Civilinė
byla Nr. 3K-3-351/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos: 129.11;129.15
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
pareiškėjo UAB „Universalios valdymo sistemos“ pareiškimą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti
asmenys: UAB „Ashburn International“, UAB „Ashburn International“ turto
administratorė I. J., antstolis V. Č.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Universalios valdymo
sistemos“ prašė pripažinti neteisėtais antstolio V. Č. veiksmus
(reikalavimus), atliktus 2007 m. kovo 23 d. ir 2007 m. kovo 26 d. pareiškėjo
buveinėje, priimti atskirąją nutartį dėl V. Č. padarytų
įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų, perduoti ją Lietuvos Respublikos
teisingumo ministrui ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, priteisti iš
antstolio pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.
2-1610-54/2007 dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui taikymo nustatyta
jos įvykdymo tvarka ir būdas; nutarties vykdymas pavestas pareiškėjui ir šis
tinkamai vykdė nutartimi nustatytus draudimus. Suinteresuotas asmuo I. J., neturėdama duomenų dėl netinkamo nutarties vykdymo,
kreipėsi į antstolį V. Č. dėl priverstinio pirmiau
nurodytos nutarties vykdymo. Antstolis kartu su padėjėju A. A. ir
kviestiniais (ekspertais) 2007 m. kovo 23 d. ir kovo 26 d. atvyko į pareiškėjo
buveinę patikrinti, ar nutartis vykdoma tinkamai. Šie antstolio veiksmai
neteisėti; ekspertai pasitelkti, nesilaikant CPK nustatytų reikalavimų; be to,
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
balandžio 26 d. nutartimi pakeista dalis Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo
1 d. nutartimi pareiškėjui nustatytų draudimų, dėl kurių vykdymo kreipėsi
antstolis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas
2007 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą iš dalies tenkino. Teismas
pripažino neteisėtais
antstolio V. Č. veiksmus, atliktus 2007 m. kovo 23 d. ir
2007 m. kovo 26 d. pareiškėjo buveinėje adresu (duomenys neskelbtini),
t. y. antstolio reikalavimą sudaryti galimybių patikrinti, ar pareiškėjas
nesinaudoja Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi
uždrausta naudotis programine įranga bei vykdymo veiksmų pareiškėjo buveinėje
atlikimo metu darant vaizdo įrašą. Teismas nustatė, kad nagrinėjama civilinė
byla yra susijusi su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo civiline byla Nr.
2-5644-619/2007, kurioje išspręstas antstolio V. Č. veiksmų,
priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį,
pagrįstumo klausimas; juos pripažinus neteisėtais, teismo vertinimu, kiti
antstolio V. Č. atlikti veiksmai vykdomojoje byloje Nr.
0116/07/00232, užvestoje pagal priimtą vykdyti pirmiau nurodytą nutartį, taigi
ir pareiškėjo buveinėje 2007 m. kovo 23 d. ir 2007 m. kovo 26 d. atlikti
veiksmai, taip pat pripažintini neteisėti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolio V. Č. atskirąjį skundą, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi
panaikino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės
teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį, atskirąjį skundą tenkino, atmetė
UAB „Universalios valdymo sistemos“ pareiškimą dėl antstolio V. Č. veiksmų. Apeliacinės
instancijos teismas pažymėjo, kad apeliacinio proceso paskirtis suponuoja
būtinumą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo bei
pagrįstumo aspektais; dėl to patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas
teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms
faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Bylos
duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi patenkintas
ieškovo UAB „Ashburn International“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, uždrausta atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ atlikti bet
kokius veiksmus, kuriais būtų trukdoma ieškovui naudotis nutartyje įvardyta
programine įranga, laikinai uždrausta atsakovui naudoti programinę įrangą, bet
kokius jos perdirbinius ar patobulinimus, šios programinės įrangos pagrindu
kurti kitas kompiuterių programas, naudoti ją kaip komponentą kitoms
kompiuterių programoms, išvardytų programų pagrindu teikiamas paslaugas teikti
ar siūlyti bet kokiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Nutarties vykdymas
pavestas atsakovui. Nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo momento ir vykdoma
skubiai. 2007 m. kovo 14 d. UAB „Ashburn International“ kreipėsi į antstolį V. Č., prašė imtis visų būtinų priemonių tam, kad tinkamai ir
laiku būtų įvykdyta pirmiau nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1
d. nutartis, nes UAB „Ashburn International“ neturi tokių galimybių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos antstolių
įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymas Nr. IX–876; Žin., 2002, Nr. 53–2042)
2 straipsnį antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam įstatymo nustatytos
tam tikros funkcijos. Teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas (CPK 584
straipsnio 1 dalies 1 punktas); teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai
ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas
nutaria juos vykdyti skubiai (CPK 588 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo
2007 m. kovo 1 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavesta
vykdyti UAB „Universalios valdymo sistemos“, nutartis įsigaliojo nuo priėmimo
momento, vykdytina skubiai. Kolegija sprendė, kad ieškovas neturėjo realių
galimybių kontroliuoti, kaip vykdoma pirmiau nurodyta teismo nutartis, jos
vykdymą pavedus atsakovui, šalys turi priešingų interesų, todėl ieškovas
pagrįstai kreipėsi į antstolį dėl šios nutarties vykdymo užtikrinimo. Esant
tokiai situacijai, antstolis 2007 m. kovo 14 d. kreipėsi į UAB „Universalios
valdymo sistemos“, reikalaudamas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo
1 d. nutartį; 2007 m. kovo 19 d. antstolis prašė informuoti jį, kokių
konkrečių veiksmų atsakovas ėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo
1 d. nutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau UAB „Universalios valdymo
sistemos“ nepateikė antstoliui atsakymo. Iš CPK 585 straipsnio 1 dalies
išplaukianti nuostata dėl antstolio reikalavimų privalomumo ir jų įvykdymo per
antstolio nustatytą terminą, kai reikalavimų nepaisoma, suponuoja kitą įstatymo
antstoliui įtvirtintą teisę – pradėti sprendimą vykdyti priverstinai (CPK 624
straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punktą priverstinės
vykdymo priemonės yra skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar
nuo jų susilaikyti. Kadangi UAB „Universalios valdymo sistemos“ ignoravo 2007
m. kovo 14 d. ir kovo 19 d. antstolio reikalavimus ir įpareigojimą pateikti
informacijos, kaip vykdoma Vilniaus apygardos 2007 m. kovo 1 d. nutartis, tai
antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. 2007 kovo 23
d. ir 2007 m. kovo 26 d. atvyko į UAB „Universalios valdymo sistemos“ būstinę
nutarties vykdymui patikrinti. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo,
kad aplinkybė, jog nutartis pavesta įvykdyti UAB „Universalios valdymo
sistemos“, neriboja išieškotojo teisės pateikti nutartį vykdyti antstoliui;
priešingu atveju būtų nepagrįstai apribotos antstoliui įstatymo nustatytos
funkcijos ir paneigtos CPK 584 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos. Dėl
nurodytų aplinkybių kolegija laikė, kad antstolio veiksmai, atlikti 2007 m.
kovo 23 d. ir 2007 m. kovo 26 d., pripažintini teisėtais ir pagrįstais;
antstolis atliko vykdomuosius veiksmus, vadovaudamasis Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi, kuri nepakeista ir nepanaikinta dėl jo 2007
m. kovo 23 d. ir kovo 26 d. atliktų priverstinio vykdymo veiksmų. Kolegija
sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės
normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl antstolio veiksmų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB
„Universalios valdymo sistemos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį,
palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d.
nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai taikė ir aiškino CPK normas, nustatančias nutarčių dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, vykdymą ir jų vykdymo kontrolę. Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymas pavestas UAB
„Universalios valdymo sistemos“. Vadinasi, ši nutartis atitinka CPK 145
straipsnio 4 dalį, 148 straipsnio 4 dalies 11 punktą, nes joje nustatyta
nutarties įvykdymo tvarka ir būdas. Iš CPK 18 straipsnio išplaukia nuostata,
kad įsiteisėjusi nutartis yra privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi nutartyje nustatyta jos
įvykdymo tvarka ir būdas, tai nutarties nusiuntimas UAB „Universalios valdymo
sistemos“ pagal CPK 152 straipsnio 3 dalį reiškia pavedimą įgaliotam subjektui
ją įvykdyti. Kartu tai reiškia, kad, nutarties įvykdymo teises ir pareigas
suteikus konkrečiam asmeniui, t. y. UAB „Universalios valdymo sistemos“, juo
negali būti nei UAB „Ashburn International“, nei antstolis. Antstolio V. Č. neteisėti veiksmai, priimant vykdyti Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį bei užvedant vykdomąją bylą Nr.
0116/07/00232, konstatuoti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m.
gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-5644/619/2007, taip pat
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
rugsėjo 6 d. nutartyje; pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą vykdomoji
byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti;
antstolio veiksmai, atlikti neteisėtai pradėtoje vykdomojoje byloje, tarp jų ir
tie, kurie kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi
pripažinti teisėtais, laikytini neteisėtais. Dėl teisinio ir faktinio Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo vykdymo mechanizmo yra nurodęs Vilniaus apygardos teismas 2007 m.
gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ashburn
International“ prašymą išaiškinti pirmiau nurodytą ginčo nutartį, suteikęs
teisę ir pareigą vykdyti 2007 m. kovo 1 d. nutartį pareiškėjui, bet ne
antstoliui ar kitam asmeniui. Vadinasi, kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės
instancijos teismo nutarties motyvai, kad nuostata, jog nutartis pavedama
vykdyti pareiškėjui, aiškintina kaip nepaneigianti antstolio teisės vykdyti tą
pačią nutartį, yra teisiškai nepagrįsta.
2. Apeliacinės instancijos teismas
nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo
nuostatų, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja
jurisprudencijos tęstinumą. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas
neatsižvelgė į pirmiau nurodytose teismų nutartyse išdėstytus išaiškinimus dėl
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo tvarkos,
antstolio veiksmų vertinimo. Iš konstitucinės justicijos bylos išplaukianti
nuostata, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų
bylose koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose kuriami tik
tada, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina ar konstituciškai
pagrindžiama, reiškia, jog praktikos koregavimas visais atvejais turi būti
argumentuojamas teismų sprendimuose. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas,
žinodamas apie pirmiau nurodytus įsiteisėjusius teismų precedentus, ignoravo to
paties teismo bei kitas nutartis, kuriose konstatuota, kad antstolis V. Č. negalėjo vykdyti ginčo nutarties. Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d.
nutartis nėra nauja ar skirtinga šio teismo praktika dėl to paties ginčo
dalyko, t. y. dėl antstolio V. Č. veiksmų teisėtumo ar
neteisėtumo, bet rodo netinkamą teisingumo vykdymą ir Vilniaus apygardos teismo
suformuotos praktikos ignoravimą.
3. Antstolis neturėjo įstatyminio
pagrindo ir UAB „Ashburn International“ turto administratorės pavedimo kitiems,
nesusijusiems su nutarties vykdymu, procesiniams veiksmams atlikti. Bylos
duomenimis, antstoliui V. Č. pavesta vykdyti Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartį, esant UAB „Ashburn
International“ turto administratorės prašymui; antstolis taip pat nurodė, kad,
vykdydamas pirmiau nurodytą nutartį, pateikė reikalavimą informuoti, leisti
patikrinti. Minėta tai, kad dėl teisinio ir faktinio ginčo nutarties vykdymo
mechanizmo yra nurodęs Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 16 d.
nutartyje tapačioje civilinėje byloje, kaip ir priimta kasacine tvarka
skundžiama nutartis, suteikęs pareiškėjui teisę ir pareigą Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarčiai vykdyti. CPK 149 straipsnyje nustatyta
atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo, tačiau CPK nenustatyta
sąrašo asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl CPK 149 straipsnyje
nustatytų pasekmių taikymo; vadinasi, tokia teisė pripažintina visiems dėl
laikinųjų apsaugos priemonių tinkamo vykdymo suinteresuotiems asmenims (CPK 5
straipsnis); jie turi įrodyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių
pažeidimo faktą, naudodamiesi visomis įrodinėjimo procese šalims nustatytomis
teisėmis (CPK 199, 206, 212 straipsniai). Dėl to nebūtinas antstolio
dalyvavimas, renkant įrodymus apie galimą nutarties nevykdymą, arba nebūtina
antstolio, neturinčio teisės vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių,
kokia nors vykdymo kontrolės ar atsakovo atsakomybės užtikrinimo funkcija,
išskyrus atvejį, jeigu antstolis veikia kaip privačių paslaugų teikėjas, tačiau
tokia antstolio veikla negali būti siejama su valstybės prievarta ir negali
sukelti privalomų pasekmių atsakovui. Pripažinimas antstoliui, nevykdančiam
nutarties ar neturinčiam teisės ją vykdyti, teisės reikalauti informacijos ir
tam tikrų veiksmų atlikimo neatitiktų CPK 585 straipsnio nuostatų dėl antstolio
reikalavimų privalomumo, pažeistų teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių,
teisinio apibrėžtumo ir sąžiningos konkurencijos principus; antstolis yra
valstybės įgaliotas asmuo; atlikdamas vykdymo veiksmus, jis neturi viršyti
suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. Pirmiau nurodytų CPK
normų, reglamentuojančių nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
taip pat byloje priimtų teismų nutarčių analizė rodo, kad skundžiama
apeliacinės instancijos teismo nutartimi nepagrįstai, nesant pagrindo, išplėstos
antstoliui nustatytos funkcijos Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties vykdymo kontekste, be pagrindo suteikiant teisę
antstoliui vykdyti pirmiau nurodytą nutartį ir reikalauti iš pareiškėjo
informacijos ar tam tikrų veiksmų, nesusijusių su taikytomis laikinosiomis
apsaugos priemonėmis, atlikimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis ne
tik galėjo priverstinai vykdyti ginčo nutartį, bet ir imtis tam tikrų
neapibrėžto pobūdžio veiksmų, inter alia nesusijusių su 2007 m. kovo 1
d. nutartimi.
Atsiliepime į kasacinį skundą
suinteresuotas asmuo UAB „Ashburn International“ prašo jį atmesti, apeliacinės
instancijos teismo nutartį palikti galioti ir nurodo, kad Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
pagal savo esmę yra vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalis); jai
įvykdyti nebūtinas vykdomasis raštas. Teismo nutartis gali būti vykdoma
antstolio be specialaus nutartį priėmusio teismo įpareigojimo ar leidimo,
antstolis negali atsisakyti priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus (Antstolių
įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 2 punktas). Dėl to įrašas ginčo
nutartyje, kad ji pavedama vykdyti pareiškėjui UAB „Universalios valdymo
sistemos“, aiškintinas kaip papildomas teismo įpareigojimas ir nereiškia
valstybės ir įstatymo įgaliotam asmeniui – antstoliui – nustatyto draudimo
nutarčiai vykdyti; teiginiai, kad teismas nutarties vykdymą pavedė tik
pareiškėjui ir kad kitiems asmenims, tarp jų ir antstoliui, negalima vykdyti nutarties
ar jos vykdymo kontroliuoti, nepagrįstai suvaržytų kitų suinteresuotų asmenų
teises ir paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismų sprendimų privalomumo
principą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į kasacinį skundą pažymi tai, kad
teismo pavedimas vykdyti nutartį pareiškėjui yra pagrįstas ir suprantamas dėl
pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifikos, jų nematerialaus pobūdžio;
tokią nutartį gali įvykdyti tik pareiškėjas. Šiuo atveju esminis klausimas yra
tas, ar kiti asmenys (antstolis, suinteresuotas asmuo) turi teisę kontroliuoti
teismo nutarties vykdymo procesą ir gauti informacijos, ar ne. Iš teisės
teorijos ir teisės sampratos išplaukianti nuostata, kad kiekvieną asmens
pareigą atitinka kito asmens ar institucijos teisė reikalauti tokią pareigą
įvykdyti ar kontroliuoti jos įvykdymą, suponuoja išvadą, jog įsipareigojimas,
kuris neužtikrintas sankcijų ar kito asmens reikalavimo teisės pareigai
įvykdyti, nėra teisinis įsipareigojimas. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo
pavedimas pareiškėjui nutartį vykdyti lemia kitų asmenų (šiuo atveju –
suinteresuoto asmens UAB „Ashburn International“ ar jo pasirinkto antstolio)
reikalavimo teisę nutarčiai vykdyti. Akivaizdu, kad pareiškėjo išdėstytu teisės
aiškinimu siekiama išvengti nustatytų įpareigojimų realaus įvykdymo;
pripažįstant jo suformuluotą poziciją dėl teismo nutarties vykdymo, pareiškėjas
apskritai įgytų teisę nevykdyti teismo priimtos nutarties, nes, nesant ir
nesuteikiant informacijos apie jos vykdymo procesą, suinteresuoti asmenys prarastų
galimybes pasinaudoti CPK 149 straipsnyje nustatytomis teisėmis. Vilniaus
apygardos teismas, priimdamas kasacine tvarka skundžiamą nutartį, nebuvo
saistomas teismų precedentų dėl skirtingų nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtose
bylose priimtuose sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių. Kasatoriaus
nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartyje
nekonstatuota, kaip nepagrįstai teigia kasatorius, kad antstolis V. Č. negalėjo vykdyti 2007 m. kovo 1 d. nutarties;
teismas neteisėtais pripažino antstolio priverstinio vykdymo veiksmus, tuo
tarpu kiti veiksmai (prašymas informuoti apie teismo nutarties vykdymą) teismo
pripažinti teisėtais. Kasacinio skundo argumentai, kuriuose keliamas klausimas
dėl antstoliui nustatytų funkcijų apimties ir jų įgyvendinimo, neatitinka
įstatymų bei teismų praktikos. Vykdymo procese antstolis vykdo dvejopo, t. y.
nepriverstinio ir priverstinio, pobūdžio veiksmus; antstolio veiksmai, jam
suinteresuoto asmens prašymu atvykus 2007 m. kovo 23 d. ir kovo 26 d. į pareiškėjo
buveinę, yra pirminiai vykdymo proceso veiksmai, siekiant patikrinti, ar
tinkamai vykdoma nutartis; nutarties vykdymo kontrolės ir atsakomybės už jos
nevykdymą užtikrinimo veiksmai būtini nutarčiai realiai įvykdyti. Tik antstolis
turi realių galimybių surinkti sankcijų, nustatytų CPK 149 straipsnyje, 771
straipsnio 5 dalyje, taikymui būtiną informaciją. Vadinasi, aplinkybė, kad
antstolis atliko pirminius vykdymo proceso veiksmus pavedus UAB „Ashburn
International“, nereiškia, jog jis tenkino privataus asmens (bendrovės)
interesus; antstolis veikė kaip valstybės įgaliotas asmuo, neviršydamas
įstatymų ir pareigų ribų, siekdamas išsiaiškinti, ar tinkamai vykdoma Vilniaus
apygardos teismo nutartis. Pripažintinas nepagrįstu kasatoriaus argumentas, kad
nebūtinas antstolio dalyvavimas, renkant įrodymus dėl nutarties vykdymo
proceso; apribojus antstolio teisę gauti informacijos apie nutarties vykdymą,
jos įvykdymas priklausytų tik nuo pareiškėjo valios ir jo geranoriškumo; tokia
situacija prieštarautų teismo sprendimų (nutarčių) privalomumo principui ir
pažeistų viešąją tvarką.
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodoma, kad
kasacijos pagrindas nagrinėjamoje byloje yra teismų taikytos laikinosios
apsaugos priemonės įvykdymo būdo, nustatytos vykdymo tvarkos įgyvendinimo
klausimus reglamentuojančių normų aiškinimas ir taikymas (CPK 145 straipsnis,
148 straipsnio 4 dalies 11 punktas ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su šiais
teiginiais ir pasisako pirmiau nurodytais teisės klausimais.
CPK 145 straipsnyje nustatytos laikinosios apsaugos
priemonės taikomos byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu;
jame turi būti nurodoma, kokios aplinkybės yra pagrindas laikinosioms apsaugos
priemonėms taikyti ir kokioms konkrečiai, taip pat nurodoma dėl jų taikymo būdo
(CPK 144 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi prevencinį laikinųjų apsaugos
priemonių pobūdį, kurį nulemia jomis nustatomi draudimai ir ribojimai atlikti
tam tikrus veiksmus; konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
tikslingumą, mastą, būdą lemia aplinkybės, susijusios su byloje pareikšto
materialinio teisinio reikalavimo dalyku, jo pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju
laikinosios apsaugos priemonės taikytos byloje dėl autorių teisių gynimo; teisėjų
kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose taikytinos Lietuvos Respublikos
autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (2003 m. kovo 5 d. įstatymas Nr.
IX–1355, Žin., 2003, Nr. 28–1125) nustatytos laikinosios apsaugos
priemonės. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje
byloje pagal ieškovo UAB „Ashburn International“ ieškinį atsakovui UAB
„Universalios valdymo sistemos“ dėl autoriaus teisių pripažinimo ir kt. (bylos
Nr. 2-1610-54/2007) UAB „Ashburn International“ prašymu taikytos pirmiau
nurodyto įstatymo 81 straipsnio 1, 2 punktuose nustatytos laikinosios apsaugos
priemonės, uždraudžiant atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais
gali būti trukdoma ieškovui naudotis nutartyje išvardyta programine įranga.
Atsižvelgiant į specifinį teisinio ginčo dalyką ir taikomų laikinųjų apsaugos
priemonių techninį sudėtingumą bei reikšmę atsakovo vykdomai veiklai, nutarties
vykdymas buvo pavestas atsakovui. Vadinasi, nebūtinas taikytų laikinosios
apsaugos priemonių priverstinis vykdymas, nes teisinį poveikį turi daryti
priimtas procesinis sprendimas; be to, nagrinėjamos bylos teismų procesiniuose
sprendimuose nepatvirtinama, kad atsakovas nesilaikė laikinųjų apsaugos
priemonių nustatytų apribojimų. Pagal CPK 152 straipsnio 3 dalies
nuostatas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nusiunčiama ją
vykdyti įgaliotam subjektui; vadinasi, tokiu atveju teismo nutartimi nustatoma
jos vykdymo tvarka ir būdas; tuo tarpu antstolis vykdo nutartis CPK normų,
reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, nustatyta tvarka.
Antstolis neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi
nustatytos taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos. Teismas, kurio
žinioje yra byla, gali byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų
prašymu, taip pat įstatymo nustatytais atvejais savo iniciatyva nutartimi
panaikinti, pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnis).
Antstoliui tokia teisė nenustatyta įstatymo; jis yra viešosios teisės subjektas
ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. Bet
koks veiksmas, viršijant kompetenciją (ultra vires), vertintinas
antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimu. Teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs 2007 m. kovo 1 d.
nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tapačioje byloje spręsdamas
nutarties išaiškinimo klausimą, 2007 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodė, jog
teisė ir pareiga vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių suteikiama
UAB „Universalios valdymo sistemos“, bet ne antstoliui ar kitiems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo žinoti apie įsiteisėjusius teismų
precedentus, tačiau nepaisė to paties teismo bei kitų teismų priimtų nutarčių,
kuriose konstatuota, kad antstolis negalėjo vykdyti ginčo nutarties. Pažymėtina
ir tai, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nutarties dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo yra pasisakęs Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2008;
2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2008).
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus,
sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė
Antstolių įstatymo taip pat CPK normas, nustatančias antstolio funkcijas, kai
teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta jos
įvykdymo tvarka. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK
346 straipsnio 2 dalis) ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo
nutartis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a
r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir
palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d.
nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė,
neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Česlovas
Jokūbauskas
Pranas
Žeimys