Administracinė byla Nr. eA-1721-525/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00931-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. S. (Y. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. S. (Y. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Y. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 23S7015, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad dirbo Lietuvoje bei turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. liepos 22 d., darbo santykių pagrindu. Pareiškėjui nutarus keisti darbdavį, jis pateikė prašymą Departamentui dėl darbdavio keitimo MIGRIS sistemoje bei užpildė jam pateiktą klausimyną, kuriame pažymėjo, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomai agresijai (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nes toks yra jo įsitikinimas. Pažymėjo, kad niekada nepritarė ir visada buvo prieš (duomenys neskelbtini) atliekamus veiksmus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ir tai, pareiškėjo manymu, yra visiškai logiška ir suprantama bei nekelia jokių abejonių, nes jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat šiame mieste yra pasilikusi ir gyvena jo šeima. Nurodė, kad atsakinėdamas į klausimą, kam priklauso (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pažymėdamas varnele atsakė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) ir šio atsakymo pagrindu Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes tariamai palaiko (duomenys neskelbtini) vykdomą agresiją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kas sudarė pagrindą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi dėl šios priežasties pareiškėjas teigė, kad minėto atsakymo pagrindu jis buvo pripažintas remiančiu (duomenys neskelbtini) vykdomą agresiją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir jam nebuvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bei nebuvo leista pakeisti darbdavį, taip pat buvo panaikintas jo turimas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
3. Pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu nesutiko, kadangi jis neteisėtas, nepagrįstas bei neproporcingas ir formaliai priimtas tik vieno pareiškėjo atsakymo į klausimyno klausimus pagrindu, nevertinant kitų atsakymų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veiksmais (duomenys neskelbtini) bei su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių visumos, situacijos, fakto, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir aktyviais veiksmais nuo pat karo pradžios prisidėjo prie paramos (duomenys neskelbtini) bei jos tautai ginkluotame konflikte, aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), gyvena pareiškėjo šeima. Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, padaryta vadovaujantis vien VSD atliktu formaliu vieno atsakymo įvertinimu (nors atsakydamas į ankstesnį klausimą, pareiškėjas aiškiai pažymėjo, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomai agresijai) nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl, pareiškėjo teigimu, Sprendimas iš esmės pažeidė jo teises bei teisėtus interesus, yra ne tik, kad neteisėtas ir nepagrįstas, bet ir nelogiškas bei netgi absurdiškas, teigiant, kad (duomenys neskelbtini) pilietis, aiškiai reiškiantis paramą savo valstybei bei teikiantis pagalbą jos tautai ginkluotame konflikte, pripažįstamas remiančiu (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamas Sprendimas turėtų būti kuo skubiau panaikintas.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pildydamas klausimyną klausė Departamento specialistės, kaip jam atsakyti į šį klausimą, nes (duomenys neskelbtini) istoriškai priklausė (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), paskui buvo okupuotas (duomenys neskelbtini), dabar kovoja už (duomenys neskelbtini) susigrąžinimą, tačiau ji jam nepaaiškinusi, kad jis turi pateikti savo vertinimą dėl (duomenys neskelbtini) aneksijos teisėtumo, o nurodė žymėti pagal faktą, kaip yra dabar. Taigi, pasak pareiškėjo, jis buvo suklaidintas atsakovo darbuotojos dėl tikrosios klausimo reikšmės. Paaiškino, jog klausimą dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjas supratęs kaip užduotą faktinės kontrolės, bet ne tarptautinės teisės aspektu, todėl atsakęs, kad (duomenys neskelbtini) kontrolės prasme priklauso (duomenys neskelbtini). Tačiau į klausimą, ar, jo manymu, (duomenys neskelbtini) teisėtai aneksavo (duomenys neskelbtini), jo atsakymas neabejotinai būtų – ne, nes jis niekada nepritarė (duomenys neskelbtini) prijungimui prie (duomenys neskelbtini) bei jis nelaikė (duomenys neskelbtini) prijungimo teisėtu. Pareiškėjas teigė, kad netgi viešojoje erdvėje pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) teritoriją nuo 2014 m. faktiškai valdo (duomenys neskelbtini), nors juridiškai jis tebėra laikomas (duomenys neskelbtini) teritorija, todėl net viešojoje erdvėje vienareikšmiško atsakymo, kam priklauso (duomenys neskelbtini), nėra pateikta, kadangi viešojoje erdvėje (duomenys neskelbtini) priklausomybė gali būti vertinama tiek faktinės kontrolės prasme, tiek tarptautinės teisės principų prasme. Pareiškėjas pabrėžė, kad šis klausimas yra netiesioginis ir iš esmės klaidinantis, nes reikalaujama ne tiesioginio atsakymo, o asmens nuomonės bei vertinimo dėl (duomenys neskelbtini) prijungimo prie (duomenys neskelbtini) teisėtumo, tad respondentams, ypač atsižvelgiant į jų tarptautinės teisės žinias, amžių, sveikatos būklę, laiko stoką, kitas individualias aplinkybes, gali būti sunku suprasti tikrąją šio klausimo potekstę, todėl turėjo būti suteikta galimybė patikslinti atsakymą į šį klausimą, ypač kai kiti klausimyno atsakymai leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo aiškų nepritarimą (duomenys neskelbtini) karo veiksmams (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad atsakydamas į minėtą klausimą, asmuo turi varnele pažymėti vieną iš nurodytų valstybių ((duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)), nepaliekant vietos papildomiems komentarams bei paaiškinimams parašyti, kur respondentas galėtų plačiau paaiškinti savo atsakymą, nurodydamas ką jis turėjo omenyje, pasirinkdamas vieną ar kitą atsakymą, papildydamas, kad, pavyzdžiui, nors (duomenys neskelbtini) faktiškai kontroliuojamas (duomenys neskelbtini), tačiau, respondento vertinimu, (duomenys neskelbtini) prijungimas prie (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Taigi, dėl šių išvardintų priežasčių, pareiškėjas pats nesusiorientavo bei nesuprato, kokio atsakymo šis klausimas iš jo reikalauja, nes netiesiogiai respondento klausiama apie (duomenys neskelbtini) prijungimo prie (duomenys neskelbtini) teisėtumą, kai jis suformuluotas taip, kad respondentas supranta, jog klausimas yra dėl faktinio (duomenys neskelbtini) priklausymo vienai iš nurodytų valstybių, t. y. klausimas yra netiesioginis, turintis aiškią politinę potekstę.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad konstatavimas, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturi remtis vien formaliu asmens atsakymu, tačiau turėtų būti įvertinta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad asmuo kelia realų pavojų valstybės saugumui, visuma. Todėl vien asmens tam tikros nuomonės turėjimas (nors šiuo atveju pareiškėjas aiškiai nepritaria (duomenys neskelbtini) agresijai), sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, neturi būti vertinamas kaip pagrindinis veiksnys nulemiantis asmens galimybę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Pareiškėjas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) užpuolus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) ir sužinojęs apie karinius veiksmus, 2022 m. kovo 3 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) ginti tėvynės, tačiau nebuvo priimtas į kariuomenę dėl sveikatos problemų. Nors ir buvo pripažintas netinkamu tarnauti kariuomenei, pareiškėjas negalėjo su tuo susitaikyti ir pradėjo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vežioti taikius gyventojus, o iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) maistą bei kitas būtinas prekes likusiems žmonėms. Pažymėjo, kad nors ne kartą jį buvo sustabdę priešai bei atėmę dalį vežamos paramos (duomenys neskelbtini) gyventojams, pareiškėjas nepasidavė bei tokiu būdu bandė padėti (duomenys neskelbtini) žmonėms, todėl rizikuodamas pats žūti bei palikti savo šeimą be maitintojo, dėjo maksimalias pastangas padėti (duomenys neskelbtini) žmonėms, kasdien rizikuodamas savo sveikata ir gyvybe.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, turi būti taikoma ypač apdairiai, argumentuotai bei motyvuotai, turi būti proporcinga bei adekvati, o ne formali ir deklaratyvi. Šiuo atveju išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis vienintele varnele, yra akivaizdžiai formali, o tokios išvados neigiamos pasekmės – nepamatuotai didelės, o atsirasianti žala – sunkiai pašalinama.
8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, jog Departamentas 2021 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (darbo pagrindu). Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. liepos 22 d., pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. sausio 13 d. 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
10. Departamentas pažymėjo, jog nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Gautame VSD 2023 m. sausio 12 d. rašte Nr. 18-416 buvo nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Departamento klausimyne, pateikdamas prašymą pakeisti darbdavį, pareiškėjas, atsakydamas į klausimą, kam priklauso (duomenys neskelbtini), nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėjas deklaruodamas, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) vykdomai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodė, kad pareiškėjas remia (duomenys neskelbtini)vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
11. Atsakovas pažymėjo, kad klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini), būtent dėl (duomenys neskelbtini) priklausymo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Akcentavo, kad klausimas dėl (duomenys neskelbtini) priklausomumo pradedamas šiais žodžiais – „Jūsų nuomone“ – taip pabrėžiant asmeninį suvokimą, kurie kaip tik rodo, kad klausimas ne geografinis, ne apie tai, kas okupavęs, faktiškai dabar valdo (duomenys neskelbtini), o būtent – kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra (duomenys neskelbtini). Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją. Pažymėjo, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., (duomenys neskelbtini) įvykdė (duomenys neskelbtini) teritorijos dalies – (duomenys neskelbtini) pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Taigi, nei faktinės kontrolės aspektu, nei jokiu kitu aspektu (duomenys neskelbtini) nepriklauso, nes (duomenys neskelbtini) armija neteisėtai yra įžengusi į tą teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Tai, kad pareiškėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju, atsakovo vertinimu, nebuvo reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjo nurodytus atsakymus, t. y., jo nuomonę kaip palaikančią (duomenys neskelbtini) karo su (duomenys neskelbtini) rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją galėjo būti atsisakoma išduoti leidimą. Pabrėžė ir tai, kad nors užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, jog šis leidimas negali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pažymėjo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Departamentas vadovavosi VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžė, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio nuostatas VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
12. Atsakovas pabrėžė, kad galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamos su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė (duomenys neskelbtini) režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD įvertino, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
13. Atsakovas taip pat nesutiko su skundo argumentais, kad Sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio buvo matyti, jog, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis), todėl nebuvo galima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pagalbą (duomenys neskelbtini) gyventojams nuo karo pradžios, vežiojant juos į saugesnį miestą, teikiant maisto produktus, nagrinėjamu atveju nėra aktualu, nes bylos pagrindas yra susijęs su Lietuvos saugumu, be to, tai nepaneigia Departamento išvadų. Atskleidžiama, kad Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
16. VSD paaiškino, kad skundžiamas Departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD pabrėžė, kad pareiškėjas deklaruodamas, jog (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškė paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodė, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
17. VSD akcentavo, kad grėsmės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2021 m. gruodžio 6 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (darbo pagrindu). Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. liepos 22 d., pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. sausio 13 d. 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2023 m. sausio 12 d. rašte Nr. 18-416 nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Departamento klausimyne, pateikdamas prašymą pakeisti darbdavį, pareiškėjas atsakydamas į klausimą kam priklauso (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėjas deklaruodamas, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) vykdomai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodoma, kad Departamentas 2023 m. sausio 12 d. gavo VSD raštą Nr. 18-415, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
20. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, bei apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką akcentavo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
21. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais dėl Sprendimo neteisėtumo. Pažymėjo, kad priimdamas Sprendimą Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas. Atsižvelgiant į tai, priimdamas Sprendimus, Departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis.
22. Teismas nustatė, jog VSD 2023 m. sausio 12 d. rašte Nr. 18-416 nurodė, jog, VSD vertinimu, pareiškėjas deklaruodamas, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) vykdomai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio (duomenys neskelbtini) valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, (duomenys neskelbtini) valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
23. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y., (duomenys neskelbtini) įvykdė (duomenys neskelbtini) teritorijos dalies – (duomenys neskelbtini) pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Tai, kad pareiškėjas galimai nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju nebuvo reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjo nurodytus atsakymus, t. y. jo nuomonę, kaip palaikančią (duomenys neskelbtini) karo su (duomenys neskelbtini) rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakymas į klausimyne užduotą klausimą: „Jūsų nuomone, kam priklauso (duomenys neskelbtini)“ – leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją gali būti atsisakoma išduoti leidimą. Pažymėjo tai, jog užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.
24. Pareiškėjas nurodė, kad turi rimtų sveikatos bėdų (širdies ligos, padidėjęs kraujagyslių spaudimas), jis pripažintas netinkamu tarnauti ir buvo atsisakyta priimti jį į (duomenys neskelbtini) kariuomenę. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog šiam teiginiui pagrįsti jis į bylą yra pateikęs paso kopiją, kurioje padarytas įrašas, t. y. 2014 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) miesto karo prievolininkų komisariato viršininko įrašyta, jog pareiškėjas – „ne karo prievolininkas“. Tačiau, teismo vertinimu, šie pareiškėjo nurodyti duomenys tik patvirtino faktą, jog 2014 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas pripažintas ne karo prievolininku, tačiau nepatvirtina jo skunde nurodytų teiginių pagrįstumo.
25. Dėl socialinių ryšių teismas paminėjo, jog Departamentas Sprendime nurodė, jog šeiminiai pareiškėjo ryšiai su Lietuvoje Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat neneigė, jog su Lietuva jį sieja tik tai, kad Lietuvoje dirbo laivų statybos srityje ir pervesdavo uždirbtus pinigus šeimai į (duomenys neskelbtini).
26. Teismas įvertino, kad Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darė išvadą, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš Sprendimo turinio buvo matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis), todėl nebuvo galima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Teismas įvertinęs tai, darė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.
27. Be kita ko, teismas pažymėjo, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo skundas dėl Departamento Sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).
III.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 23S7015. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
29.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad VSD atlieka respondento pavojingumo vertinimą, kuris nustatė, kad pareiškėjas kelia pavojų valstybės saugumui, pažymėdamas, kad jo nuomone (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), nevertino šios išvados teisėtumo, pagrįstumo, motyvuotumo bei pareiškėjo keliamo pavojaus realumo, o tik formaliai bei deklaratyviai, taip pat kaip ir Departamentas, pripažino šios VSD išvados pagrįstumą, neatlikęs klausimyno 11-ojo klausimo lingvistinio aiškinimo, neatsižvelgęs į pareiškėjo individualią situaciją bei atliktus veiksmus, jam palaikant (duomenys neskelbtini), nenurodęs savo sprendime kitų aplinkybių, kurių vertinimas visumoje pagrįstų išvados apie pareiškėjo valstybės saugumui keliamo pavojaus realumo teisingumą. Nors teismo sprendime nurodoma, kad išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę saugumui padaryta juridinių faktų visumos pagrindu, vertinant pareiškėjo socialinius, šeiminius ryšius ir kt., pareiškėjas pažymi, kad, konstatuojant asmens pavojingumą, turi būti nustatytos ypatingos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad asmuo yra pavojingas Lietuvos valstybei, tačiau vien konstatavimas, kad asmuo Lietuvoje neturi socialinių ryšių ar šeimos, nepadidina, nesudaro jo pavojingumo pagrindo. Pareiškėjo nuomone, teismo atliktas vertinimas yra nepagrįstas, nelogiškas, nurodytos aplinkybės ištirtos ir įvertintos paviršutiniškai, nenustatytas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumas bei šią grėsmę pagrindžiantys papildomi duomenys (be formalaus atsakymo į 11 klausimyno klausimą), o padarytos išvados yra deklaratyvios bei formalios, kaip ir atsakovo išvados Sprendime. Teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų argumentų, atliko tik formalų skundo nagrinėjimą, todėl jį nepagrįstai atmetė.
29.2. Pareiškėjui pateiktame klausimyne 11 klausimas buvo suformuluotas nekorektiškai ir klaidinančiai. Be to, apie naujo klausimyno redakciją bei jame pakeistą 11 klausimo formuluotę pareiškėjas bei jo atstovė sužinojo jau po skundo pateikimo bei po teisminio nagrinėjimo, todėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti naujos redakcijos klausimyno teismui. Tačiau šioje stadijoje, turint žinių apie naujojo klausimyno redakciją bei apie pakeistą būtent 11 klausimo formuluotę, kuri parodo, kokio 11 klausimo suvokimo tikėjosi atsakovo pareigūnai, ypač kai analogiškose bylose teismai vadovaujasi 11 klausimo perfrazavimu naujoje klausimyno redakcijoje, kaip argumentu dėl klausimo netikslumo bei galimo neaiškumo respondentui, yra būtina įvertinti šią naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri nebuvo žinoma pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Taigi, atsakymas būtent į tokį naujos klausimyno redakcijos klausimą – „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso (duomenys neskelbtini)? Pažymėkite savo atsakymą“ turėtų būti vertinamas, darant išvadą apie pareiškėjo pavojaus valstybės saugumui (ne)buvimą. Pareiškėjas teismo posėdyje aiškiai pažymėjo, kad jo nuomone (duomenys neskelbtini) neteisėtai aneksuotas (duomenys neskelbtini), tad būtent toks jo atsakymas šiuo atveju vertintinas klausimyno 11 klausimo aspektu, kuris neidentifikuoja jo nei tikrojo, bei tariamojo pavojingumo Lietuvos valstybei.
29.3. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo inicijuota administracinė byla Nr. eI2-4168-631/2023 pagal pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 23S7943, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvą bei įtrauktas perspėjimas apie atvykimo į Šengeno informacinę sistemą draudimą, ir teismas 2023 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo skundą visiškai – panaikino Departamento sprendimą Nr. 23S7943. Minėtame sprendime teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimamas esant Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtam pareiškėjo skundui dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvoje (administracinė byla Nr. eI2-4160-872/2023, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00931-2023-3), o išvada apie pareiškėjo keliamą pavojų valstybės saugumui jo individualioje situacijoje vertinama kaip nepagrįsta. Kartu teismas pažymėjo, kad anketoje suformuluotas klausimas ją pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio, ką pareiškėjas ir nurodė skunde, teismo posėdžio metu. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismas nevertino individualios pareiškėjo situacijos, nepasisakė dėl padėties, kurioje atsidūrė tiek jis, tiek jo šeima, nevertino neigiamų tokio Sprendimo pasekmių nei pareiškėjui, nei jo šeimai, kai, tuo tarpu, tai padaryti yra būtina, vertinant Sprendimo proporcingumą, adekvatumą ir teisingumą. Šioje byloje teismas neanalizavo ir nevertino, ar yra nustatyta kokių nors kitų objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą daryti išvadą apie realų pareiškėjo keliamą pavojingumą Lietuvos valstybei, apie jo priešiškumą Lietuvai bei jo reiškiamą palankumą (duomenys neskelbtini) režimui, netikrino išvados apie pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui formalumą. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju susidarė situacija, kad tapačios bylose nustatytos aplinkybės vertinamos skirtingai ir daromos skirtingos išvados apie asmens pavojingumo realumą, tačiau Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr.eI2-4168-631/2023 atliktas vertinimas yra pagrįstas, atitinkantis įrodymų vertinimo procesui keliamus reikalavimus ir kriterijus, o priimta išvada apie pareiškėjo pavojingumo formalumą yra pagrįsta ir teisinga, kai, tuo tarpu, šioje byloje tos pačios aplinkybės dėl netinkamo jų įvertinimo, teismo visapusiško skundo argumentų neįvertinimo, sudarė pagrindą teismui padaryti neteisingą bei nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo Lietuvos valstybei keliamą grėsmę, fragmentinio, nevisapusiško, paviršutiniško įrodymų vertinimo procese, nepaisant logikos dėsnių bei jokio protingumo principo, neįvertinus pareiškėjo individualios situacijos, neatlikus lingvistinio klausimyno 11 klausimo aiškinimo, neįvertinus Sprendimo proporcingumo bei adekvatumo.
29.4. Tokio pobūdžio bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas formuoja praktiką, kad senojoje klausimyno redakcijoje pateikta 11 klausimo formuluotė gali būti respondentų suprasta skirtingai, respondentas taip pat gali klausimą suprasti kaip užduotą apie faktinę situaciją, t. y. kas faktiškai valdo (duomenys neskelbtini), bet ne apie valdymo teisėtumą, tačiau išvada apie asmens keliamą grėsmę vieno tokio atsakymo pagrindu, nesant kitų duomenų apie asmens reiškiamą palaikymą (duomenys neskelbtini) režimui, yra nepagrįsta, formali, deklaratyvi. Taip pat sprendžiant apie asmens keliamą grėsmę turi būti vertinama ir pareiškėjo individuali situacija, su juo susijusios aplinkybės, kurios turi būti nurodomos atsakovo priimame sprendime, o išvada apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui neturi būti daroma formaliai vadovaujantis vien VSD raštu.
29.5. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai dar nėra įsiteisėję, tikėtina, kad nebus skundžiami atsakovo, nes analogiškose bylose atsakovas pradėjo pats naikinti savo sprendimus, kurių pagrindas – asmens pripažinimas keliančiu pavojų valstybės saugumui atsakymo, kam priklauso (duomenys neskelbtini), pagrindu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau pradėjo formuoti praktiką, dėl užsieniečio pripažinimo keliančiu grėsmę valstybės saugumui, atsakymo į klausimą, kam priklauso (duomenys neskelbtini), pagrindu, ir yra priėmęs šiuo klausimu galutinę ir neskundžiamą nutartį (žr. 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023)
29.6. Pareiškėjo individualiu atveju nebuvo įvertinta ir tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini)pilietis ir jis negali būti grąžintas į valstybę, kur vyksta karas, bei kur jo sveikatai ir gyvybei kils grėsmė. Todėl atsakovui konstatavus, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui (nors ir nepagrįstai) ir panaikinus jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jau turėjo būti duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir tokiu būdu užtikrinama jo kaip (duomenys neskelbtini) piliečio teisių apsauga.
30. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
31. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovas mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstą sprendimą. Departamentas akcentuoja, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini), būtent klausimas dėl (duomenys neskelbtini) priklausymo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Atsakovas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, tačiau VSD išvados nevertino kaip nepagrįstos, o pažymėjo, kad sprendimą priimantis subjektas yra Departamentas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju, tiek iš sprendimo, tiek iš pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo dėl draudimo turinio matyti, kad, nors esminis sprendimų pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad jo individualiu atveju nebuvo įvertinta ir tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jis negali būti grąžintas į valstybę, kur vyksta karas, bei kur jo sveikatai ir gyvybei kils grėsmė, atsakovas pažymi, kad jo atžvilgiu nebuvo priimtas grąžinimo ar išsiuntimo sprendimas, todėl šie skundo teiginiai nėra aktualūs nagrinėjamu atveju.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
33. VSD nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir mano, kad bylos medžiaga patvirtina, jog teismas, išnagrinėjęs surinktus duomenis, priėmė sprendimą, kuriame nuosekliai išdėstė bylai išspręsti teisiškai reikšmingus duomenis bei aplinkybes, atsakydamas į pagrindinius bylos klausimus, aptardamas esminius bylos aspektus. Šiuo atveju papildomai pastebi, kad vienos proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų
IV.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
34. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 23S7015, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.
36. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų argumentų, atliko tik formalų skundo nagrinėjimą, todėl jį nepagrįstai atmetė. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimo išvados yra neadekvačios ir prieštaraujančios formuojamai administracinių teismų praktikai analogiškose bylose.
37. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
38. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
39. Ginčijamą Sprendimą atsakovas Departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas, pateikdamas Departamentui prašymą pakeisti darbdavį, pildydamas klausimyną ir atsakydamas į klausimą kam priklauso (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėjas deklaruodamas, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) vykdomai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
40. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarką reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329.
41. Aprašo 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.
43. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
44. Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
45. Nagrinėjamu atveju Departamentas ginčijamu Sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad VSD 2023 m. sausio 12 d. rašte Nr. 18-415 nurodyta, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendžiant pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo klausimą buvo įvertintos aplinkybės pateiktos pačio pareiškėjo Departamente pildytame klausimyne, o būtent tai, kad pareiškėjas pildydamas klausimyną, atsakydamas į klausimą kam priklauso (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2022 m. sausio 21 d. iki šiol deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. lapkričio 12 d. ir iki dabar dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Šeiminiai pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti.
46. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas vertindamas ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (jo šeima, jo darbas, jo gyvenimo trukmė Lietuvoje, jo padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to ir išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.
48. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kadangi įvertinus Sprendime išdėstytas aplinkybes matyti, kad visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, į Sprendimą buvo perkelta Valstybės saugumo departamento išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus savarankiškai ne tik išvados apie asmens grėsmę valstybės saugumui, bet ir visų duomenų visumos bei Sprendimo proporcingumo principo.
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu, t. y. kaip neatitinkantis imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kurių neįgyvendinus negalima administracinio sprendimo laikyti teisėtu ir pagrįstu.
50. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialiosios teisės normas ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog Departamento priimtas Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra teisėtas bei pagrįstas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinamas skundžiamas Departamento Sprendimas.
51. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
52. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2023 m. sausio 30 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1027168, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas advokatei sumokėjo 800 Eur „už skundus dėl MD sprendimų“ ir 2023 m. vasario 1 d. mokėjimo patvirtinimą dėl žyminio mokesčio 22,50 Eur sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė tik 2023 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 774 dėl žyminio mokesčio 11,25 Eur sumokėjimo.
53. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
54. Pareiškėjo už skundo parengimą pirmosios instancijos teismui patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl prašymas tenkinamas ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina pareiškėjui.
55. Pareiškėjas taip pat sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio (22,50 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą ir 11,25 Eur už apeliacinio skundo padavimą), kuris taip pat priteistinas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 833,75 (800+22,50+11,25) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Y. S. (Y. S.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Y. S. (Y. S.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 23S7015, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti pareiškėjui Y. S. (Y. S.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 833,75 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus, septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė