Civilinė byla Nr. eB2-4433-881/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01405-2018-6

Civilinė byla Nr. eB2-4770-881/2018 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01726-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.4.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų S. P. (S. P.), Y. S., A. D. (A. D.), O. I. (O. I.), I. V. B. (I. V. B.) pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arctic fishing“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareiškėjo G. G. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arctic Fishing“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: SIA „MARINE CARE BALTIC“, SIA „SOL S“,

n u s t a t ė :

ieškovai S. P., Y. S., A. D., O. I. ir I. V. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovei UAB „Arctic fishing“ bankroto bylą. Nurodo, kad 2018 m. balandžio 13 d. arbitražo sprendimu ieškovams iš atsakovės priteista 27 841,53 Eur, neįskaitant priteistų palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi arbitražo sprendimą pripažino ir leido vykdyti Lietuvoje. Ieškovai dėl sprendimo vykdymo kreipėsi į antstolį, kuris 2018 m. liepos 12 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvirtinimu informavo, kad iš atsakovės išieškota tik 11 095,41 Eur suma. Atsakovė likusio įsiskolinimo ieškovams nepadengė ir, pagal ieškovų turimą informaciją, neturi galimybių jo padengti, nes ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negauna, o turimas turtas (laivai) jau dvejus metus stovi Latvijos uostuose ir yra areštuoti kitų atsakovės kreditorių naudai. Be to, atsakovei iškelta eilė civilinių bylų dėl įsiskolinimų, susidariusių dėl neišmokėtų darbo užmokesčių sumų ar neatsiskaitymų pagal sutartis, Lietuvos teismuose, bei nežinoma, kiek bylų atsakovei yra iškelta užsienio valstybių teismuose. Anot ieškovų, atsakovė yra faktiškai nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir negalės jų vykdyti ateityje. Atsakovės faktinį nemokumą ir nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu yra konstatavę ir Lietuvos teismai kitose civilinėse bylose.

Atsakovė UAB „Arctic fishing“ atsiliepimu į pareiškimą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovai, atsakovė nėra su jais atsiskaičiusi ne dėl tariamai sudėtingos finansinės būklės, o dėl to, kad nesutiko su ieškovams priteistomis sumomis, todėl tris kartus su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Atsakovės teigimu, ji nėra nemoki, ir, netgi jai nevykdant aktyvios krabų žvejybos, 2017 metais įmonės finansinė situacija pagerėjo palyginti su ankstesnių metų duomenimis.

Bylos nagrinėjimo metu šalys teikė papildomus įrodymus bei paaiškinimus.

UAB ,,Arctic Fishing“ direktorius G. G. pateikė pareiškimą iškelti atsakovei UAB „Arctic Fishing“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Paaiškino, kad atsakovė yra žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose vykdanti bendrovė, pagrindinis bendrovės veiklos pobūdis – krabų žvejyba tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga, apyvartinių lėšų trūkumas neigiamai veikia bendrovės veiklos rezultatus, kadangi dėl kreditorių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei kitų apribojimų bendrovės turto naudojimui, ji negali paruošti laivų žvejybos reisui ir vykdyti verslinės žvejybos su naujai suremontuotais laivais. Trūkstant apyvartinių lėšų, susiklostė trumpalaikė sunki bendrovės finansinė būklė, kai ji negali įvykdyti prievolių, nesugeba sumažinti nuostolių, kurie kreditoriams nesuteikus pagalbos priverstų bendrovę nutraukti veiklą ir bankrutuoti.

Atsiliepimu į G. G. pareiškimą kreditoriai S. P., Y. S., A. D., O. I., I. V. B. ginčija pareiškimo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo pateikto restruktūrizavimo plano įgyvendinimas yra nelogiškas ir neįmanomas. Restruktūrizavimo plano metmenyse užfiksuoti tik atsakovės lūkesčiai atstatyti buvusį mokumą ir viršyti buvusį pelningumą, tačiau jie nėra grindžiami objektyviais duomenimis ir realia faktine situacija. Kreditorių įsitikinimu, atsakovė yra nemokus juridinis asmuo, be to, kreditorių teigimu, vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, todėl atsakovei turėtų būti keliama ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SIA „MARINE CARE BALTIC“ prašo atmesti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma planuojama veikla ir jos pelningumas yra tik deklaratyvus, atsakovės laivai jau kelerius metus yra areštuoti, neprižiūrimi ir netinkami žvejybai. Trečiasis asmuo, būdamas įmonės kreditorius, prieštarauja ir pateiktam atsiskaitymo su kreditoriais grafikui.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SIA „SOL S“ prašo atmesti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Trečiojo asmens teigimu, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas verslo planas yra neįgyvendinamas. Atsakovės laivai yra labai prastos būklės, net jei būtų įmanoma juos paruošti žvejybai, tai pareikalautų didelių pradinių investicijų, kurių atsakovė neturi ir neturės artimiausiu metu.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas G. G. teikė papildomus paaiškinimus.

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinamas, atsakovei iškeliama bankroto byla.

Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo (toliau – ĮRĮ) įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį, teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

 Vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą – jeigu buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalį, įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse, be kita ko, turi būti pateiktas kreditorių sąrašas, kuriame nurodoma: kai kreditorius fizinis asmuo, – kreditoriaus vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kai kreditorius juridinis asmuo, – kreditoriaus pavadinimas, buveinės ir (ar) veiklos vietos adresas; reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; be to, įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas ir preliminarus įmonės verslo planas, kuriame numatomos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 7 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

Pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse (antroji jų versija, pateikta kartu su pareiškėjo 2018 m. spalio 1 d. prašymu, civilinės bylos Nr. eB2-4770-881/2018, 2 t. 50-67) nurodyta, kad siekdama įgyvendinti ĮRĮ numatytus tikslus įmonė: 1) tęs savo veiklą, pabaigs laivų remontus ir juos parengs žvejybos reisui, įskaitant laivų klasės atnaujinimą, naujų laivų įgulų paiešką bei darbo sutarčių sudarymą; 2) optimizuos sąnaudas, sumažindama pastovias sąnaudas, ypač susijusias su laivų aprūpinimu bei jų einamaisiais remontais ir kitomis eksploatacinėmis išlaidomis; 3) atkurs kreditorių, darbuotojų, užsakovų pasitikėjimą bendrove, pritrauks reikiamą darbuotojų skaičių laivų įguloms atsižvelgusi į laivų eksploatavimo žvejybai planą; 4) susigrąžins debitorinius įsiskolinimus; 5) vykdys koncentruotą bei aktyvią marketingo strategiją bei ja paremtą verslinę žvejybą.

Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad metmenų verslo plano 3 ir 5 punktuose nurodytos priemonės, susijusios su kreditorių, darbuotojų, užsakovų pasitikėjimo bendrove atkūrimu ir koncentruotos bei aktyvios marketingo strategijos vykdymu, yra labai abstrakčios, metmenyse nenurodyta jokių konkrečių veiksmų, kurių bendrovė planuoja imtis siekdama jų įgyvendinimo, todėl teismas dėl jų, kaip iš esmės deklaratyvių, plačiau nepasisako.

Antra, verslo plano 2 ir 4 punktuose nurodytos priemonės, t. y. sąnaudų optimizavimas ir debitorinių įsiskolinimų susigrąžinimas, taip pat nepagrįstos jokiais konkrečiais bendrovės veiksmais, jų turinys iš esmės neatskleistas, todėl teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip galinčių turėti realų poveikį įmonės mokumo bei normalios veiklos atkūrimui.

Metmenų verslo plano 1 punkte nurodyta, kad įmonė, siekdama restruktūrizavimo tikslų, tęs savo veiklą (t. y. krabų žvejybą Barenco jūroje Svalbardo rajone), pabaigs laivų remontus ir parengs juos žvejybos reisui.

Tam, kad atsakovė galėtų tęsti minėtą veiklą ir gauti pajamų, pirmiausia atsakovė turėtų baigti laivų remontą ir parengti juos žvejybos reisui.

Pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse (UAB „Arctic fishing“ kintamos išlaidos 2019-2022 metais) nurodoma, kad 2019 metais trijų laivų remontui ir priežiūrai turėtų būti skirta 1 128 750 Eur (po 376 250 Eur kiekvienam iš trijų laivų). Nors pareiškėjas G. G. 2018 m. spalio 15 d. papildomuose paaiškinimuose (civilinės bylos Nr. eB2-4770-881/2018 2 t., b. l. 138-139) neigia, kad ši suma reikalinga laivų remonto baigimui, ir teigia, kad laivų remontai yra iš esmės baigti, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės pateiktas laivų gamyklos SIA „Bolderajas Kugu Remonta Rūpnica“ raštas apie 95 proc. remonto darbų atlikimą yra tik dėl vieno („Žalgiris) iš trijų laivų, be to, šiame rašte nėra nurodyta jo sudarymo data, todėl jis neatspindi dabartinės minėto laivo būklės (civilinės bylos Nr. eB2-4433-881/2018 3 t., b. l. 121-123). Kita vertus, aplinkybė, jog laivų remontus būtina užbaigti (taigi, jie nėra baigti), nurodyta pačios atsakovės parengtuose restruktūrizavimo plano metmenyse. Pareiškėjas, neigdamas, kad tam reikalinga visa metmenyse nurodyta 1 128 750 Eur suma, nenurodo, nei kokia suma yra reikalinga paruošti laivus žvejybos reisui (įskaitant remonto baigimą), nei iš kokių lėšų atsakovė ketina įvykdyti šią restruktūrizavimo priemonę. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė pateikė dokumentus (komercinius pasiūlymus), pagal kuriuos, reikalingų investicijų vien į laivą „Karalius“ suma viršija 300 000 Eur (civilinės bylos Nr. eB2-4433-881/2018 2 t., b. l. 75-76).

Be to, pareiškėjas/ atsakovė nepaneigė kreditorių nurodytos aplinkybės, kad Norvegijos Karalystė neleidžia Europos Sąjungos šalių laivams žvejoti krabų Svalbardo rajone, ir nepateikė įrodymų, kad ši faktinė situacija būtų pasikeitusi, t. y. kad ginčas su Norvegijos Karalyste būtų išspręstas Europos Sąjungos šalių naudai (civilinės bylos Nr. eB2-4433-881/2018 3 t., b. l. 58-59).

Taigi teismas sprendžia, kad ir metmenų verslo plano 1 punkte nurodytų restruktūrizavimo priemonių realumo pareiškėjas neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys (verslo planas) neatitinka jų įgyvendinimo realumo kriterijaus, be to, pareiškėjo pateiktame kreditorių sąraše nėra nurodyti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo terminai (tik nurodyta, kad tam tikri įsipareigojimai yra pradelsti nuo konkrečios datos), kas yra dar vienas ĮRĮ 5 straipsnyje išdėstytų reikalavimų pažeidimas, todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vienas iš įstatyme įtvirtintų atsisakymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindų ir, priešingai, pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą yra įmonės nemokumas (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Įmonės nemokumas, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Atsakovės 2018 m. rugsėjo 17 d. balanso, pateikto kartu su pareiškėjo 2018 m. spalio 1 d. prašymu (civilinės bylos Nr. eB2-4770-881/2018, 2 t., b. l. 37-39), duomenimis, įmonės turtas įvertintas 29 349 731 Eur, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 12 506 523 Eur. Atsakovės teigimu, pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 974 832,38 Eur.

Didžioji dalis nurodyto įmonės turto – 24 557 734 Eur, yra įmonės patentai, licencijos (nematerialus turtas). Teismas sutinka su kreditorių pozicija, kad šio turto realumo atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pateikė teismui duomenis apie jai išduotus žvejybos leidimus, suteikiančius teisę 2018 metais vykdyti žvejybą žvejybos leidimuose nustatytomis sąlygomis. Tačiau, kaip nurodo kreditoriai, o atsakovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė, vieno tokio leidimo išdavimo kaina yra 18 Eur (civilinės bylos Nr. eB2-4433-881/2018 3 t., b. l. 55-56). Be to, pareiškėjas G. G. 2018 m. spalio 15 d. paaiškinimuose pripažįsta, kad nematerialaus turto vertę pagrindė turimų leidimų žvejybai Svalbardo zonoje verte, kurią apskaičiavo pagal prognozuojamas pajamas iš žvejybos šioje zonoje. Tačiau, kaip minėta, Norvegijos Karalystė tokių leidimų nepripažįsta ir žvejybą Svalbardo rajone Europos Sąjungos valstybių narių laivams draudžia. Taigi teismas daro išvadą, kad nematerialaus turto vertę atsakovė apskaičiavo remdamasi prielaidomis, o ne realiais duomenimis. Įrodymų, patvirtinančių būtent nurodytą nematerialiojo turto vertę, atsakovė nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad realaus nematerialaus turto atsakovė neturi.

Pagal balanso duomenis, trumpalaikis įmonės turtas yra vertas 1 956 949 Eur, iš jo išankstiniai apmokėjimai – 1 932 407 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 24 466 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 76 Eur. Kaip ir ilgalaikio nematerialaus turto, taip ir trumpalaikio turto atveju, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad balanse nurodyti išankstiniai apmokėjimai ir per vienerius metus gautinos sumos yra realus ir (ar) išlikęs įmonės turtas. Priešingai kreditoriai pateikė įrodymus, kad išankstiniais mokėjimais atsakovė jau naudojosi, atsiskaitydama su kitais kreditoriais (civilinės bylos Nr. eB2-4433-881/2018 3 t., b. l. 138-165). Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad antstolis, vykdęs iš atsakovės išieškojimą kreditorių naudai, 2018 m. rugsėjo 17 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, nenustatęs jokio atsakovės turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (civilinės bylos Nr. eB2-4433-881/2018 3 t., b. l. 49). Todėl teismas daro išvadą, kad realaus trumpalaikio turto atsakovė taip pat neturi.

Kaip minėta, pradelsti įmonės įsipareigojimai, anot atsakovės, yra 974 832,38 Eur.

Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė skirtingus duomenis apie įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį. 2018 m. rugsėjo 14 d. pateikė duomenis, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 1 274 552,77 Eur, pradiniame restruktūrizavimo plano metmenų variante nurodė tuos pačius duomenis, o galutiniame – kad pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 974 832,38 Eur, nors, kaip pagrįstai pažymi kreditoriai, nepateikė duomenų, jog su dalimi kreditorių būtų atsiskaičiusi. Be to, kaip jau buvo minėta, pateiktame kreditorių sąraše atsakovė nenurodė įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo terminų, todėl nėra galimybės įvertinti pradelstų įsipareigojimų pokyčio artimiausiu metu.

Ginčydami atsakovės nurodytą pradelstų įsipareigojimų sumą, kreditoriai pateikė teismui įrodymą (el. laišką-patvirtinimą), kad pradelstų įsipareigojimų kreditoriui SIA Bolderajas Kugu Remonta Rūpnica dydis yra ne 349 322,30 Eur, kaip nurodo atsakovė, o 824 192,56 Eur (civilinės bylos Nr. eB2-4433-881/2018 3 t., b. l. 168-169). Nors atsakovė kelia abejones dėl šio įrodymo (civilinės bylos Nr. eB2-4433-881/2018 3 t., b. l. 170-171), pati savo ruožtu jokio kreditoriaus patvirtinimo, kad pradelstų įsipareigojimų jam suma yra būtent atsakovės nurodyto dydžio, nepateikė, todėl teismas, įvertinęs jam pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriui SIA Bolderajas Kugu Remonta Rūpnica dydis yra 824 192,56 Eur. Taigi bendra atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma mažiausiai yra 1 449 702,64 Eur.

Nors pateiktuose procesiniuose dokumentuose kreditoriai kėlė abejones ir balanse nurodyta atsakovės materialiojo turto – laivų – verte, teismas sprendžia, kad nustatyti tikslią atsakovės laivų vertę šioje proceso stadijoje nėra teisinės būtinybės, nes, remiantis ir nustatytais duomenimis, atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma – 1 449 702,64 Eur – viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto realaus (materialaus) turto deklaruojamos vertės – 2 835 048 Eur, t. y. yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Šiame kontekste teismas papildomai pažymi, kad tam, jog atsakovė galėtų naudotis laivais pagal paskirtį ir iš jų generuoti pajamas, atitinkamai atsiskaityti su kreditoriais, pirmiausia, kaip buvo minėta, turi būti baigtas jų remontas, tačiau atsakovė neįrodė, jog būtų finansiškai pajėgi tai padaryti. Priešingai kreditoriai atsiliepime į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad vienas iš atsakovės laivų – „Karalius“ – jau yra pardavinėjamas iš varžytynių Latvijoje, o atsakovės vadovas, atsikirsdamas į šį atsiliepimą, jokių su šia aplinkybe susijusių argumentų nenurodė, t. y. to nepaneigė.

Be to, teismo vertinimu, kreditoriai, pateikę pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nurodytais argumentais ir teismų praktika pagrindė, jog yra buvę atsakovės darbuotojai, su kuriais atsakovė neatsiskaito, kas yra dar vienas pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo paskirti bankroto administratorių.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Pastarąja atrinktas bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi, todėl atsakovės UAB „Arctic fishing“ administratoriumi teismas skiria UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktais, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Arctic fishing“ (juridinio asmens kodas 302567657, Jogailos g. 4, Vilnius) bankroto bylą, G. G. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinti.

Įmonės bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA071).

Uždėti bankrutuojančios UAB „Arctic fishing“ nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą bankrutuojančios UAB „Arctic fishing“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti.

Pavesti bankrutuojančios UAB „Arctic fishing“ administratoriui:

1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;

2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

3) ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;

Įpareigoti įmonės administratorių sužinojus apie iškeltas bylas UAB „Arctic fishing“, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš UAB „Arctic fishing“ nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti bankrutuojančios UAB „Arctic fishing“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, pateikti nutarties patvirtintas kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims, apie bankroto bylos iškėlimą pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.

Įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4770-881/2018 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas uždarosios akcinės bendrovės „Arctic fishing“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, ir antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymus, bei leista uždarajai akcinei bendrovei „Arctic Fishing“ iš banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti naudojant didžiausią 2 258,57 Eur lėšų sumą per vieną kalendorinį mėnesį.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl bankroto administratoriaus skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus skyrimo neskundžiama.

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė