Byla Nr. 1S-42-202/2015

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00935-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teisėjo Svajūno Knizlerio, Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 27 d.,

n u s t a t ė:

A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, BK 196 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, bei sunaikinti jame esančius elektroninius duomenis apie jos bendravimą su juo ir kitais asmenimis, 2014 m. liepos 18 d. apie 19.00 val. prie namo, esančio Partizanų g. 95, Kaune, savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užblokavo išvažiavimą automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kiemo išvažiuojančiai M. R., pribėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė kairės pusės priekines dureles ir panaudojo fizinį smurtą prieš už vairo sėdinčią M. R., t. y. pagriebė rankomis jai už kaklo, veido, ją tąsė ir stumdė, ištraukė iš užvedimo spynelės raktelius ir numetė į pievą, kumščiais smogė ne mažiau kaip 4 smūgius M. R. į pilvą, dešinę ranką, dešinį šoną, reikalaudamas atiduoti telefoną, išvertė M. R. rankinėje buvusius asmeninius daiktus ant galinės automobilio sėdynės, suradęs pagrobė M. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia“ su SIM kortele, bendros 500 Lt vertės, tuo padarydamas M. R. 500 Lt turtinę žalą, po to nusinešė minėtą telefoną į savo vairuojamą automobilį „BMW“ ir išvažiavo. Naudodamasis šiuo telefonu jis (A. K.) pateko į interneto portale „ieškok.lt“ esančią M. R. paskyrą ir siekdamas sunaikinti anketą bei joje užfiksuotą bendravimą su kitais asmenimis, pasinaudodamas anketos savininkui suteiktomis funkcijomis, sustabdė anketos veikimą, dėl to anketos vėl neaktyvavus per 6 mėn., ji automatiškai ištrinama, taip pat jis ištrynė visus telefone buvusius gautus ir siųstus trumpuosius pranešimus. Šiais veiksmais A. K. sunaikino nedidelės vertės privačius M. R. elektroninius duomenis, o paminėtą telefoną M. R. grąžino tik Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato patalpose, sužinojęs, kad M. R. ten nuvyko ir dėl jo veiksmų kreipėsi į policijos įstaigą.

Taip pat A. K. 2014 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 02.30 val. iki 03.30 val. prie namo, esančio Partizanų g. 78, Kaune, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę M. R. bei atlikti prieš ją smurtinius veiksmus, pagriebė iš J. A. automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipusią M. R., jėga stūmė ją į savo naudojamo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, nepavykus to padaryti, jėga įstūmė ją į automobilio saloną ant galinės sėdynės, pats atsisėdęs greta, liepė automobilį vairavusiam V. S. važiuoti, tada važiuojančiame automobilyje atliko prieš M. R. smurto veiksmus – sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 10 kartų spyrė kojomis į nugarą, krūtinę, pilvą, važiuojant greitkeliu Vilnius – Kaunas – Klaipėda Vilniaus kryptimi, toliau nenustatytą skaičių kartų rankomis ir kojomis smūgiavo M. R. į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų ir juos rovė, grasindamas užmušti, pakasti arba paskandinti. Be to, nuplėšęs važiuojančio ir užrakinto automobilio galinių dešinės pusės durelių vidinę apdailą, tokiu būdu atidarė automobilio dureles ir ne mažiau kaip 5 kartus stūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, grasino ją išmesti iš važiuojančio automobilio ir pervažiuoti galvą automobilio ratu. Po to nuplėšta automobilio durelių vidine apdaila smogė ne mažiau kaip 20 kartų M. R. į galvą ir kitas kūno vietas, šaukė, jog veža į mišką ir pakas, paėmęs automobilio salone buvusį atsuktuvą, jo smaigalį įrėmęs jai į kaklo dešinę pusę ne mažiau kaip 2 kartus juo rėžė per kaklą, grasindamas perpjauti gerklę. Automobiliui važiuojant Technikos g., ties pastatu Nr. 10, Kaune, vėl atidarė važiuojančio automobilio dešinės pusės galines dureles ir išstūmė M. R. iš važiuojančio automobilio, o šiai iškritus ir atsitrenkus galva į kelio dangą, išlipęs iš automobilio, sugriebė ją už plaukų, atitempė ją prie automobilio, prispaudė jos plaukus galinėmis dešinės pusės durelėmis, reikalavo vairuotojo V. S. važiuoti ir vilkti M. R. automobiliu gatvės važiuojamąja dalimi, tačiau V. S. atsisakius, o nukentėjusiajai išsivadavus, atidarė bagažinės dangtį, stūmė ir grūdo M. R. į bagažinę. Nepavykus uždaryti bagažinės, A. K. ne mažiau kaip du kartus bagažinės dangčiu smogė M. R. per galvą ir kaklą, grasindamas nukirsti jai kaklą, šaukdamas, kad neturi ko prarasti, kartojo, kad nužudys ir tuo tikslu veža M. R. į mišką. Visais šiais veiksmais, panaudodamas smurtą, jis neteisėtai atėmė M. R. laisvę, sukeldamas pavojų jos sveikatai ir gyvybei, sukėlė jai dideles fizines ir psichologines kančias ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, pereinančias į spenines sritis, kaklo šonus, sprandą dešinėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, kairėje veido pusėje, pereinantį į pažandę, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, pereinant į žandą, dešinėje plaštakoje, dešiniame delne, juosmens dešinėje, kryžmenyje, kairiajame petyje, pereinant į žastą, dešiniame delne, klubuose, kairiame kelyje, pėdose, kojų nykščiuose, kaklo, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais pasikėsino nužudyti M. R., tačiau nusikalstamos veikos – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai, nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi iš automobilio pasišalinęs V. S. telefonu pranešė policijai ir policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, A. K. buvo sulaikytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka A. K. sulaikytas 2014 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2015 m. sausio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. K. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, ir paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi A. K. paskirtos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 27 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. K., būdamas laisvėje, trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis A. K. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 27 d. nutartį ir pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą – į švelnesnes arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 27 d. nutartį ir sutrumpinti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Skunde nurodoma, kad baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Teisiamojo posėdžio metu apklausta tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai, todėl kaltinamasis daro išvadą, kad visos reikšmingos bylos faktinės aplinkybės yra nustatytos. Dėl to nenustatyta jokių objektyvių galimybių trukdyti procesui. Liudytojai pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kaltinamasis jiems jokio poveikio nedarė, o nukentėjusiosios parodymai, A. K. nuomone, objektyviai nepatvirtina, kad kaltinamasis trukdė procesui. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroras teismo posėdžio metu, nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, prašė nepratęsti suėmimo kaltinamajam A. K. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Kaltinamojo nuomone, suėmimas jam nepagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Skunde teigiama, kad jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, o tik bandė išauklėti nukentėjusiąją. Kaltinamasis tvirtina, kad po to, kai buvo jam panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, jis iš karto kreipėsi į darbo biržą, taip pat buvo susiradęs darbą. Paleistas iš suėmimo jis nedarė naujų nusikalstamų veikų, o priešingai – padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad ankstesnėse nutartyse teismai nenustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje pripažino, jog ši byla nėra didelės apimties ar ypatingai sudėtinga (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis mano, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi neteisėtai paskyrė jam švelnesnes kardomąsias priemones.

Kaltinamojo manymu, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis ginčija byloje surinktus duomenis ir nurodo, kad jie nepatvirtina jo kaltės dėl nei vienos nusikalstamos veikos.

Kaltinamasis taip pat nurodo, kad jį sieja tvirti socialiniai ryšiai. Kaltinamojo sveikatos būklė yra sunki, o laikomas suimtas jis negauna reikiamos medicininės pagalbos. Be to, jo motinai reikalinga pagalba bei priežiūra, kurią suteikti gali tik kaltinamasis A. K..

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi atmestas kaltinamojo A. K. gynėjo advokato R. L. skundas ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstas suėmimo terminas. Išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. skundą dėl tos pačios Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 4 d. nutarties teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam A. K., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Šioje byloje sąlygos pratęsti kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų, specialisto parodymai, teismo medicinos specialisto išvadoje, apžiūros, daiktų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. K. teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Byloje nustatyta, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis bandė daryti poveikį nukentėjusiajai M. R. (galimai jai skambino, ją sekė ir kt.), nors buvo teismo įpareigotas su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų R. J., J. Ž., J. A. parodymai. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei tai, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją praeityje siejo artimi santykiai, darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog būdamas laisvėje A. K. gali trukdyti procesui – siekdamas išvengti bausmės, tiesiogiai ar per kitus asmenis bandyti paveikti proceso dalyvius (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundo argumentas, kad šiuo metu byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. yra kaltinamas baudžiamojo nusižengimo ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, taip pat kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą. A. K. inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Byloje nustatyta, kad praėjus kelioms dienoms po nukentėjusiosios kreipimosi į policiją dėl A. K. neteisėtų veiksmų kaltinamasis galimai vėl nusikalto, t. y. pasikėsino padaryti naują labai sunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pagal Lietuvos  teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-397-311/2015 A. K. nuteistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus iki šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į kaltinamojo nurodomas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę ir jo socialinę aplinką, tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo kaltinamajam A. K. panaikinimui ir nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pagrindų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepratęsė suėmimo termino BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, todėl skundo argumentai dėl tvirtų kaltinamojo socialinių ryšių nagrinėjamu atveju neturi reikšmės skundžiamos nutarties panaikinimui.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiko tarpą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje nustatė, kad ši byla nėra didelės apimties ar ypatingai sudėtinga. Tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neprivalo vadovautis BPK 127 straipsnyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis).

Skunde kaltinamasis nurodo, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, neatsižvelgė į prašymą skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatyta, kad kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Duomenų, kad A. K. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nėra. Todėl kaltinamojo skundo argumentai dėl jo sveikatos būklės ir netinkamo gydymo atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti šią skundžiamą nutartį.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Priešingai nei mano kaltinamasis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

Kaltinamojo A. K. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi  kaltinamajam A. K. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Valdimaras Bavėjanas

Teisėjai                                                                                                        Svajūnas Knizleris

                                                                                                                    Kęstutis Jucys