Civilinė byla Nr. e2-1177-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.1.2.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir bendraieškės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties laikyti vieša civilinės bylos Nr. e2-1331-803/2017 medžiagą pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir bendraieškės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas ieškinį atsakovams A. J., L. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservai“, uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo, atskleidimo bei naudojimo ir nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir bendraieškė UAB „Gerovės“ konservų fabrikas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: 1) uždrausti atsakovams A. J., L. J., UAB ,,Gerovės konservai“, UAB ,,Gerovės prekyba“ naudotis, perduoti, skelbti bendraieškės UAB „Gerovės“ konservų fabrikas informaciją, kuri yra bendraieškės komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie bendraieškės klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, bendraieškės įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, bendraieškės pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą, o teismo sprendimo nevykdymo atveju paskirti atsakovams 20 000 Eur baudą; 2) priteisti iš atsakovų solidariai bendraieškės naudai 150 000 Eur žalą (nuostolių); 3) priteisti iš atsakovų solidariai bendraieškės naudai 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovės kaip UAB „Gerovės“ konservų fabrikas akcininkės, gindamos bendraieškės interesus, teikia ieškinį atsakovams bendraieškės vadovei A. J., bendraieškės akcininkei UAB ,,Gerovės konservai“, bendraieškės vadovės A. J. naujai įsteigtai įmonei UAB ,,Gerovės prekyba“, bendraieškės vadovės A. J. sutuoktiniui ir bendraieškės akcininkės UAB ,,Gerovės konservai“ savininkui bei vadovui L. J. Atsakovai, neteisėtai naudodamiesi konfidencialiomis, bendraieškės komercinę paslaptį sudarančiomis, žiniomis, neteisėtai ir nesąžiningai perėmė jos vykdytą ūkinę komercinę veiklą (verslą), kurią perkėlė į atsakovų įmones (UAB ,,Gerovės konservai“, UAB ,,Gerovės prekyba“) bei kt., ir dėl to bendraieškė patyrė / patiria nuostolius, kuriuos reikalauja priteisti iš atsakovų.
3. Ieškovės ieškinyje taip pat prašė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje ir bylos medžiagą pripažinti nevieša. Šį savo prašymą motyvavo tuo, jog kartu su ieškiniu ieškovės teikia ir dar tikėtinai pateiks teismui įvairios informacijos, sudarančios bendraieškės konfidencialią, komercinę paslaptį, įskaitant informaciją apie bendraieškės klientus, tiekėjus, sutarčių sąlygas, kainas, prekybines sąlygas bei kt. Jei byla nebūtų nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, byloje nedalyvavę asmenys be jokio teisinio pagrindo galėtų gauti komercinę ir konfidencialią paslaptį sudarančią informaciją bei vėliau panaudoti ją prieš bendraieškę, ieškoves ir / ar kitus asmenis bei tokiu būdu jiems pakenkti.
4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, be kita ko, nutarė bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose ir civilinės bylos medžiagą pripažinti nevieša. Teismas sprendė, jog toks viešumo apribojimas taikytinas atsižvelgiant į tai, kad teismui teisingam bylos išnagrinėjimui turi būti pateikti įrodymai (CPK 14 str.), kuriuos atsakovai, atsiliepdami į prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodė esant jų konfidencialia informacija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi nusprendė laikyti, jog civilinės bylos medžiaga bei nagrinėjimas teismo posėdžiuose yra vieši.
6. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje Nr. 3K-3-72- 421/2017 suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisykle, jog gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje teismas visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina ir ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša; nustatęs tokios apsaugos būtinumą teismas turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties.
7. Nustatė, jog dar 2014 m. birželio 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų surinkimo metu buvo nutarta parduoti konservų gamybos verslą kartu su UAB „Gerovės“ konservų fabrikas valdomu turtu. Nebetęsti ūkinės komercinės veiklos buvo nuspręsta ieškovių valiniu sprendimu, realizuojant fabriko veiklos užtikrinimui naudotas patalpas. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog viešumo ribojimas yra perteklinis, juo nėra užtikrinamos minėtos šalies teisės ir teisėti interesai, todėl nėra pagrindo laikyti civilinės bylos medžiagą nevieša bei civilinę bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose (CPK 9, 10 str.).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir bendraieškė UAB „Gerovės“ konservų fabrikas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagristai nurodė, kad 2014 m. birželio 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta parduoti bendraieškės UAB „Gerovės“ konservų fabrikas valdomą turtą, nes buvo nuspręsta parduoti ne bendraieškės, o UAB „Gerovės“ fabrikas (dukterinės bendraieškės bendrovės) valdomą turtą (tačiau bendraieškės verslas nebuvo parduotas). Pažymėtina ir tai, kad bendraieškės verslas buvo ne parduotas, o neteisėtai pasisavintas ir perkeltas į atsakovų įmones, taip pat neteisėtai perimtos ir bendraieškės komercinės paslaptys.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais iš esmės skirtingomis aplinkybėmis. Nagrinėjamai bylai yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 suformuota teisminė praktika, skirta byloms, kuriose sprendžiami ginčai dėl konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties neteisėto įgijimo, naudojimo, atskleidimo ir kt., bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Bendraieškė nėra atsisakiusi teisių toliau naudotis savo komercinėmis paslaptimis, todėl, jei byla nebūtų nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, būtų pažeista ieškovių ir bendraieškės teisė į komercinės ir konfidencialios paslaptį sudarančios informacijos tinkamą apsaugą.
9. Atsakovė UAB „Gerovės konservai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Atsakovė UAB „Gerovės konservai“ pritaria ieškovių ir bendraieškės atskirojo skundo argumentams, nes šioje civilinėje byloje teismui yra pateikta daug informacijos, sudarančios komercinę paslaptį. Jeigu byla nebūtų nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, būtų pažeistos šios civilinės bylos šalių, įskaitant ir atsakovės UAB „Geroves konservai“, teisės į komercinę ir konfidencialią paslaptį sudarančios informacijos tinkamą apsaugą. UAB „Gerovės konservai“ į šią civilinę bylą yra pateikusi ir UAB „Geroves konservai“ sudarytas sutartis su klientais ir tiekėjais, kuriose yra numatyti konfidencialumo įsipareigojimai.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas turėtų imtis procesinių priemonių informacijos slaptumui išsaugoti, kad šalys nepatirtų neigiamų pasekmių.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

10. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriais nurodo siekiančios pagrįsti jų argumentus, kad atsakovai neteisėtai pasisavino visą bendraieškės UAB „Gerovės“ konservų fabrikas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, verslą, komercines paslaptis. Tačiau šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų būti reikšmingos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant nagrinėjamu atveju iškilusį procesinio pobūdžio klausimą dėl civilinės bylos medžiagos pripažinimo nevieša. Todėl šie įrodymai, kaip nesusiję su ginčo dalyku, prie bylos neprijungtini, juo labiau, kad apeliantės nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių jų pateikimo poreikį būtent apeliacinės instancijos teisme (CPK 180 str., 314 str.).

Dėl civilinės bylos medžiagos pripažinimo nevieša

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
12. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria bylos medžiaga bei nagrinėjimas teismo posėdžiuose pripažinti viešais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Atskirasis skundas atmestinas.
14. CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė motyvuota teismo nutartimi skirti uždarą teismo posėdį žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, be kita ko, pripažino bylos medžiagą nevieša ir nusprendė bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose, tenkinant apeliančių (ieškovių) ieškinyje išreikštą atitinkamą prašymą. Vėliau, 2017 m. gegužės 2 d., priimta teismo nutartimi, kuri ir sudaro apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, reaguodamas į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, iš naujo įvertino teismo posėdžių viešumo klausimą ir nusprendė bylos medžiagą pripažinti vieša ir bylą nagrinėti viešuose teismo posėdžiuose. Taigi apeliantės iš esmės ginčija atsisakymą bylos medžiagą pripažinti nevieša (CPK 10 str. 2 d.).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisykle: „teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą.“
17. Pažymėtina, kad tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė buvo suformuluota, atsižvelgus, be kita ko, į tai, kad CPK 9 straipsnyje nustatytas teismo posėdžio viešumo reikalavimas kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto viešo bylų nagrinėjimo teisme principo; Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso viešas pobūdis – fundamentalus principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje; konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 55, 58, 64 punktai). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliančių argumentais, jog civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 pateikti išaiškinimai yra nulemti toje byloje nagrinėto ginčo pobūdžio (dėl palūkanų normos nustatymo pagal įstatymą, nesant paskolos sutarties šalių susitarimo dėl periodiškai keičiamos fiksuotųjų palūkanų normos keitimo kriterijų ir mechanizmo) ir neturėtų būti taikomi nagrinėjamu atveju kilusioje byloje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės paslapties įgijimo, atskleidimo bei naudojimo ir nuostolių atlyginimo. Tokios išvados neduoda pagrindo daryti nei pacituota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, nei kasacinėje nutartyje pateikti motyvai, kuriais grindžiamas būtent tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės suformulavimo poreikis.
18. Be to, kaip matyti iš vėlesnės kasacinio teismo praktikos, civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 suformuluoti išaiškinimai taikomi ir kitokio pobūdžio bylose, pavyzdžiui, sprendžiant ginčus, kilusius iš viešųjų pirkimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017), iš darbo teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017) ir kitose bylose. Apeliantės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 pateiktais išaiškinimais, jog atsižvelgiant į tai, kad galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija pasižymi slaptumo požymiu, teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat turėtų imtis procesinių priemonių informacijos slaptumui išsaugoti, kad šalys nepatirtų neigiamų pasekmių dėl to, kad teismine tvarka siekia ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau, kaip matyti iš šios kasacinės nutarties turinio, išsamiau šis klausimas nebuvo analizuojamas ir dėl jo nebuvo pasisakyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi naujausioje kasacinio teismo praktikoje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017) pateikiamais išaiškinimais, sprendžiant ir dėl nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos pripažinimo nevieša.
19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad: šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; teismo nutartys dėl procesinio pobūdžio klausimų nei bylą nagrinėjančio teismo, nei juo labiau aukštesnės instancijos teismo paprastai nesaisto ir neatima galimybės vėliau byloje motyvuotai priimti kitokį sprendimą; vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį; būtent šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti šios informacijos atitiktį saugotinos informacijos reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 67, 70, 73 punktai).
20. Apeliantės ieškinyje savo prašymą bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje ir bylos medžiagą pripažinti nevieša motyvavo tuo, jog kartu su ieškiniu ieškovės teikia ir dar tikėtinai pateiks teismui įvairios informacijos, sudarančios bendraieškės UAB „Gerovės“ konservų fabrikas konfidencialią, komercinę paslaptį, nenurodydamos, kokia konkreti pateikiamuose ar ketinamuose pateikti įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl. Atskirajame skunde apeliantės taip pat nenurodo, kuri konkreti informacija yra saugotina, nepagrindžia tokios informacijos atitikties saugotinos informacijos reikalavimams. Nors atsakovė UAB „Gerovės konservai“ pritaria atskirojo skundo argumentams dėl bylos nagrinėjimo neviešuose teismo posėdžiuose, tačiau taip pat (kaip ir apeliantės) abstrakčiai kalba apie poreikį apsaugoti byloje esančius duomenis, nedetalizuodama, kuriuos ir kodėl. Toks šalies prašymas nesudaro galimybės klausimą dėl bylos viešumo ribojimo sprendžiančiam teismui įvertinti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša, o jeigu teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos medžiagą ir jos nagrinėjimą vėl pripažino viešais.
21. Pažymėtina, jog uždarame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiaga – tiek teismo procesinis sprendimas, išskyrus rezoliucinę dalį, tiek visa kita bylos medžiaga – pagal bendrąją taisyklę tampa nevieša ir neprieinama byloje nedalyvavusiems asmenims, todėl apeliančių prašymas pripažinti visą bylos medžiagą nevieša ir bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose vien tuo pagrindu, kad dalis bylos medžiagos, apeliančių vertinimu, sudaro komercinę paslaptį, neatitiktų proporcingumo principo. Primintina, kad teismas gali nuspręsti ne tik dėl visos bylos nagrinėjimo uždaruose teismo posėdžiuose, tačiau ir dėl uždaro teismo posėdžio atskirų įrodymų tyrimui. Esant poreikiui ir galimybėms, taupant šalių ir teismo laiką, uždaras ir viešas posėdžiai gali būti paskirti tą pačią dieną ir vykti vienas po kito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 62, 63 punktai).
22. Sutiktina su apeliančių argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog bendraieškė UAB „Gerovės“ konservų fabrikas nusprendė nebetęsti ūkinės komercinės veiklos, todėl viešumo ribojimas yra perteklinis, nėra pakankamai motyvuotos. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantės neigia buvus jų valią perduoti konservų gamybos verslą kartu su nekilnojamuoju turtu, todėl būtų galima spręsti, kad dėl to tarp šalių yra kilęs ginčas. Be to, poreikį imtis tam tikros informacijos saugumo priemonių gali pagrįsti ne tik siekis pačiai bendraieškei UAB „Gerovės“ konservų fabrikas toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tačiau ir poreikis išsaugoti komercines paslaptis, sudarančias prielaidas vėliau verslą perleisti kitiems subjektams. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, tam tikros byloje esančios informacijos saugumo užtikrinimu suinteresuotos ne tik apeliantės, tačiau ir atsakovė UAB „Gerovės konservai“, kurios suinteresuotumo, jog būtų ribojamas nagrinėjamos bylos viešumas, (ne)buvimo klausimas skundžiamoje nutartyje apskritai nebuvo vertinamas. Todėl, nors pirmosios instancijos teismui ir nebuvo pakankamo pagrindo spręsti šalims praradus suinteresuotumą byloje esančios informacijos saugumo užtikrinimu, tačiau dėl šioje nutartyje jau aptartų argumentų pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą procesinį sprendimą bylos medžiagą laikyti vieša ir ją nagrinėti viešuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
23. Kaip jau minėta, teismo nutartys dėl procesinio pobūdžio klausimų bylą nagrinėjančio teismo paprastai nesaisto ir neatima galimybės vėliau byloje motyvuotai priimti kitokį sprendimą, todėl ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neužkerta kelio vėliau byloje šalių prašymu ar paties teismo iniciatyva spręsti klausimų, susijusių su nagrinėjamos bylos viešumu ir jo apimtimi.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Alvydas Poškus