Administracinė byla Nr. A-495-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01534-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Nurodymu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodė kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoms nurašyti mokestinę nepriemoką, t. y. 117 090,60 Eur iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo (šiuo atveju – pareiškėjo) sąskaitų. Nesutikdamas su Nurodymu, pareiškėjas tvirtino, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti 54 909,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 37 143,30 Eur GPM delspinigių bei skirta 16 472,98 Eur GPM bauda, t. y. iš viso: 108 526,20 Eur. Tokia pati suma buvo nurodyta ir VMI 2020 m. lapkričio 20 d. raginime Nr. (23.31-08)464-1281 (toliau – ir Raginimas) susimokėti minėtas sumas. Tačiau Nurodyme atsakovas reikalauja nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) – 117 090,60 Eur. Pareiškėjas darė išvadą, kad toks reikalavimas nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) 117 090,60 Eur yra naujas reikalavimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad VMI, surašydama Raginimą, rėmėsi MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl Raginimas yra privalomas procesinis dokumentas. Pareiškėjas nurodė, kad yra apskundęs Raginimą ir ginčas dėl jo panaikinimo dar nėra išspręstas (galutinis teismo sprendimas dar nepriimtas).

3.       Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo iškelti mokestiniai ginčai yra pasibaigę. Priimta įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020, pagal kurią pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S-217(7-195/2018) ir VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-320 yra atmestas. Dėl šios priežasties atsakovas parengė Raginimą, kuriame nurodyta sumokėti 108 526,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką. Raginimas pareiškėjui 2020 m. lapkričio 20 d. susipažinti įkeltas VMI internetinės svetainės (www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI ir pareiškėjas su juo susipažino.

5.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nesumokėjo įsiskolinimo biudžetui, taip pat nepateikė prašymo leisti įsiskolinimą biudžetui sumokėti dalimis. Dėl to VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2021 m. balandžio 12 d. priėmė Nurodymą nurašyti 117 090,60 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pareiškėjas su šiuo Nurodymu taip pat yra susipažinęs.

6.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas mokestinės nepriemokos per jam siųstame Raginime nurodytą terminą nesumokėjo, todėl VMI įgijo teisę priverstinai ją išieškoti, taikydama MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. Atsakovas pabrėžė, kad VMI, realizuodama priverstinio išieškojimo teisę, priėmė ginčijamą Nurodymą. Ginčo situacijoje VMI turėjo teisę priimti Nurodymą, kadangi buvo išpildytos MAĮ 105 straipsnio numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos. VMI laikėsi įstatymuose nustatytų procedūrų ir terminų, todėl Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra pagrindo.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

8.       Teismas vadovavosi MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 89 straipsnio 3 dalimi, 105 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 1 punktu, 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertino byloje esančius duomenis bei pareiškėjo ir atsakovo pateiktus paaiškinimus ir nesutiko su pareiškėju, jog skundžiamas Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis MAĮ 89 straipsniu, pareiškėjui pateikė Raginimą, kuriuo pareiškėjas per 20 dienų nuo jo įteikimo buvo įpareigotas apmokėti susidariusią mokestinę nepriemoką. Raginimas buvo patalpintas Mano VMI elektroninių paslaugų portale, pareiškėjas su juo susipažino 2020 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjui nesumokėjus mokestinės nepriemokos per Raginime nustatytą terminą, VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų MAĮ nustatyta tvarka ir priėmė ginčijamą Nurodymą. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas Nurodymą, veikė nepažeisdamas MAĮ nuostatų, teisėtai ir pagrįstai, neviršydamas savo kompetencijos ribų.

9.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad ginčijamas Nurodymas yra neteisėtas dėl to, jog jame yra pateikta visai kita piniginė suma, t. y. skundžiamame Nurodyme atsakovas reikalauja nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) 117 090,60 Eur sumą, o VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti 54 909,92 Eur GPM, 37 143,30 Eur GPM delspinigių bei skirta 16 472,98 Eur GPM bauda, t. y. iš viso: 108 526,20 Eur, teismas pažymėjo, kad prie skundžiamo Nurodymo yra pateikta detali prievolių ataskaita. Joje pareiškėjui nurodyta, kad privalu sumokėti 54 909,92 Eur GPM, paskirta GPM bauda – 16 472,98 Eur, tačiau GPM delspinigių suma yra ne 37 143,30 Eur, kaip buvo nurodyta VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Raginime, o 45 707,70 Eur. Tokia suma susidarė, nes pareiškėjui nesumokėjus mokestinės nepriemokos per Raginime nustatytą terminą, skaičiuojami delspinigiai MAĮ nustatyta tvarka, todėl nevykdant prievolės, ta suma kinta. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčijamas sprendimo, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė, teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė, yra įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 4 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad reikalavimas nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) 117 090,60 Eur yra naujas reikalavimas.

10.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis apskundė Raginimą ir ginčas dėl jo panaikinimo dar nėra išspręstas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundė teismui Raginimą, prašydamas jį panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Raginimą nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas darė išvadą, kad teisminis ginčas, kilęs dėl Raginimo panaikinimo, iš esmės yra baigtas įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ginčas nėra išspręstas ir nėra jokio pagrindo konstatuoti Nurodymo neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad raginimo apskundimas nesustabdo mokesčių ir su juo susijusių sumų išieškojimo (tai nenumatyta nei MAĮ 110 straipsnyje, nei kitur), o teismų praktikoje aiškiai pasisakyta, kad raginimas negali būti ginčo objektu administracinėse bylose.

11.       Teismas konstatavo, kad Nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Nurodymas priimtas remiantis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas jo priėmimo teisinis reglamentavimas, apskundimo tvarka. Teismas nurodė, kad vien tik pareiškėjo nesutikimas su Nurodymu nedaro jo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu. Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog būtų atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo (mokesčio mokėtojo) teises, Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas bei pakankamai motyvuotas, jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturėjo pagrindo, todėl pareiškėjo skundo negalėjo tenkinti. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų.

12.       Dėl pareiškėjo prašymo teismo sprendimą gauti išverstą į rusų kalbą teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę ir proceso dalyvis nemoka lietuvių kalbos, teismas juos išverčia. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl neturėjo pagrindo priimto teismo procesinio sprendimo pareiškėjui išversti į užsienio (rusų) kalbą, todėl tokio pareiškėjo prašymo netenkino.

III.

13.       Pareiškėjas P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išversti į rusų kalbą teismo sprendimą.

14.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atkreipia dėmesį, kad VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodyta sumokėti 54 909,92 Eur GPM, 37 143,30 Eur GPM delspinigių bei skirta 16 472,98 Eur GPM bauda. Visas mokestinės nepriemokos dydis – 108 526,20 Eur. Kadangi ši suma nustatyta (patvirtinta, nepakeista) įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. A-1923-556/2020, ginčų dėl jos nebegali būti. Pareiškėjo teigimu, šios sumos, t. y. pareiškėjo mokestinės prievolės valstybei, atsakovas nebegali keisti. Tačiau Nurodymu VMI nurodė nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitų ne 108 526,20 Eur, o 117 090,60 Eur, t. y. 8 564,40 Eur daugiau nei nustatyta baigus nagrinėti mokestinį ginčą. Pareiškėjas daro išvadą, kad Nurodymu atsakovas negalėjo pakeisti savo sprendimo, todėl Nurodymas yra neteisėtas.

15.       Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16.       Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas, įvertinęs ginčo įstatyminį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis bei pareiškėjo ir atsakovo pateiktus paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui nesumokėjus mokestinės nepriemokos per Raginime nustatytą terminą, VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų MAĮ nustatyta tvarka ir priėmė Nurodymą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Todėl pasibaigus mokestiniams ginčams ir įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimui Nr. A-1923-556/2020 bei likus galioti VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimui Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui priskaičiuotai 108 526,20 Eur dydžio mokestinei prievolei, VMI atšaukė mokestinių prievolių išieškojimo stabdymą ir mokesčių mokėtojui nesumokėjus mokestinių prievolių nuo 2018 m. spalio 13 d. priskaičiavo 8 564,40 Eur GPM delspinigių. Delspinigių prievolė (8 564,40 Eur) apskaičiuota 2020 m. lapkričio mėnesiui pasibaigus ir mokesčių apskaitos kortelėje apskaityta 2020 m. gruodžio 1 d. Atsakovas pabrėžia, kad delspinigiai skaičiuojami visą mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpį, ir daro išvadą, kad teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. balandžio 12 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos teisėtumo ir pagrįstumo.

18.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad atsakovas, priimdamas Nurodymą, veikė nepažeisdamas MAĮ nuostatų, teisėtai ir pagrįstai, neviršydamas savo kompetencijos ribų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad didesnė delspinigių suma susidarė todėl, kad pareiškėjas nesumokėjo mokestinės nepriemokos per Raginime nustatytą terminą, o nevykdant prievolės, ta suma kinta.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nurodymu jam buvo pagrįstai priskaičiuotas didesnis mokestinės nepriemokos dydis nei atsakovo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

20.       Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

21.       MAĮ 40 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų: 1) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis. Mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino (MAĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

22.       MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 str. 2 d.). MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.

23.       Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti 54 909,92 Eur GPM, 37 143,30 Eur GPM delspinigių bei skirta 16 472,98 Eur GPM bauda, t. y. iš viso: 108 526,20 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl šio VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus minėtą nutartį, VMI 2020 m. lapkričio 20 d. parengė Raginimą, kuriame nurodė sumokėti 108 526,20 Eur GPM mokestinę nepriemoką. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nesumokėjo mokestinės nepriemokos per Raginime nustatytą terminą.

24.       2021 m. balandžio 12 d. Nurodyme reikalaujama nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) didesnę, t. y. 117 090,60 Eur sumą. Iš Nurodyme pateiktos prievolių ataskaitos matyti, kad pareiškėjas turi sumokėti 54 909,92 Eur GPM, jam paskirta GPM bauda – 16 472,98 Eur, tačiau GPM delspinigių suma yra 45 707,70 Eur, o ne 37 143,30 Eur, kaip buvo nurodyta VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (21.131-31-05) FR0682-320 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad delspinigiai skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis lėšomis disponavo nepagrįstai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-885-575/2021, 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-373-575/2022). Taigi, dėl laiku nesumokėtos mokestinės nepriemokos pareiškėjas privalo sumokėti delspinigius. VMI, nustačiusi, kad pareiškėjas nesumokėjo mokestinės nepriemokos per Raginime nustatytą terminą, yra įgaliota skaičiuoti delspinigius MAĮ nustatyta tvarka. Todėl Nurodyme pagrįstai buvo priskaičiuota didesnė delspinigių suma nei nurodyta VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (21.131-31-05) FR0682-320, taigi atitinkamai padidėjo bendra mokėtina suma. Atkreiptinas dėmesys, kad Nurodyme tiek GPM, tiek GPM baudos dydžiai nepakito lyginant su atitinkamomis sumomis, nurodytomis VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. (21.131-31-05) FR0682-320, todėl Nurodyme reikalavimas nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) 117 090,60 Eur negali būti laikomas nauju reikalavimu. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl Nurodyme nepagrįstai nurodytos didesnės mokestinės nepriemokos sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog būtų atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo (mokesčio mokėtojo) teises. 

26.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl to šis prašymas atmetamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

27.       Dėl pareiškėjo prašymo procesinį teismo sprendimą gauti išverstą į rusų kalbą pažymėtina, kad pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, o proceso dalyvis nemoka lietuvių kalbos, teismas juo išverčia. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Taigi, vadovaujantis ABTĮ, šioje byloje nėra pagrindo priimto teismo procesinio sprendimo pareiškėjui išversti į užsienio kalbą. Todėl aptariamas pareiškėjo prašymas dėl teismo procesinio sprendimo išvertimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis