Civilinė byla Nr. 2-2526-638/2016
Proceso numeris 2-69-3-21385-2013-5
Proc. sprend. kategorija 1.3.5.1; 1.3.5.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė,
sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei ir Eglei Šiugždinytei,
dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokato padėjėjai Indrei Rimkienei,
atsakovo B. D. atstovui advokatui Egidijui Milašiui,
atsakovo BTA Insurance Company SE atstovui BTA Insurance Company SE Lietuvos filialo atstovui Ryčiui Tverijonui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams B. D. ir BTA Insurance Company SE, tretysis asmuo BUAB „Žydra“ dėl žalos atlyginimo, ir
nustatė:
Ieškovė patikslino ieškinį ir reiškė tokius reikalavimus:
- Priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų B. D. ir BTA Insurance Company SE 22 051,63 eurus žalos atlyginimo;
- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ( t.1, b.l. 3-7; t.4, b.l. 33-37).
Ieškovė prašė patenkinti ieškinį ir paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2009-02-04 nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Žydra“, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas atsakovas B. D. To paties teismo 2009-03-12 nutartimi patvirtinta 11 980 Lt bankrutuojančios įmonės UAB „Žydra“ administravimo išlaidų per mėnesį suma, kurią administratorius turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, paskirstant savo nuožiūra. Atsakovas B. D. 2009-03-18 su ieškove sudarė darbo sutartį, kuria priėmė ieškovę dirbti buhaltere, įsipareigojo mokėti 1500 Lt atlyginimą per mėnesį už 0,25 etato pareigas. 2009-06-20 darbo sutartis buvo pratęsta, tapo neterminuota. UAB „Žydra“ pripažinus bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, 2009-11-13 nutarimu Nr. 4 kreditoriai bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skyrė 97 000 Lt. Ieškovė iš bankrutuojančios įmonės vyr. buhalterės pareigų buvo atleista 2011-04-29, tačiau už visą darbo laikotarpį ir atliktą darbą, susijusį išimtinai su bankroto proceso vykdymu – buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ir kitų ataskaitų rengimu ir teikimu – bankroto administratorius darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų nesumokėjo. Taip pat jis nemokėjo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų, nors iki nurodytos atleidimo datos ji atliko darbines funkcijas. Bankrutuojančios įmonės administratorius turi plačius įgaliojimus, yra savo srities profesionalas, turi veikti sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai. Bankroto administravimui skirtos lėšos turi būti naudojamos ir darbuotojams, kurių darbas yra reikalingas įmonės bankroto procese, apmokėti. Tačiau atsakovas B. D., nors ir gavo bankroto administravimui skirtas lėšas, 97 000 Lt, tačiau neišmokėjo ieškovei nei darbo užmokesčio nei kasmetinių atostogų kompensacijos, nei išeitinės išmokos, tuo padarydamas ieškovei turtinę žalą. Be to, ieškovei turi būti priteista iš atsakovo ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos, 2011-04-29 iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovo – bankroto administratoriaus B. D. – civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu atsakovo BTA Insurance Company SE. Kadangi nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti draudimo išmokos iš draudiko, todėl ieškinys reiškiamas solidariai ir atsakovui BTA Insurance Company SE. Prašoma priteisti žalos suma neviršija draudimo sutartyje vienam draudžiamajam įvykiui numatytos draudimo sumos.
Ieškovės atstovė paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir ieškovė, prašė ieškinį patenkinti.
Atsakovas B. D. į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja advokatas, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Atsakovo B. D. atstovas advokatas Egidijus Milašius prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį netinkamiems atsakovams. Ieškovė sudarė darbo sutartį ne su B. D., o su UAB „Žydra“, todėl turi reikšti ieškinį darbdaviui. Kadangi UAB „Žydra“ yra bankrutuojanti, tai ieškovė turėjo reikšti reikalavimą kaip kreditorė ir reikalauti įtraukti ją į kreditorių sąrašą.
Atsakovės BTA Insurance Company SE atstovo Lietuvos filialo atstovas Rokas Tverijonas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė turėjo reikšti ieškinį darbdaviui UAB Žydra“, o ne B. D. Ieškovė buvo neatsargi ir nerūpestinga, nes žinodama, kad įmonė, kurioje ketina dirbti, yra bankrutuojanti, susitarė dėl pernelyg didelio atlyginimo. Ji turėjo suprasti, kad toks atlyginimas yra nerealus. Tokiu būdu pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, kad jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Jeigu ieškovė kelia reikalavimus iš darbo sutarties, tai negali tuo pačiu motyvuoti, kad jai buvo padaryta žala.
Ieškinys tenkintinas.
Dėl darbo sutarties vykdymo
Nustatyta, kad 2009-02-04 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Žydra“ iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirtas atsakovas B. D. ( t.1, b.l. 9). Kauno apygardos teismo 2009-03-12 nutartimi patvirtinta 11 980 Lt BUAB „Žydra“ administravimo išlaidų sąmata 1 mėnesio laikotarpiui suteikiant teisę administratoriui šią sumą paskirstyti pagal poreikius administravimo išlaidoms apmokėti. Nutartyje nurodyta, kad, administratoriaus teigimu, BUAB „Žydra“ būtina įdarbinti apskaitininką, kuris ruoš visus su įmonės administravimu susijusius dokumentus (t.1, b.l.10). 2009-03-18 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis tarp BUAB „Žydra“, atstovaujamos administratoriaus B. D., ir ieškovės L. S. Ieškovė priimta dirbti vyr. buhalterės pareigoms, darbo dienos trukmė – 2 valandos, atlyginimas - 1500 Lt (t.1, b.l.11). Darbo sutartis atsakovo B. D. įrašu pratęsta nuo 2009-06-20 neterminuotam laikui (t.1, b.l.11). Darbo sutartyje duomenų apie jos nutraukimą nepažymėta. Iš VSDFV pažymos matyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Žydra“ yra nutraukta 2011-04-29 (t.1, b.l.65). Atsakovas B. D. teikė į bylą 2009-05-22 įsakymą Nr. A-09/05-002, kuriuo jis nusprendė atleisti ieškovę iš darbo nuo 2009-04-21 (t.1, b.l.80). Teismas sprendžia, kad šis įsakymas, jeigu ir buvo surašytas nurodyta data, tai liko nerealizuotas, nes ieškovė su įsakymu nesupažindinta, įrašas darbo sutartyje apie jos nutraukimą nepadarytas, priešingai, iš įrašo darbo sutartyje matyti, kad jau po įsakymo priėmimo atsakovas įrašė darbo sutartyje įrašą, kad pratęsia darbo sutartį su ieškove nuo 2009-06-20 neterminuotam laikui. Jau ieškovei iškėlus šią civilinę bylą, atsakovas kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas patikslinti ieškovės darbo laikotarpį ir įmokas „Sodrai“, dėl ko buvo priimtas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas (t.1. b.l. 88-90). Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB Žydra“ prašymą“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (10.10)I-41947 „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ administratoriaus B. D. prašymą“. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-17 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl laikytina, kad ieškovės darbo laikotarpis BUAB Žydra“ yra nuo 2009-03-19 iki 2011-04-29. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė iki 2011-04-29 teikė įvarius reikalingus dokumentus už BUAB „Žydra“ VSDFV Kauno skyriui, todėl nepagrįsti atsakovo B. D. aiškinimai ankstesniuose teismo posėdžiuose, kad ieškovė jokio darbo faktiškai nedirbo (t.1, b.l. 146).
Ieškovė nurodė, kad savo darbo laikotarpiu gavo dalį jai priklausančio atlyginimo išmokant iš kasos. Ieškovė patvirtino, kad jai išmokėtos sumos yra nurodytos atsakovo parengtoje pažymoje Nr. 14/03-01 ( t.1, b.l.74). Ieškovei už visą jos darbo laikotarpį buvo išmokėta 1363,23 Lt.
Už visą darbo laikotarpį ieškovei turėjo būti priskaityta 39 906,10 Lt (11 557,61 euro) darbo užmokesčio (naudojama ieškovės parengta pažyma, t.1, b.l.21). Sprendžiant, kiek atlyginimo ieškovei nėra priskaityta, iš šios sumos reikia išskaičiuoti ieškovei jau išmokėtą sumą, t.y. 1363,23 Lt. Tiksliam paskaičiavimui atlikti reikalinga iš išmokėtinos darbo užmokesčio sumos (30354,23 Lt) atimti faktiškai išmokėtą sumą (1363,23 Lt). Skirtumas yra 28 991 Lt (išmokėtina suma). Šią išmokėtiną sumą atitinkanti priskaityta suma yra 38 146,05 Lt (11 047,86 euro). Ši suma yra priteistina ieškovei L. S. už visą jos darbo laikotarpį BUAB „Žydra“. Kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka ( dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) yra įtrauktos į šią priteistiną sumą (t.1, b.l.21). Su ieškove nebuvo pilnai atsiskaityta jos atleidimo iš darbo dieną, todėl ieškovė turi teisę į vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki visiško atsiskaitymo, t.y. po 20,59 euro už kiekvieną darbo dieną, priskaityta suma. Ieškovė prašo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką tik iki 2013 m. spalio 15 d. ( priedas prie pradinio ieškinio, t.1, b.l. 22), iš viso už 626 darbo dienas skaičiuodama po 73,14 Lt per darbo dieną. Teismas patenkina ieškovės reikalavimą dėl uždelsto atsiskaityti laiko trukmės ir skaičiuoja priteistiną darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už 626 darbo dienas, tačiau vienos darbo dienos sumą ima po 71,09 Lt. Bendra suma už uždelstą atsiskaityti laiką yra 44502,34 Lt (12 888,77 euro, priskaityta suma).
Teismas pasisako, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra paskaičiuota neteisingai, nes darbo užmokesčio suma paimta išmokėtina ( 30267,47 Lt), o uždelsto atsiskaityti laiko suma - priskaityta ( 45785,64 Lt, t.1, b.l. 21-22). Teismas abi sumas priteisia priskaitytas, be to, tikslina vienos darbo dienos užmokesčio dydį, todėl priteisiamos sumos neatitikimas ieškinio reikalavimui nelaikytinas ieškinio reikalavimo viršijimu.
Dėl atsakovo tinkamumo
Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarties, ja buvo iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Žydra“ ir B. D. paskirtas administratoriumi, 2009 m. kovo 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino 11 980 Lt dydžio per mėnesį administravimo išlaidų sumą, kurią administratorius gali naudoti iki kreditoriai patvirtins administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkime. 2009 m. gegužės 22 d. bendrovės kreditorių susirinkimas nepatvirtino administratoriaus teiktos administravimo išlaidų sąmatos, todėl administratorius toliau vadovavosi Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų suma vienam mėnesiui. Remiantis šių dokumentų turiniu, konstatuotina, kad kol kreditorių susirinkimas nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos, bankroto administratorius turėjo teisę naudoti 11980 Lt dydžio per mėnesį administravimo išlaidų sumą, į kurią buvo įtrauktas ir atlyginimas apskaitininkui, t.y. pareiškėjai. 2009-11-13 likviduojamos UAB Žydra“ kreditorių susirinkimas nutarė paskirti 97 000 Lt administravimo išlaidoms tame tarpe įskaitant PVM iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro ( t.1, b.l. 12-20). Pažymėtina, kad 2009 m. lapkričio 13 d. kreditorių susirinkime bendrovės administratorius ( t.y. atsakovas B. D.) pats pateikė duomenis, kad finansininkui iki 2009 m. lapkričio 1 d. priskaičiuota 9000 Lt atlyginimo ( t.1, b.l.17), kurio šaltinis yra bendrovės bankroto administravimo lėšos.
Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. nustato bankroto administratoriaus įgaliojimus: administratorius, be kita ko, šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja; <...> atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Pagrindas kreditorių sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Kreditorių reikalavimai šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais; vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai; priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esamas lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Kasacinio teismo pažymėta, kad bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti L. K. IĮ ,,Talka“ v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką, kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, tai sprendžiant dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir veiksmų teisėtumo, bankroto administratoriaus veikla ir elgesys turi būti įvertinti pagal bankroto administratoriui taikytinus profesinės veiklos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Audata“ ir UAB „Generosus“ v. kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“ bylos Nr. 3K-3-6/2012).
Todėl spręstina, kad atsakovas B. D. kaip bankroto administratorius turėjo pareigą ir teisę disponuoti bankroto administravimui skirtomis lėšoms ir iš šių lėšų turėjo mokėti darbo užmokestį ieškovei. Kadangi atsakovas to neatliko, tai ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą priteisti šias lėšas iš atsakovo – įmonės bankroto administratoriaus.
Teismas atmeta atsakovo B. D. atstovo advokato argumentus, kad ieškovė turėjo pareikšti reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Žydra“ kaip jos kreditorė ir gauti nesumokėtą darbo užmokestį iš BUAB „Žydra“ lėšų. Įmonių bankroto įstatymo ir ypač šio įstatymo 10 str. 4 d. 5 p. analizė leidžia daryti išvadą, kad į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą gali būti įtraukiami tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra atsiradę iki įmonės bankroto bylos, arba, darbuotojų atveju, prasidėję iki įmonei bankroto bylos iškėlimo dienos. Nepagrįstas yra atsakovo atstovo advokato argumentas, kad ieškovė, nesant pakankamai lėšų BUAB „Žydra“, turėjo pretenduoti gauti išmoką iš Garantinio fondo. Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 2 str. 8 d. nustato, kad išmokos iš Garantinio fondo skiriamos darbuotojams, dirbusiems iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jų darbo santykiai tęsiasi, ar darbo sutartis baigėsi darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat neatsižvelgiant į darbo sutarties rūšį. Kadangi darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta jau po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, tai ieškovė negalėjo gauti išmokos iš Garantinio fondo. Todėl spręstina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti negautą darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas iš atsakovo B. D.
Dėl žalos teisinio santykio
Atsakovai argumentavo, kad ieškovė negali remtis žalos teisinį santykį reglamentuojančiomis normomis ir tuo pačiu - darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju. Asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ne tik tais atvejais, kai šie veiksmai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, bet ir tada, kai asmuo nevykdo, netinkamai vykdo ar pažeidžia bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė bankroto administratoriui yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Slovis“,bylos Nr. 3K-3-447/2011). Nustatant, ar yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, šioje byloje vertintini atsakovo veiksmai, atlikti bankrutuojančios įmonės darbo santykių ir administravimo išlaidų naudojimo srityse. Be atlyginimo administratoriui, bankroto administravimo išlaidas sudaro su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta UAB „Strauja“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Tos pačios nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas. Taigi, darbo užmokestis darbuotojams, būtiniems bankroto procese, galėjo būti nustatomas ir mokamas neviršijant administracinių išlaidų sąmatos, patvirtintos teismo.
Nagrinėjamos bylos kontekste atsakovo B. D. neteisėtus veiksmus sudaro jo kaip BUAB „Žydra“ administratoriaus neteisėtas neveikimas, t.y. nesumokėjimas ieškovei jai priklausančio pagal darbo sutartį darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos ir neatsiskaitymas su ja nutraukiant darbo sutartį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl paminėto neveikimo nėra jo kaltės, todėl laikytina, kad atsakovas yra kaltas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai) arba negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ( CK 6.249 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovės patirtos žalos (negautų pajamų) dydis yra apskaičiuojamas pagal darbo teisės normas, t.y. apima ir nesumokėtą darbo užmokestį, ir kompensaciją už atostogas, išeitinę išmoką ir darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ( žr. šio sprendimo dalį Dėl darbo sutarties vykdymo). Teismas sprendžia, kad tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo B. D. neteisėto neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Antrosios atsakovės BTA Insurance Company SE atstovas prašė įvertinti, kad ieškovės didelis neatsargumas turėjo įtakos žalai atsirasti. Dideliu neatsargumu atsakovės atstovas įvertino ieškovės sutikimą gauti 1500 Lt atlyginimą už 0,25 etato darbo krūvį ir ieškovės valią tęsti darbo santykius, nors atlyginiams nebuvo mokamas dvejus metus. Teismas pasisako, kad ieškovei nustatytas darbo užmokestis negalėjo būti vertinamas kaip akivaizdžiai per didelis. Ieškovė nurodė, kad bankrutuojančioje įmonėje „Žydra“ buvo reikalinga sutvarkyti didelius kiekius dokumentacijos per trumpą laiką, darbo apimtis buvo labai didelė. Pažymėtina, kad 2009-03-12 Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovui B. D. kaip BUAB „Žydra“ bankroto administratoriui buvo patvirtintas 4000 Lt atlyginimas per mėnesį ( pats administratorius prašė sau 5500 Lt atlyginimo per mėnesį, t.1, b.l.10). Spręstina, kad 1500 Lt atlyginimas vyr. buhalteriui šiuo atveju nei ieškovės, nei kito kokio asmens negalėjo būti vertinamas kaip per didelis, tuo labiau palyginus su bankroto administratoriaus nustatytu 4000 Lt atlyginimu. Ta aplinkybė, kad ieškovė dvejus metus dirbo negaudama atlyginimo, teismo taip pat nevertintina kaip didelis neatsargumas, nes, kaip nurodė ieškovė, atlyginimą mokėti buvo nuolat žadama, be to, 2009-11-13 kreditorių susirinkimas patvirtino 97 000 Lt administravimo išlaidų sumą, taip pat buvo aptariamas ir organizuojamas nekilnojamojo turto pardavimas. Todėl ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, kad lėšų bus ir atlyginimas bus išmokėtas.
Dėl solidarios atsakomybės
Kaip jau buvo minėta, bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 15-18 dalys nustato, kad bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už žalą, padarytą fiziniams ar juridiniams asmenims atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, draudžiama privalomuoju draudimu. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas. Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 57 900 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 144 800 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.
Atsakovė BTA Insurance Company SE pateikė atsiliepimą, kuriame pripažino, kad atsakovas B. D. buvo sudaręs profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. PCAD 010580 su atsakove BTA Insurance Company SE, draudimo polisas galiojo nuo 2011-03-20 iki 2012-03-19 ( t.4, b.l. 55, 70). Draudimo įstatymo 111 str. nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Spręstina, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad žalos atlyginimo prievolę įvykdytų tiek vienas iš atsakovų, tiek abu bendrai, todėl atsakovų atsakomybė yra solidari ( CK 6.6 str. 4 d.).
Ieškovė prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas tenkintinas, priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme ( 2014-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą. Iš kiekvieno atsakovo priteistina po 359 eurus žyminio mokesčio.
Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Pašto išlaidos sudaro 25,05 euro. Iš kiekvieno atsakovo priteistina po 13 eurų pašto išlaidų.
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str., 293 str. 2p. teismas
Nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų B. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir BTA Insurance Company SE, įm.k. LV40003159840, solidariai 23 936,63 euro (dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 63 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ( 2014-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų B. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir BTA Insurance Company SE, įm.k. LV40003159840, po 372 eurus ( tris šimtus septyniasdešimt du eurus ) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.