Civilinė byla Nr. e3K-3-237-684/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34524-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.2.4.7.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą, tretieji asmenys D. P. bei Š. Č..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo asmens garbės ir orumo gynimą, taikymo ir aiškinimo.
2. Ieškovas prašė: konstatuoti, kad 2017 m. birželio 14 d. UAB „15min“ valdomame naujienų portale www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“ paskleisti teiginiai: „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“; „Seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente“; „A. S. aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams“; „Kaip tik šis Seimo narys aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, naudingus būtent jo žemės nuomininkams“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; 2017 m. rugsėjo 5 d. UAB „15min“ valdomame naujienų portale www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „A. S. šeimos įmonė Minske: įtakingi verslo partneriai ir pelninga sutartis su Baltarusija“ paskleistas teiginys „<...> A. S. bandė Seime pramušti įstatymus, naudingus jam pačiam“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; konstatuoti, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. UAB „15min“ valdomame naujienų portale www.15min.lt paskelbtame straipsnyje „Š. Č.: Būti A. S.“ paskleisti teiginiai: „Šis žmogus siekė savo aplinkos verslui padaryti valstybinę išimtį“; „P. S. tiesiogiai minta iš atsinaujinančios energetikos verslo ir nesibodi kištis būtent į šio sektoriaus reguliavimą Seime“; „<...> to jis [ieškovas] ėmėsi vos sugrįžęs į Seimą. <...> bandydamas sudaryti sąlygas savo šeimos verslui įšokti į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė paskelbė dar septynias publikacijas, kuriose ieškovas yra apibūdinamas itin neigiamai, t. y. abejojama jo lojalumu Lietuvai ir jis yra kaltinamas neva neskaidriais ir abejotinais ryšiais su įtakingais Rusijos ir Baltarusijos verslininkais ir šių verslininkų interesų protegavimu Seime. Be to, atsakovė nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 metų (imtinai) sistemingai skleidė ieškovą itin neigiamai apibūdinančią informaciją, todėl šios aplinkybės įrodo, jog ginčo teiginiai yra sąmoningai, apgalvotai ir tyčia nukreipti į sistemingą ieškovo, kaip politiko, garbės ir orumo žeminimą, formuojant jo, kaip piktnaudžiaujančio tautos suteiktais įgaliojimais, įvaizdį. Atsakovė neįrodė ginčo teiginių atitikties tikrovei, nepatikrino esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, nors tokią galimybę ir pareigą turėjo. Atsakovė paskleidė apie ieškovą žinias, o ne nuomonę.
4. Ieškovas nurodė, kad ginčo teiginiais atsakovė sukūrė ir viešai paskleidė kategoriškas ir tikrovės neatitinkančias žinias ir savo teiginius grindžia 2007 m. rugsėjo 24 d. žemės nuomos sutartimi, tačiau ši sutartis, sudaryta UAB „Energijos versmė“ ir ieškovo sutuoktinės, nebuvo vykdoma ir pagal šią sutartį nei ieškovo sutuoktinė, nei ieškovas jokių pinigų ar kitos naudos nėra gavę, kadangi ieškovo sutuoktinė pajamas iš žemės nuomos pradėjo gauti tik nuo 2010 metų, išnuomojusi žemę UAB „Renovacijos partneriai“, užsiimančiai vėjo energijos projektų vykdymu. Be to, 2010 metų sutartyje buvo nustatyta, kad vėjo jėgainių statybos laikotarpiu, t. y. 2010–2012 metais, nuomininkas moka fiksuotą nuomos mokestį – 17 500 Eur (atskaičius mokesčius – 14 875 Eur), o pradėjus eksploatuoti pastatytas vėjo jėgaines, nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kainą, kurią nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir todėl nuo 2013 metų antro ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų mokės fiksuotą nuomos mokestį – 23 863 Eur (atskaičius mokesčius – 20 283 Eur). Taigi ieškovas neturėjo įtakos ir objektyviai negalėjo pakeisti elektros energijos pardavimo kainos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 24 m. UAB „Energijos versmė“ ir ieškovo sutuoktinė S. S. sudarė žemės numos sutartį, pagal kurią ieškovo sutuoktinė išnuomojo 28,686 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 3.1 punktą šalys susitarė, kad bendras žemės sklypo nuomos mokestis yra 17 500 Eur už 12 mėnesių, o nuomos mokestis bus padidintas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą elektros energijos vienos kilovatvalandės (kWh) supirkimo kainos padidėjimą, t. y. nuomos mokestis bus didinamas, jeigu elektros energijos supirkimo kaina taps didesnė nei 22 ct/kWh. Teismas nustatė, kad minėto žemės sklypo bendraturtis (ieškovas) sutiko dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo su UAB „Energijos versmė“. 2010 m. buvo sudaryta kita žemės nuomos sutartis su UAB „Renovacijos partneriai“ 99 metams, pagal ją (t. y. subnuomos pagrindu) už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomą ieškovas gauna 24 000 Eur nuomos mokestį.
7. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. ieškovas registravo pasiūlymus koreguoti Seime svarstytą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2017 m. birželio 26 d. rašto dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 4-01-4805 turinio nustatyta, kad STT informavo Seimo narius A. A. bei A. B. dėl to, jog STT 2017 m. birželio 15 d. gavo kreipimąsi dėl Seimo nario A. S. veiksmų ir atliko veiksmus, patikslindama šiame kreipimesi nurodytas aplinkybes; 2017 m. birželio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-7-00012-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (dėl galimo piktnaudžiavimo). Iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2013 m. sausio 16 d. išvadų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-204 turinio nustatyta, kad Seimo nariai R. Ž., A. S. bei K. D. 2013 m. sausio 16 d. siūlė pakeisti ir papildyti projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, praplečiant pirmąjį sakinį ir prie jo pridedant dalį „neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 10 kW, ir elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti iki 2013 m. sausio 1 d.“, tačiau šiam pasiūlymui buvo pritarta tik iš dalies, t. y. buvo nepritarta dėl mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.
8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė, rengdama pirmąjį ginčo straipsnį, rėmėsi 2016 m. liepos 21 d. STT išvada dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-445 ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymų dėl šių projektų tobulinimo Nr. 4-01-5680. Minėtoje STT išvadoje nurodyta, kad siūlomi Atsinaujinanc?iu? ištekliu? energetikos i?statymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsniu? pakeitimo i?statymo projekto Nr. XIIP-4444 pakeitimai yra ydingi antikorupciniu požiūriu; siūlomais projekto pakeitimais yra siu?loma organizuoti du atskirus konkursus, t. y. siu?loma? projektu? renge?ju?, pagal nauja? modeli? bei atskira? tose teritorijose, kuriose privatu?s asmenys savo iniciatyva jau yra atlike? elektriniu? poveikio aplinkai vertinimus. Pagal STT turima? informacija?, savo iniciatyva poveikio aplinkai vertinimus atliko dvi i?mone?s, kurios pagal siu?loma? projekto 22 straipsnio 4 dalies pakeitima? i?gytu? išskirtines teises per ne ilgesni? kaip ketverių metu? termina? nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus, reikalingus priimti sprendimui de?l elektriniu? statybos, todėl siūlomas teisinis reglamentavimas sudaro išskirtines sąlygas tik dviem įmonėms. Tai yra korupcijos veiksnys, kuris eliminuoja bet kokias galimybes konkuruoti vienodomis sąlygomis plėtojant atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pajėgumus kitiems asmenims, be to, taip galėtų išaugti elektros energijos kainos vartotojams.
9. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje dėl Seimo nario A. S. viešųjų ir privačių interesų derinimo Nr. 101-I-36 nustatyta, kad Seimo nariui A. S. gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl jo sutuoktinės S. S. sudarytos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininkės UAB „Naujoji energija“ vykdomos veiklos, t. y. vėjo jėgainių parko eksploatacijos. Seimo Etikos ir procedūrų komisija rekomendavo ieškovui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti pataisų bei pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką.
10. Seimo antikorupcijos komisija inicijavo specialų tyrimą ir jo metu atliko ieškovo Seimui teiktų pasiūlymų? dėl Atsinaujinančių? ištekliu? energetikos įstatymo projektu? Nr. XIIP-204, Nr. XIIP-204(2), Nr. XIIP-205(2), Nr. XIIP-483, Nr. XIIP-483(2), Nr. XIIP-773, Nr. XIIP-774 ir Nr. XIIP-4444 analize? bei nustatė šiuos korupcijos rizikos veiksnius: ieškovo pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtines sąlygas mažųjų saulės šviesos elektriniu? (iki 30 kW) savininkams; pasiūlymai galėjo sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Ieškovas pateiktose 2007–2016 m. metinėse pajamų deklaracijose nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaravo. 2017 m. gruodžio 5 d. Seimas pritarė Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad ieškovas galėjo gauti asmeninės naudos, darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų institucijų sprendimams, 2017 m. lapkričio 9 d. išvadai Nr. 114-I, kurioje buvo konstatuota, kad Seimo narys A. S. turėjo interesų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energetika, ir, teikdamas pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 pataisų, galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Atsakovės turima vieša bei oficiali informacija ir surinkta medžiaga leido atsakovei susidaryti nuomonę, kad ieškovas ir gauna pajamas iš su vėjo energetika susijusių įmonių bei savo veiksmais proteguoja šių įmonių interesus Seime.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame ir politiniame gyvenime, todėl, būdamas viešasis asmuo, turi susitaikyti su didesniu Lietuvos visuomenės bei žiniasklaidos dėmesiu ir kritika. Viešasis asmuo privalo pakęsti netgi tokios informacijos apie save skleidimą, kurios skleidimas privataus asmens atžvilgiu galėtų būti laikomas netoleruotinu, kadangi viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ji būtų, yra leistina.
12. Atsakovė tyrimo metu, rengdama ginčo straipsnius, rėmėsi vieša informacija iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, Seimo duomenų bazės, tikrino vykdytų viešųjų pirkimų dokumentus ir kt. ir tokią informaciją pateikė ginčo straipsniuose kaip subjektyvią nuomonę, t. y. vertindama ir analizuodama visą surinktą oficialią informaciją apie ieškovą, atsakovė padarė išvadą, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai. Atsakovė tai ginčo straipsniuose atskleidė.
13. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovės valdomame naujienų portale www.15min.lt 2017 m. birželio 14 d. paskelbtame straipsnyje „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“ paskleisti teiginiai: „A. S. šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“; „Seimo narys A. S. kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus gina parlamente“; „A. S. aktyviai sukasi apie Seimo sprendimus, naudingus jo žemės nuomininkams“; „Kaip tik šis Seimo narys aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, naudingus būtent jo žemės nuomininkams“ ir 2017 m. rugsėjo 5 d. paskelbtame straipsnyje „A. S. šeimos įmonė Minske: įtakingi verslo partneriai ir pelninga sutartis su Baltarusija“ paskleistas teiginys „<...> A. S. bandė Seime pramušti įstatymus, naudingus jam pačiam“ bei 2017 m. rugsėjo 6 d. paskelbtame straipsnyje „Š. Č.: Būti A. S.“ paskleisti teiginiai: „Šis žmogus siekė savo aplinkos verslui padaryti valstybinę išimtį“; „P. S. tiesiogiai minta iš atsinaujinančios energetikos verslo ir nesibodi kištis būtent į šio sektoriaus reguliavimą Seime“; “<...> to jis [ieškovas] ėmėsi vos sugrįžęs į Seimą. <...> bandydamas sudaryti sąlygas savo šeimos verslui įšokti į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį“, t. y. iš viso aštuoni teiginiai, turi aiškų faktinį pagrindą – ginčo straipsniuose bei ginčo teiginiuose yra minimos bei aprašomos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios buvo patikrintos ir nustatytos atitinkamų kompetentingų institucijų, taip pat jos buvo ištirtos ir trečiųjų asmenų, t. y. ieškovo ir ieškovo šeimos narių ar įmonių sudarytos nuomos ir subnuomos sutartys, nurodant konkrečias šių sutarčių nuostatas, nekilnojamojo turto vieši registrų išrašai, vykdytų viešųjų pirkimų vieša informacija, apklausti liudytojai, ištirti Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos asociacijos dokumentai, išklausyti Seimo posėdžių, komisijų ir komitetų garso įrašai, patikrinti šių posėdžių protokolai ir kt., todėl ši ieškovo argumentų dalis yra atmesta kaip nepagrįsta bei neįrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–179 straipsniai). Teismas nurodė, kad visa šios civilinės bylos medžiaga patvirtina tai, jog ginčo straipsniuose nurodyti teiginiai atitinka tikrovę, todėl ieškovo teiginiai, kad ginčo straipsniuose pateikti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, yra atmesti, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176–179 straipsniai). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnio nuostatomis, tretieji asmenys suteikė ieškovui atsakymo teisę, tačiau ieškovas ignoravo trečiųjų asmenų pasiūlymus ir šia teise nepasinaudojo.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. vasario 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2019 m. vasario 1 d. pateikė prašymą pridėti pateiktus papildomus rašytinius įrodymus: 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą Nr. 01-7-00012-17 nutraukti ikiteisminį tyrimą; 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadas; 2018 m. birželio 28 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadą; 2018 m. liepos 4 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos atsisakymą pradėti tyrimą. Kolegija padarė išvadą, kad šių dokumentų ieškovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jų priėmimo data yra vėlesnė nei pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tokie įrodymai negalėjo būti pateikti ne likus keturioms dienoms iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, o taip, kad su tokiais įrodymais būtų galima supažindinti atsakovą ir trečiuosius asmenis, sudarant sąlygas šiems asmenims pateikti savo atsiliepimus, paaiškinimus dėl tokių įrodymų ir (arba) kitus naujus įrodymus. Todėl kolegija netenkino ieškovo prašymo priimti pateiktus papildomus įrodymus.
16. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą apklausti liudytojus R. B. ir T. N.. Ieškovas nurodė, kad šie liudytojai padėtų nustatyti, ar dėl ieškovo veiklos Seime nurodyti asmenys kaip įmonių vadovai gavo naudos ir ar nurodyti asmenys atsilygino ieškovui už jų interesų gynimą Seime. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės paskleistuose teiginiuose nėra nurodomi konkretūs atvejai, jog ieškovas ėmė pinigus iš tam tikrų konkrečių asmenų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą nėra būtina kviesti liudytojus R. B. ir T. N..
17. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą apklausti liudytojus Seimo narius R. Ž. ir K. D.. Ieškovas nurodė, kad šie asmenys galės paliudyti, ar ieškovas buvo atsinaujinančios energetikos įstatymų projektų rengėjas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas siekia, jog būtų nustatytos neigiamo pobūdžio aplinkybės, t. y. kad tam tikri faktai neegzistuoja, tačiau teismas turi įsitikinti reikšmingų aplinkybių egzistavimu, dėl kurių procesinę įrodinėjimo pareigą turi atsakovė, be to, aplinkybės byloje įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, kurių patikimumas ir pakankamumas turi būti ištirtas. Todėl tokio ieškovo prašymo kolegija taip pat netenkino.
18. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą apklausti liudytoją advokatą P. K. tam, kad būtų nustatyta, ar ieškovą ir advokatą sieja kokie nors teisiniai ar asmeniniai santykiai ir ar yra sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Kolegija nurodė, kad jokių atsakovės teiginių, kurie būtų tiesiogiai susiję su ieškovo santykiu su advokatu P. K., ieškovas nuginčyti nesiekia. Todėl kolegija atmetė prašymą minėtą advokatą apklausti byloje kaip liudytoją.
19. Kolegija papildomai pažymėjo, kad byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovės šeima gauna pajamų iš žemės nuomos įmonėms, kurių veikla yra elektros gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių – vėjo. Vadinasi, tai, kad iš atitinkamos veiklos gauna pajamų, yra įrodyta. Ginčas kyla dėl teiginių dalies, kurioje nurodoma, kad ieškovas savo parlamentine veikla proteguoja verslo subjektus, veikiančius atsinaujinančiosios energijos srityje. Ieškovas įrodinėja, kad jo parlamentinė veikla nebuvo įvertinta kaip nesąžininga ar pažeidžianti įstatymo reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tai, jog ieškovo veikimas kompetentingų tyrimo institucijų nebuvo įvertintas kaip pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, šioje byloje reikšmės neturi.
20. Atsakovė ir tretieji asmenys, vykdydami savo pareigą informuoti visuomenę, ypač klausimais, susijusiais su valstybinę įstatymų leidybos valdžią įgyvendinančių asmenų veiksmais ir jų vertinimu, naudojasi kuo plačiausiai suprantama žodžio laisve, kuri apima teisę kritiškai kalbėti apie tokius asmenis ir jų veiksmus, pateikti nemalonius, net šokiruojančius šių asmenų veiksmų vertinimus, dėl tokių veiksmų juos aštriai kritikuoti. Ginčo teiginiuose nebuvo teigiama, kad ieškovas atlieka konkrečius įstatymus pažeidžiančius ir dėl to nusikalstamos veiklos požymių turinčius veiksmus, kad gaunamas atlygis yra įstatymus pažeidžiančios ar nusikalstamos veiklos rezultatas.
21. Specialiųjų tyrimų tarybos 2016 m. liepos 21 d. išvadoje nustatyta, kad ieškovas anksčiau veikė kaip Lietuvos atsinaujinančių ištekliu? energetikos asociacijos prezidentas, o vėliau – kaip Seimo narys, rengė ir teikė konkretiems verslo subjektams palankias pataisas. Vertindama tokius byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos kolegija sprendė, kad ginčo teiginiams pagrįsti buvo panaudoti kompetentingos valstybės institucijos nustatyti faktai. Pateiktoje išvadoje buvo vertinama konkreti įstatymo pataisa, kurią inicijavo ieškovas, ir nurodyta, jog ši pataisa buvo palanki konkretiems verslo subjektams.
22. Iš nustatytų aplinkybių kolegija sprendė, kad atsakovė, viešindama ginčo teiginius, rėmėsi objektyviais duomenimis. Konkretūs ginčo teiginiai yra subjektyvi trečiųjų asmenų – žurnalistų nuomonė, kuri susiformavo atlikus žurnalistinį tyrimą. Tai, kad ieškovas galėjo gauti atlyginimą už žemės nuomą ne iš tų asmenų, kuriems pagal STT pažymos duomenis gali būti naudingos ieškovo inicijuotos pataisos, neturi esminės reikšmės vertinant atsakovės veiksmus – tokiame kontekste informacija visuomenei buvo pateikiama sąžiningai, o keliamos abejonės ir klausimai buvo pagrįsti objektyviais duomenimis ir iš tokių duomenų gali būti logiškai keliami.
23. Kolegija pažymėjo, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Ieškovas jokių įrodymų arba pakankamų argumentų, iš kurių galima daryti išvadą, kad atsakovė valingai siekė pažeminti ieškovą, į bylą nepateikė. Paskelbti teiginiai gali būti laikomi aštria ir skaudžia ieškovo kritika, tačiau atsakovė siekė informuoti visuomenę apie ieškovo parlamentinę veiklą bei jo turimus ryšius su tam tikrais verslo subjektais ir iškelti visuomenės akyse abejones dėl tokios veiklos ir veikiančiojo sąsajų tinkamumo. Atsakovė ginčo teiginius išviešino tik po atlikto jai prieinamais duomenimis paremto žurnalistinio tyrimo, ginčo straipsniuose nurodė, kokiais duomenimis remiantis padaromos nurodytos išvados, ir kad nėra įrodymų, jog kokie nors reikšmingi tyrimui ar jo rezultatams faktai buvo nepagrįstai ignoruojami ir dėl to tyrimas galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningais ir (arba) tendencingas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti esminę reikšmę sprendžiant bylą turinčius įrodymus, kurių ieškovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas prašyme dėl naujų įrodymų pridėjimo detaliai pagrindė, kokios jo teikiamuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nustatytos faktinės aplinkybės turi tiesioginį ryšį su nagrinėjama byla. Prokuroro nutarime konstatuota, kad tarp A. S. šeimos narių ir verslininkų sudaryta žemės nuomos sutartis nesuteikia pagrindo teigti, jog minėtos sutarties pagrindu A. S. gaunamos lėšos yra nepagrįstos bei gaunamos neteisėtu būdu. A. S., teikdamas tam tikrus pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų, jokių nusikalstamų veikų neatliko. Priešingai, jo savarankiškos iniciatyvos įstatymo leidyboje buvo nukreiptos į viešojo intereso gynimą. Apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė paskleidė žinias, kurias daugybė valstybės įgaliotų institucijų kruopščiai tikrino, taip pat vienareikšmiškai paneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą skleisti ginčo duomenis, t. y. kad iš turimos informacijos galėjo padaryti ginčo teiginiais suformuluotas išvadas apie tariamą ieškovo piktnaudžiavimą savo, kaip Seimo nario, padėtimi ir prekybą įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepaneigė, kad prašomi pridėti įrodymai turi tiesioginį ryšį su byla ir gali lemti teisingą jos išsprendimą – nutartyje šis aspektas nutylėtas. Apeliacinės instancijos teismas prioritetą teikė kuo greitesniam, o ne išsamiam ir teisingam šios civilinės bylos išsprendimui. Šiuo atveju egzistavo pagrindas taikyti išimtį iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės – ieškovo teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
24.2. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys prieštaringas, joje nėra teisinio aiškumo dėl įrodymų pridėjimo ir vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 28 punkte nurodė, kad ieškovas pateikė papildomus įrodymus, šiuos apeliacinės instancijos teismas priėmė, tačiau sprendė, kad teikiamuose oficialiuose dokumentuose nustatytos aplinkybės šioje byloje reikšmės neturi. Tuo tarpu nutarties 12–13 punktuose apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsisako priimti ieškovo pateiktus papildomus įrodymus. Tiek nutarties 28 punkte, tiek 13 punkte apeliacinės instancijos teismas kalba apie tuos pačius ieškovo su 2019 m. vasario 1 d. prašymu pateiktus įrodymus. Taigi nutarties turinys dėl įrodymų pridėjimo prieštarauja teisinio aiškumo reikalavimui ir negali būti laikomas teisėtu, todėl vien to pakanka skundžiamą nutartį panaikinti.
24.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės įrodinėjimo teisei. Ieškovas, siekdamas atsikirsti į atsakovės argumentus, neva jos paskleisti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę, prašė nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojus. Ieškovas kaip suinteresuota šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti savo atsikirtimus (šiuo atveju – įrodyti, kad atsakovės viešai paskleista informacija neatitinka tikrovės) ir gali tai daryti visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad ieškovo teisė įrodinėti savo reikalavimus (atsikirtimus) turi būti apribota, nes atsakovė įrodinėja reikšmingų aplinkybių egzistavimą, o ieškovas – neva mažiau svarbių aplinkybių neegzistavimą, laikytina priešinga nuosekliai kasacinio teismo praktikai ir rungimosi principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015). Lygiai taip pat visiškai nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo atsisakymas leisti ieškovui įrodinėti savo poziciją liudytojų parodymais, motyvuojant tuo, kad atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos reikia ištirti ir įvertinti.
24.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį atsakovei nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovas šioje civilinėje byloje niekada nereiškė reikalavimo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turtinę prievolę – civilinės atsakomybės institutą – supainiojo su kitais kasacinio teismo praktikoje nustatytais asmens teisių gynimo būdais ir dėl to nepagrįstai atmetė apeliacinį skundą. Ieškovas naudojosi vieninteliu teisių gynimo būdu – prašė teismo pripažinti, kad atsakovės paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Turtinio (žalos atlyginimo) reikalavimo ieškovas nereiškė, t. y. neprašė taikyti atsakovei civilinės atsakomybės, todėl CK 2.24 straipsnio 6 dalies taikymas šiuo atveju yra už ieškinio ribų.
24.5. Teismas apeliacinį skundą atmetė, vadovaudamasis tuo, kad ieškovas neįrodė atsakovės tyčios pažeminti ieškovą. Toks nutarties motyvavimas prieštarauja CK 2.24 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintai viešai paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcijai bei kasacinio teismo praktikai. Nuosekli kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose apibrėžia įrodinėtinų faktų visumą ir į ją atsakovės tyčios nustatymas (įrodymas) neįeina. Ieškovas privalėjo įrodyti faktą, kad ginčo teiginiai yra žeminančio pobūdžio, o juos viešai paskleidė atsakovė. Tai ieškovas įrodė, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ieškovas jokių įrodymų arba pakankamų argumentų, iš kurių galima daryti išvadą, kad atsakovė valingai siekė jį pažeminti, į bylą nepateikė, nėra ir negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu apeliacinio skundo atmetimo pagrindu.
25. Atsakovė UAB „15min“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Ieškovas apeliacinį skundą pateikė 2018 m. balandžio 6 d.; ieškovo prašomų pridėti prie apeliacinio skundo naujų įrodymų išdavimo datos: 2018 m. birželio 8 d., 2018 m. birželio 20 d., 2018 m. birželio 28 d., 2018 m. liepos 4 d., apeliacinės instancijos teismo paskirta teismo posėdžio data – 2019 m. vasario 5 d., prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus – 2019 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad ieškovas šiais įrodymais disponavo 7–8 mėnesius iki apeliacinės instancijos teismo paskirtos teismo posėdžio datos ir jų teismui neteikė tikslingai, siekdamas apsisaugoti nuo atsakovės atsikirtimų ar naujų įrodymų pateikimo. Ieškovas neatsižvelgė į įstatymo reikalavimą veikti taip, kad nebūtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, o byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo procesinį elgesį viso proceso metu (pvz., atsisakymas pateikti dokumentus, kuriais ieškovas disponuoja, nepagrįstų prašymų kviesti liudytojas teikimas, neteisėti reikalavimai atidėti teismo posėdį, atsisakymas tęsti teismo posėdį dalyvaujant tik vienai iš ieškovo atstovių, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikimas jau išnagrinėjus bylą ir pan.), mano, jog ieškovas, teikdamas prašymą priimti naujus įrodymus prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį, veikė kaip nesąžininga proceso šalis.
25.2. Ieškovas nekėlė reikalavimo atsakovei paneigti paskelbtus duomenis apie tai, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas ar kad jam pradėtas apkaltos procesas Seime. Tačiau ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad nepridėti nauji įrodymai patvirtina, jog jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos ar kad nėra pagrindų ieškovui pradėti apkaltos procesą Seime. 2018 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau ginčo teiginių esmė –ne apie konkretaus nusikaltimo padarymą. Analogiškai vertintinas ir ieškovo pateiktas naujas rašytinis įrodymas – 2018 m. birželio 20 d. Seimo Specialiosios tyrimo komisijos išvada, kurioje nurodyta, kad nėra pagrindo ieškovui pradėti apkaltos procesą. Nė vienas iš ginčo teiginių neskelbė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atsisakymas papildomai tirti ir vertinti ieškovo elgesį negali būti laikomas esminę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu, nes Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija dar 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo priėmusi išvadą „Dėl Seimo nario A. S. viešųjų ir privačių interesų derinimo“ Nr. 101-1-36, kurioje nusprendė, kad ieškovui gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus, ir rekomendavo ieškovui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti jokių pataisų ir pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką. Vadinasi, tai, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija atsisako papildomai tirti ieškovo elgesį, neturi jokios įrodomosios reikšmės byloje ir nelemia nutarties neteisėtumo.
25.3. Ieškovas nurodo, kad nutarties turinys stokoja teisinio aiškumo dėl jo pateiktų naujų įrodymų pridėjimo ir tokių įrodymų vertinimo nebuvimo, ir nurodo nutartyje esantį prieštaravimą dėl dokumentų nepriėmimo. Išanalizavus visą apeliacinės instancijos teismo nutartį matyti, kad teismas ieškovo pateiktų naujų įrodymų nepriėmė ir šiam sprendimui aprašyti skyrė atskirą nutarties dalį „Dėl rašytinių įrodymų prijungimo“ (nutarties 12 ir 13 punktai). Labiausiai tikėtina, kad teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, vietoj žodžio „nepriėmė“ įrašydamas žodį „priėmė“.
25.4. Ieškovas teikė prašymus apklausti liudytojus pirmosios instancijos teisme, tačiau jis negalėjo tinkamai pagrįsti, kokias su ginčo byla susijusias aplinkybes liudytojai gali patvirtinti. Taigi nepasikeitus aplinkybėms ar nesant byloje naujų įrodymų, nepasikeitė ir apeliacinės instancijos teismo nuomonė dėl liudytojų apklausos. Liudytojų parodymai šioje byloje nebūtų turėję esminės reikšmės teismams priimant procesinius sprendimus, nepriklausomai nuo to, ką šie asmenys būtų paliudiję, nes šioje byloje nagrinėjamas klausimas susijęs su tuo, ar paskelbti ginčo teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą. Ar ginčo teiginiai atitinka tikrovę, yra fakto klausimas, ir šie liudytojai objektyviai negalėjo tokių aplinkybių patvirtinti arba paneigti.
25.5. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį. Šios teisės normos reikšmė byloje siejama su tuo, kad, nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo ir sprendžiant, ar asmuo patyrė garbės ir orumo pažeidimą dėl paskleistų teiginių, turėtų būti atsižvelgiama į tai, apie kokį asmenį buvo paskleisti ginčijami teiginiai ir ar jie paskleisti sąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje paminėtos CK 2.24 straipsnio 6 dalies reguliavimą teismas siejo su tuo, kad ieškovas, būdamas viešasis asmuo, turėtų būti pakantesnis kritikai. Ieškovo argumentai, kad tais atvejais, kai jis neteikia teismui reikalavimo taikyti civilinės atsakomybės institutą, jo garbė ir orumas turėtų būti ginami kaip privataus asmens, t. y. taikant siauresnes kritikos ribas, neturi teisinio pagrindo.
25.6. Byloje turėjo būti vertinama, ar ginčo teiginiai atitinka tikrovę (arba yra pakankamai pagrįsti, jeigu duomenys yra nuomonė) ir ar jie yra žeminančio pobūdžio. Žeminantį žinių pobūdį įrodinėja ieškovas, o duomenų atitiktį tikrovei (arba pagrįstumą, jeigu tai yra nuomonė) – atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino ir nutartyje dėl to pasisakė, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog paskleidė teisingus duomenis (arba faktais pagrįstą nuomonę) ir, paskleisdama tuos duomenis, veikė sąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės veiksmų vertinimo: ar atsakovė ginčo teiginius paskelbė sąžiningai, siekdama ne pažeminti ieškovą, o turėdama tikslą informuoti visuomenę dėl ieškovo veiklos trūkumų, ar veikė tyčia, siekdama pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko kiekvieno iš 8 ginčo teiginių kvalifikavimo. Teismas neprivalo ypač detaliai pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento ir tai nutarties nedaro negaliojančios.
25.7. Byloje šalys aiškiai sutiko su tuo, kad visi ginčo teiginiai yra susiję su tuo, jog ieškovas gauna pajamų iš su vėjo energija susijusių verslininkų ir proteguoja atsinaujinančiųjų energijos šaltinių verslininkus Seime teikdamas įstatymų pataisas, dalyvaudamas svarstant įstatymų projektus. Ieškovas neginčijo, kad jo šeima gauna pajamų iš žemės nuomos įmonėms, kurių veikla yra elektros gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių (vėjo). Ginčas kilo dėl teiginių dalies, kurioje nurodoma, jog ieškovas savo parlamentine veikla proteguoja verslo subjektus, kurie veikia atsinaujinančiosios energijos srityje. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šiuos teiginius kvalifikavo kaip nuomonę, nes toks kvalifikavimas labiausiai atitiko Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį.
25.8. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtas ir teisiškai pagrįstas išvadas, kad atsakovė, skelbdama ginčo publikacijas ir ginčo teiginius, turėjo jų faktinį pagrindimą, o paskelbtų duomenų faktinį pagrindą sudaranti informacija nebuvo nauja, t. y. atsakovė nesukūrė naujų duomenų, tik surado įrodymus ir pateikė savo subjektyvias išvadas apie tokius įrodymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
26. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų.
27. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų. Šių nuostatų kolegija laikosi nagrinėdama atsakovo kasacinį skundą, t. y. patikrina ieškovo argumentus, nurodytus kasaciniame skunde, kuriame visų pirma akcentuojami civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procedūras, klausimai; taip pat keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties atitikties įstatymu nustatytiems nutarties turinio reikalavimams bei nurodoma dėl netinkamo CK 2.24 straipsnio taikymo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
28. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
29. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr. CPK 314 straipsnį).
30. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti.
31. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktą).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą).
33. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.
34. Iki civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka posėdžio pradžios ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą pridėti prie bylos rašytinius įrodymus, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas atsakovės apie ieškovą paskleistų žinių pagrindu. Šiuo nutarimu yra konstatuota, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovas padarė kokias nors nusikalstamas veikas; Lietuvos Respublikos Seimo Specialiosios tyrimo komisijos 2018 m. birželio 20 d. išvadą „Dėl teikimo pradėti apkaltos procesą LR Seimo nariui A. S.“, kuri taip pat buvo parengta, pradėjus tyrimą atsakovės apie ieškovą paskleistų žinių pagrindu. Šioje išvadoje konstatuota, kad nėra pagrindų ieškovui pradėti apkaltos procesą; Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. birželio 28 d. išvadą, kurioje nurodoma, kad papildomai tirti ir vertinti Seimo nario A. S. elgesio nėra pagrindo; Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2018 m. liepos 4 d. atsisakymą pradėti tyrimą ieškovo atžvilgiu.
35. Akivaizdu, kad šių įrodymų ieškovas negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie priimti po proceso pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovas turėjo pagrindą teikti juos apeliacinės instancijos teismui.
36. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir tiesiogiai nekonstatavo ieškovo piktnaudžiavimo pateikiant paminėtus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, akcentavo itin pavėluotą šios teisės įgyvendinimo siekį – minėtus įrodymus ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė tik 2019 m. vasario 1 d., t. y. likus tik keturioms dienoms iki teismo posėdžio, nors, kaip matoma, visi ieškovo teikti dokumentai yra priimti dar 2018 m. viduryje. Todėl sutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bylos proceso užvilkinimo priimant naujai teikiamus dokumentus, kada tokio pavėluoto pateikimo aplinkybės patikimai nepagrindžiamos.
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo teiktus įrodymus, nepasisakė dėl jų svarbos sprendžiant šalių ginčą. Tačiau pats ieškovas kasaciniame skunde nurodydamas argumentus dėl šių įrodymų pateikimo pakankamai atskleidžia jų turinį, o tai suteikia pagrindą teisėjų kolegijai įvertinti šių įrodymų svarbą ir jų sąsajumą su nagrinėjamu šalių ginču.
38. Dar nepateikiant kolegijos išvadų dėl ieškovo materialiojo reikalavimo, tačiau atsižvelgiant į ieškinio pagrindą bei į ieškinio dalyką – reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius atsakovės paskelbtose publikacijose, darytina išvada, kad ieškovo teikti ir apeliacinės instancijos teismo atsisakyti priimti įrodymai neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamu šalių ginču.
39. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas gina asmeninę neturtinę vertybę – garbę ir orumą, kaip šios vertybės pažeidėją nurodo atsakovę, vertybę pažeidžiančiais veiksmais nurodo atsakovės paskelbtas publikacijas, kurių turinys, ieškovo teigimu, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teiktais, apeliacinės instancijos teismo atsisakytais priimti įrodymais konstatuota, jog ieškovas nėra atlikęs veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip jo baudžiamosios ar konstitucinės atsakomybės pagrindas ir būtų reikalingi baudžiamosios ar konstitucinės atsakomybės sankcijų taikymo bei komisijų atsisakyta tirti dėl ieškovo, kaip valstybės valdžios institucijos nario, veiklos ir etikos.
40. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad kituose teisiniuose procesuose buvo svarstoma dėl kitokių, t. y. savarankiškų, ieškovo atsakomybės pagrindų galimybės. Šie įrodymai neturi sąsajumo su nagrinėjama byla, o dėl to ir esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje dėl garbės ir orumo gynimo.
41. Kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentais dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties aiškumo ir nuoseklumo stokos sprendžiant ieškovo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, tačiau nesutinka su ieškovo argumentais, kad jo nurodomi šie ir kiti nutarties trūkumai gali būti traktuojami kaip tinkamas bylos esmės neatskleidimas, lėmęs neteisėtos nutarties priėmimą.
42. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
43. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20).
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
45. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
46. Pirmosios instancijos teismo sprendime itin išsamiai ištirti šalių pateikti įrodymai, išanalizuoti įvairūs ieškovo reikalavimo ir atsakovės bei trečiųjų asmenų atsikirtimų turinį sudarantys aspektai, kurie, nors apibendrinta forma, patikrinti ir aptarti apeliacinės instancijos teismo procesiniame dokumente išnagrinėjus bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą. Todėl vertinant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesinius dokumentus pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pakankamai, nors, minėta, ir apibendrinta forma, atsako į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, todėl negalimas pripažinimas, jog procesinis dokumentas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė (žr. nutarties 41–44 punktus).
47. Ieškovas, akcentuodamas netinkamą įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą apeliacinės instancijos teisme, taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atsisakymu apklausti jo nurodomus liudytojus.
48. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).
49. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).
50. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje (žr. 16–18 punktus) personalizuotai pasisakė dėl kiekvieno ieškovo prašyto apklausti kaip liudytojo asmens apklausos poreikio, o ieškovo kasaciniame skunde nurodomi argumentai neteikia pagrindo kitaip vertinti liudytojų apklausos poreikio ir galimybių.
Dėl viešojo asmens garbės ir orumo gynimo
51. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.
52. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškovo teisinio statuso – ieškovas yra viešasis asmuo, o viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 33 punktą).
53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija.
54. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 41 punktą).
55. Byloje nustatyta, kad atsakovės – visuomenės informavimo priemonės žurnalistai (tretieji asmenys), atlikę žurnalistinį tyrimą dėl ieškovo veiklos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos srityje ir pateikdami informaciją atsakovės UAB „15min“ valdomame naujienų portale www.15min.lt rėmėsi ne tik asmeniškai atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis apie ieškovo veiklą atsinaujinančiųjų išteklių energetikos srityje, bet turėjo pagrindą remtis straipsnių publikavimo metu jau priimta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl Seimo nario A. S. viešųjų ir privačių interesų netinkamo derinimo.
56. Bylą nagrinėjusių teismų (išsamiau ir detaliau pirmosios instancijos teismo) išanalizuoti vėliau, po publikacijų išspausdinimo priimti įvairaus lygmens valstybės institucijų tyrimai tik patvirtino, kad atsakovės žurnalistų straipsniuose pateikta informacija atitiko tikrovę – tokią išvadą padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas jos nepaneigė. Tai pagrindžiama Seimo Antikorupcijos komisijos Laikinosios komisijos įgaliojimais atlikto parlamentinio tyrimo 2017 m. lapkričio 9 d. išvada, Seimo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu pritarti Seimo Antikorupcijos komisijos Laikinosios komisijos įgaliojimais atlikto tyrimo 2017 m. lapkričio 9 d. išvadai, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. išvadomis.
57. Iš esmės ieškovo kasacinio skundo argumentai yra skirti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies kritikai, akcentuojant jos nenuoseklumą ir argumentų stoką atmetant ieškovo apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija šioje nutartyje (žr. nutarties 40 punktą) yra pripažinusi atitinkamus apeliacinės instancijos teismo nutarties netikslumus, tačiau yra pabrėžusi, jog nutarties apibendrinantis pobūdis ir neesminiai netikslumai negali būti laikomi tokiais trūkumais, kurie teiktų pagrindą pripažinti, kad byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr. nutarties 41–44 punktus), nes apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo ir apeliacinio skundo argumentus, nors ir apibendrintai, bet padarė teisingas byloje įvertintais įrodymais pagrįstas išvadas dėl pagal CK 2.44 straipsnį nustatytinų faktų visumos.
58. Ieškovas, kritikuodamas apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, jų dėstymo logiką, nepateikia argumentų, kurie paneigtų bylą nagrinėjusių teismų padarytas išvadas. Kolegija konstatuoja, kad pagal kasacinio skundo argumentus naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį pagrindo nėra (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnis 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
60. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme, neatlygintinos.
61. Atsakovė UAB ,,15min“ prašo priteisti 1197,90 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinas 1197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
62. Kasacinis teismas turėjo 10,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, šių pašto išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „15min“ (j. a. k. 126366874), 1197,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,10 Eur (dešimt Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė