Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3494-1057/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01515-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2017 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,
sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, Akvilei Nemanienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M.,
jo atstovui advokatui Arvydui Budnikui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį,
n u s t a t ė :
K. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2017-05-28, apie 23.34 val. Šiaurės gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio, atsitrenkė ir apgadino kelio ženklą Nr. 329. Policijos pareigūno reikalavimu vengė neblaivumo patikrinimo, nors akivaizdžiai buvo girtas (nuo jo sklido alkoholio kvapas). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais K. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Teismo posėdžio metu K. M. paaiškino, kad galėjo būti gegužės 28 d., apie 23.00 val. važiavo su mašina Šiaurės gatvėje ir nuleido padangą. Išėjo iš mašinos, pažiūrėjo, ten liko apie 2 km, galvojo ant trijų padangų privažiuos iki serviso. Ten visada ženklas 30 km, važiavo ant pirmo bėgio, nes nuleista padanga, pasuko ant posūkio ir sustojo. To ženklo nelietė, neprivažiavo, liko apie 1 metras. Paskambino draugui, sakė, kad negali atvažiuoti, kad atvažiuotų. Jie liepė apie 2 valandas ar pusantros palaukti, sakė, kad dviese atvažiuos. Bagažinėje turėjo alkoholio, kurį išgėrė. Nevažiavo išgėręs. Paskui atvažiavo policija, K. M. net nesėdėjo mašinoje, sakė, kad reikia pūsti, K. M. sakė, kad atsisakys pūsti, nes nevažiavo ir net nesėdi mašinoje. Policijos pareigūnai pradėjo protokolus rašyti, K. M. sakė, kad nieko nepasirašys. Sakė, kad kažkas iškvietė, kad K. M. važiavo. Niekur nebėgo, stovėjo vietoje. Nevairavo išgėręs, ženklo nelietė, buvo nulinkęs jau ženklas. Numerį policijai rodė, jis tvarkingas, nieko jam atsitikę nebuvo.
Teismo posėdžio metu K. M. atstovas advokatas Arvydas Budnikas paaiškino, kad nori atkreipti dėmesį, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų K. M. kaltę. Netgi pačių pareigūnų, kurie buvo apklausti kaip liudytojai, parodymai prieštaringi. Jie minėjo, kad buvo darytos nuotraukos, kad fotografuotas automobilis, kelio ženklas. Užklausus jų, paaiškėjo, kad nedarė. Patys policijos pareigūnai neturi vieningos pozicijos dėl šito įvykio. Nei vienas iš liudytojų nematė vairavimo fakto, ženklo sugadinimo fakto. Patys paminėjo, kad nematė. Buvo kažkoks liudytojas, kuris vėliau atsisakė liudyti. Jo tapatybė neaiški, ir ką matė nėra jokio įrodymo. Nėra jokių galimų įrodymų, pavyzdžiui padarytos padangų trajektorijos žymės. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Pareigūnai negalėjo paaiškinti, kokie automobilio apgadinimai buvo, jie sakė, kad nepamena, ar automobilis buvo apgadintas. Liudytojais kviesti K. M., draugai su kuriais važiavo paaiškino, kad kelio ženklas seniai buvo palinkęs - jokio sąlyčio nebuvo tarp jo automobilio ir kelio ženklo. Būtent net eismo įvykio schemoje, kai buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir braižė irgi nesimato, kad būtų sąlytis - tarpas tarp kelio ženklo ir automobilio. Ant visų protokolų K. M. atsisakė pasirašyti, jis nesutiko su tuo, kas ten buvo parašyta. Jis paaiškino, kad važiavo pas draugus, jam sugedo automobilis ir atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai jį pamatė ne prie vairo sėdint, ne automobilyje. Tai ir patvirtino policijos pareigūnai, kad jie nematė vairuojančio K., pamatė jį vaikščiojanti lauke, net nebuvo už vairo. Prašo atkreipti dėmesį į visas šitas aplinkybes, kurios daro pagrįstas abejones, ar iš tikrųjų galėjo tai įvykti, kuo K. M. kaltinamas. Jei K. M. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn vien prielaidų pagrindu, tai būtų neteisinga.
Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad su K. M. yra pažįstami, draugai. Sekmadienį su draugu sėdėjo ir laukė K., kol jis atvažiuos. Kažkur po 23 val. paskambino K. ir pasakė apie savo bėdą, kad nuleido padangą, važiuoja prie serviso, ten jis šalia yra ir paprašė pagalbos, nes jeigu neprivažiuos, reikės mašiną pritempti. Kažkur po 23 valandos paskambino ir pasakė, kad neprivažiavo iki serviso ir paprašė pritempti mašiną, atsakė, kad išgėrė, negali iškart sėsti prie vairo, jeigu tinka toks variantas tai palauk, arba ko nors kito paprašyk, jis pasakė gerai. Atvažiavo už poros valandų apie 01.00 val. K. M. apie ženklą sakė. Ten iki ženklo nebuvo privažiuota, ten ir statybos vyksta, nemažai sunkvežimių važiuoja, netvirtai jis stovi. K. M. sakė, kad policija „prirašė“, kad jis atsitrenkė į ženklą. Paties įvykio nematė, tik iš žodžių žino ką pasakė. Buvo nuleistos dvi padangos iš priekio vairuotojo pusės visai nuleista, o galinė padanga dar nevisai.
Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su K. M. yra pažįstamas. Galėjo būti gegužės 29 d., sekmadienis. Norėjo susitikti su K. vakare apie 22.00 val. K. M. A. paskambino ir pasakė, kad pavėluos, nes padanga nuleido, po to pasakė, ar galėtų atvažiuoti ir jam padėti, atsakė, kad laukdami pavartojo alkoholį, sakė, kad šiuo metu negali, gal po dviejų valandų. Palaukė gal 1,5 ar 2 valandas, mano, kad išvažiavo iš namų1.00 val., atvažiavo su A. ir matė, kad mašina buvo įvažiavusi į šalutinį kelią, bet stovėjo skersai ir reikėjo ją nutempti. Ženklas buvo pasviręs, mašina stovėjo gal 1-1,8 metro iki ženklo, stovėjo per vidurį šalutinio kelio neprivažiuojant iki ženklo, ten mažai naudojamas kelias, ten tik privažiavimas prie kelių namų. Mašina stovėjo gal 45 laipsnių kampu. Buvo nuleista priekinė ir galinė kairės pusės vairuotojo pusės padanga. K. M. pasakė, kad laukė apie dvi valandas ir išgėrė. Policijos nematė, apie policiją pasakė K., kad buvo atvažiavus ir pamatė, kad skersai stovi mašina. Paties įvykio nematė, atvažiavo jau po to, kai policijos nebuvo. Jis negalėjo toliau su ja važiuoti, nes buvo nuleistos dvi padangos, ant disko stovėjo, padanga nesudraskyta.
Liudytojas N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad surašė tarnybinį pranešimą ir protokolą. 2017-05-28 dirbo su porininke, tikrino teritoriją. Gavo pranešimą, kad asmuo atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino, pranešimas buvo gautas iš VPK budinčios dalies. Pirma buvo gautas pranešimas, kad asmuo važiuoja neblaivus, apie tai pranešė motociklininkas. Kai atvyko į vietą, ten jau buvo kiti pareigūnai. Jie atvažiavo, nustatė asmens neblaivumą, pradėjo patikrinimą. Paties vairavimo fakto nematė. Gautas pranešimas iš VPK budėtojų dalies; pranešė anonimas, nebuvo pavardės. Bandė susisiekti telefonu, tačiau žmogus atsisakė liudyti. Pažeidėjas išsakė daug versijų, kad atvažiavo autobusu prie mašinos, buvo lyg prisipažinęs, kad vairavo, po to vėl neprisipažino, keikėsi. Buvo ekspertas, kuris paėmė kvapų pėdsakus, bet tai ne baudžiamoji byla, negalėjo priversti asmens nusirengti, todėl tokie įrodymai bereikšmiai. Vairuotojas važiavo Šiaurės g. nuo Kojelavičiaus g., vairavo girtas, prakiurdė padangą, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Toje vietoje yra asfaltas, kadangi jam subliuško padanga, turėjo pasukti į Kalno g., o ten žvyrkelis, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė. Tą dieną oro sąlygos buvo geros. Patruliai buvo prie pat įvykio vietos, privažiavo iš karto. Patruliai buvo arčiausiai, jie irgi gavo iškvietimą. Liudytojas važiavo su porininke praktikante I. B..
Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-05-28 dirbo, jai buvo stažuotė. Pirma buvo atvažiavę patruliai, ji su porininku atvažiavo vėliau. Atvažiavę pamatė K. M. neblaivų. Pradėjo forminti įvykį. Ji su juo nedaug bendravo, buvo mašinoje, suvedė duomenis kompiuteryje. Vairavimo fakto nematė. Apie įvykį pranešė VPK budėtojas, kad automobilis atsitrenkė į kelio ženklą. Patrulis privažiavo anksčiau, jis buvo arčiau įvykio vietos. Kažkas pamatė ir pranešė apie įvykį. Kai atvažiavo, įvykio vietoje jau buvo patrulių ekipažas, matė K. M. bendraujantį su pareigūnais. Jis sakė, kad automobilio nevairavo, kad atėjo iš miško, ar iš kur kitur; atsisakė pūsti į alkotesterį, neigė vairavimo faktą.
Liudytojas N. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog automobilis atsitrenkęs į kelio ženklą, vairuotojas stovėjo šalia. Pranešėjas matė įvykį. Kai atvažiavo, tai galėjo būti 2017-05-28, 23.35 val., pranešėjas nuvažiavo. Kai jam vėliau paskambino, jis pasakė, kad nieko neliudys. Klausė vairuotojo, ar jis vairavo. Jis sakė, kad atvažiavo autobusu, vėliau, kad draugai vairavo, kad jis tik sėdėjo šalia. Aplinkui žmonių nebuvo. Jie atvyko netrukus po pranešimo, nematė nieko nubėgančio, tačiau pamatė galimai vairuotoją K. M., jis buvo už 3-4 m paėjęs nuo mašinos, jis ėjo link liudytojų. Jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą, nes neva ne jis vairavo. Tačiau automobilis buvo šiltas, ėjo dūmai, buvo akivaizdu, kad neseniai važiavo. Automobilio 2 ar 3 padangos buvo kiauros. Nežino, ar tai galėjo būti nuo tokio smūgio. Iš vairuotojo, kairės pusės šakė buvo išlūžusi, tai padaryta galimai dar iki šio įvykio, kitaip būtų apgadintas tik priekis. Buvo ekspertai, jie nuėmė pėdsakus. Kai ryte važiavo, matė, kad K. M. su draugais jau tvarkėsi mašiną. Yra nuotraukos, kurias darė tyrėja, buvo atvažiavusi kriminalinė policija. Buvo keli centimetrai nuo mašinos iki stulpo, stulpas nulenktas.
Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-05-28, 23.35 val. gavo pranešimą dėl eismo įvykio, atvykę į vietą pamatė automobilį, kuris kliudė ženklą, prie šaligatvio buvo motociklininkas ir parodė į krūmus. Ten rado pažeidėją. Kai grįžo prie automobilio, motociklininkas išvažiavo; jam prisiskambinus, jis pasakė, kad tas, kuris vairavo ir buvo krūmuose, bet liudyti atsisakė. Vėliau atvažiavo kelių policija, toliau jie liko aiškintis. Jis (K. M.) paaiškino, kad automobilio nevairavo, nurodė, kad kitas asmuo vairavo, atsisakė nurodyti kas. Sakė, kad buvo Komunijos priėmimo šventėje, buvo išgėręs, pasitikrinti blaivumą jis atsisakė. Jis nenurodė, kas vairavo automobilį. Kelio atžvilgiu automobilis buvo šone, ženklas buvo nulenktas, nedaug. Matėsi eismo įvykio požymiai, bet kas buvo apgadinta, negali pasakyti. Neatsimena, ar automobilio padangos buvo tvarkingos. Įvykio vietą perdavė kelių policijai. Pranešimas buvo gautas iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus, jie gavo informaciją iš pranešėjo. K. M. kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, šiuo atveju K. M. traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti jo vengimo patikrinti neblaivumą ar apsvaigimą faktą, neblaivumo laipsnį ir kelio įrenginių sugadinimo (apgadinimo) faktą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad K. M. atsisakė pasitikrinti neblaivumo ar apsvaigimo faktą, tai teismo posėdžio metu patvirtino pats K. M., teigdamas „kad atsisakys pūsti, nes nevažiavo ir net nesėdi mašinoje“. Tačiau K. M. neigė vairavimo esant neblaiviam faktą, paaiškino, jog ženklo nelietė, ženklas jau buvo nulinkęs, jis tik sustojo priešais ženklą, nes jo automobiliui toje vietoje visiškai prakiuro padanga.
Pažymėtina, jog pareigūnų rašytiniuose tarnybiniuose pranešimuose tik yra nurodyta, kad Šiaurės g. nulenktas kelio ženklas (b.l. 4; 5), tačiau juose nėra detalizuojama, kaip kelio ženklas buvo apgadintas (schemos priede nėra užfiksuotų duomenų apie kelio ženklo sugadinimą, nėra automobilio ir kelio ženklo sugadinimų sugretinimo, nėra įvykio vietos nuotraukų). Ši aplinkybė turi esminės reikšmės K. M. veiksmų vertinimui, kadangi nenustačius turto apgadinimo, atsakomybė pagal jam inkriminuotą pažeidimą nekyla.
Eismo įvykio vietos schemoje ir prie jos pridėtuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, nėra nurodyti jokie duomenys apie kelio ženklo sugadinimą, jo mastą (b.l.8; 9), nurodyti tik automobilio „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimai (priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas), tačiau nedetalizuota, kuria konkrečia dalimi automobilis galimai kliudė kelio ženklą, ar ant automobilio esantys apgadinimai sutampa su ant kelio ženklo esančiais apgadinimais (jeigu tokie yra). Nei automobilio, nei kelio ženklo, nei įvykio vietos nuotraukų byloje nėra pateikta, į teismo užklausimą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2017-07-25 raštu atsakė, kad policijos pareigūnai I. B. ir N.P. tokių nuotraukų nedarė (b.l. 58 ). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. P., I. B., N. A., E. K. (b.l.50-53; 59-60) taip pat negalėjo detalizuoti automobilio ir kelio ženklo apgadinimų, šie liudytojai, policijos pareigūnai, nurodė, jog paties įvykio nematė, tik patvirtino, kad atvykus kelio ženklas buvo šiek tiek nulenktas, o automobilis stovėjo netoli nuo ženklo. Aplinkybę, kad K. M. automobilis galimai atsitrenkė ir nulenkė kelio ženklą, jiems paaiškino liudytojas, matęs įvykį, tačiau šio liudytojo duomenų policijos pareigūnai neužsirašė, užsirašė tik telefono numerį (kuriuo pavyko susisiekti tik po kurio laiko), šiuo telefono numeriu jiems paskambinus, atsiliepęs asmuo pareiškė neliudysiantis.
Pažymėtina, jog teismui nepavyko nustatyti byloje esančioje BIRT ataskaitos žiūryklėje nurodyto telefono numerio savininko tapatybės, iš 2017-06-22 telefonogtamos (b.l.42) matyti, kad asmuo, bylos nagrinėjimo metu besinaudojantis minėtu telefono numeriu atsisakė pateikti savo kontaktinius duomenis, nurodė, jog į posėdį neatvyks.
Teismo vertinimu, po įvykio praėjus atitinkamam laiko tarpui bylą pateikus teismui bei nesant pirminių duomenų (t.y. nesant schemos priede užfiksuotų duomenų apie kelio ženklo sugadinimą, nesant automobilio ir kelio ženklo sugadinimų sugretinimo, nesant įvykio vietos nuotraukų) apie kelio ženklo sugadinimą, šiuo konkrečiu atveju nebuvo tikslinga kreiptis į vietovės, kurioje įvykio eismo įvykis, kelio įrenginių savininką – VĮ „Vilniaus regiono keliai“, nes šie duomenys nei patvirtintų, nei paneigtų kelio ženklo apgadinimo faktą ginčijamame protokole nurodytu metu ir aplinkybėmis.
Bylos nagrinėjimo metu nesant galimybės objektyviais duomenimis nustatyti kelio ženklo apgadinimo aplinkybės, K. M. atsakomybė pagal jam inkriminuotą pažeidimą nekyla, tačiau, teismo vertinimu, jo veikoje yra kito administracinio nusižengimo požymių.
ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių šiame veikų, už kurias atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, kur numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį <...>, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
Teismo vertinimu, K. M. veika iš ANK 423 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į ANK 422 straipsnio 7 dalį, nes K. M. atsisakė pasitikrinti neblaivumo ar apsvaigimo faktą, tai teismo posėdžio metu patvirtino pats K. M., teigdamas „kad atsisakys pūsti, nes nevažiavo ir net nesėdi mašinoje“, be to surašant administracinio nusižengimo protokolą K. M. nuo pasiaiškinimo atsisakė. K. M. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio N. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-05-28 patruliuojant kartu su tyrėja I. B. apie 23.50 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Šiaurės gatvėje, Vilniuje, „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas atsitrenkė į stulpą. Atvykus minėtu adresu V1729 patruliai buvo sulaikę minėto automobilio vairuotoją. Visą eismo įvykį matė iš paskos važiavęs motociklo vairuotojas, kuris ir pranešė informaciją 112. Susisiekus su juo telefonu liudyti vairavimo faktą atsisakė. „Ford Galaxy“ vairuotojas K. M., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad automobilio nevairavo, tačiau kas vairavo automobilį nurodyti atsisakė. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu tikrintis atsisakė, nors akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, kalba buvo nerišli. Protokole paaiškinimą rašyti bei dėti parašus atsisakė.
Pats K. M. pripažino, kad automobilį vairavo ir automobilį sustabdė schemoje užfiksuotoje vietoje, subliuškus automobilio padangoms, kur jį ir rado policijos pareigūnai (t.y. faktas, kad K. M. vairavo automobilį „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini) 2017-05-28, apie 23.34 val. nustatytas). Taigi, byloje surinkti ir užfiksuoti įrodymai, paties K. M. prisipažinimas, leidžia daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog K. M. veika atitinka ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes jis vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno reikalavimu vengė neblaivumo patikrinimo, nors policijos pareigūnų reikalavimas pasitikrinti blaivumą, jiems betarpiškai bendraujant su K. M. ir iš jo pateis veiksmų įtariant galimą neblaivumą, buvo teisėtas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Be to, Lietuvos Aukščiausias teismas yra pripažinęs, kad vengimo pasitikrinti neblaivumą konstatavimui pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta K. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. M. – baustas administracine tvarka, viena nuobauda galioja. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, o K. M. skirtinas ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas baudos dydis, didesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis, kartu skiriant ANK 422 str. 9 d. numatytą privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,
n u t a r ė :
pripažinti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 1700,00 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17068629140 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Evelina Petraitienė
Nuorašas tikras: