Administracinė byla Nr. I-723-629/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03614-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Y. A. N. (Y. Y. A. N.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Kamerūno Respublikos pilietis Y. Y. A. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje (toliau – ir Ambasada) 2017 m. spalio 13 d. sprendimą atsisakyti išduoti jam vizą ir įpareigoti Ambasadą imtis priemonių, kad pareiškėjui nedelsiant ir be papildomo mokesčio būtų išduota viza atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pareiškėjo teigimu, jokių įrodymų Ambasada nepateikė, vizą atsisakyta išduoti tik pagal subjektyvią nagrinėjusių pareigūnų nuomonę, be to, pareiškėjui nebuvo leista teikti žodinius paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, jo prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas atsainiai, pareigūnams piktnaudžiaujant jiems suteikta diskrecijos teise. Pareiškėjo nesąžiningumas ar jo būsimi veiksmai ne įrodomi, o iš karto kaip neteisėti pareziumuojami, todėl buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė, URM) atsiliepime, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–19). Nurodė, kad 2017 m. spalio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos ambasadą Turkijoje dėl nacionalinės vizos gavimo, nurodydamas vykimo į Lietuvą tikslą – mokytis Klaipėdos universitete. Konsulas iš pokalbio su pareiškėju, konsultacijų su Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) bei iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos padarė išvadą, jog informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo vykimo į Lietuvą tikslus ir sąlygas, yra prieštaringa ir nepatikima. Pažymėjo, kad pokalbio metu pareiškėjas teigė vyksiantis į Lietuvą studijuoti Socialinio darbo studijų programą (bakalauro studijos) Klaipėdos universitete. Paklaustas, kodėl šiuo metu Stambule užsiima kompiuterinės technikos prekyba, paaiškino, jog domisi technologijomis ir yra baigęs telekomunikacijų mokymus Kamerūne, nusprendė keisti profesinę kryptį todėl, kad socialinis darbas šiuo metu yra paklausi profesija, tačiau negalėjo nusakyti, kokie dalykai ar temos bus dėstomi minėtame kurse, nurodyti, kokias karjeros galimybes jam suteiks įgytos žinios ir kur jis jas galėtų pritaikyti. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį Latvijos ambasada ir 2017 m. balandžio mėnesį Italijos ambasada atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizas. Pareiškėjas paaiškino, kad į Italiją ketino vykti turizmo tikslais, o į Latviją studijuoti Rygos technikos universiteto telekomunikacijų programoje, tačiau šiemet pareiškėjas persigalvojo ir norėtų studijuoti socialinį darbą Lietuvoje. URM taip pat paaiškino, kad buvo atliktos konsultacijos su Lietuvos Respublikos kompetentingomis specialiosiomis institucijomis. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informavo, kad 2013 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o 2013 m. liepos 17 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą iki 2016 m. liepos 17 d. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Turkijoje galiojo iki 2017 m. spalio 10 d., tačiau pareiškėjas nepateikė jokio dokumento dėl šio leidimo pratęsimo.
Atsakovė pabrėžė, jog 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos: jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą, (toliau – ir Vizų kodeksas) viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Vizų kodeksas nustato, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Atkreipė dėmesį, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.
Atsakovės nuomone, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Pareiškėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Nesutinka ir su pareiškėjo skundo teiginiu, kad buvo pažeistas VAĮ 8 straipsnis. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pateikti dokumentus bei paaiškinimus raštu ir žodžiu, pareiškėjui konsulas žodžiu ir raštu paaiškino atsisakymo išduoti vizą priežastis (pagrindą) ir sprendimo apskundimo tvarką, pareiškėjas galėjo pasinaudoti galimybe įstatymo nustatyta tvarka ir terminu pateikti skundą teismui su visa reikiama medžiaga, skundas priimtas nagrinėjimui teisme, skunde tėra bendro pobūdžio teiginiai, kad individualiame akte remiamasi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik savo pačių subjektyviu faktų ir turimų duomenų įvertinimu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Ambasados 2017 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 64.5.1.9.-17 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 4 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad šiuo metu gyvena Turkijoje, yra kompiuterių specialistas, kelionės į Lietuvą tikslas – studijos Klaipėdos universitete
(b. l. 20–23). Su prašymu pareiškėjas, be kita ko, pateikė Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymą, kuriuo pareiškėjas priimamas į Sveikatos mokslų fakulteto pirmosios pakopos Socialinio darbo studijų programos nuolatinių studijų pirmo kurso valstybės nefinansuojamą studijų vietą nuo
2017 m. spalio 2 d. iki 2021 m. sausio 30 d. (b. l. 28).
Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, ginčijamu 2017 m. spalio 13 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjo prašomą vizą. Tokį savo atsisakymą motyvavo tuo, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 24–25).
Vizų (taip pat ir nacionalinių vizų) išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Vizų kodeksas, kurio
21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtina, kad ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjui viza neišduota tuo pagrindu, kad jis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas.
Pažymėtina, kad, remiantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Tačiau Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Taigi, priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo darytos atitinkamos išvados.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, VSAT pateiktą informaciją bei pareiškėjo pokalbio su Ambasados darbuotoju metu duotus paaiškinimus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo suteikta teisė pagrįsti savo atvykimo tikslą žodžiu, vertintini kritiškai. Iš Ambasados 2017 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. (64.5.3.2)-225
(b. l. 39–40) matyti, jog priimant skundžiamą sprendimą atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas pokalbio su konsulu metu negalėjo aiškiai nusakyti, kurie dalykai ar temos bus dėstomos jam Klaipėdos universitete, taip pat nurodyti, kokias karjeros galimybes jam suteiks įgytos žinios ir kur jis jas galės pritaikyti. Pažymėtina, jog būtent asmeniui, siekiančiam gauti vizą, kyla pareiga pateikti Ambasadai išsamią ir tikslią informaciją apie savo kelionės tikslus, tačiau pareiškėjas pokalbio Ambasadoje metu apie savo atvykimo į Lietuvą tikslą pasisakė labai abstrakčiai, nežinojo tikslių savo planuojamų studijų detalių, kas kelia pagristų abejonių dėl pareiškėjo deklaruoto atvykimo į Lietuvą tikslo. Minėtų aplinkybių kontekste Ambasada vertino ir tai, kad pareiškėjui vizas atsisakė išduoti ir Latvija (2016 m. rugsėjo mėn.) bei Italija (2017 m. balandžio mėn.), be to, VSAT pateikė informaciją, kad 2013 m. liepos 15 d. sprendimu Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2016 m. liepos 17 d. Konsulas vertino ir tai, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Turkijos Respublikoje galiojo tik iki 2017 m. spalio 10 d. ir pareiškėjas nepateikė jokio įrodymų, jog būtų kreipęsis dėl leidimo pratęsimo. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai pagrįsti savo atvykimo tikslo, Ambasados pagrįstai įvertintos kaip sudarančios pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Atkreiptinas dėmesys, kad vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, be kita ko, nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų
(1 p.), arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė
(10 p.). Kaip minėta, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, todėl, vadovaujantis Vizų kodekso bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, egzistavo pagrindai atsisakyti išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą.
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ambasados 2017 m. spalio 13 d. sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui Y. Y. A. N. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (imtis priemonių, kad pareiškėjui būtų išduota viza), taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo Y. Y. A. N. (Y. Y. A. N.) skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Jolita Rasiukevičienė
Milda Vainienė