Civilinė byla Nr. e2A-235-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00535-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.20

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SRP Projektas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SRP Projektas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Vidaus vandens kelių direkcijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė Aplan, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SRP Projektas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      pripažinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB Aplan (toliau – ir trečiasis asmuo) tarptautiniame viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) „Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzo Nemuno aukštupiui ir žemupiui sujungti įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos parengimas“ (toliau – ir Pirkimas) pateikusiu melagingą informaciją;

1.2.                      pripažinti 2023 m. spalio 13 d. atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Vidaus vandenų kelių direkcijos (toliau – ir atsakovė, ar perkančioji organizacija, ar perkantysis subjektas) sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo, neteisėtu ir naikintinu bei įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą bei atmesti trečiojo asmens pasiūlymą;

1.3.                      priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas ieškovės bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, kuriuo prašė: pripažinti 2023 m. spalio 13 d. atsakovės sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo neteisėtu ir naikintinu bei įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas ieškovės bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

3.       Ieškovė nurodė, kad perkantysis subjektas vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą konkurso būdu „Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzo Nemuno aukštupiui ir žemupiui sujungti įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos parengimas“. 2023 m. liepos 25 d. atsakovė priėmė sprendimą pripažinti, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs Pirkimo dalyvis UAB Aplan atitinka Pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus bei priėmė sprendimą laimėjusiu pripažinti Pirkimo dalyvio UAB Aplan pasiūlymą. UAB „SRP Projektas“ liko antroje pasiūlymų eilės vietoje.

4.       Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pateiktais dokumentais, nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, be to, trečiasis asmuo su pasiūlymu pateikė melagingą informaciją. Ieškovė pateikė pretenziją dėl 2023 m. liepos 25 d. atsakovės priimto sprendimo panaikinimo. Ieškovės pretenzija dalyje dėl melagingos informacijos pateikimo buvo grindžiama tuo, jog trečiasis asmuo su savo pasiūlymu pateikė duomenis bei išteklių prieinamumo įrodymą apie bendrovę WITTEVEEN+BOS Latvia. Žinodamas, kad WITTEVEEN+BOS Latvia, kaip savarankiškas ūkio subjektas, neturi reikiamos kvalifikacijos, trečiasis asmuo papildomai pateikė kitų tą pačią įmonių grupę sudarančių bendrovių (bet visiškai kitų juridinių asmenų) dokumentus, kurių pavadinimai tarpusavyje labai panašūs, todėl lengva suklaidinti, kuriai bendrovei koks konkretus dokumentas išduotas, t. y. buvo pateikti pavieniai bendrovių WITTEVEEN+BOS International, WITTEVEEN+BOS Latvia ir WITTEVEEN+BOS Raadgevende ingenieurs B.V. dokumentai. Tačiau Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (toliau – EBVPD), pašalinimo pagrindų nebuvimo įrodymai bei deklaracija dėl išteklių prieinamumo buvo pateikta tik apie WITTEVEEN+BOS Latvia. Ieškovė, atsižvelgdama į tokį klaidinantį trečiojo asmens pasiūlymo bei pasitelkiamų ūkio subjektų duomenų pateikimą, prašė atsakovės pripažinti trečiąjį asmenį pateikusiu melagingą informaciją. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo pateikė techniškai teisingus dokumentus, siekdamas sudaryti įspūdį, kad jis atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors, iš tiesų, trečiasis asmuo, kaip ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, pasitelkė tik WITTEVEEN+BOS Latvia, o kitų įmonių grupės bendrovių dokumentus pateikė tam, jog būtų sukurtas klaidinantis įspūdis apie įmonių grupės kvalifikaciją, kuria neva naudojasi WITTEVEEN+BOS Latvia. 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas atsakovės sprendimas, kuriuo ieškovės pretenzija tenkinta iš dalies ir grįžta į pasiūlymų vertinimo etapą. 2023 m. spalio 13 d. po pakartotinio Pirkime gautų pasiūlymų vertinimo atsakovė priėmė sprendimą pripažinti, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs trečiasis asmuo vis dėlto atitinka Pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus bei antrą kartą priėmė sprendimą laimėjusiu pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą. Ieškovei susipažinus su trečiojo asmens patikslintu pasiūlymu paaiškėjo, kad trečiasis asmuo kaip naujus pasitelkiamus ūkio subjektus dabar jau įtraukė ir WITTEVEEN+BOS International bei WITTEVEEN+BOS Raadgevende ingenieurs B.V. 2023 m. spalio 24 d. ieškovė dar kartą pateikė pretenziją dėl neteisėto trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju, kadangi naujos bendrovės nebuvo išviešintos priminiame pasiūlyme, bei pripažinimo, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją ir trečiojo asmens įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. 2023 m. lapkričio 3 d. ieškovė gavo atsakovės sprendimą, kuriuo ieškovės pretenzija buvo atmesta.

5.       Ieškovės įsitikinimu, trečiasis asmuo nebuvo išviešinęs WITTEVEEN+BOS International bei WITTEVEEN+BOS Raadgevende ingenieurs B.V. pasiūlymo pateikimo metu, todėl atsakovės sprendimas leisti pasitelkti naujus ūkio subjektus, neišviešintus pirminiame pasiūlyme, ir atitinkamai sprendimas pripažinti trečiąjį asmenį atitinkančiu Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus, laikytinas neteisėtu.

6.       Aplinkybę, kad trečiasis asmuo teikė melagingą informaciją apie pasitelkiamus ūkio subjektus bei kūrybingai bandė pateikti WITTEVEEN+BOS įmonių grupės atskirų bendrovių patirtį, patvirtina nurodytos aplinkybės, kaip skirtingai trečiasis asmuo aiškino, kokius ūkio subjektus jis yra pasitelkęs Pirkime. Atsakovė proteguoja nesąžiningą trečiąjį asmenį, kuris melavo apie pasitelkiamus ūkio subjektus bei jų turimą patirtį, kadangi patikslintame pasiūlyme pats trečiasis asmuo teigia, kad jis pasitelkia tik dvi bendroves – WITTEVEEN+BOS International bei WITTEVEEN+BOS Raadgevende ingenieurs B.V. Nors atsakovė tvirtina, kad yra pasitelkiamos visos trys bendrovės. Trečiasis asmuo net gavęs galimybę patikslinti pasiūlymą ir toliau tikslingai klaidino atsakovę dėl pasitelkiamų asmenų ir atitinkamai savo paties atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams. Trečiasis asmuo, 2023 m. rugsėjo 6 d. teikdamas patikslintą pasiūlymą, aiškiai žinojo, kad visų atsakovės prašytų dokumentų net neturi ir nėra jų gavęs iš institucijų, tačiau vis tiek teikė pasiūlymą ir bandė „kūrybiškai“ pateikti informaciją apie savo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo melavo ir tikėjosi, kad atsakovė galimai nepastebės teikiamų dokumentų trūkumų ir trečiajam asmeniui pavyks apgauti atsakovę dėl pateiktų dokumentų teisingumo. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – PĮ) 59 straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Taigi atsižvelgiant į sistemingai teikiamą klaidinančią informaciją ir kūrybišką bandymą sukurti įspūdį apie atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, trečiasis asmuo turėjo būti pašalintas iš Pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo. Atitinkamai skundžiamas sprendimas, kuriuo trečiasis asmuo pripažintas Pirkimo laimėtoju, laikytinas neteisėtu ir naikintinu.

7.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės sprendimas leisti trečiajam asmeniui du kartus tikslinti pasiūlymą laikytinas dar vienu papildomu pagrindu pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu. Be to, atsakyme į antrąją pretenziją atsakovė klaidingai nurodo, kad ji kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl naujai pateiktos, o ne pirminės informacijos tikslinimo antrą kartą. Atsakovė netinkamai taiko Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 „Dėl pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės) bei ginčui aktualią teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu perkančioji organizacija antrą kartą prašo tų pačių duomenų, toks tikslinimas yra draudžiamas. Atsakovė atsakyme į antrąją pretenziją nurodė, jog nurodyta kasacinio teismo praktika yra neaktuali ir reikia vadovautis Taisyklių 7.4.3.2 papunkčiu. Vis dėlto, Taisyklių nuostatos numato analogišką draudimo tikslinti du kartus tuos pačius duomenis aiškinimą kaip ir kasacinio teismo praktika. Taigi, atsakovė atsakyme į antrąją pretenziją teikia akivaizdžiai nepagrįstus argumentus dėl tariamo ieškovės pretenzijos pagrindo nepagrįstumo / neaktualumo ir klaidina dėl nurodytos kasacinio teismo praktikos reikšmės šiam ginčui. Vien aplinkybė, jog 2023 m. rugsėjo 6 d. pasiūlymo paaiškinimo pateikimo metu trečiasis asmuo net neturėjo atsakovės prašytų dokumentų, aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė tikslinosi ne dėl pateiktų dokumentų (nes jie net neegzistavo), o pakartotinai prašė tų pačių duomenų, t. y. atsakovei negalėjo kilti klausimų apie neegzistuojantį ir jam nepateiktą dokumentą. Todėl atsakovės pozicija, kad ji 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymu kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl klausimų, kilusių iš pateikto patikslinimo, yra nepagrįsta ir melaginga.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu ieškovės UAB „SRP Projektas“ ieškinį atmetė.

9.       Teismas, vadovaudamasis turininguoju pasiūlymų vertinimo principu, iš byloje pateiktų įrodymų nusprendė, kad trečiasis asmuo pasiūlyme (dokumentuose) išviešino rėmimosi kitų ūkio subjektų – WITTEVEEN+BOS Latvia, WITTEVEEN+BOS International Projects B. V. ir WITTEVEEN+BOS Raadgevende inginieurs B. V. pajėgumais faktą, tačiau pačioje pasiūlymo formoje šį faktą nurodė nekorektiškai – WITTEVEEN+BOS. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad įmones WITTEVEEN+BOS Raadgevende ingenieurs B.V., WITTEVEEN+BOS Latvia, WITTEVEEN+BOS International Projects B.V., WITTEVEEN+BOS N.V. sieja teisinis ryšys (įmonių grupė). Teismas nurodė, kad pasiūlymo formoje trečiasis asmuo išviešino tik įmonių grupę siejantį bendrą pavadinimą, adresą ir prie pasiūlymo formos pridėjo įrodymus, kad remsis konkrečių juridinių asmenų, priklausančių vienai įmonių grupei, pajėgumais. Teismas laikė, kad tarp pasiūlymo formoje nurodytų duomenų ir prie pasiūlymo formos pateiktų įrodymų apie konkrečius ūkio subjektus egzistavo akivaizdi duomenų nesutaptis ir nustatyti trūkumai jų neištaisius neleido nustatyti pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygoms.

10.       Teismas nusprendė, kad trečiojo asmens pateikto viso pasiūlymo turinio, o ne pasiūlymo formos, turiningasis vertinimas leidžia daryti išvadą ne dėl akivaizdžios neatitikties ginčo Pirkimo sąlygoms, kai iš anksto yra neišviešinti pasiūlyme pasitelkti tretieji asmenys, o dėl duomenų trūkumų pasitelkiamų kitų ūkio subjektų pajėgumų atžvilgiu negalint nustatyti pasiūlymo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams. Teismas įvertino, kad dėl to šiuos trūkumus trečiajam asmeniui turėjo būti leista ištaisyti. Pirkimo sąlygų 11.10 papunktyje nėra įtvirtintos nuostatos, kad tiekėjo pateiktų duomenų, susijusių su rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais, tikslinimas nėra galimas. Taigi, perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad trečiasis asmuo išviešino ūkio subjektus, kurių pajėgumais remsis, ir kreiptis į trečiąjį asmenų dėl šios dalies pasiūlymo patikslinimo yra teisėtas.

11.       Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo PĮ 108 straipsnio 1 dalyje numatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2023 m. lapkričio 14 d., ieškovė nepraleido PĮ 108 straipsnio 1 dalyje numatyto termino kreiptis į teismą su ieškiniu šiuo pagrindu.

12.       Teismas nusprendė, kad ieškinio faktinį pagrindą ieškovė kildina iš perkančiojo subjekto ir UAB Aplan susirašinėjimo, kuris ieškovei buvo pateiktas po antros pretenzijos išnagrinėjimo, taigi šis faktinis pagrindas taip pat patenka į ginčo nagrinėjimo ribas, nes šių aplinkybių ieškovė negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

13.       Teismas vertino, kad byloje pateikti duomenys dėl duomenų tikslinimo ir melagingos informacijos kvalifikavimo analizė nesudaro pagrindo spręsti, kad tiekėjos pateikti, ieškovės įvardinimu, duomenys apie „įmonių grupės kvalifikaciją“ ir 2023 m. rugsėjo 22 d. dokumento dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo nepateikimas turėtų būti pripažinti melaginga informacija. Pasiūlyme buvo nurodyti konkrečių ūkio subjektų kvalifikaciniai duomenys, kurių pagrindu teismas padarė išvadą apie rėmimosi kitais ūkio subjektais išviešinimo faktą ir apie perkančiosios organizacijos pareigą tiekėjui suteikti teisę tikslinti pasitelkiamo trečiojo asmens kvalifikacijos duomenis. Nenustatęs, kad trečiasis asmuo neišviešino rėmimosi kitais ūkio subjektais fakto, ir nenustatęs, kad trečiasis asmuo ydingai remiasi „įmonių grupės pajėgumais“, teismas nusprendė, kad neturi pagrindo spręsti klausimo dėl „įmonių grupės kvalifikacijos“ fakto pripažinimo melaginga informacija.

14.       Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė patikslintą pasiūlymą, kuriame nebuvo pateiktas dokumentas dėl geros reputacijos (neteisėtumo), ir atsakovė 2023 m. rugsėjo 21 d. paprašė atsakovės pateikti šį pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantį dokumentą. Trečiasis asmuo pakartotinai pasiūlymą patikslino ir pateikė 2023 m. rugsėjo 22 d. išduotą dokumentą dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo. Teismas vertino, kad faktas dėl geros reputacijos (neteisėtumo) patikslintas remiantis realiais, o ne išgalvotais duomenimis. Dokumento dėl geros reputacijos (neteisėtumo) nepateikimas nustatytu terminu yra tiesiog informacijos trūkumas, o ne siekis suklaidinti perkančiąją organizaciją. Duomenys apie tai, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais, trečiasis asmuo remiasi, yra neteistas – yra informacija, kuri teisinga objektyviai (reali), pati savaime (objektyvusis aspektas). Taip pat tokia informacija negali tapti melaginga kaip teisinio interpretavimo padarinys (subjektyvusis aspektas).

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose selektyviai nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 citatos netaikytinos šioje civilinėje byloje, kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog trečiasis asmuo informacijos, neatitinkančios reikalaujamos patirties, nenurodė pagrindžiant atitiktį konkrečiam kvalifikacijos reikalavimui, taip pat nepateikė faktus iškraipančių (melagingų) reikalaujamą kvalifikaciją viršijančių duomenų. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo patikslintoje pasiūlymo formoje paaiškino, kad UAB Aplan remiasi WITTEVEEN+BOS International Projects B.V. patirtimi siekdama atitikti Pirkimo dokumentų 3.10.1 papunkčio 1 dalies kvalifikacijos reikalavimą; WITTEVEEN+BOS Raadgevende ingenieurs B.V. patirtimi siekdama atitikti Pirkimo dokumentų 3.10.1 papunkčio 2 dalies kvalifikacijos reikalavimą ir pateikė su šiomis įmonėmis susijusius dokumentus. Aplinkybė, kad prie pirminės pasiūlymo formos buvo pateikti duomenys apie WITTEVEEN+BOS Latvia, negali būti laikoma kvalifikaciją viršijančiais duomenimis ir faktus iškraipančiais (melagingais) duomenimis. Teismas nusprendė, kad atsakovė neturėjo pagrindo kvalifikuoti trečiojo asmens Pirkime pateiktą informaciją kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

16.       Teismas nurodė, kad nors pareiga pateikti tinkamus atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius įrodymus tenka tiekėjui, tačiau ši pareiga tiekėjui atsiranda tik perkančiajai organizacijai aiškiai ir tiksliai suformulavus tokį prašymą. Teismas nusprendė, kad atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl įmonių WITTEVEEN+BOS International Projects B.V. ir WITTEVEEN+BOS Raadgevende ingenieurs B.V. asmenų, turinčių teisę tvarkyti įmonės finansinės apskaitos dokumentus, pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus ir tai yra kreipimasis dėl skirtingų dėl to paties aspekto iškylančių klausimų, kas atitinka Taisyklių 7.4.3.2 papunkčio reikalavimus ir nėra pagrindo laikyti, kad tai buvo pakartotinė užklausa dėl to paties dalyko. Teismas vertino, kad perkančioji organizacija pirminiame prašyme patikslinti duomenis neprašė asmenų, turinčių teisę tvarkyti įmonės finansinės apskaitos dokumentus, pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančių dokumentų.

17.       Teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. pranešimu perkančioji organizacija papildomai paprašė pateikti trūkstamus duomenis apie valdybos narius S. C. B. ir WITTEVEEN+BOS International B.V., susijusius su VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalimis, įskaitant neteisėtumo duomenis apie asmenį, turintį teisę tvarkyti įmonės finansinės apskaitos dokumentus; pateikti tinkamus pažymų dėl mokesčių skolos nebuvimo vertimus į lietuvių kalbą. Teismas vertino, kad ši prašymo patikslinti duomenis dalis taip pat patenka į Taisyklių 7.4.3.2 papunkčio taikymo apimtį, kadangi tokių duomenų nebuvo prašoma pateikti perkančiosios organizacijos pirminiame prašyme. Perkančiajai organizacijai iškilo poreikis kreiptis dėl S. C. B. ir WITTEVEEN+BOS International B.V. pašalinimo pagrindų nebuvimo patvirtinančių įrodymų pateikimo tik po to, kaip buvo pateikti paaiškinimai ir duomenys apie atsakingus asmenis.

18.       Teismas nusprendė, kad po atsakovės 2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu pateikto prašymo, trečiasis asmuo pateikė WITTEVEEN+BOS International Projects B.V. pašalinimų pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus pagal VPĮ 46 straipsnio 2–4 dalių nuostatas ir pateikė EBVPD, kuriame nurodė, kad WITTEVEEN+BOS International Projects B.V. neatitinka VPĮ 46 straipsnyje nustatytų pašalinimo pagrindų, t. y. taip pat, kad ūkio subjektas yra neteistas. Nors perkančiosios organizacijos abiejų prašymų patikslinti duomenys tekste atsikartoja tie patys žodžiai pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą, skirtingai nei nurodo ieškovė, teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos veiksmus turininguoju, ne formaliuoju, vertinimo metodu, nusprendė, kad perkančios organizacijos prašymas pateikti trūkstamą dokumentą, patvirtinantį WITTEVEEN+BOS International Projects B.V. pašalinimo pagrindų nebuvimą pagal VPĮ 46 straipsnio 1 dalį patenka į Taisyklių 7.4.3.2 papunkčio taikymo apimtį.

19.       Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo patikslintame pasiūlyme išviešino faktą, jog WITTEVEEN+BOS International Projects B.V. neatitinka visų pašalinimo pagrindų ir yra neteistas. Dokumento, liudijančio juridinių faktų egzistavimą pasiūlymo pateikimo metu, vėlesnis pateikimas neturėjo jokios įtakos ūkio subjekto anksčiau įgytiems kvalifikaciniams atrankos duomenims ir jų nepaneigė. Antrą kartą perkančioji organizaciją tik konkrečiai įvardino kokio dokumento trūksta – pašalinimo pagrindų nebuvimą pagal VPĮ 46 straipsnio 1 dalį patvirtinančio dokumento. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju kilo poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos papildymo, nes po pirmojo perkančiosios organizacijos prašymo pateikti patikslintus duomenis įmonė WITTEVEEN+BOS International Projects B.V. jau iš esmės neatitiko VPĮ 46 straipsnyje nustatytų pašalinimo pagrindų, t. y. nebuvo jos pašalinimo pagrindų.

20.       Teismas pažymėjo, kad priimdamas sprendimą iš dalies vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos 2024 m. sausio 5 d. išvadoje pateikta nuomone. Išvados dalyje dėl duomenų tikslinimo nėra pateikta konkrečių dokumentų, kurie buvo tikslinami arba pateikti kaip patikslinti, analizė. Teismas nurodė, kad negali suteikti didelės svarbos (įrodomosios reikšmės) tokiai institucijos išvadai, jos argumentus vertina kritiškai ir dėl jų nesutikimo iš esmės pasisakė vertindamas visus byloje esančius įrodymus.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2023 m. spalio 13 d. atsakovės sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo, neteisėtu ir naikintinu, pripažinti trečiąjį asmenį Pirkime pateikusiu melagingą informaciją bei įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo netinkamai nustatyta aplinkybė, kas Pirkime turėjo būti laikoma melagingos informacijos pateikimu, todėl klausimas dėl trečiojo asmens veiksmų pripažinimo melagingos informacijos teikimu net nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Nors teismas sprendė, kad melagingos informacijos nebuvo, kadangi trečiasis asmuo pašalinimo pagrindų neatitinka, tačiau ieškovė ir neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo atitinka pašalinimo pagrindus. Ieškovė melagingos informacijos pateikimą įrodinėjo tuo, jog trečiasis asmuo melavo apie pasiūlymo trūkumų ištaisymą, kuomet jis žinojo, kad trūkumai ištaisyti nėra tam, kad išvengtų pasiūlymo atmetimo.

21.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokie trečiojo asmens veiksmai laikytini tiesiog informacijos trūkumu, o ne siekiu suklaidinti atsakovę ir melagingos informacijos teikimu. Aplinkybę, kad visi pasiūlymo trūkumai nėra ir objektyviai negali būti ištaisyti, 2023 m. rugsėjo 6 d. trečiasis asmuo nutylėjo sąmoningai ir siekdamas būtent to, kad atsakovė būtų suklaidinta. Tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo būtų prisipažinęs ir pats deklaravęs, kad jis nepateikė visų prašytų dokumentų, kadangi jų neturi, trečiojo asmens pasiūlymas būtų atmestas. Tiekėjo teisės patikslinti pasiūlymą ar pateikti trūkstamus dokumentus įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su perkančiosios organizacijos nustatytu terminu. Jeigu tiekėjas nepatikslina pasiūlymo per nustatytą terminą, tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas. Tai aiškiai įtvirtinta Pirkimo sąlygų 11.10.6 papunktyje, kuris numato, kad komisija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros (atmeta pasiūlymą), jeigu tiekėjas per komisijos nustatytą protingą terminą nepatikslino, nepapildė ar nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų. Tą patį numato ir Pirkimo sąlygų 11.10.7 papunktis, tai yra komisija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros (atmeta pasiūlymą), jeigu tiekėjas per komisijos nurodytą terminą neištaisė aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškino pasiūlymo, nekeičiant jo esmės. Be to, aplinkybę, jog nepatikslinus pasiūlymo per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą, pasiūlymas yra atmetamas patvirtina ir viešos VPT konsultacijos. Taigi, trečiasis asmuo ne šiaip sau ir (ar) ne dėl aplaidumo 2023 m. rugsėjo 6 d. nenurodė, kad nėra ištaisęs visų nustatytų pasiūlymo trūkumų, o būtent dėl to, kad norėdamas išvengti pasiūlymo atmetimo, siekė suklaidinti atsakovę dėl pasiūlymo trūkumų ištaisymo.

21.3.                      Sprendime melagingos informacijos viešuosiuose pirkimuose sąvoka buvo nepagrįstai susiaurinta iki vertinimo, ar trečiasis asmuo faktiškai atitinka pašalinimo pagrindus, ar ne. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo neturi pašalinimo pagrindų, nepanaikina jo anksčiau pateiktos informacijos – apie tariamą trūkumų ištaisymą, kuris turėjo sąlygoti trečiojo asmens pasiūlymo atmetimą – melagingumo. Atsižvelgiant į melagingos informacijos teikimo kaip viešųjų pirkimų instituto tikslus ir taikymo ribas, ginčo atveju darytina išvada, jog trečiasis asmuo meluodamas apie pasiūlymo trūkumų ištaisymą pateikė melagingą informaciją, siekdamas išvengti pasiūlymo atmetimo, todėl trečiasis asmuo turėjo būti pašalintas iš Pirkimo procedūrų.

21.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog trečiasis asmuo netaisė tų pačių pasiūlymo trūkumų du kartus. Priešingai, tai, kad tie patys pasiūlymo duomenys buvo tikslinami du kartus patvirtina, jog antru prašymu nebuvo prašoma nieko naujo. 

21.5.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antrą kartą buvo prašoma tų pačių dokumentų, nors nusprendė šią aplinkybę vertinti priešingai. Situacija, kai yra nustatoma, kad egzistuoja pašalinimo pagrindų dokumentų trūkumas reiškia tai, jog trečiasis asmuo neįvykdė pirmo prašymo ir nepateikė visų reikalautų dokumentų (kitu atveju būtų ne trūkumas, o koks nors kitas naujas prašymas). Todėl, norint ištaisyti šiuos trūkumus, reikia antrą kartą teikti pašalinimo pagrindų nebuvimo dokumentus, kurių jau buvo prašyta pirmu prašymu. Taigi, antru prašymu nebuvo prašoma papildomų dokumentų. Antru prašymu buvo prašoma pateikti tai, kas buvo vis dar nepateikta pagal pirmąjį prašymą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinusi, kad antrą kartą prašė tų pačių dokumentų, tačiau sprendime ši aplinkybė nebuvo neįvertinta. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė tikslinti pasiūlymą du kartus. Taigi, atsakovei pirmuoju prašymu nurodžius pateikti dokumentus pagal konkretų Pirkimo sąlygų punktą, o antruoju prašymu konstatavus, kokie dokumentai nepateikti, buvo nustatytas pirmojo prašymo neįvykdymas, o ne naujų trūkumų nustatymas. 

21.6.                      Nei Pirkimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kokie neaiškumai atsakovei kilo išnagrinėjus trečiojo asmens pateiktą atsakymą į pirmąjį prašymą dėl pasiūlymo tikslinimo. Taisyklių 7.4.3.2 papunktis yra skirtas tik toms situacijoms, kai yra neaiškus pateiktų dokumentų turinys. Taigi tam, kad būtų taikomas Taisyklių 7.4.3.2 papunktis, visų pirma, turi būti pateikti reikalauti dokumentai ir iš jų turinio gali kilti atitinkami klausimai. Ginčo atveju antrasis prašymas buvo teikiamas ne dėl to, kad susipažinus su trečiojo asmens pateiktais dokumentais buvo neaiškus jų turinys, o dėl to, kad trečiasis asmuo jų nepateikė. Antrame prašyme nėra naujų klausimų, susijusių su trečiojo asmens pateiktų dokumentų turiniu. Antru prašymu atsakovė tiesiog pakartojo, kokių dokumentų, prašytų pirmu prašymu, trūksta. Turinio viršenybės prieš formą principas negali paneigti imperatyvių įstatymo normų taikymo. PĮ 58 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi norma, kurios pažeidimas negali būti niekaip pateisinamas. Todėl nepaisant to, kad po kelių pasiūlymo tikslinimų trečiasis asmuo galiausiai sugebėjo pateikti reikalautus dokumentus, tuo metu, kai buvo ištaisyti trūkumai, jau buvo pažeistos imperatyvios PĮ normos ir šio pažeidimo pateisinti turinio viršenybės prieš formą principu nėra pagrindo. 

22.       Atsiliepime į ieškovės UAB „SRP Projektas“ apeliacinį skundą atsakovė AB Vidaus vandens kelių direkcija prašo: atmesti ieškovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo kaip nepagrįstą; palikti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nusprendė̇, kad atsakovė neturėjo pagrindo trečiojo asmens Pirkime pateiktą informaciją kvalifikuoti kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo Pirkime pateikė melagingą informaciją, dėl kurios privalėjo būti pašalintas iš Pirkimo PĮ 59 straipsnio ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindais. Ieškovė apeliaciniame skunde netinkamai aiškina ir taiko melagingos informacijos institutą bei iškraipo sprendimo turinį.

22.2.                      Ieškovė tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijoje metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog melaginga informacija yra laikoma trečiojo asmens pateikta informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais jis remiasi, siekdamas atitikti Pirkimo sąlygų reikalavimus. Apeliaciniame skunde ieškovė pakeitė̇ šią savo poziciją ir peržengdama ginčo nagrinėjimo ribas (kurios turi būti nustatomos pagal ieškovės 2023 m. spalio 24 d. pretenziją) kelia naują argumentą, kad melaginga informacija yra trečiojo asmens 2023 m. rugsėjo 6 d. pasiūlymo patikslinime pateikti duomenys. Tai reiškia, kad apeliaciniu skundu ieškovė keičia ginčo nagrinėjimo ribas įrodinėdama, jog melaginga informacija yra jau nebe pasitelkiami ūkio subjektai, o trečiojo asmens 2023 m. rugsėjo 6 d. atliktas pasiūlymo patikslinimas, kuriuo buvo teikiami patikslinti duomenys apie pašalinimo pagrindus. Tokie ieškovės apeliacinio skundo motyvai negali sudaryti bylos nagrinėjimo dalyko ir dėl to nevertintini ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22.3.                      Ieškovė, formuodama savo poziciją dėl melagingos informacijos taikymo, iškraipo bylos faktines aplinkybes, kadangi melaginga informacija byloje pateikta nebuvo. Trečiasis asmuo 2023 m. rugsėjo 6 d. pateiktuose dokumentuose ir paaiškinime nebuvo patvirtinęs, kad jis atitinka visus Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus – trečiasis asmuo, pateikdamas paaiškinimus tik persiuntė prašomus dokumentus atsakovei, nurodydamas „siunčiame dokumentus“, todėl apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, kad šiuo pranešimu trečiasis asmuo deklaravo, jog teikia visus 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštu atsakovės prašytus dokumentus. Šiuo pranešimu trečiasis asmuo neteikė̇ melagingos ar klaidinančios informacijos atsakovei nei dėl pasitelkiamų subtiekėjų̨, nei dėl atitikties Pirkime taikomiems pašalinimo pagrindams. Taigi, ieškovės skunde pateikti argumentai, kad melagingos informacijos faktas nebuvo teismo tinkamai nustatytas bei išnagrinėtas, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

22.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad pakartotinis pasiūlymo tikslinimas buvo teisėtas. Tačiau ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovė neteisėtai leido trečiajam asmeniui pasiūlymą tikslinti daugiau negu vieną kartą, iš esmės paneigia VPT Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pasiūlymų aiškinimo ir tikslinimo taisyklės yra nustatytos PĮ, kurioje 58 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė̇ netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių̨ dokumentų ar duomenų̨ trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis VPT nustatytomis Taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos prašymas pateikti trūkstamą dokumentą patenka į Taisyklių 7.4.3.2 papunkčio taikymo apimtį. Šiuo atveju ieškovė siaurai aiškindama ir taikydama Taisyklių̨ 7.4.3.2 papunkčio nuostatas iš esmės neigia VPT Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, ignoruodama draudimo pasiūlymą tikslinti daugiau negu vieną kartą išimtį.

22.5.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog perkančiosios organizacijos negali leisti neribotai tiekėjams tikslinti pasiūlymų, ir remiasi neaktualia 2020 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl draudimo tikslinti pasiūlymą daugiau nei vieną kartą. Šiuo atveju ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika, kuria detalizuoja senesnės teisės akto redakcijos (PĮ 58 straipsnio 5 dalis / VPĮ 45 straipsnio 3 dalis ir 58 straipsnio 9 dalis), galiojusios iki 2023 m. sausio 1 d., taikymą, kuri nebuvo aktuali faktinių aplinkybių̨ atsiradimo (Pirkimo vykdymo), nei jų sprendimo momentu. Šiuo metu imperatyvus teisinis reguliavimas dėl tiekėjų̨ pasiūlymo papildymo, paaiškinimo ar patikslinimo yra iš esmės pasikeitęs, nes nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja (aktuali ir šiuo metu galiojanti) PĮ 58 straipsnio 5 dalies redakcija, kuri iš esmės (kokybiškai) skiriasi nuo ankstesnio reguliavimo. Pagal naująją įstatymo redakciją, tampa privaloma remtis nauju imperatyviu teisės aktu –Taisyklėmis. Taigi, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2020 m. išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, kadangi šioje byloje nebuvo taikoma ta pati teisė (PĮ 58 straipsnio 5 dalies reguliavimas), kaip vykdomame Pirkime nagrinėjamu atveju.

22.6.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo du kartus tikslino tuos pačius pasiūlymo duomenis, tai yra nepagrįstai teigia, kad tiek atsakovės 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašyme, tiek 2023 m. rugsėjo 21 d. prašyme dėl pasiūlymo patikslinimo buvo formaliai prašoma pateikti ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi trečiasis asmuo, pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 7.4.3.2 papunktį, pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas nelaikomas nepagrįstai ir (ar) neteisėtai atliekamu daugiau kaip vieną kartą, jeigu pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus tiekėjo pateiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, kyla poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo. Būtent tokia situacija ir susiklostė̇ nagrinėjamu atveju, kadangi 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė prašė̇ trečiojo asmens nurodyti tikslius ūkio subjektus (WITTEVEEN+BOS įmonių̨ grupės įmones), kurių pajėgumais ji remsis. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo atsakovei pateikė̇ pasiūlymo patikslinimą (ūkio subjektų užpildytus EBVPD bei kitus pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius dokumentus); atsakovė, įvertinusi papildomo trečiojo asmens pateiktų dokumentų, duomenų̨ patikslinimo (papildymo) poreikį, 2023 m. rugsėjo 21 d. trečiajam asmeniui pateikė̇ dar vieną prašymą, kuriuo prašė̇ ne abstrakčiai pateikti „pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus“, o patikslinti konkrečius neaiškumus, nustatytus išanalizavus iš trečiojo asmens gautus dokumentus, kurie buvo pateikti pagal 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės prašymą. Taigi, atsakovei išnagrinėjus trečiojo asmens pateiktą atsakymą į atsakovės 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašymą, atsakovei kilo poreikis kreiptis dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos papildymo ir paaiškinimo, įskaitant dėl duomenų pateikimo, kodėl valdybos sudėtį sudaro juridinis asmuo; apie valdybos narius, asmenis turinčius teisę tvarkyti finansinės apskaitos dokumentus; galiausiai, dėl dokumentų vertimų į lietuvių kalbą. Tokie veiksmai yra atlikti laikantis Taisyklių̨ 7.4.3.2 papunkčio reikalavimų, t. y. kilus poreikiui kreiptis dėl trečiojo asmens jau pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo.

22.7.                      Ieškovė apeliaciniame skunde neatsižvelgia į teismų praktikoje suformuotą pasiūlymo turiningojo vertinimo principą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tiekėjų̨ viešųjų̨ pirkimų procedūrų̨ metu pateikti pasiūlymai privalo būti vertinami turiningai. Pasiūlymų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų̨ pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Taigi, perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) privalo turiningai vertinti tiekėjų̨ pasiūlymus, o pastarieji turi teisę paaiškinti ir patikslinti duomenis apie rėmimąsi ūkio subjektų pajėgumais, jei tiekėjas subtiekėją ar savo santykį su juo pasiūlyme kokiu nors būdu išviešino, pvz., tai aiškiai įvardijo, pateikė̇ duomenis apie ūkio subjekto kvalifikaciją (t. y. konkrečią patirtį, darbuotojus ir pan.). Be to, pagal kasacinį teismą, perkančiųjų̨ subjektų diskrecija, taikant pasiūlymų tikslinimo institutą iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba neleisti tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti. Todėl tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį ištaisyti, perkantysis subjektas privalo tiekėjui leisti tai padaryti. Būtent tokia situacija ir susiklostė̇ Pirkimo vykdymo metu, t. y. atsakovė privalėjo leisti trečiajam asmeniui patikslinti duomenis, kadangi tiek rėmimosi ūkio subjektais faktą, tiek konkrečią informaciją apie ūkio subjektų, kurių pajėgumais trečiasis asmuo remiasi, patirtį, trečiasis asmuo buvo išviešinęs jau pačiame pirminiame pasiūlyme.

22.8.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 2024 m. sausio 5 d. VPT išvados. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 82 punkte pažodžiui analizavo VPT išvados turinį ir aiškiai konstatavo, kad išvados turinys yra deklaratyvus, nepagrįstas ir neišsamus, kadangi VPT rėmėsi tik formaliu faktu, jog atsakovė du kartus kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama patikslinti pateiktą informaciją, susijusią su pašalinimo pagrindų nebuvimu, tačiau niekaip neaiškino Taisyklių̨ 7.4.3.2 papunkčio turinio ir taikymo galimybės šiuo atveju. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas sprendime VPT išvadą pagrįstai laikė tik vienu iš įrodymų, neturinčia didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus.

23.       Atsiliepime į ieškovės UAB „SRP Projektas“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB Aplan prašo: atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą palikti galioti; priteisti iš ieškovės visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinos visus ieškovės nurodytus trečiojo asmens Pirkime pateiktos informacijos pripažinimo melaginga pagrindus ir pagrįstai bei teisėtai konstatavo, kad atsakovė neturėjo pagrindo kvalifikuoti trečiojo asmens Pirkime pateiktą informaciją kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

23.2.                      Ieškovė nepagrįstai, iškraipydama civilinės bylos faktines aplinkybes ir skundžiamo sprendimo turinį, teigia, kad teismas priimtas sprendimą netinkamai nustatė, kokie trečiojo asmens veiksmai laikyti melagingos informacijos teikimu, todėl klausimas dėl trečiojo asmens veiksmų pripažinimo melagingos informacijos teikimu apskritai nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, detaliai, išsamiai ir visapusiškai įvertino visus pačios ieškovės suformuotus trečiojo asmens Pirkime pateiktos informacijos pripažinimo melaginga pagrindus ir detaliai, visapusiškai bei išsamiai dėl jų pasisakė.

23.3.                      Ieškovės teiginiai, kad trečiasis asmuo, tikslindamas pasiūlymą, sąmoningai nepateikė atsakovei visų prašytų dokumentų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl laikytini išimtinai subjektyvia ieškovės nuomone, neturinčia teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į atsakovės 2023 m. rugpjūčio 10 d. kreipimosi dėl pasiūlymo paaiškinimo turinį, akivaizdu, kad ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad trečiasis asmuo sąmoningai nepateikė atsakovės prašytų konkrečių dokumentų, kai jokie konkretūs dokumentai prašyme patikslinti pasiūlymą nebuvo įvardinti, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kita vertus, ieškovė nepagrįstai teigia, jog, jeigu trečiasis asmuo būtų prisipažinęs ir pats deklaravęs, kad jis nepateikė visų prašytų dokumentų, kadangi jų paprasčiausiai neturi, trečiojo asmens pasiūlymas būtų atmestas. Priešingai nei nurodė ieškovė, pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų nepateikimas per se (savaime) nelemia konstatavimo, kad tiekėjas atitinka pašalinimo pagrindus ir per se nelemia automatinio pasiūlymo atmetimo.

23.4.                      Ieškovė deklaratyviai ir nepagrįstai, iškreipdama skundžiamo sprendimo turinį, teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, melagingos informacijos sąvoką susiaurino iki vertinimo, ar trečiasis asmuo faktiškai atitinka pašalinimo pagrindus, ar ne. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė detalius argumentus tiek dėl informacijos vertinimo melaginga teisinio reguliavimo, tiek dėl aktualios teismų praktikos, iš kurios matyti, kad teismas melagingos informacijos sąvokos nesusiaurino išimtinai iki vertinimo, ar trečiasis asmuo faktiškai atitinka pašalinimo pagrindus, ar ne. Kita vertus, ne teismas, bet būtent ieškovė absoliučiai nepagrįstai ir neteisėtai, remdamasi selektyviai pasirinktais fragmentiškais teismų praktikos išaiškinimais, melagingos informacijos sąvoką aiškina neteisėtai plečiamai, iš esmės formuodamas poziciją, kad bet koks informacijos nepateikimas lemia konstatavimą, kad tiekėjas viešajame pirkime pateikė melagingą informaciją.

23.5.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisėtai įvertino, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo patikslintas nepažeidžiant PĮ ir Taisyklių reikalavimų, o ieškovė šių teismo išvadų nepaneigė.

23.6.                      Ieškovė apeliaciniame skunde de facto (faktiškai) teigdama ir įrodinėdama, kad atsakovė tariamai neteisėtai leido trečiajam asmeniui pasiūlymą tikslinti daugiau negu 1 kartą, iš esmės neigia Taisyklėse įtvirtintą reguliavimą. Priešingai nei teigia ieškovė, tai, kad pasiūlymas yra tikslinimas ne vieną, bet kelis kartus, visais atvejais per se nereiškia, kad tai daroma neteisėtai. Kaip matyti iš Taisyklių, pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas netgi ir dėl to paties klausimo nelaikomas nepagrįstai ir (ar) neteisėtai atliekamu daugiau kaip vieną kartą, jeigu pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus tiekėjo pateiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, kyla poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo (Taisyklių 7.4.3.2 papunktis).

23.7.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo du kartus tikslino tuos pačius pasiūlymo duomenis. Ginčo atveju susiklostė Taisyklių 7.4.3.2 papunktyje nurodyta situacija, kuriai esant pasiūlymą leidžiama tikslinti daugiau negu vieną kartą dėl to paties klausimo, t. y. pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus tiekėjo pateiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, kilo poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo.

23.8.                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovė du kartus trečiojo asmens prašė patikslinti tariamai tuos pačius duomenis, ignoruoja teismų praktikoje suformuotą ir išplėtotą turiningojo vertinimo principą. Atsakovė antruoju prašymu kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama patikslinti, papildyti ne pirminius pasiūlymo duomenis, kuriuos turėjo jau teikdamas pirmąjį prašymą, bet būtent po pirmojo prašymo trečiojo asmens atsakovei pateiktus dokumentus, t. y. atsakovei, išnagrinėjus trečiojo asmens 2023 m. rugsėjo 6 d. pateiktą atsakymą į pirmąjį prašymą, kilo poreikis kreiptis į trečiąjį asmenį ne dėl pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų, kaip tokių, pateikimo bendrai, bet išimtinai dėl trečiojo asmens pateiktos pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančios informacijos patikslinimo, papildymo.

23.9.                      Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika yra neaktuali ir netaikytina, kadangi ginčo atveju susiklostė Taisyklių 7.4.3.2 papunktyje įtvirtinta draudimo pasiūlymą tikslinti daugiau negu vieną kartą išimtis. Tai yra, Taisyklių 7.4.3.2 papunktyje galiojančio teisinio reguliavimo, taikymas negali būti vertinamas kaip lemiantis neteisėtą nukrypimą nuo teismų praktikos išaiškinimų.

23.10.                      VPT išvadoje nepasisakyta dėl Taisyklių 7.4.3.2 papunktyje nustatyto reguliavimo ir nenurodyta nė vieno argumento, pagrindžiančio tokį sprendimą VPT rėmėsi formaliu faktu, jog atsakovė du kartus kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama patikslinti informaciją, susijusią su pašalinimo pagrindų nebuvimu, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai nevertino aplinkybės, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu ne pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius dokumentus apskritai, bet patikslinti, papildyti jau 2023 m. rugsėjo 6 d. pateiktus dokumentus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio proceso ribų

24.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

26.       Atsakovė vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą konkurso būdu „Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzo Nemuno aukštupiui ir žemupiui sujungti įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos parengimas“.

27.       2023 m. liepos 25 d. atsakovė priėmė sprendimą laimėjusiu pripažinti Pirkimo dalyvio UAB Aplan pasiūlymą, o UAB „SRP Projektas“ liko antroje pasiūlymų eilės vietoje.

28.       Ieškovė, susipažinusi su Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, nustatė, kad jo pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, kad pateikta informacija yra melaginga, todėl pateikė pretenziją dėl 2023 m. liepos 25 d. atsakovės priimto sprendimo panaikinimo (1 t., b. l. 362–369).

29.       2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės pretenzija tenkinta iš dalies ir buvo grįžta į pasiūlymų vertinimo etapą. Be to, 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė paprašė trečiojo asmens nurodyti tikslius ūkio subjektus (WITTEVEEN+BOS įmonių grupės įmones), kurių pajėgumais jis remiasi Pirkime (1 t., b. l. 109–111).

30.       2023 m. spalio 13 d. po pakartotinio Pirkime gautų pasiūlymų vertinimo atsakovė priėmė sprendimą pripažinti, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs trečiasis asmuo atitinka Pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus bei priėmė sprendimą laimėjusiu pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą (1 t., b. l. 250).

31.       2023 m. spalio 24 d. ieškovė pateikė pretenziją: dėl neteisėto trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju, kadangi trečiasis asmuo, kaip naujus pasitelkiamus ūkio subjektus įtraukė WITTEVEEN+BOS International bei WITTEVEEN+BOS Raadgevende ingenieurs B.V.; dėl pripažinimo, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją ir trečiojo asmens įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (1 t., b. l. 81–86).

32.       2023 m. lapkričio 3 d. ieškovė gavo atsakovės sprendimą, kuriuo pretenzija buvo atmesta (1 t., b. l. 101–107).

33.       2023 m. lapkričio 10 d. ieškovė dar kartą pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad perkantysis subjektas nepagrįstai leido trečiajam asmeniui du kartus tikslinti pasiūlymo duomenis (2 t., b. l. 17–19).

34.       Ieškovė 2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti trečiąjį asmenį Pirkime pateikusiu melagingą informaciją; pripažinti 2023 m. spalio 13 d. atsakovės sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo, neteisėtu ir naikintinu bei įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

35.       Atsakovė 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovės 2023 m. lapkričio 14 d. pretenzijos netenkino (2 t., b. l. 20–23).

36.       Ieškovė 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, kuriame išdėstė papildomus argumentus dėl atsakovės draudimo tikslinti pasiūlymą du kartus.

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus, toliau juos aptaria ir vertina.

 

Dėl melagingos informacijos Pirkime (ne)pateikimo

 

38.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog trečiojo asmens veiksmai (nutylėjimas apie trūkumų neištaisymą) laikytini informacijos trūkumu, o ne siekiu suklaidinti atsakovę ir melagingos informacijos teikimu. Apeliantės vertinimu, trečiasis asmuo sąmoningai ir, siekdamas suklaidinti atsakovę, nutylėjo aplinkybę, kad visi pasiūlymo trūkumai objektyviai negali būti ištaisyti pateikus pasiūlymo patikslinimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.  

39.       Apeliantės teiginiai apie trečiojo asmens sąmoningą siekį suklaidinti atsakovę nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o vien subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė trečiajam asmeniui pateikė viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą, kuriuo nutarta kreiptis į UAB Aplan dėl jo pasiūlymo paaiškinimo, prašant pateikti šiuos dokumentus: atnaujintą pasiūlymo formą, kurioje būtų aiškiai identifikuoti konkretūs ūkio subjektai (WITTEVEEN+BOS grupės įmonės), kurių pajėgumais trečiasis asmuo remiasi, siekdamas įrodyti atitiktį kiekvienam iš Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.2.2 papunkčiuose įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų; konkrečių ūkio subjektų užpildytas ir pasirašytas EBVPD deklaracijas; konkrečių ūkio subjektų pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus (Pirkimo sąlygų 3.2 papunktis); deklaracijas dėl Tarybos reglamente (ES) 2022/576 nustatytų sąlygų nebuvimo (Pirkimo sąlygų 5 priedas); deklaracijas dėl šių subjektų atsakingų asmenų (Pirkimo sąlygų 6 priedas) (1 t., b. l. 109–111). 2023 m. rugsėjo 6 d. trečiasis asmuo pateikė papildomus duomenis apie ūkio subjektų WITTEVEEN+BOS International Projects B. V. ir WITTEVEEN+BOS Raadgevende inginieurs B. V. užpildytus EBVPD bei kitus pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 114; 2 t., b. l. 44–154). Atsakovės viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi 2023 m. rugsėjo 6 d. UAB Aplan pateiktus dokumentus, 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarė paprašyti UAB Aplan paaiškinti ir pateikti duomenis, kodėl WITTEVEEN+BOS International Projects B. V. valdybos sudėtį sudaro juridinis asmuo; pateikti trūkstamus duomenis apie valdybos narius; pateikti pažymų dėl mokesčių skolos nebuvimo vertimus į lietuvių kalbą; pateikti trūkstamus duomenis apie WITTEVEEN+BOS International Projects B. V. ir WITTEVEEN+BOS Raadgevende inginieurs B. V pašalinimo pagrindų nebuvimą pagal VPĮ 46 straipsnio 1 dalį ir nurodyti, kas turi teisę tvarkyti šios įmonės finansinės apskaitos duomenis bei pateikti trūkstamus duomenis, patvirtinančius WITTEVEEN+BOS International Projects B. V. pašalinimo pagrindų nebuvimą (1 t., b. l. 116–121).

40.       Taigi, trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į atsakovės prašymą dėl duomenų patikslinimo, pateikė papildomus duomenis, o vien tai, kad pirmuoju pasiūlymo patikslinimu nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys, savaime neįrodo trečiojo asmens siekio sąmoningai klaidinti perkančiąją organizaciją ar iškraipyti faktus, juolab kad jų nepateikimą lėmė ne trečiojo asmens sąmoningas siekis suklaidinti atsakovę, o atsakovės 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendime neįvardinti pateiktini dokumentai, kurie, jos vertinimu, reikšmingi sprendimo priėmimui. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja. Todėl nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija privalo pareikalauti iš dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą arba tokį tiekėją pripažinti laimėtoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). 

41.       Apeliantės abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas melagingos informacijos viešuosiuose pirkimuose sąvoką nepagrįstai susiaurino iki vertinimo, ar trečiasis asmuo faktiškai atitinka pašalinimo pagrindus, ar ne, neturi objektyvaus pagrindimo bei neįrodo trečiojo asmens siekio sąmoningai nesąžiningai suklaidinti atsakovę. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą, įvertino ieškovės pateiktą informaciją tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju aspektu, formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. skundžiamo sprendimo 60–62 punktus).

42.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neturėjo pagrindo kvalifikuoti trečiojo asmens Pirkime pateiktą informaciją kaip melagingą ir (ar) spręsti dėl pašalinimo iš Pirkimo (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija analizuojamą situaciją galėtų vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė, o vien tai, kad ji nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

43.       Ieškovė taip pat teigia, kad skundžiamame sprendime buvo netinkamai nustatyta aplinkybė, kas Pirkime turėjo būti laikoma melagingos informacijos pateikimu, todėl klausimas dėl trečiojo asmens veiksmų pripažinimo melagingos informacijos teikimu net nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad melagingos informacijos nebuvo, kadangi trečiasis asmuo pašalinimo pagrindų neatitinka, tačiau ieškovė ir neįrodinėjo, jog trečiasis asmuo atitinka pašalinimo pagrindus. Ieškovės įsitikinimu, trečiasis asmuo melavo apie pasiūlymo trūkumų ištaisymą. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais.

44.       Byloje nustatyta (1 t., b. l. 81–86, 362–369; 2 t., b. l. 17–19), kad ieškovė ikiteisminėje stadijoje įrodinėjo, kad trečiasis asmuo laikytinas pateikusiu melagingą informaciją dėl netinkamai išviešintų ūkio subjektų, kurių pajėgumais rėmėsi, siekdamas atitikti Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat dėl netinkamo pasiūlymo patikslinimo. Teikdama ieškinį teismui ir reikalaudama pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją melaginga, ieškovė nurodė, kad: 1) trečiasis asmuo teikė melagingą informaciją apie pasitelkiamus ūkio subjektus bei kūrybingai bandė pateikti WITTEVEEN+BOS įmonių grupės atskirų bendrovių patirtį patvirtina jau aukščiau nurodytos aplinkybės; trečiasis asmuo gali puikiai atskirti panašius pavadinimus turinčias bendroves, tačiau, siekdamas suklaidinti atsakovę, pirminio pasiūlymo teikimo metu sąmoningai to nedarė; 2) net gavęs galimybę patikslinti pasiūlymą trečiasis asmuo tikslingai klaidino atsakovę dėl pasitelkiamų asmenų ir atitinkamai savo paties atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams; trečiasis asmuo 2023 m. rugsėjo 6 d. teikdamas patikslintą pasiūlymą aiškiai žinojo, kad visų atsakovės prašytų dokumentų net neturi ir nėra jų gavęs iš institucijų, tačiau vis tiek teikė pasiūlymą ir bandė „kūrybiškai“ pateikti informacija apie savo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams.

45.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė kėlė reikalavimą pripažinti trečiąjį asmenį tarptautiniame viešajame pirkime pateikusiu melagingą informaciją (žr. skundžiamo sprendimo 44 punktą) bei įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą padarė išvadą, jog neturi pagrindo pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją melaginga ir (ar) spręsti dėl jo pašalinimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu (žr. skundžiamo sprendimo 57, 58, 63 punktus).

46.       Taigi, aptartų aplinkybių visuma įrodo, kad apeliantė iš esmės įrodinėjo melagingos informacijos pateikimo faktą, todėl būtent suformuluoto ieškinio pagrindo ribose pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pirmiausia ir vertino, ar trečiojo asmens pasiūlyme pateikti duomenys apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais remsis, nėra melagingi. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti trečiojo asmens Pirkime pateiktą informaciją kaip melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme, savaime nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo dėl melagingos informacijos nebuvimo, juolab kad pati apeliantė ieškinyje rėmėsi PĮ 59 straipsniu, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, teigdama, jog trečiasis asmuo turėjo būti pašalintas iš Pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo (žr. ieškinio 41–43 punktus; apeliacinio skundo 25 punktą). Todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo trečiojo asmens pateiktos informacijos melagingumo klausimą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino visus pačios apeliantės suformuotus trečiojo asmens Pirkime pateiktos informacijos pripažinimo melaginga pagrindus ir dėl jų pasisakė, dėl to ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad skundžiamame sprendime buvo netinkamai nustatyta aplinkybė, kas Pirkime turėjo būti laikoma melagingos informacijos pateikimu, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

 

Dėl teisės tiekėjui tikslinti pasiūlymą du kartus (ne)pažeidimo

 

47.       PĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, vadovaudamasi šio įstatymo 64, 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos PĮ 58 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytos sąlygos.

48.       PĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad tiekėjo pasiūlymas, be kita ko, turi atitikti skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus. Taigi, pirkimo dalyviams, siekiantiems dalyvauti pirkime, susijusiame su vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų sritimis, yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų siūloma prekė, darbas ar paslauga pagal savo savybes atitiktų visus perkančiojo subjekto keliamus techninius ar kitokio pobūdžio reikalavimus, taip pat pateikti perkančiajam subjektui visus jo reikalaujamus dokumentus (deklaracijas, sąmatas ir kt.), kurie turi atitikti pirkimo dokumentuose nurodytus formos ir (ar) turinio reikalavimus, turi būti pasirašyti atitinkamų subjektų ir pan. Perkantieji subjektai turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų ir pirkimo dalyvių pasiūlymus turi vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas, todėl tuo atveju, jeigu pirkimo dalyvių pirkime pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, toks pasiūlymas, vadovaujantis PĮ nuostatomis, perkančiojo subjekto turi būti atmestas. Kita vertus, pagal PĮ išdėstytą reglamentavimą, ne bet koks pasiūlymo trūkumas sudaro pagrindą jį atmesti; PĮ yra nustatytos sąlygos, kai pirkimo dalyviui yra suteikiama galimybė patikslinti ir papildyti savo pateiktą pasiūlymą pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.

49.       PĮ 58 straipsnio 5 dalyje (aktuali redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.), inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas gali nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis VPT nustatytomis Taisyklėmis. Analogiška nuostata įtvirtina ir VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje.

50.       Nors ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 suformuota teisės aiškinimo taisykle dėl draudimo tikslinti pasiūlymą daugiau nei vieną kartą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, pakeitė ligšiolinę praktiką dėl VPĮ 45 straipsnio 3 dalies taikymo tiekėjų pasiūlymų trūkumų taisymo atžvilgiu ir išsamiai pasisakė apie naujas taisykles, kad tiekėjų pasiūlymai (tame tarpe ir pasiūlymai siaurąja prasme) privalo būti tikslinami, inter alia ir pateikiant naujus duomenis / dokumentus, jei nustatyti trūkumai neleidžia padaryti aiškios išvados apie neatitikimą suformuotam reikalavimui. Tai yra, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiais Teismas suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles: jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka; tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis; tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

51.       Nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai iš esmės analogiški imperatyvūs reikalavimai dėl pasiūlymų paaiškinimo ir patikslinimo yra įtvirtinti PĮ 58 straipsnio 5 dalyje ir Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklėse, patvirtintose Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 „Dėl Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kuriomis perkantysis subjektas privalo vadovautis pirkimo vykdymo metu. Minėtų Taisyklių tikslas – padėti perkančiajai organizacijai, perkančiajam subjektui ar suteikiančiajai institucijai tinkamai taikyti VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, PĮ 58 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 28 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 36 straipsnio 9 dalies nuostatas dėl pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo.

52.       Taisyklių 4.1 ir 4.2 papunkčiuose nurodyta, kad spręsdamas dėl prašymo patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlymą teikimo, pirkimo vykdytojas turi įvertinti: galimybę teikti tokį prašymą, atsižvelgiant į pirkimo dokumentų nuostatas. Jei pirkimo dokumentuose buvo numatyta, jog konkrečių dokumentų ar duomenų nepateikimas (nurodant konkrečius dokumentus/duomenis ar jų grupes, pvz., dokumentai, pagrindžiantys tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams) lemia pasiūlymo atmetimą, tiekėjui jų nepateikus, pirkimo vykdytojas negali naudotis pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo institutu šiam pasiūlymo trūkumui ištaisyti ir pasiūlymas turi būti atmetamas; ar be atitinkamo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas gali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrąjį turinį ir (ar) jo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Laikoma, kad be pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas negali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrojo turinio ar jo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, kai: atlikus pasiūlymo vertinimą identifikuojami trūkumai (pvz., reikiami duomenys ar dalis jų nepateikti arba egzistuoja duomenų nesutaptis (pvz., kai pasiūlyme pateikti duomenys yra prieštaringi – skirtingi dokumentai pateikia skirtingą informaciją apie tą patį aspektą, pvz., siūlomos prekės techninius parametrus) (Taisyklių 5.1 papunktis) ir nustatytų trūkumų neįmanoma pašalinti atliekant pasiūlymo turiningąjį vertinimą (Taisyklių 5.2 papunktis). Turiningasis pasiūlymo vertinimas – kai dėl pasiūlymo tikrojo turinio ar atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams sprendžiama atsižvelgiant į pateiktų duomenų visumą, neapsiribojant kurių nors iš pateiktų duomenų vertinimu ir (ar) nesuteikiant neproporcingos reikšmės kuriems nors iš jų, tuo pačiu turiniui teikiant viršenybę prieš formą (vertinant, ar reikiami duomenys yra apskritai pateikti ir, jei pateikti, ar jie yra aiškūs). Pvz., jei buvo prašoma pasiūlymo formoje nurodyti prekės gamintoją, techninius parametrus ir modelį, o tiekėjas nurodė tik modelį, tačiau pridėjo prekės techninę specifikaciją, kuriuose pateikti pasiūlymo formoje nenurodyti duomenys, laikytina, kad duomenys priimti sprendimui yra pakankami. 

53.       Vis dėlto, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dokumentų turiningasis vertinimas ir tiekėjų galimybė tikslinti pasiūlymus nėra visiškai tapačios teisinės kategorijos, jos aktualios skirtingose situacijose. Turiningasis pasiūlymų vertinimas pirmiausia aktualus tuomet, kai iškyla poreikis spręsti dėl pasiūlymų atitikties, t. y. ar formalus jo trūkumas leidžia nustatyti tikrąjį jo turinį. Jei konkrečiu atveju konstatuojama, kad nustatytas trūkumas jo neištaisius neleidžia nustatyti pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygoms, t. y. susiduriama su turiningojo vertinimo ribomis, turi būti sprendžiama dėl galimybės tiekėjui pagal VPĮ nustatytą trūkumą pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021, 27 punktas). Taigi, tais atvejais, kai pagal turiningojo vertinimo principą negalima nustatyti pasiūlymo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tai per se nereiškia, jog toks pasiūlymas yra atmestinas kaip netaisytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 60 punktas).

54.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 6 punktą, jei iš pasiūlyme pateiktų duomenų įmanoma nustatyti tikrąjį pasiūlymo turinį ir (ar) jo (ne)atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, pvz., jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pirkimo vykdytojas neįgyja teisės kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktus duomenis, o tiekėjas neįgyja teisės teikti tokį patikslinimą, papildymą ar paaiškinimą.

55.       Taigi, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, Pirkimo dalyvis pateikė, tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai pagal turiningojo vertinimo principą negalima nustatyti tiekėjo pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, perkančioji organizacija turi pareikalauti iš dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą arba tokį tiekėją pripažinti laimėtoju.

56.       Pagal Taisyklių 7.4.3 papunktį, pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas dėl to paties klausimo atliekamas vieną kartą. Nelaikoma, kad pasiūlymas patikslinimas, papildomas ar paaiškinamas daugiau kaip vieną kartą, jeigu: pirkimo vykdytojui kyla poreikis kreiptis dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo dėl kitų klausimų, nei tie, dėl kurių kreiptasi pirmąjį kartą (Taisyklių 7.4.3.1 papunktis), ar pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus tiekėjo pateiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, kyla poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo (Taisyklių 7.4.3.2 papunktis). Taigi, Taisyklių 7.4.3 papunkčio nuostatos leidžia tiekėjui savo pasiūlymą patikslinti, papildyti ar paaiškinti netgi ir dėl to paties klausimo ir tai nelaikoma nepagrįstai ir (ar) neteisėtai atliekamu daugiau nei vieną kartą, jeigu pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus tiekėjo pateiktą atsakymą į prašymą, kyla poreikis kreiptis į tiekėją, kad šis patikslintų pateiktą informaciją, papildytų ar paaiškintų.

57.       Atkreiptinas dėmesys, kad, be kita ko, Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintas draudimas tikslinti kvalifikacijos reikalavimus įrodančių dokumentų atitiktį Pirkimo sąlygose numatytiems reikalavimams. Priešingai, Pirkimo sąlygų 11.4.1 papunktis numato, kad nagrinėjant tiekėjo pasiūlymą ir nustačius, kad tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašo tiekėją tokius dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pagal Pirkimo sąlygų 11.4.3 papunktį, tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina, pavyzdžiui, dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, jeigu taikoma – dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams, jeigu taikoma - dėl atitikties kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti pasiūlymą, jungtinės veiklos sutarties, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir pan. Pagal Pirkimo sąlygų 11.4.4 papunktį, kiti (nenurodyti šio skyriaus 11.4.3 punkte) tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi ir paaiškinami (negali būti pateikiami nauji dokumentai ar duomenys). Tikslinant, pildant ir paaiškinant šiuos dokumentus ir duomenis neleidžiama pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Be kita ko, ir Pirkimo sąlygų 3.12 papunktyje nurodyta, kad perkantysis subjektas bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių jų pašalinimo pagrindų nebuvimą, jeigu taikytina, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą (1 t., b. l. 16–64).

58.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nepagrįstai nuspręsta, kad trečiasis asmuo netaisė tų pačių pasiūlymų trūkumų du kartus, t. y. teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės pirminis prašymas pateikti trūkstamus pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius dokumentus bei vėlesnis prašymas pateikti konkretų pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiantį dokumentą yra skirtingų duomenų tikslinimas.

59.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė tiek 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašyme, tiek 2023 m. rugsėjo 21 d. prašyme trečiojo asmens prašė patikslinti tuos pačius pasiūlymo duomenimis. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė paprašė trečiojo asmens nurodyti tikslius ūkio subjektus (WITTEVEEN+BOS įmonių grupės įmones), kurių pajėgumais jis remiasi Pirkime, siekdama įrodyti savo atitiktį Pirkimo sąlygų 3.10.1 papunktyje ir 3.10.2.2 papunktyje įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams, taip pat pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus (1 t., b. l. 109–111). Trečiasis asmuo 2023 m. rugsėjo 6 d. atsakovei pateikė pasiūlymo patikslinimą – ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi užpildytus EBVPD bei kitus pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 114; 2 t., b. l. 44–154). Vis dėl to, atsakovė, įvertinusi pateiktus duomenis, nustatė, kad iš trečiojo asmens pateiktų dokumentų nėra galimybės įsitikinti WITTEVEEN+BOS International Projects B. V. konkrečių atsakingų asmenų pašalinimo pagrindų nebuvimu, taip pat nėra galimybės įsitikinti ūkio subjekto WITTEVEEN+BOS International Projects B. V. neatitiktimi VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatytam pašalinimo pagrindui bei ūkio subjekto WITTEVEEN+BOS Raadgevende inginieurs B. V. asmens, turinčio teisę tvarkyti finansinės apskaitos dokumentus, pašalinimo pagrindų nebuvimu, todėl trečiajam asmeniui 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė papildomą prašymą patikslinti konkrečius neaiškumus, kurie buvo nustatyti atsižvelgus į trečiojo asmens pateiktus duomenis, nurodydamas konkrečius pateiktinus dokumentus, įskaitant dėl duomenų apie valdybos sudėtį, jos narius, asmenis turinčius teisę tvarkyti finansinės apskaitos dokumentus ir pan. (1 t., b. l. 116–121). Taigi, antruoju prašymu atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį patikslinti 2023 m. rugsėjo 6 d. pateiktus duomenis, o ne patikslinti tą pačią informaciją, kuri buvo prašoma pateikti 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės prašymu.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymas pateikti trūkstamą dokumentą patenka į Taisyklių 7.4.3.2 papunkčio taikymo apimtį, t. y. šiuo atveju susidarė situacija, kai pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus trečiojo asmens pateiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo, kilo poreikis papildomai kreiptis į trečiąjį asmenį, kad šis patikslintų (papildytų, paaiškintų) savo pateiktą informaciją. Dėl to perkančioji organizacija pagrįstai paprašė trečiojo asmens pateikti pateiktos informacijos papildymą, todėl pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neprašė trečiojo asmens du kartus patikslinti tuos pačius duomenis, o prašė̇ papildyti gautą trečiojo asmens pateiktą informaciją dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo vadovaujantis Taisyklių 7.4.3.2 papunkčiu.

61.       Nors apeliantė teigia, kad VPT pateiktoje išvadoje buvo nurodyta, kad atsakovė prašė trečiojo asmens pateikti tą pačią informaciją, kurią buvo prašyta pateikti pirmesniame prašyme, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, VPT išvados dalyje dėl duomenų tikslinimo nėra pateikta konkrečių dokumentų, kurie buvo tikslinami arba pateikti kaip patikslinti, analizė (2 t., b. l. 197; DOK-392). Be to, VPT išvadoje nesivadovavo Taisyklių 7.4.3.2 papunkčio reguliavimu ir nenurodė nei vieno argumento, pagrindžiančio tokį sprendimą. Taigi, vien formalus faktas, kad atsakovė du kartus kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama patikslinti informaciją, susijusią su pašalinimo pagrindų nebuvimu, negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai VPT išvadą laikė tik vienu iš įrodymų, neturinčių didesnės įrodomosios galios sprendžiant šalių ginčą.

62.       Remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl tiekėjo galimybės patikslinti neaiškius duomenis apie kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygose numatytiems reikalavimams yra teisingos ir pagrįstos. 

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

63.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino PĮ ir VPĮ nuostatas, jas aiškinančią teismų praktiką bei pagrįstai nepripažino trečiąjį asmenį Pirkime pateikusiu melagingą informaciją ar trečiojo asmens sąmoningą siekį nepateikti reikalaujamų dokumentų, taip pat pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

64.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

 

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

66.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

67.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

68.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). 

69.       Tiek perkančioji organizacija, tiek trečiasis asmuo pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

70.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, perkančioji organizacija ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

71.       Perkančioji organizacija pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo analizė, trečiojo asmens gauto atsiliepimo į apeliacinį skundą analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo analizė, trečiojo asmens gauto atsiliepimo į apeliacinį skundą analizė vertintinos kaip kito procesinio dokumento (šiuo atveju – atsiliepimo į apeliacinį skundą) rengimo stadijos sudėtiniai elementai, todėl atskirai nepriteistinos.

72.       Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą perkančioji organizacija sumokėjo 2024 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (4 840 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 018,20 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, perkančiosios organizacijos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, iš ieškovės perkančiosios organizacijos naudai priteisiant 2 623,66 Eur sumą.

73.       Trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 6 606,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo teisinė analizė, atsikirtimų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo teisinė analizė vertintinos kaip kito procesinio dokumento (šiuo atveju – atsiliepimo į apeliacinį skundą) rengimo stadijos sudėtiniai elementai, todėl atskirai nepriteistinos.

74.       Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą trečiasis asmuo sumokėjo 2024 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (6 606,60 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 018,20 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, perkančiosios organizacijos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, iš ieškovės perkančiosios organizacijos naudai priteisiant 2 623,66 Eur sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SRP Projektas“, juridinio asmens kodas 300043111, atsakovei akcinei bendrovei Vidaus vandenų kelių direkcijai, juridinio asmens kodas132090925, 2 623,66 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt trijų eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisit iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SRP Projektas“, juridinio asmens kodas 300043111, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei Aplan, juridinio asmens kodas 302638855, 2 623,66 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt trijų eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                          Vilija Mikuckienė

 

 

                  Laima Ribokaitė

 

 

                  Žilvinas Terebeiza