Civilinė byla Nr. e2S-1297-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01282-2023-

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Green terra atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5670-308/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Green terra ieškinį atsakovei Varėnos rajono žemės ūkio bendrovei „Kriviliai“ dėl kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo vykdyti sutartį natūra.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Green terra 2023 m. birželio 12 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė: (i) pripažinti negaliojančiu 2023 m. kovo 8 d. UAB Green terra ir Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Kriviliai“ pasirašytos kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą; (ii) įpareigoti atsakovę ŽŪB „Kriviliai“ įvykdyti sutartį natūra – priimti iš ieškovės UAB Green terra sutarties kainą – 115 000,00 Eur – už visą atsakovei priklausančią registruotiną ir neregistruotiną žemės ūkio techniką bei padargus, 45 turto vienetus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 (toliau – technika), bei perduoti šią techniką ieškovei UAB Green terra nuosavybės teise.

2.       Ieškovė, ieškinio reikalavimų užtikrinimui, prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės „Kriviliai“ techniką, taip uždraudžiant atsakovei (i) parduoti, perduoti, išnuomoti, padovanoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti techniką; (ii) sudaryti bet kokias kliūtis, įskaitant, bet neapsiribojant fiziniu patekimu į atsakovės teritoriją, patalpas, techniką, ir kliudyti ieškovei naudoti iki galutinio sutarties įvykdymo atsakovės techniką. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovė gali parduoti, perduoti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti techniką. Be to, nors ieškovės veikla yra žemės ūkio (gyvulininkystės) ir dėl to technikos naudojimas kasdienėje ieškovės veikloje yra būtinas, siekiant užtikrinti veiklos nepertraukiamumą ir ūkio priežiūrą, atsakovė, savavališkai išsivežė techniką iš ieškovės atstovo teritorijos ir taip sudarė kliūtis ieškovei naudotis technika, kuria ji iki šiol valdė ir naudojo panaudos teise. Todėl iki ginčo išsprendimo iš esmės ieškovei turi būti sudarytos galimybės patekti į atsakovės teritoriją, patalpas, techniką ir pastarąja naudotis. Anot ieškovės, abejones atsakovės sąžiningumu šiuo atveju patvirtina tai, kad atsakovė ne tik piktybiškai vengia savo sutartinių prievolių ieškovei vykdymo, tačiau taip pat bando primesti ieškovei sutartimi nesulygtų sąlygų vykdymą – iš atsakovės taip pat nupirkti nekilnojamąjį turtą (pastatus).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2023 m. liepos 13 d. nutartimi patenkino dalį ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. areštavo ŽŪM „Kriviliai“ žinioje esančią, jos faktiškai valdomą ir naudojamą žemės ūkio techniką, uždrausdamas šią techniką (45 turto vienetus) parduoti, perduoti, išnuomoti, padovanoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti:

4.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kyla poreikis, kad ginčo turtas iki ginčo išsprendimo išlaikytų esamą statusą, t. y. nebūtų realizuotas ar apsunkintas. Toks sprendimas priimtas įvertinus ginčo dalyką (ieškinio patenkinimo atveju, ginčo technika turės būti perduota ieškovei), ieškovės argumentus dėl atsakovės vengimo vykdyti sutartį, taip pat atsakovės atžvilgiu pareikštų reikalavimų sumą, kuri, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turimi 45 žemės ūkio technikos turto vienetai, tikėtina, sudaro visą arba didžiąją dalį atsakovės turimo kilnojamojo turto, laikytina didele.

5.       Kita vertus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomus apribojimus, t. y. atsakovei uždrausti sudaryti bet kokias kliūtis, įskaitant, bet neapsiribojant fiziniu patekimu į atsakovės teritoriją, patalpas, techniką, ir kliudyti ieškovei naudoti iki galutinio sutarties įvykdymo atsakovės techniką. Teismo įsitikinimu, tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas šioje civilinės bylos stadijoje būtų skubotas ir atsakovės atžvilgiu neproporcingas, nes atitiktų ginčo sutarties realų vykdymą, kai dar neišspręstas pačios sutarties galiojimo (nutraukimo teisėtumo) klausimas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB Green terra Kauno apygardos teismo prašo: (i) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė netaikyti ieškovės prašomų apribojimų – draudimo atsakovei sudaryti bet kokias kliūtis, įskaitant, bet neapsiribojant fiziniu patekimu į atsakovės teritoriją, patalpas, ir kliudyti ieškovei naudoti techniką iki galutinio sutarties įvykdymo; (ii) įpareigoti Alytaus apylinkės teismą pakartotinai išnagrinėti ieškovės prašymą dėl neturtinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo atsakovei sudaryti bet kokias kliūtis, įskaitant bet neapsiribojant fiziniu patekimu į atsakovės teritoriją, patalpas, ir kliudyti ieškovei naudoti techniką iki galutinio sutarties įvykdymo, vadovaujantis šiame skunde nurodytais argumentais; (iii) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra būtinas, tačiau nepagrįstai taikė tik vieną iš ieškovės prašytų dviejų laikinųjų apsaugos priemonių. Anot apeliantės, tik abiejų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovės atžvilgiu gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, nes, nepritaikius antrosios ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu, ieškovės nuostoliai būtų neproporcingai dideli;

1.2.                        Antrosios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra būtinas užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo tarp šalių išsaugojimą, kadangi iki ginčo tarp ieškovės ir atsakovės status quo tarp šalių pasireiškė abiejų šalių suderinta valios išraiška – atsakovė geranoriškai sutiko laukti mokėjimo už techniką pagal sutartį, tuo tarpu ieškovė nekliudomai ir neatlygintinai naudojosi atsakovės technika, kurią atvykdavo pasiimti iš atsakovės patalpų ir (ar) teritorijos, ir, atlikus reikalingus žemės ūkio darbus, grąžindavo atsakovei;

1.3.                        Antrosios laikinosios apsaugos priemonės taikymas pasižymi tiek teisinių santykių tarp šalių laikinu sureguliavimu, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tiek prevenciniu pobūdžiu – siekiant užkirsti kelią žalai ir (ar) kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Galimybė naudoti atsakovės žemės ūkio techniką bylos nagrinėjimo metu yra kritinė sąlyga ieškovei toliau vykdyti žemės ūkio veiklą, nepatiriant neproporcingai didelių nuostolių, kuriuos sudaro žemės ūkio technikos, reikalingos ūkiui prižiūrėti, nuoma, nuostoliai, patiriami negalint laiku nuimti derliaus (baudos iš derliaus supirkėjų) ir nušienauti pievų (taikomos piniginės sankcijos), bei užtikrinant tinkamą ūkio priežiūrą;

1.4.                        Ginčo dalyko – žemės ūkio technikos – vertė, kurią šalys nustatė kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje (115 000 Eur), yra žymiai mažesnė nei ieškovės esami ir būsimi (galimi) nuostoliai dėl negalėjimo naudoti techniką kasdienėje veikloje. Todėl, net teismui patenkinus ieškovės ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas taptų beprasmis, kadangi ieškovė turėtų padengti nuostolius, daug didesnius nei ginčo technika, o tai sąlygotų ieškovės veiklos žlugimą ir atitinkamai, teismo sprendimo įgyvendinimo beprasmiškumą;

1.5.                        Ieškovė, prievolių pagal sudarytą kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymui, minėtą technikos kainą (115 000 Eur) deponavo advokato depozitinėje banko sąskaitoje ir apie tai informavo atsakovę, todėl laikoma, kad prievolę atsiskaityti pagal sutartį įvykdė tinkamai. Tuo tarpu atsakovė piktybiškai vengia priimti prievolės įvykdymą ir nepagrįstai reikalauja kitų, šalių sutartyje nenustatytų, sąlygų įvykdymo bei neperduoda ieškovei de facto priklausančios žemės ūkio technikos;

1.6.                        Ieškovės prašomos taikyti neturtinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės nėra neproporcingos atsakovės atžvilgiu, o atvirkščiai, užkertančios kelią žalos atsiradimui, kurios, patenkinus ieškovės ieškinį, tikėtina, atsakovė neturėtų galimybės atlyginti, kadangi atsakovė pardavė ieškovei, tikėtina, visą arba didžiąją dalį turimo kilnojamojo turto, o ieškovės nurodytam asmeniui pardavė ir nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus. Tuo tarpu, jeigu teismas netenkintų ieškovės ieškinio, ieškovė turėtų galimybę atlyginti atsakovės nuostolius, patirtus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – galėtų sumokėti kompensaciją už teisminio proceso metu naudotos žemės ūkio technikos nusidėvėjimą;

1.7.                        Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes, ieškovei tinkamai įvykdžius įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, atsakovė ne tik nepriėmė iš ieškovės sutarties įvykdymo (apmokėjimo už techniką), bet ir nepagrįstai bei neteisėtai iškėlė naujas technikos pardavimo sąlygas – nekilnojamojo turto (pastatų) įsigijimo, dėl kurių įsigijimo šalys nebuvo sudariusios jokių susitarimų. Be to, atsakovė vos po keturių mėnesių naudojimo nutraukė nekilnojamojo turto panaudos sutartį, kuria atsakovė perdavė ieškovei neatlygintinai valdyti ir naudotis 4 vienetus atsakovės nekilnojamojo turto, bei pareikalavo sumokėti kompensaciją ne tik už panaudos sutartyje nurodytiems objektams teikiamas komunalines paslaugas, bet ir už ieškovės panaudos sutarties pagrindu nevaldomą turtą.

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė ŽŪB „Kriviliai“ apeliacinės instancijos teismo prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1.                        Atsakovė, remdamasi sutarties nuostatomis, dėl ieškovės kaltės nutraukė sutartį, todėl iki galutinio teismo sprendimo, įvertinsiančio sutarties nutraukimo (ne)galiojimą, laikytina, kad sutartis yra nutraukta. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovei sudaryti bet kokias kliūtis, įskaitant bet neapsiribojant – fizinio patekimo į atsakovės teritoriją, patalpas, techniką ir kliudyti ieškovei naudoti iki galutinio įvykdymo atsakovės techniką;

2.2.                        Pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę akivaizdžiai būtų pažeistos atsakovės teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą byloje, nepagrįstai a priori išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius, pažeistų vieną svarbiausių civilinėje teisėje sutarties laisvės principą, pagal kurį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, ir apribotų atsakovės teisę į savo interesų gynybą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principais siekiamų tikslų, nes atsakovės teisės būtų suvaržytos daugiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti;

2.3.                        Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės galimybėmis vykdyti žemės ūkio veiklą bei galimu nuostolių patyrimu, nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nėra ir negali būti vertinami, kaip nesudarantys nei laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nei bylos nagrinėjimo dalyko;

2.4.                        Ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę, siekia bylos nagrinėjimo metu neatlygintinai naudotis atsakovės technika, nors ieškinyje tokio pobūdžio reikalavimo nekelia. Todėl, atsakovės vertinimu, toks prašymas laikytinas ieškovės piktnaudžiavimu procesu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Prieš tai atlikdamas, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia procesinius klausimus.

Dėl su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų

9.       Ieškovė, siekdama išsamaus ir visapusiško atskirajame skunde nurodomų aplinkybių įvertinimo, kartu su atskiruoju skundu pateikė, jos manymu, aktualius skundo nagrinėjimui ieškinio bei patikslinto ieškinio priedus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami įrodymai (ieškovės patikslintas ieškinys; Kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis; Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5670-308/2023, priimta išnagrinėjus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; advokato A. P. pažyma apie deponuotas lėšas; atsakovės elektroninis laiškas ieškovei dėl pastatų pirkimo) jau yra byloje, teismas su jais turi galimybę susipažinti elektroninėje byloje, todėl jų priėmimas nėra tikslingas. Tuo tarpu kitų įrodymų (nekilnojamojo turto panaudos sutarties; paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos; gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo; pranešimo apie panaudos sutarties nutraukimą; atsakovės elektroninio laiškas ieškovei dėl kompensacijos mokėjimo; kompensacijų pažymos), skirtingai nei nurodė pati ieškovė, byloje nėra. Nepaisant to, teismo vertinimu, šie dokumentai nėra reikšmingi sprendžiant konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, kadangi jie patvirtina tik tai, kad ieškovė užsiima žemės ūkio veikla ir turėjo kitų sutartinių santykių su atsakove, kurie nėra šios bylos dalykas (byloje nekvestionuojama, kad ieškovė užsiima žemės ūkio veikla, nekeliami panaudos sutarties nutraukimo ir/ar kompensacijų pagal ją apskaičiavimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimai). Be to, šie įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Dėl to šie įrodymai nepriimami, išaiškinant ieškovei, kad, manydama, jog jos teikiami dokumentai turi reikšmės bylos nagrinėjimui iš esmės, juos gali teikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės.

Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo

10.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomus apribojimus, t. y. atsakovei uždrausti sudaryti bet kokias kliūtis, įskaitant, bet neapsiribojant fiziniu patekimu į atsakovės teritoriją, patalpas, techniką, ir kliudyti ieškovei naudoti atsakovės techniką iki galutinio sutarties įvykdymo, kadangi tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitiktų ginčo sutarties realų vykdymą, kai dar neišspręstas pačios sutarties galiojimo (nutraukimo teisėtumo) klausimas. Apeliantė tvirtina, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovės nuostoliai būtų neproporcingai dideli, o, atsakovei galimai neturint pakankamai lėšų juos padengti, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas prarastų prasmę. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį neteisėta ir / ar nepagrįsta.

11.       Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

12.       Sprendžiant ar nagrinėjamu atveju kyla grėsmė būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 8 d. sudarė kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovei nuosavybės teise, o ieškovė įsipareigojo priimti visą atsakovei priklausančią registruotiną ir neregistruotiną žemės ūkio techniką bei padargus (45 turto vienetus), nurodytus sutarties priede Nr. 1, ir sumokėti už ją sutartyje nurodytą kainą. Tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. ieškovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, motyvuodama tuo, kad ieškovė nei sutartyje numatytais terminais, nei per atsakovės geranoriškai suteiktą papildomą terminą už perkamą turtą neatsiskaitė. Ieškovė, nesutikdama su sutarties nutraukimu, inicijavo teisminį ginčą, kuriame kelia du reikalavimus: (i) pripažinti negaliojančiu turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir (ii) įpareigoti atsakovę įvykdyti sutartį natūra – priimti iš ieškovės sutarties kainą bei perduoti ieškovei sutartimi įsigytą turtą. Ieškovė yra įsitikinusi, kad šių reikalavimų užtikrinimui yra būtina ne tik taikyti sutarties dalyko (technikos) areštą (kurį pirmosios instancijos teismas taikė 2023 m. liepos 13 d. nutartimi), bet ir sudaryti sąlygas ieškovei patekti į atsakovės teritoriją, patalpas, techniką, taip pat pastarąją naudoti ieškovės reikmėms. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamu atveju atitiktų ginčo sutarties realų vykdymą, kai dar neišspręstas pačios sutarties galiojimo (nutraukimo teisėtumo) klausimas, ir tokiu būdu galėtų būti pažeistos vienos iš šalių teisės ir teisėti interesai.

13.       Nepaisant to, kad ieškovė tvirtina, esą tinkamai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovei šią aplinkybę ginčijant, akivaizdu, jog tik išnagrinėjus ginčą iš esmės ir priėmus sprendimą, be kita ko, bus nuspręsta ar ieškovė, išties, tinkami įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ir ar atsakovė neteisėtai nutraukė šalių sudarytą sutartį, Taigi, kol sutarties nutraukimas nėra pripažintas neteisėtu, ji laikoma nutraukta. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovei kliudyti ieškovei patekti į atsakovės teritoriją, patalpas, techniką, o pastarąją – dar ir naudoti.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad taikius tokias laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovės teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, paskirtis ir tikslai, nes teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą byloje, nepagrįstai a priori (liet. nuo pat pradžių) išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius, pažeistų vieną svarbiausių civilinėje teisėje – sutarties laisvės principą, pagal kurį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, ir apribotų atsakovės teisę į savo interesų gynybą, esant nutrauktai sutarčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

15.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė apskritai nėra susijusi su byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo grėsme. Akivaizdu, kad byloje jau pritaikytas (ir šalių nekvestionuojamas) technikos areštas neabejotinai visiškai užtikrins realų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y., pripažinus sutarties nutraukimą negaliojančiu ir įpareigojus atsakovę vykdyti sutartį natūra, ieškovei turės būti perduota atsakovės dispozicijoje šiuo metu esanti technika pagal sutarties priede Nr. 1 esantį sąrašą. Tuo tarpu ieškovės argumentai, kad, netaikius jos prašomos laikinosios apsaugos priemonių, ji patirs neproporcingai didelių nuostolių, nesudaro pagrindo šioje proceso stadijoje priimti sprendimus, galimai padėsiančius užkirsti kelią galimiems nuostoliams kilti. Juolab, kad teismui, apart ieškovės deklaratyvių teiginių, nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad nuostoliai realiai gali kilti (kad ieškovė neturi jokių kitų galimybių laikinai, kol bus sprendžiamas ginčas teisme, užtikrinti savo veiklos tęstinumą). Juolab, kad tai ji jau daro kelis mėnesius, t. y. nuo 2023 m. birželio 23 d., kuomet, kaip teigia pati ieškovė, atsakovė išsivežė dalį žemės ūkio technikos iš ieškovės direktoriaus L. J. teritorijos. Be to, jeigu ieškovė realiai patirtų nuostolius dėl neteisėto sutarties nutraukimo, jų atlyginimo galėtų reikalauti iš atsakingų asmenų. Ir, nors ieškovė teigia, kad atsakovė neturėtų galimybės atlyginti nuostolius, kadangi pardavė ieškovei, tikėtina, visą arba didžiąją dalį turimo kilnojamojo turto, o ieškovės nurodytam asmeniui pardavė ir nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nuosavybės teise iki šiol valdo ne tik ginčo techniką, bet ir pastatus.

16.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamą klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą uždrausti atsakovei sudaryti bet kokias kliūtis, įskaitant, bet neapsiribojant fiziniu patekimu į atsakovės teritoriją, patalpas, techniką, ir kliudyti ieškovei naudoti atsakovės techniką iki galutinio sutarties įvykdymo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį ir taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išties, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus iš esmės civilinę bylą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo vykdyti sutartį natūra.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas