PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto
Misiūno (pranešėjas),
sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,
dalyvaujant: ieškovų G. J. B. ir K. B. atstovui adv. G. B.,
atsakovei B. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų
G. J. B. ir K. B. apeliacinį
skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d.
sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-103-228/2009 pagal ieškovų G. J. B. ir K. B. ieškinį
atsakovams J. K. ir B. K. dėl atidalijimo
iš bendros dalinės nuosavybės ir savininko teisių gynimo bei pagal atsakovų J. K. ir B. K. priešieškinį ieškovams G. J. B.
ir K. B. atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir
savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų
reikalavimų, Utenos apskrities viršininko administracija.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
Ieškovai G. J.
B. ir K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:
1. atidalinti iš
bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų
centro Utenos filialo parengtą projektą taip:
-ieškovų K.
B. ir
G.J. B. bendros jungtinės
nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo patalpas, parengtame projekte
pažymėtas: R2-1 (14 m2),
R2-2 (3,47 m2),
R2-3 (8,57m2), R2-4 (8,86
m2), R2-5 (8,69 m2), G2-1 (29,57 m2),
laiptinę, 2-1 (19,60 m2),
2-2 (17,05 m2),
2-3 (9,38 m2),
2-4 (5,87 m2),
2-5 (1,08 m2),
2-6 (4,77 m2),
2-7 (11,43 m2),
2-8 (13,58 m2);
-atsakovų B.
K. ir
J. K. bendros jungtinės
nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo patalpas parengtame projekte
pažymėtas: R1-1 (5,55 m2),
R1-2 (4,81 m2),
R1-3 (5,29 m2),
R1-4 (3,60 m2),
R1-5 (5,16 m2),
R1-6 (4,91 m2),
R1-7 (4,50 m2),
R1-8 (2,99 m2),
G1-1 (20,06 m2),
1-1 (19,60 m2),
1-2 (14, 86 m2),
1-3 (12, 69 m2),
1-4 (7,87 m2),
1-5 (4,57 m2),
1-6 (0,73 m2),
1-7 (7,31 m2),
1-8 (1,02 m2),
1-9 (4,02 m2),
1-10 (17, 91 m2).
2. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovai yra bendrasavininkai,
kuriems priklauso po ½ gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių. Ieškovams taip
pat priklauso 287/611 dalys, o atsakovams 324/611 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys
neskelbtini). Naudojantis gyvenamuoju namu nuolat kyla ginčai, todėl ieškovai
pagal susiklosčiusią gyvenamojo namo naudojimosi tvarką parengė gyvenamojo namo
atidalinimo projektą.
Atsakovai G.J. K. ir B.
K. priešieškiniu
(T.1, b.l.69-73) ir patikslintu priešieškiniu (T.1, b.l.83-88) prašė teismo:
1. nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal
kurią:
-ieškovai,
gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi
patalpomis: R2-2 (3,47 m2),
R2-3 (8,57m2), R2-4 (8,86
m2), R2-5 (8,69 m2), G2-1 (29,57 m2), 2-1
(19,60 m2),
2-2 (17,05 m2),
2-3 (9,38 m2),
2-4 (5,87 m2),
2-5 (1,08 m2),
2-6 (4,77 m2),
2-7 (11,43 m2),
2-8 (13,58 m2);
-atsakovai gyvenamajame name, esančiame (duomenys
neskelbtini), naudojasi patalpomis: R1-1 (5,55 m2), R1-2 (4,81 m2), R1-3 (5,29 m2), R1-4 (3,60 m2), R1-5 (5,16 m2), R1-6 (4,91 m2), R1-7 (4,50 m2), R1-8 (2,99 m2), G1-1 (20,06 m2), 1-1
(19,60 m2),
1-2 (14,86 m2),
1-3 (12,69 m2),
1-4 (7,87 m2),
1-5 (4,57 m2),
1-6 (0,73 m2),
1-7 (7,31 m2),
1-8 (1,02 m2),
1-9 (4,02 m2),
1-10 (17,91 m2);
-ieškovai ir atsakovai bendrai naudojasi pirmo aukšto
laiptine ir rūsio patalpa, pažymėta R2-1 (14 m2).
2. nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal R. V. tyrinėjimų įmonės
pateiktą projektą, pagal kurį:
-ieškovai naudojasi žemės sklypo 187 m2 ploto
dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 10, 11, 12, 18, 10 ir 9, 17, 19,
20, 21, 22, 1, 8, 9;
-atsakovai naudojasi žemės sklypo 196 m2 ploto
dalimi, kurios ribos plane pažymėtos taškais: 9,10, 18, 17, 9 ir 15, 14, 13, 1,
2, 23, 24, 15 ir 7, 22, 4, 6, 7;
-ieškovai ir atsakovai bendrai naudojasi 228 m2 ploto
žemės sklypo dalimi, kurios ribos pažymėtos taškais: 12, 13, 15, 24, 23, 2, 4,
22, 21, 20, 19, 17, 18, 12.
3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai nurodė, kad ieškovai klaidino teismą, nurodydami,
kad šalys atskirai naudojasi gyvenamojo namo dalimis ir neturi jokių bendrų
patalpų. Situacija yra priešinga, todėl tarp šalių dažai kyla ginčai: yra
atvestas vienas elektros įvadas, kuris paskirstomas dviems abonentams, du
apsauginiai komutaciniai aparatai, kurie yra ant namo sienos ieškovų prašomoje
priteisti namo dalyje, iki namo yra atvestas vienas namo dujotiekis, kuris
paskirstomas dviems vartotojams, dujų vamzdynas eina per ieškovų patalpas. Ieškovams
prašomame priteisti rūsyje yra vandentiekio įvadas ir vienas dūmtraukis, į kurį
yra pajungti abiejų bendraturčių šildymo katilai. Todėl įgyvendinant atidalijimo
procedūrą, reikėtų šioms patalpoms nustatyti servitutą, kas sukurtų dar
sudėtingesnius santykius nei bendraturčių. Šiuo atveju be žalos daiktui
atsidalinimas yra neįmanomas, todėl tikslinga nustatyti naudojimosi gyvenamuoju
namu tvarką pagal nusistovėjusią daikto naudojimosi tvarką. Atsakovai
taip pat nurodė, kad tarp šalių kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl
prašė teismą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal tuo tikslu R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą
projektą.
Utenos
rajono apylinkės teismas 2009-11-27 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai,
o atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:
1. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą,
kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro Utenos filialo parengtą projektą:
- ieškovų K.
B. ir
G.J. B. bendrojon
jungtinėn nuosavybėn skirti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, parengtame
projekte pažymėtas: R2-1 (14 m2),
R2-2 (3,47 m2),
R2-3 (8,57m2), R2-4 (8,86
m2), R2-5 (8,69 m2), G2-1 (29,57 m2),
laiptinė, 2-1 (19,60 m2),
2-2 (17,05 m2), 2-3 (9,38 m2), 2-4 (5,87 m2), 2-5 (1,08 m2), 2-6 (4,77 m2), 2-7 (11,43 m2), 2-8
(13,58 m2),
- atsakovų B.
K. ir
J. K. bendrojon
jungtinėn nuosavybėn skirti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, parengtame
projekte pažymėtas: R1-1 (5,55
m2), R1-2 (4,81 m2), R1-3 (5,29 m2), R1-4 (3,60 m2), R1-5 (5,16 m2), R1-6 (4,91 m2 ), R1-7
(4,50 m2),
R1-8 (2,99 m2),
G1-1 (20,06 m2),
1-1 (19,60 m2),
1-2 (14, 86 m2),
1-3 (12, 69 m2),
1-4 (7,87 m2),
1-5 (4,57 m2),
1-6 (0,73 m2),
1-7 (7,31 m2),
1-8 (1,02 m2),
1-9 (4,02 m2),
1-10 (17, 91 m2),
kiekvienai iš šalių suformuojant savarankišką nekilnojamąjį daiktą.
2. nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys
neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą projektą ir ieškovų K. B. ir G.J. B. naudojimui skirti sklypo dalį,
kurios plotas 187 m2,
plane pažymėtą indeksu „1“ ir apibrėžtą taškais: 10, 11, 12, 18, 10; 9, 17, 19, 20, 21, 22, 7, 8, 9; atsakovų B. K. ir J. K. naudojimui skirti sklypo dalį, kurios plotas 196 m2, plane
pažymėtą indeksu „2“ ir apibrėžtą taškais: 9,
10, 18, 17, 9; 15, 14, 13, 1, 2, 23, 24, 15; 7, 22, 4, 5, 6, 7. Bendram ieškovų
K. B. ir G.J. B. ir atsakovų B. K. ir J. K. naudojimui
nustatyti 228 m2
ploto žemę, pažymėtą indeksu „3“, ir apibrėžtą taškais 12, 13, 14, 15, 16, 17,
18, 12; pažymėtą indeksu „4“ ir
apibrėžtą taškais 16, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 16; pažymėtą indeksu „5“, ir apibrėžtą taškais 24, 23, 2, 3, 4,
22, 21, 20, 19, 17, 16, 15, 24.
3. likusioje dalyje atsakovų priešieškinį atmesti.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovai ir
atsakovai yra gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys
neskelbtini), bendrasavininkai. Šalys nesutaria dėl naudojimosi gyvenamuoju
namu. Teismas nurodė, kad ginčai tarp bendraturčių gali būti sprendžiami dviem
būdais: atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatant naudojimosi
nekilnojamuoju daiktu tvarką. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti
atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, be to atidalijimui iš bendrosios
dalinės nuosavybės turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš naudojimosi
daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą. CK
4.80 str. 2 d. nustato, kad pagal bendraturčio ieškinį daiktas
padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Nuo pat gyvenamojo namo statybos pradžios abi šalys statė
ir plėtė savo gyvenamo namo dalis, siekė atskirumo, kiekviena šalis naudojasi
atskiru įėjimu į savo rūsį, gyvenamąją namo dalį bei garažą, kiekviena atskirai
turi įsirengusi namo apšildymo sistemą bei katilus. Teismas atmetė atsakovų
motyvus, kad negalimas gyvenamojo namo atidalinimas dėl
dujotiekio, elektros ir vandens atvadų. Elektros atvadas, du apsauginiai
komutaciniai aparatai, kurie tarnauja atskirų abonentų poreikiams, sumontuoti ant
gyvenamojo namo sienos, name yra du elektros abonentai. Dujų paskirstymo dėžutė
sumontuota ant gyvenamojo namo lauko sienos, dujų vamzdžiai su užsukimo įranga eina
kiekvienai iš šalių atskirai. Bendras vandens įvadas yra ieškovams
priklausančio rūsio patalpose R2-1, iš kurio vandens įvadai nueina kiekvienai
iš šalių atskirai, ir kiekviena šalis atskirai turi įsirengusi vandens užsukimo
kranu. Taigi atsakovams visiškai nereikalinga bendrai naudotis ieškovams
priklausančiomis patalpomis dėl dujotiekio, elektros ir vandens atvadų.
Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl dūmtraukio
valymo angos, kuri yra ieškovams priklausančiame rūsyje, teismas nustatė, kad pagal
projektą gyvenamojo namo apšildymas buvo suprojektuotas malkomis apkūrenamomis
krosnimis, tačiau abi šalys įsirengė savo namo dalies centrinio apšildymo
katilus. Teismas vertino, kad atsakovai, įrengdami namo apšildymo katilą savo
rūsio dalyje, turėjo būti apdairūs ir rūpestingi ir pasirūpinti kamino valymo
angos įsirengimu, be to atsakovai gali padaryti angą sienoje, kur yra kaminas,
kad per ją būtų galima valyti kaminą. Ieškovų pateiktas ginčo gyvenamojo namo patalpų
atidalinimo projektas labiausiai atitinka šalių interesus, nepadaro žalos
gyvenamojo namo paskirčiai, padeda išvengti galimų ginčų ateityje, visiškai atitinka nusistovėjusią ir pačių šalių statybos
metu sukurtą naudojimosi savo namo dalimi tvarką. Teismas nustatė, kad ieškovų
ir atsakovų faktiškai turimo gyvenamojo namo ploto skirtumas yra susidaręs dėl
kiekvienos iš šalių savarankiškai vykdomų papildomų statybų, todėl kompensacijos
priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Spręsdamas klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
nustatymo, pirmos instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams ir atsakovams
bendrosios dalinės
nuosavybės teise. Ieškovai pagal 2002-03-28 žemės pirkimo –
pardavimo sutartį įsigijo 287/611 dalis žemės sklypo, iš jų – 81 kv. m bendro
naudojimo, atsakovai – 324/611 dalis žemės sklypo, iš jų – 80 kv. m bendro naudojimo. Atsakovai prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką
pagal R. V. tyrinėjimų įmonės
parengtą naudojimosi žemės sklypu projektą. Teismas atmetė ieškovų teiginį, kad
naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta žemės sklypo plane, kuris yra
neatskiriama 2002-03-28 žemės pirkimo – pardavimo sutarties dalis. Žemės sklypo
planas nėra pasirašytas šalių, todėl nėra išreikšta ir suderinta šalių valia
dėl naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, tvarka
neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šis žemės sklypo planas nustato
tik šalių bendrai įsigyto žemės sklypo ribas, o ne jo naudojimosi tvarką. Šią
tvarką nustatyti būtina, siekiant užtikrinti priėjimą prie dviejų apsauginių
komutacinių aparatų, kurie yra ant ieškovams priklausančios gyvenamojo namo
lauko sienos ir aptarnauja atskirų abonentų (ieškovo ir atsakovo) poreikius. Pagal
RST 2008-06-04 raštą turi būti užtikrinta galimybė kiekvienam vartotojui
prieiti prie šių aparatų bet kuriuo paros metu. Ant ieškovams priklausančios
gyvenamojo namo lauko sienos yra dujų paskirstymo dėžutė, eina dujų vamzdžiai
su užsukimo įranga kiekvienai iš šalių atskirai. Dėl nesutarimų tarp šalių,
atsakovams kyla problemos dėl priėjimo prie savo namo dalies, siekiant atlikti
remonto darbus, langų valymo darbus. Teismas
įvertino, kad atsakovų pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo projekte
atsižvelgta į kiekvieno iš pastatų savininkų teisėtus interesus tinkamai
naudotis jiems priklausančiu žemės sklype esančiu turtu. Pagal
atsakovų pateiktą projektą šalims pagal 2002-03-28 pirkimo – pardavimo sutartį
tenkančios žemės sklypo dalys nesikeičia, keičiasi tik bendrai naudojamo žemės
sklypo dydis – 228 m2: ieškovams tenka 100 m2 bendro
naudojimo žemės, atsakovams tenka 128 m2, nes
atsakovų pateiktame projekte yra numatytas žemės sklypo bendro naudojimo plotas
– apėjimas apie namą, kuris užtikrins galimybę netrukdomai prižiūrėti savo
turtą, turėti laisvą priėjimą prie elektros bei dujų įrangos, kuri yra ant
ieškovų lauko sienos dalies.
Pirmos instancijos teismas
taip pat proporcingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde ieškovai
G.J. B. ir K. B., jų atstovas apeliacinės
instancijos teisme prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-27
sprendimo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų 800
Lt advokato atstovavimo išlaidų priteisimo, atsakovų priešieškinį atmesti ir
priteisti ieškovų bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, taip pat priteisti
bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei priimti į bylą naują
įrodymą - advokato G. B.
2009-11-26 prašymo Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos
rajono Žemėtvarkos skyriui ir šio skyriaus 2009-12-10 rašto Nr.17.2-201 su
Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2002-03-22 sutartimi ir priedu
-Žemės sklypo planu Ml:500 kopijas.
Ieškovai nurodė, kad nustatyti naudojimosi žemės
sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką nėra jokio pagrindo, nes
tvarka jau buvo nustatyta 2002-03-22 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo
sutartimi. Šios sutarties priede - Žemės sklypo plane Ml:500 pažymėta kiekvieno
bendraturčio naudojama žemės sklypo dalis: .G.J. B. atskirai
naudojama žemės sklypo dalis yra pažymėta indeksu 1 (plotas 206 kv.m.), J. K. - indeksu 2 (plotas 244 kv.m.), o bendrai naudojamo
žemės sklypo dalys plane pažymėtos indeksais 3 ir 4 (bendras plotas 161 kv.m.).
Šalys nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarką patvirtino pasirašydamos
Valstybinės žemės Pirkimo-pardavimo sutartį. Šios tvarkos buvo laikomasi iki
šiol ir nėra pagrindo ją keisti. Aplinkybė, kad priedas Žemės sklypo planas
Ml:500 nebuvo pasirašytas šalių, neturi teisinės reikšmės, nes Žemės sklypo
planas Ml:500 yra neatskiriama Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo
sutarties dalis (Sutarties 10 p.), todėl pasirašydamos šią sutartį, šalys
patvirtino ir šios sutarties priedus. Be to ieškovų atstovui advokatui G. B. pavyko gauti abiejų šalių pasirašytą 2002-03-22
Valstybinės žemės nuomos sutarties priedą - Žemės sklypo planą Ml:500, kurį
pateikė Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo
departamento Utenos rajono žemėtvarkos skyrius. Šios sutarties ieškovai
anksčiau negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, nes turėjo tik
nepasirašytą priedo Žemės sklypo plano Ml:500 egzempliorių. Šis įrodymas
patvirtina, kad šalys iš tiesų buvo susitarimu nustačiusios žemės sklypo
naudojimosi tvarką. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi įstatymo galią
šalims, ir jis gali būti pakeistas tik įstatyme ar susitarime numatytais
atvejais (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-07 nutartis c. b. Nr.
3K-3-563/2007). Šiuo atveju keisti teisėtą ir galiojantį susitarimą dėl žemės
naudojimo tvarkos, nustatytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo
2002-03-22 sutarti ir priedu, nėra jokio pagrindo, be to tokios galimybės
nenumato nei įstatymas, nei sutartis.
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad būtina nustatyti
žemės sklypo naudojimo tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, nes šalių valia
dėl naudojimosi tvarkos nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Įstatymai nenumato susitarimo šalims pareigos įregistruoti žemės sklypo
naudojimosi tvarką. Pagal CK 4.81 str. 2 d. susitarimo įregistravimas viešame
registre turi reikšmės tik vėlesniam daikto įgijėjui, todėl pagrindinė
naudojimo tvarkos įregistravimo paskirtis yra naudojimosi teisės išviešinimas,
o šalims susitarimas turi įstatymo galią net, jeigu nėra neįregistruotas.
Teismas žemės sklypo tvarkos nustatymo būtinumą taip pat grindė tuo, kad
gyvenamajame name yra sumontuoti du apsauginiai komutaciniai aparatai, dujų
paskirstymo dėžutė, eina dujų vamzdžiai su užsukimo įranga kiekvienai iš šalių,
atsakovams kyla problemų prieiti prie savo namo dalies. Ieškovų nuomone, šie
teismo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti Valstybinės žemės sklypo
pirkimo-pardavimo 2002-03-22 sutartimi (ir jos priedu) nustatytą žemės sklypo
naudojimosi tvarką. Atsakovas yra suteikiama galimybė prieiti tiek prie
apsauginių komutacinių aparatų, tiek prie dujų paskirstymo dėžutės ir dujų
įrangos, iki šiol dėl to tarp šalių jokių ginčų nekilo.
Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, kartu iš
esmės pakeitė 2002-03-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties
nuostatas, nes sutartimi G.J. B. įsigijo savo nuosavybėn
287 kv.m. žemės, iš kurių 81 kv.m. bendro naudojimo, o J. K. -
324 kv.m. žemės, iš kurių bendro naudojimo - 80 kv.m. Teismo sprendimu vietoj
bendro naudojimo žemės 161 kv.m., kuri įregistruota ir Nekilnojamojo turto
registre, nustatoma 228 kv.m. bendro naudojimo žemė, tuo pačiu sumažinant
asmeninio naudojimo žemę.
Kadangi atsakovų priešieškinis negalėjo būti
tenkinamas, todėl atsakovų naudai yra nepagrįstai priteistas bylinėjimosi
išlaidų atlyginimas ir turėtų būti priteista daugiau ieškovų patirtų
bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. J.
K. ir
B. K. prašė apeliacinį
skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-27 sprendimą palikti
nepakeistą bei priteisti visas atsakovų
bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai
nurodė, kad ieškovų
nurodytas žemės sklypo plane Ml:500
tiek ieškovai,
tiek atsakovai savo parašais patvirtino, jog sutinka su sklypo išorinėmis
ribomis, tačiau jis negali būti laikomas bendraturčių susitarimu dėl bendrosios
dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimosi tvarkos CK 4.75 str., 4.81
str. prasme. Tai patvirtina V.Į. Registrų centro Utenos filialo 2009-12-12
sprendimas Nr. (5.10/2090/02)S-1497 dėl juridinio fakto įregistravimo. 2002-03-22
Valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarties 10 p. nurodytas priedas - žemės
sklypo planas M1:500, kuris yra neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis,
tačiau ieškovo planas, pateiktas kartu su ieškiniu, ir planas, pateiktas kartu
su apeliaciniu skundu, yra du skirtingi dokumentai. Vienas iš jų patikrintas ir
patvirtintas atsakingų institucijų, kaip pažymėta pačiame plane, - 2002-02-27,
antrasis – 2002-03-04. Todėl kyla pagrįsta abejonė, kuriuo planu turėtų
vadovautis teismas ir šalys. Pagal planą nėra galimybės nustatyti konkrečių
naudojamų sklypo bendraturčių dalių, nes nėra pažymėti vidinių sklypų, kurie
pažymėti indeksais 4 ir 2, posūkių koordinačių taškai.
Nepagrįsti ieškovų teiginiai dėl 2002-03-22 Valstybines žemės
sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų pakeitimo teismo sprendimu.
2002-03-22 Valstybines žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi tiek ieškovai,
tiek atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 611 kv.m. bendro
ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai įgijo 287
kv.m. žemės sklypo, o atsakovai įgijo 324 kv.m. žemės sklypo, ir šios dalys CK
4.72 str. 1 d. ir 4.73 str. 2 d. prasme laikomos daline nuosavybe. Naudojimosi
tvarkos nustatymas jokiu būdu nepakeičia nuosavybės formos, o tik yra nustatoma
vidinė žemės sklypo naudojimosi tvarka, atsižvelgiant į kiekvieno iš
bendraturčių nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį.
Naudojimosi statiniais ir
žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkių nustatyta nebuvo. Būtinybę nustatyti
naudojimosi žemės sklypu tvarką lėmė tai, kad ant gyvenamojo namo sienos yra
sumontuoti du apsauginiai komutaciniai aparatai, kurie turi ne tik atjungimo,
bet ir apsauginę funkciją, todėl yra reikalinga galimybė prieiti kiekvienam vartotojui
bet kuriuo paros metu (RST 2008 06 04 d. raštas). Ant gyvenamojo namo
išorinės sienos yra sumontuotas vidutinio slėgio gamtinių dujų dujotiekis su
namų dujų slėgio reguliavimo įtaisu, prie kurio yra privalu užtikrinti laisvą
priėjimą. (AB Lietuvos dujų Panevėžio filialo Utenos skyriaus 2008-11-12
raštas). Atsakovams priklauso patalpos, esančios gyvenamojo namo pirmame
aukšte, prie kurių atsakovai turi turėti galimybę prieiti. Ieškovų teiginys,
jog tarp šalių niekuomet nekilo ginčo dėl naudojimosi bendru žemės sklypu
neatitinka tikrovės, nes ieškovai savavališkai užsitvėrę tvorą aptverdami
sklypo dalį, per kurią galima patekti prie minėtų inžinierinių įrenginių, bei atsakovams
priklausančios namo dalies. Teismui nenustačius siūlomos žemės sklypo
naudojimosi tvarkos butų be teisinio pagrindo varžomos tiek atsakovų, tiek ieškovų
teises. Be to teismas, spręsdamas naudojimosi tvarkos bendrosios dalinės
nuosavybės teise valdomų objektų klausimus, nėra saistomas vien tik tarp šalių
per tam tikrą laiką nusistovėjusią objekto naudojimo tvarka. Teismas, atsižvelgdamas
į naudojamo daikto paskirtį, racionalų jo naudojimą ar kitas aplinkybes, gali
nustatyti kitokią nei nusistovėjusi daikto naudojimo tvarką.
Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo
sprendimas skundžiamoje dalyje nustatyti
žemės sklypo naudojimo tvarką naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas atsakovų
priešieškinio reikalavimą atmesti. (CPK 326 str. 1 d. 2p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis
numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos
teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CK 4.75str.1d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės
objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai
yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustatoma teismine
tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų ieškinį
dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo padaręs išvadą, kad prie 2002-03-28
žemės pirkimo – pardavimo sutarties esantis Žemės sklypo planas M 1:500 (T.1,
b.l. 34, kuris yra neatskiriama dalis pirkimo-pardavimo sutarties dalis, nėra šalių
pasirašytas, nustatyta tvarka neįregistruota Nekilnojamojo turto registre,
todėl teismas padarė išvadą, kad minimas planas nustato tik šalių bendrai
įsigyto žemės sklypo ribas, o ne jo naudojimosi tvarką. Tai konstatavęs teismas
tenkino priešieškinį ir nustatė šalims priklausančio žemės sklypo naudojimosi
tvarką pagal atsakovų užsakymu R.
V. tyrinėjimų
įmonės parengtą Žemės sklypo planą M 1:200 (T.1, b.l.91). Su tokia pirmosios
instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima, kadangi apeliantai kartu su apeliaciniu
skundu pateikė pirmosios instancijos teismo sprendime minimos 2002-03-22 žemės
pirkimo – pardavimo sutarties Žemės sklypo planą M 1:500 kurį pasirašė G. J. B. ir J. K. bei 2001-07-03
Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, pasirašytą G. J. B. ir J.
K. (T.2,
b.l. 118, 119). Pateiktame plane realiai nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, nes
šalys susitarė, kad atskirai G.J. B. naudosi 206 kv.m., o J. K. 244 kv.m. žemės plotą, o bendram bendraturčių naudojimui
paskirta 7 kv. m. plotas (indeksas 3). Dėl
papildomai pateikto įrodymo apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas
padaryti išvadą, kad nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos šalys
tarpusavio susitarimu jau yra nusistačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarką ir
tai įrodo Žemės sklypo planas M 1:500, patvirtintas 2002-02-27 žemėtvarkos
vedėjos pavaduotojos G.
P. (T.2,
b.l. 119). Kadangi bylos šalys rašytiniu susitarimu yra nustačiusios
naudojimosi jiems priklausančios namų valdos žemės sklypu tvarką, pirmosios
instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti atsakovų K. priešieškinį ir
nustatyti naudojimosi
žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką
pagal atsakovų užsakymu R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą
projektą (CK 4.75str.1d.), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo
sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.). Aptartais
motyvais naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl
naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir šioje dalyje atsakovų
priešieškinio reikalavimas atmestinas.
Atsakovų motyvas, kad nustačius namų
valdos žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal apeliantų prašymą, atsakovai
neteks galimybės iš lauko prieiti prie jiems pirmame aukšte priklausančių
patalpų lauko sienų, langų, juos nuvalyti, pataisyti, o taip pat prie
inžinerinių įrenginių yra iš dalies pagrįstas, nes iš atsakovų pateiktos fotonuotraukos
(T.2, b.l.132) nustatyta, kad jau yra įrengti pakabinama spyna užrakinami
varteliai ginčo sklype, tarp Žemės sklypo plano Koordinačių žiniaraštyje
pažymėtų taškų Nr. 16 ir Nr.17, pro kuriuos patenkama prie dujų įvado,
atsakovams priskirtų patalpų lauko sienų ir langų. Atsakovams paaiškintina jų
teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo ieškovų netrukdyti arba nustatyti
servitutą (CK 4.111str.), sudarant galimybę atsakovams patekti prie jiems
priklausančių pastato inžinerinių įrenginių ar pastato dalių priežiūros.
Nurodytas atsakovų motyvas tik patvirtina šalių konfliktiškus tarpusavio santykius,
todėl pačių šalių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (T.2, b.l. 119, kurioje bendram naudojimui priskirta tik 7 kv.m., atitinka šalių
interesus ir sudaro galimybę šalims nekonfliktuoti.
Absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų
nenustatyta.
Patenkinus ieškovų
apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 98str. iš atsakovų turi būti priteistos
ieškovų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Apeliantų atstovas pateikė
PVM sąskaitą faktūrą ir AB SEB bankas Mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina K. B. sumokėjus 2 299,00 Lt advokato G. B. kontorai
(T.2, b.l.135, 136). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne visos
faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti
pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir
nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka
pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies
išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir
atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose
Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio
nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Teismas, įvertinęs ieškovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, susidariusį
šalyje ekonominį nuosmukį, pripažįsta pagrįstomis 1 000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti sumą,
todėl tokią sumą priteisia ir atsakovų ieškovei K. B..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
n
u t a r ė :
1. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d.
sprendimą panaikinti dalyje, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys
neskelbtini), tvarka pagal atsakovų G. J. K. ir B. K. pateiktą R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą
projektą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atmesti atsakovų J. K. ir B. K. priešieškinio
reikalavimą, nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini),
tvarką pagal R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą
projektą.
2. Priteisti iš J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500
Lt bei iš B. K. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) 500,00 Lt K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos turėtų išlaidų advokato pagalbai
apmokėti.
3. Priteisti
iš J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,00
Lt bei iš B. K. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) 3,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
teisėjai Margarita
Dzelzienė
Laimantas Misiūnas
Laimutė
Sankauskaitė