius apie neva slaptą informaciją ir tariamą jos komercinę vertę, tariamą konkurencinį pranašumą prieš potencialius konkurentus. Ketvirta, ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų ėmusi kokių nors techninių ir teisinių priemonių saugoti atitinkamą informaciją, kurios tariamu atskleidimu, naudojimu kaltina.

10.8.                      Atsakovus ieškovė tiek bylos nagrinėjimo 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nesiėmė jokių informacijos saugojimo techninių ir teisinių priemonių. Ieškovė, suprasdama, kad tokių techninių ir teisinių priemonių saugoti kokią nors informaciją ėmimasis yra vienas iš komercinės paslapties kriterijų, sugalvojo versiją, jog tarp ieškovės bendrovėje veikusių asmenų neva buvo tarpusavio supratimas, jog jie turi būti lojalūs, vengti interesų konflikto ir laikyti jiems prieinamą informaciją slapta, o ieškovės informacija buvo prieinama tik bendrovės akcininkams, nebuvo patikėta tretiesiems asmenims. Tokia ieškovės sugalvota versija yra teisiškai nereikšminga ir nepatvirtinanti, kad kokią nors informaciją ieškovė būtų saugojęs kaip komercinę paslaptį dėl šių priežasčių: tai, kad atsakovui J. Š. ar kitiems pavieniams asmenims buvo sudaryta galimybė įgyti ieškovės
akcijų, nepatvirtina nei techninių, nei teisinių priemonių ieškovės informacijos apsaugai.

10.9.                      Be to, ieškovė apeliaciniame skunde tikslingai nutyli, kad ieškovė dalindavosi informacija
(įskaitant ir ginčo informaciją, pavyzdžiui, gaminių brėžiniai) ne tik su akcininkais, bet ir
su kitais trečiaisiais asmenimis. Pavyzdžiui, kaip patvirtino ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu, ieškovė dalinosi informacija (gaminių brėžiniais) su ieškovės gaminamų rampų pjovimo, frezavimo darbus atliekančia įmone, nesiimant nei techninių, nei teisinių priemonių informacijos apsaugai. Ieškovė žodžiu aiškino, jog tokie tretieji asmenys (kurie nebuvo Ieškovo akcininkais) neva turėjo saugoti jiems perduotą informaciją „tarpusavio supratimo“ pagrindu, t. y. pačiai ieškovei nesiimant jokių priemonių dėl informacijos saugojimo; galimybė įgyti ieškovės akcijų buvo suteikta ne tik atsakovui J. Š. Kaip patvirtina byloje pateikta akcijų dovanojimo sutartis, galimybė įgyti ieškovės akcijų buvo sudaryta ir kitiems asmenims. 2021 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ilgalaikis ir dabartinis ieškovės akcininkas L. G. patvirtino, kad ieškovės akcininkai (asmenys, kuriems dėl bendradarbiavimo, darbo pas ieškovę buvo sudaryta galimybė įgyti ieškovės akcijų) dažnai keitėsi, o tokių asmenų akcijas supirkinėjo vienas iš didžiųjų akcininkų, taip vis didindamas savo turimų akcijų kiekį; itin svarbu tai, kad nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, nei CK 1.116 straipsnis ar KPTAĮ nuostatos nenumato prezumpcijos, jog bendrovės akcininkams patikima informacija turi būti automatiškai saugoma kaip komercinė paslaptis. Priešingai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato teisę bendrovei riboti akcininko galimybę susipažinti su informacija, kuri būtų bendrovės komercinė paslaptis, ir pareigą bendrovei imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tokios informacijos konfidencialumas nuo jos akcininkų. Taigi, būtent bendrovei ir jos vadovui tenka pareiga imtis techninių ir faktinių priemonių saugoti informaciją ir ši pareiga negali būti perkeliama bendrovės akcininkams. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės apeliacinio skundo teiginius neva tarp ieškovės akcininkų buvo tarpusavio supratimas, jog akcininkai turi būti lojalūs, vengti interesų konflikto.

11.       Atskirajame skunde (apeliaciniame skunde) ieškovė UAB „Gravitacija mes tikim“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. papildomą sprendimą ir sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamus sprendimu argumentus:

11.1.                      Ieškovės nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo atsakovams priteisti maksimalius Rekomendacijose nurodytus užmokesčio dydžius, nes byla nėra sudėtinga, todėl procesinių dokumentų parengimas negalėjo pareikalauti didesnių nei įprastai laiko sąnaudų, analizuojant bylos medžiagą, teikiant atsikirtimus.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovų pateiktas triplikas savo
turiniu yra iš esmės tapatus atsiliepimui į ieškinį, todėl jo parengimas negalėjo pareikalauti didelių laiko sąnaudų. Be to, teismas neįvertino, kad, remiantis atsakovų atstovų pateikta atliktų darbų ataskaita, aptariamus procesinius dokumentus parengė advokato padėjėjas. Dėl šios priežasties teismas klaidingai apskaičiavo maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą. Teismas visiškai neanalizavo atsakovų pateiktų išlaidų detalizacijoje nurodytų dydžių ir nepasisakė dėl šių išlaidų faktinio pagrįstumo. Priešingai nei nurodo teismas, 13,71 val. buvo skirtos ruošiantis ne visiems keturiems byloje vykusiems teismo posėdžiams, o tik vienam. Be to, įvertinus prie minėtos sąskaitos pridėtą atliktų darbų išklotinę, matoma, jog į sąskaitą įtrauktas tiek atsakovus atstovavusios advokatės, tiek jos padėjėjo skirtas laikas rengiantis bei dalyvaujant teismo posėdyje.

11.3.                      Nepateisinami šalies išlaidavimo kaštai negali tekti antrajai šaliai. Šiuo atveju, nėra pagrindo pripažinti būtinomis atsakovų išlaidas, kurias jie patyrė dėl to, kad teismo posėdyje dalyvavo du atstovai, kurie abu ruošėsi bylos posėdžiui. Be to, kaip minėta, teismo posėdis vyko trumpiau nei 30 min. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams priteistina 2 089,68 Eur jų patirtoms advokato pagalbos išlaidoms atlyginti, yra nepagrįsta.

11.4.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsakovų naudai priteisė 1 931,16 Eur. Neabejotina, kad 12,67 val., kurias atsakovų atstovai neva skyrė komunikacijai ir dokumentų analizei susijusiai su specialisto išvados parengimu laikytina neproporcingomis laiko sąnaudomis. Pastebėtina ir tai, kad prie specialisto išvados rengimo paraleliai dirbo tiek atsakovus atstovavusi advokatė, tiek jos padėjėjas. Taip pat pažymėtina, kad dalies paslaugų ryšys su šia byla nėra atskleistas (pvz., dokumentų peržiūra, dokumentų analizė) ir pan.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsakovų naudai priteisė 2 781,39 Eur pagal už pasirengimą atstovauti bei atstovavimą teismo posėdyje, taip pat 2 322,97 Eur už teisines paslaugas, susijusias su pasirengimu atstovauti bei atstovavimą teismo posėdžiuose. 33,16 val., kurias atsakovų atstovai tariamai skyrė pasirengimui atstovauti 2021 m. rugsėjo 7 d. bei 2021 m. gruodžio 3 d. vykusiems teismo posėdžiams, laikytinos akivaizdžiai perteklinėmis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. posėdis truko trumpiau nei 30 min. Be to, tai buvo pakartotiniai posėdžiai, tad bylos medžiaga atstovams jau buvo žinoma. Pastebėtina ir tai, kad nėra pagrindo pripažinti būtinomis atsakovų išlaidas, kurias jie patyrė dėl to, kad teismo posėdžiui ruošėsi ir jame dalyvavo du atstovai. Tai laikytina nepateisinamu atsakovų
išlaidavimu ir tokie kaštai negali tekti ieškovei. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dalis pagal sąskaitas-faktūras apmokėto užmokesčio apima advokato padėjėjo skirtą laiką, o už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

12.       Atsiliepime į atskirąjį skundą (atsiliepime į apeliacinį skundą) atsakovai J. Š. ir MB „Rideris“ prašo skundą atmesti visa apimtimi, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistu; priteisti atsakovams iš ieškovės visas atsakovų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimu tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias
bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingai nei teigiama skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas papildomu sprendimu spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jo dydžio, aiškiai ir nedviprasmiškai motyvavo, jog ši civilinė byla vertintina kaip sudėtinga tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės klausimų požiūriu bei jog ši byla yra didelės apimties. Pažymėti, kad papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė ne visas atsakovų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (kurios pagal į bylą pateiktus dokumentus sudarė 31 905,26 Eur), tačiau atlygintiną bylinėjimosi išlaidų dydį reikšmingai sumažino iki 17 922,29 Eur. Iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį Vilniaus miesto apylinkės teismas sumažino remdamasis būtent ieškovės skunde nurodytų Rekomendacijų nuostatomis.

12.2.                      Negalima sutikti su ieškovės teiginiais, jog atsakovų triplikas savo turiniu tariamai buvo tapatus atsiliepimui į ieškinį, dėl ko jo parengimas neva negalėjo pareikalauti didelių laiko sąnaudų. Šiuo aspektu ieškovė akivaizdžiai ignoruoja tai, kad tripliku buvo atsiliepiama į ieškovė dublike nurodytus teiginius. Tripliku taip pat buvo atsiliepiama į ieškovės 2021 m. kovo 22 d. pareiškimą ir juo byloje suformuotą patikslintą ieškinį. Nepagrįsta ir byloje pateiktiems įrodymams prieštaraujanti ieškovės nuomonė, jog procesinius dokumentus byloje neva rengė vien advokato padėjėjas. Kaip patvirtina į bylą pateiktos atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančios sąskaitos – faktūros ir prie jų pridėtos atliktų darbų išklotinės, atsakovų procesinius dokumentus rengė advokato padėjėjas ir atsakovus atstovavusi advokatė.

12.3.                      Kalbant apie ieškovės teiginius dėl pasirengimo ir atsakovų atstovavimo teismo posėdžiuose, pažymėtina, jog dviejų atsakovų atstovų dalyvavimas šioje byloje buvo reikalingas ir pagrįstas, kadangi ieškovė reiškė tris faktiniu ir teisiniu pobūdžiu skirtingus kaltinimus atsakovams dėl tariamų neteisėtų veiksmų, ši byla yra sudėtinga, didelės apimties ir reikalaujanti specifinių žinių. Be to, pažymi, jog šioje byloje advokatų kontoros teisininkai atstovavo ne vieną, o du atsakovus, kurių atžvilgiu ieškovės byloje reikšti reikalavimai nebuvo visiškai identiški. Šioje byloje buvo būtinas ir pagrįstas dviejų atsakovų atstovų dalyvavimas patvirtina ir pačios ieškovės procesinis elgesys, kai pati ieškovė šioje byloje pasitelkė ne vieną, o keletą atstovų.

12.4.                      Kategoriškai negalima sutikti ir su ieškovės teiginiais, jog bylos medžiaga atsakovų atstovams
buvo žinoma ir tariamai nebuvo reikalinga rengtis 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d. vykusiems teismo posėdžiams. Ieškovė šiuo aspektu tikslingai ignoruoja tai, kad prieš iš anksto paskirtą 2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdį pati ieškovė į bylą pateikė naujus dokumentus. Be to, prieš 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį ir po 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio ieškovė byloje teikė pareiškimus, kuriais siekė antrą kartą byloje pakeisti ieškinį. Būtent dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio atsakovai buvo priversti patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas ryšium su pasirengimu 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d. vykusiems teismo posėdžiams, įskaitant naujų dokumentų analize, išreikalautų duomenų teikimu, ieškovės teiktų pareiškimų analize ir tolimesnių procesinių veiksmų planavimu, atlikimu. Byloje buvo atliekama ir daugiau kitų procesinių veiksmų, kurie taip pat lėmė atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias turi pareigą atlyginti ieškovė, kaip bylą pralaimėjusi šalis.

12.5.                      Ieškovė, pareikšdama atsakovams nepagrįstus reikalavimus, prisiėmė riziką, jog atmetus
reikalavimus ieškovė turės pareigą atlyginti atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ypač, jog ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikytini padidinti atidumo, rūpestingumo ir veiklos standartai, dėl ko ieškovė objektyviai ir logiškai negalėjo nesuprasti paminėtos rizikos. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios, jog ieškovė civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme veikė priešingai CPK 7 straipsnio įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, kas taip pat lėmė didesnes atsakovų bylinėjimosi išlaidas byloje. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo bei panaudojimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, autorinių turtinių teisių pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

16.       Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė įpareigoti atsakovus nutraukti mobilių rampų „Kicker“ ir „Yumpy“ gamybą bei platinimą, įskaitant viešą siūlymą jas pirkti ar tikslinę jų reklamą, skatinančią vartotojus jas įsigyti, ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje; priteisti iš atsakovo MB „Rideris“ ieškovės naudai 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu šiuos reikalavimus atmetė, kadangi nenustatė, kad atsakovė MB „Rideris“ savo veikloje panaudojo konkrečius ieškovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis ir dėl to įgijo prieš ieškovę konkurencinį pranašumą (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat pažymėjo, kad ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą draudimą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo spręsti dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės įvardytų neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius neteisėtų atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neanalizavo šalių argumentų, susijusių su ieškovo reikalaujamos priteisti žalos dydžiu.

18.       Atsakovas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutiko su teismo argumentais dėl Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. ir 5 p. taikymo, taip pat dėl ieškovo turtinių autorių teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš šių ieškovo argumentų pasisakys atskirai.

Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas J. Š. atskleidė ir perdavė, o atsakovė MB „Rideris“ panaudojo tam tikrą ieškovės konfidencialią informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, dėl to nesąžiningai įgijo konkurencinį pranašumą prieš ieškovę (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad neįrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėti veiksmai, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies nuostatas (CK 6.246 straipsnis).

20.       Apeliantas nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada pažymėjo, kad teismas sprendime nepagrįstai susiaurino komercinės paslapties sampratą, klaidingai įvertino sąlygas, keliamas informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį bei visiškai neatsižvelgė į bylų dėl komercinės paslapties neteisėto panaudojimo įrodinėjimo specifiką, taip netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Pažymėjo, kad atsakovas J. Š. santykių su ieškovu metu: bendraudavo su tiekėjais (medienos, virvių, dažų, pakuočių ir kt. pardavėjais) užsakant žaliavas; bendraudavo su gamintojais (medienos frezavimo-apdirbimo cechais ir pan.) užsakant galutiniam produktui reikalingų dalių pagaminimą; bendraudavo su pervežimo bendrovėmis; surinkdavo gaminius, juos supakuodavo ir pasirūpindavo išsiuntimu klientams; administruodavo ieškovo valdomą internetinę parduotuvę mtbhopper.com ir ieškovo paskyrą amazon.com pardavimų platformoje; vi) aptarnaudavo klientus popardaviminėje stadijoje. Kaip bendrovės akcininkui atsakovui buvo prieinama visa komerciškai vertinga, su gaminių gamyba bei pateikimu rinkai susijusi, informacija, kuri nebuvo prieinama viešai, t. y. dalyvaudavo gaminių kūrimo bei gaminimo procese, todėl jam buvo prieinami gaminių bei jų prototipų brėžiniai; atsakovas dalyvaudavo pasitarimuose, kuriuose buvo aptariami bei vystomi ieškovo gaminių pardavimui taikytini rinkodaros planai, kuriais siekiama pasiekti kuo platesnę aktualią auditoriją ir potencialių pirkėjų dalį; informacija apie ieškovo žaliavų tiekėjus ir gaminio dalių gamintojus bei jų ieškovui siūlomų prekių ir paslaugų įkainius; informacija apie pervežimo bendrovių ieškovui taikomus įkainius; informacija apie ieškovo reklamos kaštus; žinant ieškovo patiriamus gamybos, gaminių pristatymo klientams bei reklamos kaštus, atsakovui buvo prieinama informacija apie ieškovo taikomą kainodarą – t. y. prekės kainos nustatymo metodą bei gaunamą pelną; skirtingų ieškovo siūlomų gaminių pardavimų apimtis bei jų populiarumą tarp pirkėjų. Pažymėjo, kad atsakovai, žinodami ieškovo patiriamus gamybos, gaminių pristatymo klientams bei reklamos kaštus, taip pat žinodami ieškovo gaminiams naudoti reikalingų žaliavų bei detalių gamintojus, žinodami ieškovo know-how, turėdami ieškovo gaminių brėžinius, galėjo nedelsdami į rinką patiekti pigesnį ieškovo gaminamų rampų analogą. Nurodė, kad tai atsakovai galėjo pasiekti tik pasinaudodami ieškovo turima slapta informacija. Be to, pažymėjo, kad atsakovo J. Š. dalyvavimas įsteigiant konkuruojantį verslo subjektą – MB „Rideris“ - praėjus keliems mėnėsiams po santykių su ieškovu pasibaigimo, leidžia pagrįstai preziumuoti, kad atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją siekiant komercinės naudos ir šie veiksmai laikytini neteisėtais. Teisėjų kolegija su nurodytais teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

21.       Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis).

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai (CK 1.116 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 1.116 straipsnio dispozicijoje apibrėžti tokie komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai: 1) informacija turi turėti tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, siejamas su viešu jos neatskleidimu – slaptumu); 2) informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą (informacijos formalizavimo, jos identifikavimo ir apsaugos nustatymo kriterijus). Tai formalūs informacijos norminiai požymiai, kuriais įstatymų leidėjas apibrėžia informaciją, kuriai taikoma apsauga ir kuri galėtų būti pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Taigi, informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

23.       Plėtojant praktiką dėl pirmiau nurodytų komercinės paslapties požymių, kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir kt.).

24.       Aiškindamas informacijos apsaugos požymį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia (be kita ko) galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

25.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad informacija apie ieškovės brėžinius, gaminių techninę informaciją, jų medžiagą, taip pat informacija apie ieškovės pardavimo kanalus, kuri ieškovės teigimu laikytina komercine paslaptimi yra viešai prieinama, skelbiama pačios ieškovės, todėl ji neatitinka komercinei paslapčiai būdingų bruožų. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovė pardavinėjamus gaminius gali įsigyti bet kuris suinteresuotas asmuo ir įsigijęs matyti tiek ieškovės naudojamas medžiagas (fanerą, elastinę virvę ir kt.), šių medžiagų panaudojimo būdus ir techniką. Be to, ieškovė savo interneto tinklalapyje taip pat skelbia gaminamų rampų fotonuotraukas bei surinkimo instrukcijas, kuriose aiškiai matyti visos ieškovės gaminius sudarančios dalys ir tai, kokias medžiagas ieškovė naudoja. Interneto tinklalapiuose, kuriuose pardavinėjama ieškovės produkcija, taip pat viešai skelbiama, iš kokių medžiagų (pavyzdžiui, kad naudojama drėgmei atspari fanera, cinku padengtus užsegimus, cinku padengtus lankstus, nerūdijančio plieno kniedes) yra gaminamos rampos bei kokie yra rampos matmenys bei naudojami kampai. Taip pat kaip nustatyta pirmosios instancijos teisme, ieškovė informacija apie gaminamą produkciją dalinosi ne ir su kitais trečiaisiais asmenimis, t. y. su ieškovės gaminamų rampų pjovimo, frezavimo darbus atliekančia įmone.

26.       Sutiktina, kad ne visi duomenys apie ieškovės tiekėjus yra konfidencialūs ir gali būti kvalifikuojami kaip komercinė paslaptis. Duomenys apie tiekėjus, apie jų siūlomus produktus yra vieši, skelbiami šių gamintojų interneto svetainėse. Taip pat, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės MB „Rideris“ bendradarbiavimas su ieškovės tiekėjais savaime nėra draudžiamas. Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiam subjektui apie verslo partnerį, turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai, jog būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės verslo partneriu ir tokiu būdu perimti partnerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 67 punktas). Taigi šiuo atveju komercinės paslapties kriterijus atitiktų tik tokia informacija, kuri atskleistų apie ieškovei tiekėjų taikytas individualias prekių pardavimo kainas, suteikiamas nuolaidas, kitas individualias bendradarbiavimo sąlygas, suteikiančias ieškovei tam tikrą konkurencinį pranašumą kitų tos pačios rinkos dalyvių atžvilgiu, tačiau kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas ieškovė tokių sutarčių, kuriose būtų nustatytos individualios ieškovės ir tiekėjų bendradarbiavimo sąlygos bei susitarta dėl išskirtinių teisių, nepateikė. Kita vertus, byloje esančiais duomeninis nustatyta, kad atsakovė MB „Rideris“ medžiagas, reikalingas produkcijos gamybai, perka iš kitų tiekėjų, su kuriais ieškovė nebendradarbiauja. 

27.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovės komercine paslaptimi galėtų būti laikytina informacija apie platinamos produkcijos kainodarą, ieškovės kainų nustatymo metodiką, rinkodarą, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, vien tokios informacijos žinojimo faktas neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtu atskleidimu ir panaudojimu. Turi būti pagrįsta, kad atsakovai, disponuodami tokia informacija, įgijo prieš ieškovę konkurencinį pranašumą.

28.       Taigi įvertinus išdėstytą, pritartina skundžiame sprendime padarytai išvadai, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovas J. Š. atskleidė ir perdavė, o atsakovė MB „Rideris“ panaudojo tam tikrą ieškovės konfidencialią informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, dėl to nesąžiningai įgijo konkurencinį pranašumą prieš ieškovę (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

29.       Teisėjų kolegija nesutika su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo J. Š. dalyvavimas įsteigiant konkuruojantį verslo subjektą – MB „Rideris“, praėjus keliems mėnėsiams po santykių su ieškovu pasibaigimo, leidžia preziumuoti, kad atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją siekiant komercinės naudos. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas J. Š. po kelių mėnesių įsteigė analogiška veikla užsiimančią įmonę, savaime nėra neteisėtas veiksmas. Juolab kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę nekonkuravimo susitarimo, atsakovui nebuvo nustatytų ribojimų verstis konkuruojančia veikla. Be to, nustatyta, kad atsakovas J. Š. yra kalnų dviračių sporto entuziastas, todėl suprantama, kad atsakovas pasirinko imtis veiklos jam gerai žinomoje srityje, kurioje turima specifinių žinių, įgūdžių, gebėjimų ir patirties.

30.       Be to, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad savininkas turi imtis protingų techninių, teisinių, organizacinių ar kitokiokių priemonių apsaugoti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011). Tačiau, kaip nustatyta, ieškovė tokių priemonių nesiėmė, t. y. nesudarė konfidencialumo, nekonkuravimo susitarimų, sąrašo, kuriame būtų nustatyta informacija, kuri anot ieškovės laikytina komercine paslaptimi ar kitų priemonių. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tokios priemonės nagrinėjamu atveju nebuvo būtinos, kadangi bendrovėje veikė tik bendrovės akcininkai, kurie yra išimtinai suinteresuoti veikti bendrovės interesais, kas lėmė supratimą, kad jie turi būti lojalūs, laikyti jiems prieinamą informaciją slapta ir vengti interesų konflikto, tačiau teisėjų kolegija šiems argumentams nepritaria ir pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, nei CK 1.116 str. ar KPTAĮ nuostatos nenumato prezumpcijos, jog bendrovės akcininkams patikima informacija turi būti automatiškai saugoma kaip komercinė paslaptis. Priešingai, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. numato teisę bendrovei riboti akcininko galimybę susipažinti su informacija, kuri būtų bendrovės komercinė paslaptis, ir pareigą bendrovei imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tokios informacijos konfidencialumas nuo jos akcininkų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas J. Š. nebuvo ir nėra prisiėmęs jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, atitinkamai jis turėjo galimybę nevaržomai naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. garantuojama ir teisės aktuose įtvirtinta teise į darbą bei teise užsiimti ūkine komercine veikla, t. y. atsakovas turėjo teisę įsteigti įmonę MB „Rideris“, kuri užsiima analogiška veikla kaip ieškovė.

Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo

31.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė  vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą draudimą, t. y. konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, esą atsakovo gamindamos mobilios surenkamos rampos „Kicker“ ir „Yumpy“ – ieškovės gaminamos dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ kopijos, imitacijos.

32.       Apeliantas nesutikdamas su šia teismo išvada apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas klaidingai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p., nes aplinkybė, kad atsakovų gaminiai nėra vizualiai identiški, nėra reikšminga nagrinėjamos nuostatos taikymui. Pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. yra draudžiamas ne tik kito ūkio subjekto gaminio imitavimas, tačiau ir to gaminio formos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimas. Nurodė, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose ir pateiktoje dizaino ekspertų išvadoje, lyginančioje ieškovo ir atsakovų gaminių dizainą, atsakovai panaudojo visus ieškovo gaminio išorinį vaizdą lemiančius skiriamuosius požymius: dvi arba trys pagrindinės plokštumos su jungiančiąja juostele; vyriai iš virvės; rampa turi galimybę tapti „lagaminu / kuprine”; lagamino užsegimo virvės mazgas fiksuojamas išpjovoje; rampos pado jungtis, kai kojos apatinė dalis įstatoma į apskritimo formos angą ir sutvirtinama virve; gaminių konstrukciją sudarančiose dalyse dominuoja panašios formos kiaurymės; konstrukcinių dalių forma bei proporcijos iš esmės tapačios; panaudotos tapačios medžiagos. Pažymėjo, kad visų šių elementų visuma ir individualizuoja ieškovo gaminį – t. y. sudaro šio gaminio skiriamuosius požymius – remiantis šiais elementais, jų visumos kuriamu vaizdu, vartotojai geba nustatyti, kad tai yra ieškovo gaminamas gaminys. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai ignoravo aplinkybę, kad ieškovo gaminių skiriamąjį požymį nulemiantys elementai yra nukopijuoti atsakovo gaminiuose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems skundo argumentams nepritaria.

33.       Pažymėtina, kad pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą draudžiamas kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimas, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimas, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog atsakovo MB „Rideris“ dviračių rampos „Byclex Kicker“, „Byclex Yumpy“ nėra ieškovo dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ kopijos, imitacijos. Pažymėtina, kad šią išvadą teismas padarė visapusiškai išanalizavęs byloje pateiktų rampų brėžinius, kuriuos įvertinęs pagrįstai konstatavo, jog ieškovo rampos ir atsakovo rampų brėžiniai nesutampa, yra skirtingi, ieškovo ir atsakovo rampos skiriasi tiek technine (konstrukcine) prasme, tiek ir vizualia.

35.       Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi dviračių rampų elementai (dvi arba trys pagrindinės plokštumos su jungiančiąja juostele; vyriai iš virvės; rampa turi galimybę tapti „lagaminu / kuprine”; lagamino užsegimo virvės mazgas fiksuojamas išpjovoje; rampos pado jungtis, kai kojos apatinė dalis įstatoma į apskritimo formos angą ir sutvirtinama virve, panaudotos tos pačios medžiagos ir kt.), teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomi skiriamaisiais gaminio požymiais ir jų sutapimas, taip pat negali būti vertinamas kaip Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. pažeidimas. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovai, rampoms naudojamos medžiagos (faneros), elastinės virvės, kelių pagrindinių plokštumų su jungiančiąja juostele ir kt. elementų panaudojimas, gaminant dviračių rampas negali būti laikomas ieškovo dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ skiriamuoju požymiu, nes atitinkamų medžiagų, dalių ar konstrukcijų panaudojimą sąlygoja tam tikros gaminių (dviračių rampų) funkcinės savybės. Kaip teismų praktikoje pažymima, gaminio imitavimu ar jo skiriamųjų požymiu kopijavimu nelaikomi tokie veiksmai, kuriais norima pasiekti tam tikrų funkcinių savybių. Atitinkamai, tam tikri atsakovo MB „Rideris“ dviračių rampų „Byclex Kicker“, „Byclex Yumpy“ panašumai su ieškovo dviračių rampą dėl naudojamų medžiagų, techninių elementų ar konstrukcijos negali būti laikomi ieškovo dviračių rampos skiriamųjų požymiu kopijavimu ar imitavimu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė neturi jokių išimtinių teisių į techninius sprendimus dėl medžiagų naudojimo ar gaminimo konstrukcijos elementų, išradimo patento, todėl minėtų medžiagų/konstrukcijų panaudojimas negali būti laikomas ieškovo gaminio skiriamojo požymio kopijavimu.

36.       Kita vertus, tai, kad atsakovo gaminamos dviračių rampos „Kicker“ ir „Yumpy“ nėra ieškovės gaminamos dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ kopijos, imitacijos patvirtina Lietuvos dizaino sąjunga ir jos dizaino ekspertas T. K., kuris palyginęs ieškovės ir atsakovės dviračių rampas („MTB Hopper Lite“ „Byclex KICKER“, „Byclex YUMPY“) bei jų dizainą, padarė išvadą, jog dviračių rampos „Byclex KICKER“, „Byclex YUMPY“ bei šių rampų versijos yra savarankiškai išvystyti gaminiai su savo individualiais techniniais ir dizaino sprendiniais.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės į bylą pateiktu 2021 m. gegužės 25 d. specialistų vertinimu, kadangi ieškovės pasitelkti specialistai lygino atsakovo MB „Rideris“ dviračių rampų versijas, kurias atsakovas pradėjo gaminti dar 2020 m. rugpjūtį, su ieškovės dviračių rampos „MTB Hopper Lite“ versija, kurią ieškovė pradėjo gaminti tik 2021 m. pradžioje Todėl ieškovo pasitelkti specialistai objektyviai negalėjo vertinti ar atsakovo MB „Rideris“ dviračių rampos gali būti laikomos ieškovo dviračių rampos kopijomis, imitacija. Taip pat iš vertinimo turinio neaišku, koks klausimas (kokia užduotis) buvo pateiktas specialistams.

Dėl ieškovo turtinių autorių teisių pažeidimo

38.       Apeliaciniame skunde ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ATGTĮ nuostatas, nes ieškovo gaminių dizainas yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, kuris yra saugomas autorių teisių, o atsakovo gaminiai yra ieškovo gaminių dizaino kopijos, todėl atsakovai laikytini pažeidusiais ieškovo turtines autorių teises. Ieškovas nurodė, jog jo gaminių dizainai laikytini autorių teisių apsaugos objektais. Pažymėjo, kad ieškovo gaminių dizaino originalumą patvirtina tai, kad rinkoje iki ieškovo, nebuvo nei vieno gaminio, kuris galėtų būti laikomas tapačiu ar bent jau tam tikru laipsniu panašiu. Pažymėjo, kad ieškovo gaminio dizainas pasižymi unikaliais gaminio išorinį vaizdą lemiančiais sprendimais bei jų vizualiu įgyvendinimu.

39.       Pažymėtina, kad ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad autorių teisių objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Taigi, tam, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma ATGTĮ numatyta autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos.

40.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas nėra autorių turtinių teisių subjektas, ir todėl nepatenka į autorių teisės apsaugos sritį. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovės išskirti originalūs ar saviti jos gaminių elementai (medžiagos, konstrukcijos elementai), pasak ieškovės tariamai suteikiantys jos gaminių formai originalumo, turi išimtinai funkcinę (techninę) reikšmę, todėl vadovaujantis ESTT praktika jų panaudojimas gaminyje negali būti laikomas kaip originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Taigi ieškovo gaminių elementai, atliekantys technines funkcijas, neatitinka originalumo kriterijaus ir negali būti saugomi kaip autorių teisių objektai.

41.       Atsižvelgiant į nurodytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ nuostatas, padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovo dviračių rampa „MTB Hopper Lite“ pagal ieškovo nurodytus techninius (funkcinius) elementus nepatenka į autorių teisės apsaugos sritį.

42.       Atitinkamai, teisėjų kolegija, pažymi, kad byloje nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. kad atsakovė MB „Rideris“ savo veikloje panaudojo konkrečius ieškovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis ir dėl to įgijo prieš ieškovę konkurencinį pranašumą (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą draudimą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustačius neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomi argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir ir šioje nutartyje nenagrinėtini.

Dėl 2022 m. vasario 8 d. papildomu sprendimu priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti

43.       Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo atsakovui MB „Rideris“ iš ieškovo UAB „Gravitacija mes tikim“ priteisė 17 922,29 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

44.       Ieškovas nesutikdamas su papildomu sprendimu atsakovui priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis pateikė skundą, kuriame nurodo, jog nėra pagrindo atsakovams priteisti maksimalius Rekomendacijose  nurodytus užmokesčio dydžius, nes byla nėra sudėtinga, procesinių dokumentų parengimas negalėjo pareikalauti didesnių nei įprastai laiko sąnaudų. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų pateiktas triplikas savo turiniu yra iš esmės tapatus atsiliepimui į ieškinį, todėl jo parengimas negalėjo pareikalauti didelių laiko sąnaudų. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovų atstovų pateikta atliktų darbų ataskaitą, aptariamus procesinius dokumentus parengė advokato padėjėjas. Pažymėjo, kad teismas neanalizavo atsakovų pateiktų išlaidų detalizacijoje nurodytų dydžių ir nepasisakė dėl šių išlaidų faktinio pagrįstumo. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti būtinomis atsakovų išlaidas, kurias jie patyrė dėl to, kad teismo posėdyje dalyvavo du atstovai, kurie abu ruošėsi bylos posėdžiui. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

45.       Pažymėtina, kad 2022 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetus, atsakovai laikytini laimėjusia šalimi, kuriai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovams pagrįstai priteisė  Rekomendacijose nurodytą maksimalaus dydžio užmokesčio už advokato (advokato padėjėjo) paslaugas bylinėjimosi išlaidas, kadangi priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjama byla vertintina kaip pakankamai sudėtinga tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės klausimų požiūriu, be to, yra byla didelės apimties dėl joje pareikštų reikalavimų skaičiaus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu priteisė ne visas atsakovų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (kurios pagal į bylą pateiktus dokumentus sudarė 31 905,26 Eur), tačiau atlygintiną bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino iki 17 922,29 Eur, remdamasis būtent Rekomendacijų nuostatomis.

47.       Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų pateiktas triplikas savo turiniu yra iš esmės tapatus atsiliepimui į ieškinį, todėl jo parengimas negalėjo pareikalauti didelių laiko sąnaudų. Sutiktina su atsakovų atsiliepime nurodytais teiginiais, kad tripliko negalima laikyti tapačiu atsiliepimui į ieškinį, kadangi juo buvo atsiliepiama į ieškovo dublike nurodytus teiginius. Taip pat atsakovų triplikas buvo pateiktas po to, kai ieškovas byloje pareiškimu pakeitė ieškinio reikalavimus – atsisakė vienų reikalavimų, pakeitė jau pareikštus reikalavimus ir pareiškė naujus reikalavimus, todėl tripliku buvo atsiliepiama ir į ieškovo 2021 m. kovo 22 d. pareiškimą ir juo byloje suformuotą patikslintą ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad parengtas triplikas yra didelės apimties (30 lapų). Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui priteisė iš ieškovo 2286,30 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant tripliką.

48.       Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas neįvertino, jog atsakovų atstovų pateiktą atliktų darbų ataskaitą, aptariamus procesinius dokumentus parengė advokato padėjėjas. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš byloje parengtų procesinių dokumentų, sąskaitų faktūrų ir prie jų pridėtų atliktų darbų išklotinės, nustatyta, kad procesinius dokumentus byloje rengė ne tik advokato padėjėjas, bet kartu ir atsakovus atstovavusi advokatė. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo skundo teiginiais dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo šiuo aspektu. Dėl ieškovo argumentų, kad nėra pagrindo pripažinti būtinomis atsakovų išlaidas, kurias atsakovai patyrė dėl to, kad teismo posėdyje dalyvavo du atsakovų atstovai, sutiktina su atsakovais, jog dviejų atsakovų atstovų dalyvavimas šioje byloje buvo reikalingas ir pagrįstas, kadangi ieškovas reiškė tris faktiniu ir teisiniu pobūdžiu skirtingus reikalavimus, ši byla yra sudėtinga, didelės apimties ir reikalaujanti specifinių žinių. Kita vertus, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovo teiginiai apie tai, kad ne vienas, o du atstovai atstovavo atsakovus nėra reikšmingi, kadangi pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 8 d. papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidas priteisė ne pagal tai, kiek atstovų atstovavo atsakovus, bet pagal Rekomendacijose nurodytus užmokesčio už teisinę pagalbą dydžius už atitinkamą parengtą procesinį dokumentą arba kitus atstovų atliktus veiksmus.

49.       Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovų pateiktų išlaidų detalizacijoje nurodytų dydžių ir nepasisakė dėl šių išlaidų faktinio pagrįstumo. Kaip matyti iš 2022 m. vasario 8 d. papildomo sprendimo turinio, teismas detaliai išanalizavo visas byloje pateiktas sąskaitas faktūras bei prie jų pridėtas atliktų darbų išklotines, bei įvertinęs šiuose dokumentuose atliktų darbų pobūdį, trukmę, nurodytų paslaugų kainą, atitinkamai sumažino bylinėjimosi išlaidas, kad jos neviršytų Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

50.       Pažymėtina, jog priimtame ginčijamame papildomame sprendime atsakovų išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pagrįstai atsakovei MB „Rideris“ priteisė 17922,29 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuotai pasisakė, kurios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.

51.       Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. papildomu sprendimu priteistos atsakovės bylinėjimosi išlaidos laikytinos teisingomis ir pagrįstomis, todėl nėra pagrindo jų mažinti ieškovo skunde nurodomų argumentų pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

52.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir teisminę praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. sausio 12 d. sprendimą bei 2022 m. vasario 8 d. papildomą sprendimą, kurių nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiami pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimas ir 2022 m. vasario 8 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

55.       Atsakovai MB „Rideris“ ir J. Š. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš viso 13 817,23 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą, skundą dėl papildomo sprendimo parengimą ir kitus advokatų atliktus veiksmus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.

56.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

57.       Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. IV ketvirtį sudarė bruto 1679,30 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 2 183,09 Eur (1 679,30 Eur x 1,3). Šiuo atveju atsakovų prašoma priteisti 8 856,62 Eur (PVM sąskaita faktūra Serija COB Nr. 11582 ) suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir atsiliepimo į skundą dėl papildomo sprendimo parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimų į apeliacinį skundą ir skundą dėl papildomo sprendimo turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas iš apeliantės priteisti 4 366,18 Eur (2183,09 Eur + 2183,09 Eur) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų parengimą.

58.       Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą, už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas 0,1 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. IV ketvirtį sudarė bruto 1679,30 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija COB Nr. 10673, išrašytą 3 601,54 Eur sumai. Darbų ataskaitoje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir kitų teisinių paslaugų (kliento konsultavimą, susitikimą, informacijos rinkimą, apeliacinio skundo analizę) atlikimą. Pažymėtina, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą paslaugų apmokėjimo pasisakyta aukščiau, todėl šiuo atveju vertintinas advokato užmokesčio dydis už kitas teisines paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad darbų ataskaitoje bendra šių atliktų darbų trukmė (neįskaitant atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo trukmės) sudaro 4,25 val., todėl maksimalus atlygis už šias paslaugas sudarytų 713,70 Eur (167,93 Eur x 4,25 val.).

59.       Pažymėtina, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija COB Nr. 10249 prašoma priteisti 1 359,07 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Iš darbų ataskaitos nustatyta, kad šias paslaugas sudaro: 2022 m. sausio 13 d. teismo sprendimo analizė, susijusi komunikacija su klientu, įskaitant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo; 2022 m. sausio 18 d. prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas; 2022 m. sausio 19 d. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo rengimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, todėl teisinės išlaidos 1 359,07 Eur (PVM sąskaita faktūra Serija COB Nr. 10249) sumai – nepriteistinos.

60.       Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos (kompensuojamos) būtent tam asmeniui, kuris jas patyrė, t. y. bylos duomenimis, atsakovui MB „Rideris“, iš viso atsakovui MB „Rideris“ iš apelianto ieškovo UAB „Gravitacija mes tikim“ priteisina 5 079,88 Eur (4 366,18 Eur + 713,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gravitacija mes tikim“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gravitacija mes tikim“, juridinio asmens kodas 304439617, atsakovei MB „Rideris“, juridinio asmens kodas 305276233, 5 079,88 Eur (penkis tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Margarita Stambrauskaitė

                                                                                Jelena Šiškina

                                                                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė