LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. vasario 4 d. gautu ieškovės RUAB „Kamesta“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė RUAB „Kamesta“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis, kuria atmestas jos ieškinio reikalavimas sumažinti darbo ginčų komisijos sprendimu nustatytas atsakovui V. Z. mokėtinas 2335,05 Eur netesybas arba iš viso jų nepriteisti, ir atsakovui iš ieškovės priteista 6507 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės RUAB „Kamesta“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai netinkamai taikė Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktus bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovės nuomone, sistemiškai taikant šias teisės normas atsakovui galėtų būti priteistos netesybos tik už laikotarpį nuo kitos dienos po jo atleidimo iš darbo iki teismo nutarties iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos; ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkto išlyga „kitų su darbo santykiais susijusių išmokų“ neapima DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju; ieškovė negali sumokėti atsakovui 6947,93 Eur skolos, nes taip bus pažeistas kitų jos kreditorių lygiateisiškumas; atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio reikalavimas tenkintinas restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka; 2) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai kvalifikavo šalių santykius ir visiškai ignoravo įstatymo draudimą darbdaviui atsiskaityti (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas); nepagrįstai suabsoliutino darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies poziciją ir neproporcingai suteikė prioritetą jo teisei gauti maksimalaus dydžio netesybas; kasacinio teismo išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalis sankcija turi būti proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama, tačiau teismai šį principą ignoravo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas