Civilinė byla Nr. e2S-2369-430/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02172-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, kooperatinė bendrovė Akademinė kredito unija.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinę byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
2. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pakartotinai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių: iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą D. V. vykdyti prievolę kas mėnesį mokamomis įmokomis kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SB lizingas“ pagal kredito sutartį Nr. E205536704.
3. Ieškovė nurodė, jog atsakovas dirba, todėl turi pakankamai lėšų vykdyti įsipareigojimą kas mėnesį mokėti kredito įmokas UAB „SB lizingas“ pagal kredito sutartį Nr. E205536704, kurią po santuokos nutraukimo ieškovė prašo modifikuoti į atsakovo asmeninę prievolę. Ieškovė atitinkamai vykdys įsipareigojimus (kas mėnesį mokės kredito įmokas) UAB „SB lizingas“ pagal 2022 m. sausio 13 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C201503441 ir įsipareigojimus kooperatinei bendrovei Akademinė kredito unija pagal 2017 m. liepos 7 d. kredito sutartį Nr. KNT201707-000126.
4. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės prašymą su juo nesutiko ir prašė atmesti.
5. Nurodė, kad iš ieškovės prašymo yra akivaizdu, kad ieškovė jau padalino ne tik visą šalių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bet ir šalių turtines teises, nors teismo sprendimas šioje civilinėje byloje dar nėra priimtas ir nei turtas, nei turtinės teisės nėra padalintos. Pažymėjo, kad kol teismas nepadalins turto ir neįsiteisės teismo sprendimas, šioje civilinėje byloje, kreditoriniai šalių įsipareigojimai yra solidarūs. Atsakovas taip pat nurodė, kad savo įsipareigojimų dalį jis vykdo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra ne būdas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet siekis dar iki ginčo išsprendimo išspręsti tarp sutuoktinių kilusius nesutarimus dėl prievolės vykdymo kreditoriui. Kol prievolės nėra modifikuotos, sutuoktiniai privalo vykdyti prievoles kreditoriui taip, kaip buvo susitarta sutartyje. Pažymėjo, kad teismas savo ruožtu tik išnagrinėjęs ginčą iš esmės priims sprendimą dėl prievolės pobūdžio (modifikavimo), t. y. tik galutiniu sprendimu bus nuspręsta dėl prievolės UAB „SB lizingas“ pagal 2022 m. gegužės 22 d. kredito sutartį Nr. E205536704. Teismo vertinimu, prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone ieškovė siekia teisinio rezultato, kad išimtinai atsakovas vykdytų piniginę prievolę kreditoriui, nors pagal sutartį ji pati yra solidariai atsakinga ir privalo vykdyti skolinius įsipareigojimus iki kol nebus išspręstas šalių ginčas, tame tarpe ir ginčas dėl prievolių kreditoriams. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė tiesiogiai nėra susijusi su pareikštu reikalavimu, todėl negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. . Atsakovas piktybiškai nemoka jokių įsipareigojimų kreditoriams. Bendrų sutuoktinių mokėtinų įsipareigojimų kreditoriams suma per mėnesį sudaro apie 600 Eur. Tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro tik apie 1000 Eur. Už šią sumą ieškovė ne tik turi išlaikyti save, bet ir savo nepilnametį sūnų, mokėti komunalinius mokesčius už gyvenamąjį namą (bendrą sutuoktinių turtą), kuriame gyvena. Taigi ieškovė nėra pajėgi viena vykdyti visų sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams. Aplinkybę, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo pareigomis jis pripažįsta nurodydamas, jog jis įsipareigojimus kreditoriams pradės vykdyti tik tada, jeigu jam bus užleistas gyvenamasis namas, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė. Nors atsakovo atžvilgiu 2024 m. kovo 8 d. pagrįstai buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir įpareigojimas nesilankyti ieškovės gyvenamosios vietos adresu, kadangi atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks atsakovo elgesys – piktnaudžiavimas savo pareigomis nemokant visiškai jokių įmokų kreditoriams, nepagrįstai užkrauna visą finansinę naštą ant ieškovės pečių. Atsakovas tokiu būdu bando finansiškai sužlugdyti ieškovę, daryti jai spaudimą. Kaip jau nurodyta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
8.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir paskirstyti įmokų kreditoriams mokėjimą tarp sutuoktinių. Akivaizdu, kad nustačius, jog kokias įmokas mokės sutuoktiniai arba tiesiog padalinus įmokų kreditoriams sumas, mokamas kas mėnesį, per pusę (lygiomis dalimis), būtų išvengta situacijos, jog, atsakovui nemokant jam priskirtų įsipareigojimų (jų dalies), būtų išieškoma tiesiogiai iš ieškovės, kuri tinkamai vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovės turimomis žiniomis, atsakovo banko sąskaitos yra areštuotos, todėl akivaizdu, jog išieškojimas dėl nemokamų kredito įmokų būtų nukreipiamas tiesiogiai į ją.
8.3. Laikinas prievolių kreditoriams įmokų mokėjimo paskirstymas tarp sutuoktinių nepažeis nei vienos ginčo šalių interesų pusiausvyros, nesuvaržys jų interesų labiau nei reikia, todėl laikini ribojimai yra proporcingi. Taip pat prašoma laikinoji apsaugos priemonė nepažeis kreditorių interesų, kadangi kreditoriai, jiems negavus mėnesinių įmokų, galės lengviau nukreipti išieškojimą į vieną iš kreditorių (kuris bus žinomas, aiškiai nurodomas teismo nutartyje), kuris įmokų nemoka.
8.4. Atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, teismas šiuo atveju turėjo pritaikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę arba parinkti kitokio pobūdžio (pvz. įpareigojant abu sutuoktinius mokėti visus įsipareigojimus (mėnesines įmokas) kreditoriams lygiomis dalimis) laikinąją apsaugos priemonę, kad būtų laikinai suvaldyta susidariusi situacija, kai vienas iš sutuoktinių aiškiai piktnaudžiauja savo pareigomis, sukelia pavojų abiem sutuoktiniams netekti turto. Svarbu pažymėti tai, jog ieškovė netgi siūlė atsakovui parduoti turtą – sodybą, jog tokiu būdu būtų sumažinta finansinė našta kreditoriams, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Be Atsakovo sutikimo, ieškovė negali parduoti bendro sutuoktinių turto ir padengti įsipareigojimų kreditoriams. Taigi atsakovas ne tik, kad nenori mokėti įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nenori spręsti situacijos dėl turto, kuris tapo nereikalingas abiem sutuoktiniams pardavimo klausimo.
9. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria santuokos nutraukimo byloje atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą mokėti kredito įmokas.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, nes šios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad yra taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja CK trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (2 punktas) ir kt. Taigi, iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti vykdyti prievolę kas mėnesį mokamomis įmokomis kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal kredito sutartį Nr. E205536704. Ieškiniu prašoma šią prievolę modifikuoti, t.y. pakeisti ją į asmeninę atsakovo prievolę. Taigi, ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa, kas reiškia, kad teismui pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų iš esmės pasiekta ieškinio reikalavimo patenkinimo. Tuo tarpu, pažymėtina, kad teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių bylos iš esmės nenagrinėja, o tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra ne būdas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet siekis dar iki ginčo išsprendimo išspręsti tarp sutuoktinių kilusius nesutarimus dėl prievolės vykdymo kreditoriui.
15. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 32 punktas) Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).
16. Kadangi solidariosios prievolės teisinio santykio šalys yra sutuoktiniai ir kreditorius, šios prievolės vykdymo tvarka gali būti nustatyta šio teisinio santykio šalių bendru sutarimu arba sutuoktiniams susitariant dėl jų indėlio į bendrąją solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad kol prievolės nėra modifikuotos, sutuoktiniai privalo vykdyti prievoles kreditoriui taip, kaip buvo susitarta sutartyje. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas ir nepažeis kitų asmenų interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos trečiojo asmens – kreditoriaus teisės, kadangi be kreditoriaus sutikimo būtų modifikuota šalių prievolė, aukščiau iškeliant ieškovės interesus. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog tai, kokios gali būti taikomos civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės, numatyta CPK 145 straipsnyje bei minėtame 3.65 straipsnyje. Tačiau tokia priemonė, kaip įpareigojimas vienos šalies vykdyti prievolę kreditoriui, kuri yra solidari abiejų šalių prievolė, nėra numatyta, todėl ji negali būti taikoma. Šiuo atveju atskirajame skunde aptariama situacija, jog ieškovė šiuo metu neša didelę finansinę naštą, kadangi turi nepilnametį sūnų, mokėti komunalinius mokesčius už gyvenamąjį namą (bendrą sutuoktinių turtą), gali būti sprendžiama taikant atitinkamas teisinės gynybos priemones, o ne reiškiant prašymus taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apaugos priemones.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
18. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamos bylos atveju, neužtikrintų ieškinio reikalavimų ir nebūtų pasiekti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Loreta Braždienė