Byla Nr.
Teisminio proceso Nr.
Procesinio sprendimo kategorija 21.15
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 13 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,
sekretoriaujant Gabijai Grikainytei,
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
užsieniečiui A. D., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,
vertėjams Galinai Tijūnelienei, Navisai Dodoevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. sulaikymo.
Teismas
nustatė:
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. D. į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją atvyko teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2021 m. sausio 13 d. ir galiojantį iki 2031 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2025 m. birželio 26 d.
Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu panaikintas A. D. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (buvo nurodęs, kad įsidarbins UAB (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė, niekur kitur taip pat neįsidarbino, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą), 2024 m. birželio 20 d. sprendimu A. D. buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 36 mėn. nuo sprendimo priėmimo dienos.
2024 m. rugsėjo 24 d. į VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto PKP, reisu BT962 iš Amsterdamo pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis A. D.. Šio asmens buvimas nuo 2024 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje yra laikomas neteisėtu, todėl VSAT prie LR VRM 2024 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą grąžinti (duomenys neskelbtini) pilietį į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), įpareigoti jį savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Pažymėtina, kad asmuo grąžinimo į Lietuvos Respubliką metu buvo nurodęs, kad išvyks iš Lietuvos 2024 m. rugsėjo 25 d., turi nusipirkęs lėktuvo bilietus giš Rygos. Tačiau A. D. per nurodytą laikotarpį savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir neapskundė minėto sprendimo.
2024 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kartu su VSAT prie LR VRM pareigūnais, vykdant reidą Vilniaus m. keliuose, patikrino transporto priemonę, kurią vairavo (duomenys neskelbtini) A. D. piliečiu prisistatantis asmuo, kuris nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.
Patikrinus Vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenų apie asmeniui panaikintą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie asmeniui pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo, paskelbusi šalis Lietuva, terminas – nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2027 m. birželio 19 d. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie 5 užsieniečio įvykdytus administracinius nusižengimus, už vieną iš kurių duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė pasitvirtino ir bylos nagrinėjimo metu.
Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2–4 punktuose, nes užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, todėl turės būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (nustatyta, kad anksčiau deklaruotu gyvenamosios vietos adresu asmuo negyvena, į teismo klausimą dėl šiuo metu turimos gyvenamosios vietos atsakyti negalėjo), lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.
Šių teismo išvadų nepaneigia teismo posėdžio metu A. D. nurodytos aplinkybės. Kaip pagrįstai nurodė Institucijos atstovė, netekęs leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis tuo pačiu negalėjo teisėtai dirbti Lietuvoje. Taigi teisėto pragyvenimo šaltinio jis Lietuvos Respublikoje neturi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių užsieniečio nurodytą aplinkybę dėl jo šiuo metu turimų 400 Eur. Atsakydama į teismo klausimą, J. Brovko nurodė, kad sulaikymo metu jokios piniginės lėšos pas užsienietį rastos nebuvo. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia ir į tai, kad žinodamas apie jam priimtą sprendimą, kuriuo jis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, A. D. to nepadarė, bet išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę. Bylos duomenimis, asmuo buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, reisu, vykusiu iš Amsterdamo. Pasak užsieniečio, jis buvo išvykęs į Švediją, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi. Nors teismo posėdžio metu A. D. nurodė, kad jo išvykimą į kitą Europos Sąjungos valstybę sąlygojo siekis gauti pinigų ir įsigyti bilietus į (duomenys neskelbtini), šių jo aplinkybių nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. Taigi turėjo turėti pragyvenimui reikalingas lėšas. Pasak A. D., jis negrįžo namo 2024 m. rugsėjo 25 d., nes pavėlavo į lėktuvą. Tačiau, teismas pažymi, kad žinodamas apie tai, kad neįvykdė jam priimto sprendimo dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos iki 2024 m. rugsėjo 30 d., pats užsienietis į migracijos institucijas neatvyko, bet buvo sulaikytas tik reido metu 2024 m. spalio 11 d., vykdant atitinkamą patikrinimą.
Taigi byloje nustatyti Įstatyme įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai, tačiau tokių pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, nustatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas)
Teismas pritaria advokato teiginiams, dėl specialiųjų, Įstatymo 14019 straipsnio nuostatų, taikymo užsieniečiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ekstremalioji situacija neatšaukta, todėl nagrinėjant bylą taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką reglamentuojančios Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 punktas); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 punktas); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal minėto straipsnio 3 dalį, Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju netaikomos.
Vadovaujantis pirmiau aptartomis teisės normomis ir atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta (turi galiojantį pasą), byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai (nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, administracine tvarka baustas penkis kartus, tačiau keturios baudos yra sumokėtos), įvertinus teismo posėdžio metu paties užsieniečio nurodytą aplinkybę, kad jis grįžtų į savo valstybę iš karto, jei valstybės institucijos jam nupirktų lėktuvo bilietus, teismas sprendžia, kad taikyti užsieniečiui jo teises labiausiai varžančią priemonę – sulaikymą, nėra pakankamo pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, teikimas tenkinamas iš dalies, taikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, trijų mėnesių terminui. Teismo vertinimu, Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga, proporcinga ir, šiuo atveju pakankama priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti A. D. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2–4 punktais, 114 straipsniu, 117 straipsniu, 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nusprendžia :
tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Liudmila Larionova