Administracinė byla Nr. eA-2217-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00259-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. T. T., K. I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. T. T., K.I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1.       Pareiškėjai A. T. T. T., K. I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. (toliau visi kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21M37903 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėjai skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) piliečiai, kurie iš kilmės šalies išvyko dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo A. T. T. T. (toliau – ir pareiškėjas) (duomenys neskelbtini).

3.       Pareiškėjai teigė, kad atsakovui nurodė konkrečias individualias aplinkybes, išvykimo iš kilmės valstybės priežastį – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų paaiškinimą patvirtina kilmės šalies informacija: (duomenys neskelbtini), todėl gali kilti grėsmė pareiškėjų sveikatai ir gyvybei.

4.       Pareiškėjai pažymėjo, jog jų gyvenamojoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) taip pat kelia grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, todėl nesutiko su atsakovo Sprendimu, kuriuo atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, uždraudė jiems atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjai teigė, jog jie bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, byloje nėra duomenų apie jų padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad pareiškėjai atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo teigti, kad pareiškėjai savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Pareiškėjai taip pat nesutiko su atsakovo nustatytu maksimaliu draudimo atvykti terminu. Pareiškėjai teigė, jog šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjai dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jų išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

5.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas teigė, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjų paaiškinimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, pasižymėjo esminiais trūkumais ir nebuvo suderinamas su kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu neidentifikuotos aplinkybės, sudarančios prielaidą spręsti, kad pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų jiems tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

7.       Atsakovas teigė, jog apklausos metu nustatyta, kad pareiškėjui kilo grėsmė iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimas abstraktus, bendro pobūdžio, trūksta konkrečių detalių, jos keitėsi. Pirmosios apklausos metu buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), antrinės apklausos metu nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas konflikte nedalyvavo, nematė, kaip (duomenys neskelbtini). Pateikti faktai grindžiami artimųjų prisiminimais. Pagal pateiktą informaciją atsakovas sprendė, kad pareiškėjas visiškai nėra susijęs su konfliktu. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad jis kelia tam tikrų abejonių, yra neišsamus ir abstraktus, vengiama detalių, atsakymai į patikslinančius klausimus neišsamūs, todėl nepripažino jo patikimu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias Sprendime prieitas išvadas.

8.       Atsakovas nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymą, buvo įvertinta būtent pareiškėjų individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie tokias pastangas. Pareiškėjai nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios, anot Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB), gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjai nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

9.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvą ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas nurodė, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime, pareiškėjams nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

10.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjų A. T. T. T., K. I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti A. T. T. T., K. I. M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. T. T. T., K. I. M. A. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

11.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

11.1.                      Apklausų metu pareiškėjas prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. T. T. T., (duomenys neskelbtini).

11.2.                      Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė dokumentus, kuriais grindžia savo paaiškinimą, nurodydamas, jog tai dokumentai, paliudijantys tai, jog (duomenys neskelbtini). Atsakovas šio fakto neginčija, tad laikytina įrodytu, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

11.3.                      Apklausos metu pareiškėja prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete K. I. M. A.. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

11.4.                      Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui, pareiškėjai ir 4 jų vaikams (M.A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A.) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11.5.                      Pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu, pateikė skundą teismui.

12.       Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu.

13.       Teismas nustatė, kad, pareiškėjų įsitikinimu, jiems prieglobstis turėjo būti suteiktas dėl (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybes bei į kilmės valstybės kontekstą, tačiau tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą prieiti prie išvados, jog pareiškėjams jų gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas atsižvelgė į EPPB pateikiamą informaciją (2021 m. parengtas gaires) ir nustatė, jog šiuo metu nei vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

14.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai jų paties subjektyviu situacijos suvokimu. Kadangi jų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, teismas sprendė, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, jog nėra aišku, kodėl dėl šios veiklos pareiškėją turi persekioti ir grasinti nužudyti, kodėl yra manoma, kad ir pareiškėjas (duomenys neskelbtini), kodėl pats pareiškėjas nesikreipė į valdžios institucijas ar (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog pareiškėjo pateiktas teismo sprendimas (duomenys neskelbtini) nekelia abejonių, tačiau nepagrindžia grėsmės būtent pačiam pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad nesutampa pareiškėjo ir pareiškėjos paaiškinimai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų paaiškinimas painus, bendro pobūdžio, nenuoseklus, o tai teismas vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis ir teigiamai spręsti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Teismas atkreipė dėmesį, jog buvo grasinama tik pareiškėjui, tačiau ne jo žmonai (pareiškėjai) ir vaikams.

15.       Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes,

16.       Teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta ir teisėta, tačiau draudimas pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo yra neproporcinga ir neadekvati priemonė jų padarytam teisės pažeidimui. Teismas pareiškėjui ir pareiškėjai nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, sumažinęs draudimo pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti ir apsigyventi laikotarpį nuo 3 iki 2 metų nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17.       Netenkinęs pagrindinio pareiškėjų skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III.

18.       Pareiškėjai A. T. T. T., K. I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

20.       Pareiškėjai pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini).

21.       Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėjų šeima priskiriama prie padidintos rizikos asmenų grupių, nes šeimoje yra moteris ir 4 vaikai. Pareiškėjų išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ir ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje.

22.       Pareiškėjai teigia, kad atsakovas turėjo ne formaliai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjams galinčius kilti pavojus. Atsakovo surinkti duomenys yra pakankamai seni, o naujausius ir aktualiausius duomenis atsakovą surinkti įpareigoja Tvarkos aprašas. Atsakovo Sprendime nėra surinkta jokios naujausios informacijos apie beatodairiško smurto padėtį kilmės valstybėje ir (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje beatodairiško smurto lygis aukštesnis.

23.       Pareiškėjas pažymi, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021). Pareiškėjai, remdamiesi nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, nurodo, kad Migracijos departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėjus gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.

24.       Pareiškėjai akcentuoja, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentus, susijusius su prieglobsčio prašytojo pareiga pateikti motyvuotą prašymą, surinkta ir įvertinta kilmės valstybės informacija, abstrakčiais, nedetaliais bei nenuosekliais pareiškėjų paaiškinimais apie (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytais nei tikėtinais persekiotojais, nei jų tikėtinais motyvais ir tikslais persekioti pareiškėjus, pareiškėjų neatitiktimi Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir papildomai nurodo, kad, remiantis EBBP pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl reikia individualių priežasčių, norint įrodyti, kad, civilį sugrąžinus į kilmės valstybės teritoriją, jam egzistuos reali grėsmė patirti rimtą žalą. Atsižvelgus į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

27.       Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo teiginių, jog nebuvo įvertinta tai, kad šeimoje yra nepilnamečių vaikų ir moteris, atsakovas nurodo, jog atsižvelgė į EPPB išskirtus padidintos rizikos asmenų profilius ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėja nenurodė, jog jai ar jos vaikams kilmės valstybėje yra kilusi grėsmė, pareiškėjai apklausų metu neišreiškė prašymo dėl vaikų apklausos būtinumo. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 11 punktu, priėmė bendrą Sprendimą dėl pareiškėjų (visos šeimos). Pareiškėjai nenurodė jokių individualių aplinkybių dėl nepilnamečių pareiškėjų – tokios aplinkybės nenurodytos ir apeliaciniame skunde. Teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėjai turėjo dar vieną galimybę visus savo argumentus dėl vaikų tiesiogiai išsakyti teismui, tačiau ir teismo posėdžio metu šia galimybe nepasinaudojo.

28.       Atsakovas laikosi pozicijos, jog tiek Migracijos departamentas, tiek teismas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Pasisakydamas dėl Migracijos departamento surinktos informacijos patikimumo ir aktualumo, atsakovas pažymėjo, kad vienas iš EPPB (pavadinimas pakeistas į Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrą (ESPA)) tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, taigi EPPB (ESPA) 2021 m. gairės apie padėtį kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek teismas, tiek Migracijos departamentas. Pareiškėjai nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos.

29.       Atsakovas pažymi, kad teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį pareiškėjui ir pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

30.       Pareiškėjai A. T. T. T., K. I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyti.

31.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas, nes pareiškėjai norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Šuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjams buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjų pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

V.

33.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjams A. T. T. T., K. I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. Lietuvos Respublikoje pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

34.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymų tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jiems pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

35.       Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pareiškėjams prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, apie beatodairiško smurto padėtį kilmės valstybėje ir (duomenys neskelbtini) provincijoje.

36.       Pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

37.       2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 1 dalyje, be kita ko įtvirtinta, kad valstybės narės pareiga – bendradarbiaujant su prašytoju įvertinti atitinkamą su prašymu susijusią informaciją. Direktyvos 2011/95/ES 3 dalyje nustatyta, jog tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą <...>.

38.       Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 10 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: a) prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai; b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.

39.       Įstatymo, kuriuo, be kita ko, įgyvendinama Direktyva 2011/95/ES, ir Direktyva 2013/32/ES, 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.

40.       Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41.       Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Konvencijoje, turi būti surinkta informacija apie kilmės šalį. Migracijos departamento pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį kyla iš Įstatymo, o šią informaciją valstybės institucija privalo surinkti savo iniciatyva.

42.       Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti Įstatymą įgyvendinančiame Tvarkos apraše, t. y. turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (Tvarkos aprašo 97.1 p.); turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB ir JTVPK ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse (Tvarkos aprašo 7 p.) ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta.

43.       Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra akcentuojama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022).

44.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime, be nuorodos į EPPB pateikiamą informaciją, daugiau nepateikė jokios konkrečios kilmės šalies informacijos, išskyrus tai, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Nors byloje yra duomenų, kad pareiškėjai gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) teritorijai, atsakovas Sprendime, remdamasis EPPB duomenimis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje vyksta tokio žemo lygio smurtas, jog apskritai nėra jokios realios rizikos, kad civilis gali būti asmeniškai paveiktas dėl besąlygiško smurto. Taigi pareiškėjai apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jų gyvenamąją vietovę ((duomenys neskelbtini) miestą) ir joje esantį smurto lygį. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas neįvykdė savo pareigos surinkti kilmės šalies informaciją ir įvertinti pareiškėjų prieglobsčio prašymą šios informacijos kontekste.

45.       ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

46.       Kadangi pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas pažeidžiant taisyklės, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, todėl yra pagrindas ginčijamą Sprendimą panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra svarbūs ir dėl jų atskirai nepasisakoma.

47.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjų skundo reikalavimai dėl atsakovo Sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio ir papildomos apsaugos, nėra pagrįsta ir teisėta, priimta netinkamai taikant materialiosios teisės (Įstatymo) normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. T. T. T., K. I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų A. T. T. T., K. I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. skundą tenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21M37903 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjų A. T. T. T., K. I. M. A., M. A. A. A., S. A. A. A., M. A. A. A., M. A. A. A. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

                Dainius Raižys

                Virginija Volskienė