Civilinė byla Nr. e2A-465-871/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21106-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.2.2.3.1.8.; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Kazlauskienės ir Lino Zinkevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. S. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. S. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Aisetas“ dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš klubo narių sąrašo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija  

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas H. S. (toliau – ir ieškovas) paduotu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu  atsakovo medžiotojų klubo „Aisetas“ (toliau – ir atsakovas, medžiotojų klubas, klubas) 2024 m. liepos 20 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl jo pašalinimo iš klubo narių ir priteisti jam iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidu atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       Paaiškino, kad 2024 m. birželio 20 d. elektroniniu paštu buvo informuotas apie šaukiamą 2024 m. liepos 20 d. visuotinį klubo narių susirinkimą, kurio pirmasis darbotvarkės klausimas – jo elgesio ir narystės medžiotojų klube klausimo svarstymas. Po 2024 m. liepos 20 d. įvykusio visuotinio medžiotojų klubo narių susirinkimo, klubo pirmininkas 2024 m. liepos 22 d. jam elektroniniu paštu atsiuntė pranešimą dėl įvykusio visuotinio susirinkimo ir jo protokolo išrašą, kuriame rašoma, kad nutarta jį pašalinti iš klubo.

1.2.       Pažymėjo, kad iš 2023 m. lapkričio mėn. elektroninio susirašinėjimo matosi, kad toną jo neteisėtam pašalinimui iš asociacijos narių uždavė klubo pirmininkas, o dalis klubo narių jau tada, nelaukdami jokių susirinkimų, aktyviai pritarė jo pašalinimui už tai, kad atskirai gyvenantis ir savarankiškai (duomenys neskelbtini) ūkininkaujantis jo tėvas 2023 metų rudenį įstatymų nustatyta tvarka pasiskundė aplinkosaugos institucijoms dėl medžiotojų klubui priskirtuose medžioklės plotuose gyvenančių laukinių žvėrių padarytos žalos ūkininko pasėliams.

1.3.       Nurodė, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir Asociacijų įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, jog asociacijos įstatuose (kiek tai aktualu šiai bylai) privalo būti nurodyta „[...] narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos, [...] narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir sąlygų nustatymo ir keitimo tvarka“, o aiškiai atribojant teisės normos 7 ir 8 punktų turinį, 8 punktas reikalauja asociacijos įstatuose privalomai nurodyti visuotinio narių susirinkimo kompetenciją, sušaukimo tvarką, sprendimų priėmimo tvarką. Atsakovo 1996 m. redakcijos įstatų 5.3 papunktyje lakoniškai apibrėžta visuotinio susirinkimo kompetencija (ką turi teisę daryti susirinkimas) formaliai tenkina Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus. Įstatų 5.4 papunkčiu klubo tarybai pavesta nekonkreti, todėl taisytina, visuotinių susirinkimų sušaukimo tvarka tik labai formaliai ir atlaidžiai vertinant neprieštarauja Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimams. Įstatų 5.1 papunktis dėl klubo narių visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos (susirinkimo kvorumo ir balsų skaičiaus reikalavimai) įstatymui bent formaliai irgi neprieštarauja. Betgi Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas imperatyviai reikalauja įstatuose nurodyti pašalinimo iš asociacijos tvarką ir sąlygas bei pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir sąlygų nustatymo ir keitimo tvarką. Jeigu pašalinimo iš narių tvarka (procedūra) atsakovo įstatų 5.1 papunktyje yra numatyta visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančios paprastos daugumos 2/3 dalyvaujančių balsų priimamu sprendimu, tai niekur atsakovo įstatuose nėra nurodyta įstatymo reikalaujamos pašalinimo iš narių sąlygos (kokiu pagrindu, už kokius pažeidimus), ir niekur nenumatyta pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir sąlygų nustatymo ir keitimo tvarka. Nebent laikytume, kad įstatymo expressis verbis imperatyvus reikalavimas yra vykdomas atsakovo įstatų pernelyg lakoniškame 5.3 papunktyje, nustatančiame visuotinio susirinkimo kompetenciją.

1.4.       Pažymėjo, kad medžiotojų klubo 2024 m. liepos 20 d. visuotinio susirinkimo priimtas sprendimas dėl jo pašalinimo iš klubo narių pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms (ieškinyje išvardinti atsakovo įstatų prieštaravimai imperatyvioms Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio teisės normoms), dėl prieštaravimo juridinio asmens steigimo dokumentams (atsakovo įstatai nenumato pašalinimo už, savaime suprantama, pilnamečių klubo narių tėvų veiksmus ar neveikimą), dėl prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams.

2.       Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Paaiškino, kad medžiotojų klubo įstatai buvo registruoti 1996 m. spalio 28 d. (toliau – ir įstatai) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantys iki šiol, jie neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymui, nei kitiems medžioklę reglamentuojantiems poįstatyminiams teisės aktams, nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui.

2.2.       Nurodė, kad dar 2024 m. birželio 16 d. buvo surašytas klubo tarybos susirinkimo protokolas, kuriame buvo nuspręsta skelbti visuotinį medžiotojų klubo susirinkimą 2024 m. liepos 20 d. Susirinkimo metu buvo paskelbti klubo narių pranešimai dėl medžiotojo H. S. elgesio ir narystės klube svarstymo, po ko susirinkimo pirmininkas visiems dalyvaujantiems klubo nariams pasiūlė atviru balsavimu balsuoti dėl H. S. pašalinimo iš klubo. Atviru balsavimu buvo nubalsuota už H. S. pašalinimą iš medžiotojų klubo, už balsavus 23 nariams bei prieš balsavus tik pačiam H. S., iš 24 balsavimo teisę turinčių žmonių. Medžiotojų klubo visuotinio susirinkimo metu buvo pripažinta, kad ieškovas pažeidė medžioklės kultūros, etikos normas, veikė priešingai klubo interesams, nesilaikė klubo nario pareigų, t. y. ginti klubo interesus visose sferose, priešingai – savo aktyviais veiksmais kėlė grėsmę medžiotojų klubui. Visiškai akivaizdu, kad toks ieškovo elgesys medžiotojų klubo ir jo narių atžvilgiu yra nepagarbus, nepritariantis medžiotojų klubo veiklai, neginantis klubo interesų, kaip yra numatyta įstatų 4.7 papunktyje, o kenkiantis klubo interesams visose sferose. Ieškovo daromi pažeidimai buvo nuolat aptariami ir dažnu atveju fiksuojami. Dar 2022 m. birželio 4 d. vykusiame klubo susirinkime po klubo pirmininko išreikšto nepasitenkinimo dėl klubo įstatų laikymosi pažeidimų H. S. buvo pareikšta pastaba dėl neetiško bendravimo su kitais klubo nariais. Po H. S. pasisakymo ir diskusijos, pirmininkas pareiškė, kad ateityje toks pasikartojantis elgesys bus netoleruojamas, pastabą gavęs H. S. buvo supažindintas su klubo įstatais ir konkrečiai 4.7 ir 3.4 papunkčiais. Gavęs oficialią pastabą H. S. tik keletą mėnesių buvo ramesnis, tačiau vėliau pradėjo įžūlėti, elgesys darėsi vis agresyvesnis klubo ir klubo narių atžvilgiu, prasidėjo sekimai, filmavimai. Ieškovas kovojo su tik jam pačiam matomais priešais, kuriais tapo visi medžiotojų klubo nariai. Akivaizdu, kad medžiotojų klubo nariai, esant ir/ar būnant tokio žmogaus aplinkoje, jautėsi nesaugūs, įtampoje, baimėje.

2.3.       2023 m. lapkričio 17 d., teisėtai medžiojant medžiotojų klubo medžiotojams, ieškovas buvo iškvietęs gyvosios gamtos apsaugos pareigūnus. Deja ieškovo skundas nepasitvirtino, tačiau sąmoningai, būdamas klubo nariu, H. S. sutrikdė medžioklės eigą ir taip pasielgdamas pažeidė įstatų 4.2 ir 3.1 papunkčius, nes jis, kaip klubo narys, nepritaria klubo veiklai, dėl to, kad kažkas galbūt yra negerai klubo veikloje, jis nepateikė klubui nei pastabų, nei pasiūlymų. Tęsiant, 2023 m. gruodžio 11 d. klubo narys H. S. iškvietė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamento darbuotojus dėl neplaninio atliekų duobių patikrinimo, vietoj to, kad pats imtųsi iniciatyvos ir/ar informuotų klubo tarybą dėl trūkumų šalinimo ir/ar pateiktų klubo tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl veiklos gerinimo, taip pasielgdamas jis vėl pažeidė klubo įstatų 4.2 ir 4.7 papunkčių reikalavimus privalomus vykdyti kiekvienam klubo nariui, tame tarpe ir jam.

3.       Ieškovas 2025 m. vasario 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad:

3.1.       Laikantis teismų praktikos išaiškinimų, ne ieškovas privalo įrodinėti savo nekaltumą dėl jam dirbtinai primetamų kaltinimų nebūtais pažeidimais, t. y. kaltinimą nevykdymu klubo įstatų reikalavimų, o būtent atsakovas privalo įrodyti implikuojamų ieškovo pažeidimų materialinį aspektą ir pašalinimo iš asociacijos narių procedūros teisėtumą: kokiu teisėtu pagrindu klubas jau nuo 2023 m. lapkričio 20 d. atjungė ieškovą nuo klubo „Viber“ grupės, apribodamas jo teisę žinoti apie klubo veiklą ir rengiamas medžiokles?; kokiu teisėtu pagrindu klubo vadovas praignoravo klubo nario, atjungto nuo narių susižinojimo „Viber“ grupėje, 2024 m. gegužės 2 ir 17 dienų elektroninio pašto paklausimus?; kada ir kokius tyrimus, užtikrindamas ieškovui teisę gintis, atsakovas atliko dėl tariamų ieškovo netgi praeities 2021–2022 metų pažeidimų?; kokiais leistinais, patikimais ir nenuginčijamais įrodymais remdamasis atsakovas nustatė pažeidimus buvus ir kada informavo ieškovą apie ketinimą jam taikyti sunkiausią galimą sankciją – pašalinimą iš klubo narių?; kada ir kaip atsakovas informavo ieškovą apie teisę medžioti suvaržantį 2024 m. birželio 16 d. klubo tarybos posėdžio sprendimą ir kokiu materialiniu teisiniu pagrindu tas uždraudimas rėmėsi?; kada ir kokiu būdu, prieš 2024 m. birželio 16 d. apribodama ieškovo teisę medžioti, klubo taryba pareikalavo bent kokio H. S. pasiaiškinimo ar perspėjo jį apie būsimą uždraudimą jam daugiau kaip pusantro mėnesio medžioti iki 2024 m. liepos 20 d. susirinkimo sprendimo?; kada, kas ir kokiu pagrindu leido klubo vadovui 2024 m. birželio 16 d. klubo tarybos sprendimą dėl šaukiamo susirinkimo darbotvarkės klausimo – ieškovo elgesio svarstymo 2024 m. liepos 20 d. visuotiniame susirinkime – pakeisti/išplėsti į susirinkimo darbotvarkės klausimą dėl ieškovo narystės (de facto jau nuo 2023 m. lapkričio 7 d. vykdomo neteisėto pašalinimo tik įforminimo). 

3.2.       Pažymėjo, kad ieškiniu prašomame pripažinti negaliojančiu 2024 m. liepos 20 d. visuotinio narių susirinkimo vien jau procedūriškai neteisėtame sprendime iš viso nenurodyta, kokioms atsakovo įstatuose numatytoms pašalinimo sąlygoms esant klubo narys šalinamas iš asociacijos. 

3.3.       Nurodė, kad jis yra klubo narys, principingai nesitaikstęs su klubo veiklos pažeidimais rengiant medžiokles ar jas vykdant, ir nuolat reikalavęs klubo veiklos skaidrumo, finansinės drausmės laikymosi ir klubo narių lygiateisiškumo. Klubui priskirtuose medžioklės plotuose gyvenančių žvėrių ne vienąkart padaryta žala prie miško esantiems ieškovo tėvo ūkininko S. S. pasėliams/derliui tarp klubo narių nebuvo jokia paslaptis. Tik visiškai priešingai, negu atsakovas bando įrodinėti apie ieškovo skatinimą tėvą skųstis, ūkininkas ne kartą dėl jam žvėrių daromos žalos įstatymų nustatyta tvarka į aplinkosaugos institucijas nesikreipdavo tik įtikintas sūnaus prašymų.

3.4.       Paaiškino, kad nors klubo įstatuose ar kitur nėra raštu užfiksuota, tačiau per pastaruosius keletą metų susiformavo žodinis klubo narių susitarimas (veiklos taisyklė), kad klubo „Viber“ grupė yra narių susižinojimo visais svarbiausiais klubo veiklos bendrais klausimais forumas, įskaitant pranešimus apie konkrečių rengiamų medžioklių datas ir vietas. 2023 m. lapkričio 7 d., iš karto po savivaldybės komisijos akto Nr. MG-21 surašymo, klubo vadovas S. J. narių kolektyvui „Viber“ susižinojimo grupėje faktiškai pradeda kvestionuoti ieškovo teisę būti klubo nariu dėl to, kad tirdama ieškovo tėvo skundą tą dieną atvykusi komisija vietoje tikrino kiek ir kokios žalos padaryta žvėrių, greta gyvenančių klubo medžioklės plotuose, ieškovo tėvo ūkiui. Nors komisija žalos padarymo ieškovo tėvo ūkiui net ir nenustatė. Tokiam klubo vadovo išankstiniu manymu „nevertam būti tarp mūsų“ klubo nariui ieškovui po šios  „Viber“ diskusijos daugiau niekas nepranešė apie ketinamas vykdyti medžiokles. 2023 m. lapkričio 17 d. vėlų penktadienio vakarą netoli savo namų išgirdęs šūvį, nors pranešimų klubo „Viber“ grupėje apie jokią tai dienai planuotą medžioklę nebuvo, įtaręs galimą gal pašalinių asmenų brakonieriavimą, ieškovas paskambino bendrosios pagalbos numeriu 112. Labai tikėtinai medžiojo atsakovo klubo nariai. Medžiojo pažeisdami klubo žodinį susitarimą/taisyklę dėl paskelbimo iš anksto apie planuojamas medžiokles klubo „Viber“ grupėje. Kitą dieną, po mįslingo vėlaus vakaro medžioklės įvykio, kai aplinkosaugininkų tyrimas tik dėl jų klaidos (vėlavimo ir nepasiimto termometro) per stebuklą nenuvedė prie klubo narių, ieškovo kol kas tik „Viber“ forume „pašalintojai“, akivaizdžiai siekdami nepagrįsto medžioklinių ginklų atėmimo iš ieškovo, surašė bjaurią insinuaciją dėl tariamai pašlijusios ieškovo psichikos – prašymą Utenos policijai dėl pakartotinio H. S. sveikatos patikrinimo. Ir 2023 m. lapkričio 20 dieną visiškai užblokavo klubo narį „Viber“ grupėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmas pagrindas, kuriuo remiantis ginčijamas priimtas sprendimas (nurodytas ieškinio faktiniame pagrinde, rašytiniuose paaiškinimuose bei išsakytas teikiant žodinius paaiškinimus) – procedūriniai pažeidimai, pasireiškę pačio ginčijamo sprendimo turinio ydingumu, juridinio asmens dokumentų ieškovui nepateikimu, ieškovo netinkamu informavimu apie numatomą priimti sprendimą, netinkama susirinkimo sušaukimo eiga, netinkama susirinkimo vedimo eiga. Ieškovas kaip procedūrinius pažeidimus vardina ir atsakovo tarybos susirinkimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus. Antras pagrindas (nurodytas ieškinio faktiniame pagrinde) – prieštaravimas asociacijos įstatams, nes juose nenumatyta galimybė pašalinti klubo narį už jo giminaičio elgesį. Trečias pagrindas (nurodytas ieškinio faktiniame pagrinde) – prieštaravimas imperatyvioms normoms, kuris pasireiškė tuo, kad asociacijos įstatai prieštaravo imperatyvioms nuostatoms, įtvirtintoms Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Ketvirtas pagrindas – prieštaravimas protingumo ir sąžiningumo principams, nei ieškinio faktiniame pagrinde, nei žodinių paaiškinimų metu neįvardinant kuo konkrečiai šis prieštaravimas pasireiškė. Įvertinęs ieškovo žodinius ir rašytinius paaiškinimus, nusprendė, kad ieškovas sprendimo priėmimo procedūrinius pažeidimus, sprendimo turinio abstraktumą ir sprendimu sukeltas neproporcingai sunkias pasekmes laikė minėtų principų pažeidimu.

6.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl procedūrinių pažeidimų nurodė, kad:

6.1.       Ieškovas kaip vieną iš procedūrinių pažeidimų nurodo ginčijamo sprendimo turinio ydingumą, teigiant, kad jame netinkamai nurodoma formuluotė, jog ieškovas pašalinamas iš klubo, o ne iš klubo narių. Pažymėjo, kad vertindamas šį ieškovo teiginį, nustatė, kad ginčijamo sprendimo formuluotė, nepaisant jo turinio struktūros, yra aiški ir suprantama – nuspręsta ieškovą pašalinti iš klubo narių sąrašo. Aplinkybė, kad sprendimo turinyje nėra žodžių „narystės panaikinimas“ ar „pašalinimas iš narių sąrašo“ nekeičia sprendimo turinio esmės ir juo sukurtų teisinių pasekmių, kurias ieškovas, turėdamas elementarias lietuvių kalbos žinias ir būdamas vidutinio amžiaus, aiškiai suprato ir įvardino ieškinyje, ginčydamas sprendimą.

6.2.       Ieškovas kaip antrą procedūrinį pažeidimą įvardina faktą, kad atsakovas netenkino ieškovo 2024 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku pateikto prašymo per 5 dienas pateikti dokumentus: klubo narių sąrašą, kurie moka kandidato mokestį; pažymą nuo kada asmenys, mokantys kandidato mokestį, yra kandidatai į klubo narius; klubo įstatų kopiją; paskutinių 5 metų susirinkimų protokolų kopijas. Elektroniniame laiške ieškovas pareiškė, kad dokumentai turi būti pateikti popieriniai, o ne elektroniniu paštu, ir nurodė pašto adresą. Įvertinęs šio prašymo turinį, konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių prielaidų ir jas patvirtinančių įrodymų, kaip šių dokumentų nepateikimas sutrukdė ieškovui dalyvauti susirinkime, suvokti jo atžvilgiu priimamo ginčijamo sprendimo priežastis bei sukeliamas pasekmes. Ieškovas apskritai neįvardino kokią jo teisę pažeidė ar/ir kokias neigiamas pasekmes sukūrė tokių dokumentų kaip susirinkimo protokolų nepateikimas ar kandidatų į atsakovo narius sąrašo ir jo sumokėto mokesčio nepateikimas. Sutiko su ieškovo pozicija, kad jis turėjo teisę būti supažindintas su įstatų turiniu iki susirinkimo pradžios likus protingam terminui. Tačiau ieškovas nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl atsakovas, ieškovo reikalavimu, privalėjo jam įstatus bei kitus dokumentus pateikti popierinius, kai pats ieškovas į atsakovą kreipėsi ir prašymą pateikė elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad atsakovo įstatuose nebuvo numatyta pareiga atsakovo dokumentus savo nariams teikti išimtinai popierine forma. Be to, pats ieškovas pripažino susirinkimo metu gavęs galimybę susipažinti su atsakovo įstatais ir juos nufotografavęs, pateikė kartu su ieškiniu. Pažymėjo ir tai, kad ieškovui dar 2022 m. birželio 4 d. atsakovo narių susirinkime buvo pareikšta pastaba dėl netinkamo atsakovo įstatų laikymosi; šiame susirinkime dalyvavo ir ieškovas, tačiau ieškovas nekėlė klausimo, kad jis nėra tinkamai supažindintas su atsakovo įstatais ir nesuvokia kokio jų punkto nesilaikė. Vertindamas šio procedūrinio pažeidimo esmingumą, konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su atsakovo įstatų popieriniu variantu iki atsakovo ginčijamo sprendimo priėmimo likus mažiau kaip savaitei, nėra laikytina pakankama siekiant panaikinti ginčijamą sprendimą, dėl keturių priežasčių. Pirma, pats ieškovas nepagrindė savo reikalavimo gauti įstatus popierine forma būtinumo. Antra, ieškovas su įstatais buvo supažindintas susirinkimo metu. Trečia, pats ieškovas susirinkimo metu nekėlė jokio reikalavimo, kad įstatų nesupranta ir jam reikia papildomo laiko susipažinti su jų turiniu. Ketvirta, patys įstatai yra elementaraus turinio ir tik kelių lapų apimties, kuriuose aiškiai įvardinta nario pašalinimo tvarka ir sąlyga.

6.3.       Ieškovas ir jo atstovas kaip trečią procedūrinį pažeidimą įvardina ir tai, kad apie visuotinio narių susirinkimą jis buvo netinkamai informuotas, tai yra jam nebuvo įteiktas pranešimas raštu/pasirašytinai. Nurodė, kad iš paties ieškovo pateikto ieškinio priedo matyti, kad ieškovui apie visuotinį atsakovo narių susirinkimą, vyksiantį 2024 m. liepos 20 d., buvo pranešta 2024 m. birželio 20 d. 18 val. 43 min. elektroniniu paštu. Taigi, pats ieškovas pateikė įrodymus, kad apie visuotinį susirinkimą, įskaitant ir jame numatomą svarstyti ieškovo narystės klube klausimą, ieškovas buvo informuotas. Atsakovo įstatuose nėra įtvirtintas reikalavimas kokia forma turi būti pranešama klubo nariams apie visuotinio susirinkimo šaukimą. Be to, pats ieškovas kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu dėl dokumentų pateikimo ir savo elgesyje nematė pažeidimo. Darė išvadą, kad ieškovo informavimas apie būsimą susirinkimą ir jame ketinamą svarstyti ieškovo narystės klausimą elektroniniu paštu yra tinkamas ieškovo informavimo būdas. 

6.4.       Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu kaip ketvirtą procedūrinį pažeidimą bandė įrodyti keldami klausimus, susijusius su netinkamu paties susirinkimo vedimu, protokolo rašymu kompiuterio pagalba, pranešimų apie ieškovo elgesį pagarsinimu. Atkreipė dėmesį, kad medžiotojų klubo nariai nėra profesionalūs teisininkai; medžiotojų klubo tikslas – leisti laisvalaikį, todėl ir susirinkimų vedimas/eiga vyksta pagal laisvesnio pobūdžio taisykles. Vien ta aplinkybė, kad posėdžio metu vyksta šurmulys, diskusija, nariai duoda patarimus vienas kitam dėl posėdžio eigos ar protokolo pildymo, tariasi kokį klausimą pirmiau svarstyti ar kaip jį įforminti, nereiškia, kad buvo pažeistos ieškovo teisės. Pažymėjo, kad iš ieškovo pateikto susirinkimo vaizdo įrašo mato, kad niekas netrukdė ieškovui fiksuoti susirinkimo eigos; niekas nedraudė ieškovui pasisakyti prieš priimant ginčijamą sprendimą; balsavimas vyko atvirai; niekas ieškovo neįžeidinėjo; klubo pirmininkas S. J. niekam nedarė spaudimo dėl balsavimo. Aplinkybė, jog susirinkimas vyko struktūrizuočiau nei įprastai ar kad protokolas buvo spausdinamas kompiuteriu, kas buvo neįprasta, nereiškia, kad klubo nariai buvo nusiteikę prieš ieškovą. Atsakovo pirmininkas ir kiti nariai lygiai taip pat kaip ir ieškovas (kuris fiksavo susirinkimo eigą) stengėsi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad ginčijamas sprendimas būtų priimtas nepažeidžiant procedūrų ir/ar ieškovo teisių. Kitaip tariant, klubo nariai suvokė ginčijamo sprendimo turinio ir pasekmių svarbą ir stengėsi elgtis atsakingai. Įvertinęs šios bylos faktinę situaciją, darė išvadą, kad ieškovo ir jo atstovo iškeltos prielaidos dėl netinkamo susirinkimo vedimo/eigos/protokolo pildymo, nėra laikytinos procedūriniais pažeidimais. 

6.5.       Ieškovas (rašytiniuose ir žodiniuose paaiškinimuose) kelia prielaidas ir dėl atsakovo tarybos susirinkimo, kuriame buvo nuspręsta šaukti visuotinį susirinkimą ir jame svarstyti ieškovo elgesį, neteisėtumo; taip pat dėl atsakovo pirmininko šališkumo, pranešant ieškovui, jog susirinkime ne tik bus svarstomas ieškovo elgesys, bet ir bus svarstoma dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių sąrašo. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja visuotinio susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu, nusprendė, kad atsakovo tarybos susirinkimo metu (jei ir buvo padaryti kokie nors) procedūriniai pažeidimai nėra susiję su ginčo dalyku. Dėl šios priežasties neanalizuoja atsakovo tarybos susirinkimo galimų procedūrinių pažeidimų kaip neįtakojančių ginčijamo sprendimo teisėtumo. Taip pat pažymėjo, kad vien skirtingos sakinių gramatinės formuluotės ar vien tekstų skirtumai sprendimuose/pranešimuose/protokoluose nekeičia pačios transliuojamos žinios esmės ir prasmės. Kitaip tariant, atsakovo taryba, priėmusi sprendimą teikti susirinkimui svarstyti ieškovo elgesį, ir atsakovo pirmininkas, pranešdamas ieškovui, kad susirinkime bus svarstomas jo elgesys ir pašalinimo iš klubo narių klausimas, siuntė ieškovui tą pačią aiškią žinutę – visuotiniame susirinkime numatomą balsavimą dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių sąrašo dėl jo netinkamo elgesio. Be to, kaip girdėti iš ieškovo komentarų susirinkimo metu, ieškovas nuo pat pradžių suprato, kad bus balsuojama dėl jo pašalinimo iš klubo narių sąrašo. 

7.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kaip prieštaraujančio įstatams, nurodė, kad ieškovas iškėlė prielaidą, jog jo pašalinimas ginčijamu sprendimu iš klubo narių sąrašo dėl ieškovo tėvo elgesio prieštarauja įstatams. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, visuotinio narių susirinkimo protokolą, susirinkimo garso įrašą, atsakovo pirmininko ir kito nario žodinius paaiškinimus, darė išvadą, kad (priešingai nei teigia ieškovas) ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus paties ieškovo, o ne jo tėvo elgesį.

8.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl asociacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kaip prieštaraujančio imperatyvioms nuostatoms, nurodė, kad ieškovas iškėlė prielaidą, jog ginčijamo sprendimo prieštaravimas imperatyvioms normoms pasireiškia tuo, kad asociacijos įstatai prieštarauja Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktui, tai yra įstatuose nėra numatytos pašalinimo iš narių sąlygos ir nėra numatyta pašalinimo iš narių tvarkos ir sąlygų nustatymo ir keitimo tvarka. Nurodė, kad susipažinęs su Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų teisės normų turinių, daro išvadą, kad įstatymo leidėjas imperatyviai įpareigojo asociaciją savo įstatuose numatyti narių pašalinimo iš asociacijos tvarką ir sąlygas; taip pat tvarkos ir sąlygų nustatymo ir keitimo tvarką. Įstatymo leidėjas taip pat pažymėjo, kad įstatuose gali būti nurodyta kitokia narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos, jų nustatymo ir keitimo tvarka nei nurodyta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje. Susipažinęs su atsakovo įstatų turiniu, nustatė, kad įstatų 3.4 papunktyje įtvirtinta asociacijos nario pašalinimo sąlyga – įstatų nesilaikymas; įstatų 5.1 ir 5.3 papunkčiuose įtvirtinta sprendimų priėmimo (įskaitant ir dėl asociacijos nario pašalinimo) tvarka – visuotiniame narių susirinkime, kuris laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja narių dauguma, priimant sprendimą, kuris laikomas teisėtu, kai už pašalinimą balsavo daugiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių klubo narių. Be to, vadovaujantis įstatų 5.3 papunkčiu, būtent visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskiriama teisė keisti įstatus, kuriuose įtvirtinta asociacijos nario pašalinimo tvarka ir sąlygos. Vadinasi, įstatų 5.3 papunktyje yra įtvirtinta ir asociacijos nario pašalinimo sąlygų ir tvarkos keitimo/nustatymo tvarka. Įvertinęs atsakovo įstatus Asociacijų įstatymo imperatyvių teisės normų kontekste, konstatavo, kad atsakovo įstatuose (priešingai nei teigia ieškovas), yra įtvirtintos tiek asociacijos nario pašalinimo sąlygos (įstatų nesilaikymas), tiek sąlygų ir nario pašalinimo tvarkos keitimo/nustatymo tvarka (visuotiniame narių susirinkime atitinkama dauguma priimant dėl to sprendimą), kas formaliai atitinka Asociacijų įstatymo imperatyvias nuostatas. Taigi, nusprendė kad teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl įstatų dalies (reglamentuojančios asociacijos nario pašalinimo sąlygas ir sąlygų bei pašalinimo tvarkos keitimo/nustatymo tvarką) pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, nesant akivaizdaus prieštaravimo imperatyvioms Asociacijų įstatymo normoms, nėra teisinių prielaidų. Tuo tarpu norint vertinti ieškovo išsakytus argumentus, ar įstatuose įtvirtinta asociacijos nario pašalinimo sąlyga, jos ir pašalinimo tvarkos keitimo tvarka nėra per daug abstrakti, neaiški, nepakankamai suprantama ir pan., reikia rinkti ir tirti papildomus įrodymus; suteikti galimybę kitai šaliai nuo tokio reikalavimo gintis; tokia proceso eiga galima tik esant pareikštam atskiram ieškinio reikalavimui dėl minėtos įstatų dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, ko nagrinėjamu atveju ieškovas nepadarė. 

9.       Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl asociacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kaip prieštaraujančio protingumo ir sąžiningumo principams nurodė, kad ieškovas kaip dar vieną asociacijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindą įrodinėjo ir jo prieštaravimą protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Nurodė, kad ieškovui elektroniniu laišku 2024 m. birželio 20 d., tai yra likus vienam mėnesiui iki 2024 m. liepos 20 d. visuotinio asociacijos narių susirinkimo, buvo pranešta, kad visuotiniame susirinkime bus svarstomas tiek ieškovo elgesys, tiek jo narystės klausimas. Nors ieškovas žodinių paaiškinimų metu kėlė klausimą, kad jis nepadėjo parašo ant elektroninio laiško, ieškovas neneigė jį gavęs. Be to, paties ieškovo siųstas elektroninis laiškas 2024 m. liepos 11 d. atsakovo pirmininkui S. J. savo turiniu patvirtina, kad ieškovas suprato, kad visuotiniame susirinkime bus svarstomas jo kaip nario elgesio teisėtumas. Ieškovas 2024 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku siųstame prašyme atsakovo pirmininkui reikalavo įstatų kopijos pateikimo, tačiau nereikalavo įvardinti konkretaus jo elgesio/veiksmų/įvykių, kuriuos ketina nariai vertinti susirinkime, svarstydami ieškovo elgesį ir galimybę pašalinti ieškovą iš atsakovo narių sąrašo. Nusprendė, kad ieškovas suvokė ir suprato koks jo elgesys/jo sukelti įvykiai bus svarstomi susirinkime, apie ginčijamo sprendimo priėmimą ieškovas buvo informuotas prieš mėnesį, susirinkime dalyvavo, jam buvo pateikti susipažinti įstatai, jis galėjo fiksuoti susirinkimo eigą, jam nebuvo draudžiama pasisakyti dėl jo atžvilgiu priimamo sprendimo, visi kiti nariai atvirai ir vienbalsiai priėmė ginčijamą sprendimą. Įvertinęs faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo atliktais procedūriniais veiksmais priimant ginčijamą sprendimą, visumą, nusprendė, kad atsakovas demonstravo gerą valią (bona fide) ieškovo atžvilgiu, priimdamas ginčijamą sprendimą, kas atitinka sąžiningumo principą. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl protingumo principo laikymosi ir atitinkamai proporcijos tarp priežasties ir pasekmių išlaikymo, atsižvelgia į tai, kad ginčas yra kilęs tarp asociacijos ir jos nario. Vadovaujantis AĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu asociacijos apibrėžimu, asociacija yra visuomeniniais pagrindais įsteigta savanoriška organizacija, kurios narius vienija vieningas tikslas, vieninga veikla, kuri pasireiškia noru solidarizuotis, dirbti išvien bei asociacijos narių bendram labui. Būtent šis tikslas ir yra atspindėtas atsakovo įstatų tekste – klubo narys privalo laikyti įstatų (4.6 papunktis) ir ginti klubo interesus visose sferose (4.7 papunktis), o nesilaikant įstatų, gali būti pašalintas iš klubo narių (3.4 papunktis). Kai narys pradeda konfrontuoti su didžiąja dalimi likusių asociacijos narių, reiškia skirtingą nuomonę esminiais asociacijos veiklos klausimais, atlieka savo iniciatyva veiksmus, kurių nepalaiko likę asociacijos nariai, akivaizdu, kad asociacijos veikla destabilizuojasi, yra apsunkinama, dauguma narių jaučiasi nesaugiai. Lygiai taip pat akivaizdu, kad toks asociacijos nario elgesys yra netoleruotinas ir laikomas neatitinkančiu nei klubo interesų, nei įstatų. Tokiu atveju visiškai pateisinamas daugumos asociacijos narių noras imtis teisėtų veiksmų, siekiant apginti savo interesus, įskaitant ir teisę priimti sprendimą dėl konfrontuojančio nario pašalinimo iš asociacijos. Nurodė, kad susipažinęs su atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktais pranešimais, kurių turinį pagarsino susirinkimo metu vienas iš narių, įvertino šių pranešimų turinį. 2022 m. spalio 3 d. nario R. B. pranešime buvo apibūdintas kaip netinkamas ieškovo elgesys, kuomet jis grasino apskųsti klubą įvairioms institucijoms, taip pat įkalbėti savo tėvus prašyti žalos už laukinių gyvūnų ištryptus pasėlius. 2024 m. gegužės 15 d. narių Ž. T. ir G. K. pranešime kaip netinkamas ieškovo elgesys įvardinti ieškovo grasinimai išardyti klubą, sudaryti sąlygas reikalauti žalos iš klubo, medžioklės plotus iš klubo atimti. 2024 m. liepos 17 d. nario A. A. pranešime minimas ieškovo konfliktiškas elgesį medžioklės metu, kuomet ieškovą teko raminti kitiems klubo nariams, taip pat paminėti ieškovo grasinimai pateikti skundus dėl laukinių žvėrių daromos žalos. Nurodė, kad įvertino ir byloje esančius rašytinius įrodymus apie ieškovo 2023 m. lapkričio 17 d. skambutį į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešant apie galimai neteisėtai vykdomą medžioklę klubo medžioklės plotuose. Be to, ieškovas 2023 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamentą, prašydamas pranešti, ar klubo pirmininkas užregistravo šerną, apie kurio liekanas pirmininkui buvo pranešęs ieškovo tėvas; įvertino ir 2023 m. lapkričio 18 d. raštą, pasirašytą 19 klubo narių, 2024 m. sausio 1 d. pateiktą viešosios įstaigos Utenos pirminės priežiūros sveikatos centrui, kuriame minimas neadekvatus, konfliktiškas ieškovo elgesys, ieškovui bijant, kad jis neteks galimybės medžioti; atsižvelgė ir į ieškovo elgesį 2024 m. liepos 20 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu, kuomet ieškovas fiksavo visą susirinkimą, ir, išklausęs pranešimų apie jo elgesį pagarsinimą, neneigė tokius įvykius buvus, neišreiškė apgailestavimo dėl tokio savo elgesio, neparodė noro keistis. Įvertinęs susirinkimo metu pagarsintų pranešimų turinį bei ieškovo veiksmus, kurių pagrindu buvo pradėti valstybinių institucijų tyrimai atsakovo veiklos atžvilgiu, darė išvadą, kad ieškovas daugiau nei metus konfliktavo su klubo nariais, kėlė įtampą ir trikdė klubo veiklą, kas yra laikoma atsakovo interesų ir atitinkamai įstatų pažeidimu. Be to, iš paties ieškovo elgesio matyti, kad ieškovas suvokė tokio savo elgesio pasekmes – teisės medžioti netekimą. Nepaisant to, ieškovo elgesys nepasitaisė, o tik blogėjo ir ieškovas ėjo į dar didesnę konfrontaciją su visais kitais klubo nariais. Pažymėjo, kad toks atsakovo elgesys prieštaravo pačiam klubo kaip asociacijos tikslui, įtvirtintam AĮ nuostatuose, - dirbti išvien klubo tikslui ir solidarizuotis. Taigi, ieškovas tokiu savo elgesiu pažeidė ne tik įstatus, bet ir įstatymo nuostatas, reglamentuojančias asociacijos įsteigimo tikslą. Ieškovas akivaizdžiai suvokė, kad jo elgesys yra netinkamas ir neatitinkantis klubo tikslų. Tačiau nekeitė savo netinkamo elgesio, o laikė, jo elgesys nėra pakankamas pagrindas jį pašalinti iš klubo narių sąrašo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Nurodė, kad pažeidžiant teismų praktikos reikalavimą pašalinimą iš asociacijos narių tikrinti tiek materialinio pagrindo, tiek procedūriniu aspektu, skundžiamo sprendime matosi dirbtinai išskiriamas ir neaktualiai šia bylai sureikšminamas vien procedūrinis pašalinimo aspektas, darant nuorodą į šioje byloje neaktualią, seną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006 dėl daugiabučių namų bendrijos valdymo organų sprendimų negaliojimo, kurioje būta aiškinimo, jog juridinio asmens organų sprendimai negali būtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių procedūrinių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jo dalyviams ar viešajam interesui. Trimis metais vėliau priimtoji ir davusi pradžią formavimui teismų praktikos bylose dėl asociacijų valdymo organų sprendimų negaliojimo, iki šiol aktuali naujesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 iš esmės pakeitė iki tol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Nuo to momento bylose dėl asociacijų narių pašalinimo iš asociacijų teisėtumo, abu aspektai, t. y. materialinis ir procedūrinis, yra vienodai svarbūs, tarpusavyje susiję ir nepaneigiami juos dirbtinai atskiriant vieną nuo kito. 

10.2.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, be kita ko, nustato, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Aplinkybės, įrodytos byloje esančiais įrodymais, patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 7 d. pradėtame kryptingame neteisėtame atsakovo veikime prieš ieškovą, pasibaigusiame 2024 m. liepos 20 d. neteisėtu ieškovo pašalinimu iš asociacijos narių, atsakovo sąmoningai (tyčia) nebuvo užtikrintos jokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 reikalaujamos tokiems atvejams garantijos. 

10.3.       Pažymėjo, kad jo rašytiniuose paaiškinimuose su jų pagrindimui pateiktais rašytiniais įrodymais išdėstyta visa atsakovo vadovo inspiruota „atsikratymo“ ieškovu chronologija: (a) ieškovo savarankiškai ūkininkaujančiam tėvui absoliučiai tik savo valia pasiskundus kompetentingoms institucijoms dėl atsakovui priskirtuose medžioklės plotuose gyvenančių žvėrių daromos žalos jo ūkiui (įstatymas tokią teisę numato), klubo narių susižinojimo forume, „Viber“ platformoje, atsakovo vadovas 2023 m. lapkričio 7 d. pradeda narių agitaciją dėl niekuo dėto ieškovo „nevertumo“ būti tarp klubo narių; (b) tik dėl pačių kitų klubo narių nesilaikymo dar Covid karantino metu klubo vadovo 2021 m. sausio 5 d. įvestos privalomos narių tarpusavio informavimo „Viber“ platformoje apie rengiamas medžiokles tvarkos, t. y. 2023 m. lapkričio 17 d. „Viber“ grupėje nebuvus išvis jokių klubo narių pranešimų apie kieno nors tą dieną rengimąsi medžioti, vėlai vakare, išgirdęs šūvius netoli savo namų ir įtaręs pašalinių asmenų brakonieriavimą, ieškovas, kaip bet kuris įstatymui lojalus pilietis, paskambino bendrosios pagalbos numeriu, bet tik po pusantros valandos atvykę į įvykio vietą ir neturėję būtiniausio tokiam atvejui termometro gyvūno temperatūrai matuoti aplinkosaugininkai, be abejo jau negalėjo nustatyti prieš kiek laiko (iki ar po leidžiamų medžioklės valandų) buvo nušautas elnias, todėl keli klubo nariai tik per stebuklą išvengė rimtų nemalonumų su teisėsauga; (c) vadovaujantis įrodymų pusiausvyros principu ir tiesiog elementaria logika, protingai apdairiam asmeniui tiesiog neįmanoma patikėti, kad ne keršijant ieškovui už kitų klubo narių tik atsitiktinį išvengimą (dėl aplinkosaugininkų aplaidumo) atsakomybės dėl galimo brakonieriavimo, iškart kitą dieną po naktinio įvykio, atsakovas Utenos policijai pateikė šmeižikišką prasimanymą dėl ieškovo psichinės sveikatos, kuris buvo surašytas neva dar 2023 m. lapkričio 12 d., gavus ieškovo kaimyno, klubo nario T. V., informaciją apie kritinę ieškovo psichinę būklę; (d) ne nuostabu, kad teismo posėdyje, painiodamiesi tarpusavio parodymuose kokiomis aplinkybėmis atsirado atsakovo tik 2023 m. lapkričio 18 d. surašytas ūmus susirūpinimas ieškovo psichika, jeigu ieškovo kaimynas (klubo vadovo jaunas seserėnas) T. V. dėl to dar 2023 m. lapkričio 12 d. skundėsi klubo vadovui, savo dėdei S. J., atsakovo vadovo paaiškinimas teismui baigėsi tuo, kad klubo narių susirinkimas nusprendė 2023 m. lapkričio 18 d. skubiai kreiptis į Utenos policiją, prašant priversti prieš 2 mėnesius atlikusį sveikatos patikrą ieškovą dar kartą papildomai tikrintis psichiką. Reikia suprasti, kad ekstraordinarinis klubo narių susirinkimas, atsakovui net nepasiteiravus ieškovo apie šio savijautą ir net nemačius reikalo informuoti tokį būsiant, įvyko tikriausiai jau po vidurnakčio išvykus iš elnio nušovimo įvykio vietos aplinkosaugininkams naktį iš 2023 m. lapkričio 17 d. į 2023 m. lapkričio 18 d. arba 2023 m. lapkričio 18 d. anksti ryte; (e) būtent po keistos elnių medžioklės naktį ieškovas buvo be jokio teisėto pagrindo atjungtas nuo klubo narių susižinojimo apie medžiokles „Viber“ grupės ir dėl asmenų saugumo reikalavimų niekada daugiau iki pat neteisėto 2025 m. liepos 20 d. pašalinimo iš asociacijos narių vien jau dėl to negalėjo medžioti dar toli iki pašalinimo iš narių.

10.4.       Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-7-470/2009 bei Nr. 3K-3-484/2014 teismams adresuojamus klausimus, t. y. ar šalinamam iš asociacijos nariui buvo iš anksto aiškiai ir suprantamai suformuluoti pašalinimo pagrindai, ar buvo suteikta teisė per protingą terminą pasiaiškinti ir būti išklausytam, ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad: (a) apie ieškovo neva 2022 ar 2023 metais įvykdytus asociacijos įstatų pažeidimus ar kažkokius kitiems nariams kenkiančius elgesio trūkumus ieškovas pirmąkart išgirdo tik klubo vadovo seserėno T. V. skubomis pagarsintus žodžiu 2025 m. liepos 20 d. narių susirinkime; (b) nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime itin keistai kelis kartus sureikšminama aplinkybė, jog ieškovas 2024 m. liepos 11 d. elektroniniu paštu klubo pirmininko prašė susipažinimui iki 2025 m. liepos 20 d. susirinkimo Asociacijos įstatymo jam garantuojamų gauti dokumentų būtent popierinių kopijų, iki pat visuotinio narių susirinkimo ieškovas, pažeidžiant jo teisę gintis ir būti išklausytam, išvis negavo prašytų dokumentų nei popieriniu, nei skanuotų elektroninių failų pavidalu, ir, žinoma, iš anksto negavo tik 2025 m. liepos 20 d. narių surinkime staiga atsiradusių iki tol ieškovui niekada nematyto klubo nariu nesančio asmens R. B. dvejų metų senumo 2022 m. spalio 3 d. pranešimo dėl neva netinkamo ieškovo elgesio, negavo irgi tik 2025 m. liepos 20 d. susirinkime staiga atsiradusio klubo narių Ž. T. ir G. K. dviejų mėnesių senumo, 2024 m. gegužės 15 d. pranešimo klubo vadovui apie neva netinkamą ieškovo elgesį ar kažko šnekėjimą; (c) suprantama, kad prieš penkias dienas iki 2025 m. liepos 20 d. visuotinio asociacijos narių susirinkimo, ieškovas negalėjo gauti ir iki pat tik žodinio pagarsinimo susirinkime iš klubo vadovo negavo tik prieš tris dienas iki susirinkimo surašyto suinteresuoto klubo nario A. A. (nepagrįstai kaltinusio ieškovą tuo metų Utenos apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo teisenos byloje Nr. II-204-1166/2024 savavaldžiavimu (medžioklės bokštelio pasisavinimu), nežinia kam adresuoto rašinio „Dėl medžiotojo H. S. elgsenos“, apie neaišku kada (2023 ar 2022 metais) vykusią varominę medžioklę, kurios pagal medžioklės teisės aktų reikalavimus paprastai prasideda tik nuo spalio 15 dienos; (d) tik iš pateikto į bylą su atsakovo 2024 m. lapkričio 11 d. atsiliepimu į ieškinį klubo tarybos 2024 m. birželio 16 d. nutarimo dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo ieškovas jau teismo byloje sužinojo, kad būtent tik klubo vadovo S. J. ultra vires veikimu klubo tarybos 2024 m. birželio 16 d. nutarimu parengtas visuotiniam narių susirinkimui darbotvarkės klausimas S. J. buvo vienasmeniškai neteisėtai išplėstas iki ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimo; (e) tik 2025 m. liepos 20 d. visuotiniame susirinkime T. V. skubomis žodžiu pirmąkart pagarsinto neva 2022 m. birželio 4 d. medžiotojų klubo susirinkimo protokolo, kuriuo ieškovui neva jau buvusi 2022 m. birželio 4 d. pareikšta pastaba ar įspėjimas dėl elgesio, susirinkime ieškovas žinoma, kad irgi negavo; (f) Ne ranka rašytas 2022 m. birželio 4 d. klubo narių susirinkimo protokolas su susirinkimo dalyvių, įskaitant ieškovą, parašais, kas visada buvo įprasta iki tik pirmąkart 2025 m. liepos 20 d. susirinkime pradėjus naudoti susirinkimo protokolavimui kompiuterį, o tik 2022 m. birželio 4 d. susirinkimo protokolo išrašas, pasirašytas vien klubo vadovo apie ieškovui neva 2022 metais susirinkime pareikštą pastabą ar įspėjimą materialiu rašytinio dokumento pavidalu atsirado tik pateiktas į bylą su atsakovo 2024 m. lapkričio 11 d. atsiliepimu į ieškinį. Ranka rašyto originalaus 2022 m. birželio 4 d. klubo narių susirinkimo protokolo su dalyvių parašais ir balsavusių asmenų parašais atsakovas, be abejo, nepateikė, nes juo būtų visiškai lengvai paneigtas nevykusiai konstruojamas ieškovo elgesio „praeities recidyvas“.

10.5.       Pažymėjo, kad liko visiškai ignoruota ir privalėta sprendimą priimančiam teismui vadovautis vėlesnė / naujesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis, priimta specifiškai medžiotojų asociacijos ginče civilinėje byloje Nr. e3K-7-40-943/2024, suformavusi tokį aiškinimą: asociacijos įstatai dėl asociacijų specifinio teisinio reguliavimo nelaikytini sandoriais, todėl asociacijos nariui, kvestionuojančiam asociacijos įstatų normų, taikytų jo pašalinimui iš asociacijos, atitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams, netaikomas privalomo įstatų nuginčijimo reikalavimas, o teismas iškeltą klausimą dėl asociacijos įstatų atitikimo imperatyviems įstatymo reikalavimams ex officio gali išspręsti vadovaudamasis CK 2.82 straipsnio 4 dalies bei 2.46 straipsnio 2 dalies teisės normomis. Tikėtinai būtent dėl klaidingo neaktualios bylai kitokio ratio decindendi kasacinio teismo nutarties skuboto pasirinkimo ir pasikliovimo vien tuo, jog ieškovas neginčijo asociacijos įstatų kaip sandorio (kaip matoma iš kasacinio teismo praktikos, neprivalėjo ginčyti), pirmosios instancijos teismas ex officio pilnai neištyrė visumos byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie pradedant atsakovo įstatų nevykdymu Asociacijų įstatymo imperatyvaus reikalavimo įstatuose nustatyti asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos sąlygas ir pratęsiant visais kitais byloje esančiais įrodymais, ne patvirtina ieškovo ginčijamo asociacijos valdymo organo 2025 m. liepos 20 d. sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą, o atvirkščiai jį paneigia, vos ne paraidžiui aktualiose kasacinio teismo nutartyse keliamiems klausimams įrodant atsakovo kryptingą susidorojimą tariamų praeities nusižengimų dingstimi realiai gi už ieškovo tėvo realizuotą įstatymų suteiktą teisę skųstis kompetentingoms institucijoms dėl žvėrių daromos žalos ir/arba už visiškai atsitiktinį ieškovo 2023 m. lapkričio 17 d. iškvietimą aplinkosaugininkų tik įtarus brakonieriaujant pašalinius asmenis, kas vos nesibaigė byla dėl brakonieriavimo atsakovo klubo keliems nariams. Pažymėjo, kad neneigia, jog įstatuose narių pašalinimo iš asociacijos, nors ir nelabai tobula, šiokia tokia tvarka (procedūra), imperatyviai reikalaujama Asociacijų įstatymo, yra numatyta. Bet sąlygų nario pašalinimui iš asociacijos nėra. Įstatuose nėra apibrėžta, kas laikoma įstatų nesilaikymu ar šiurkščiu nesilaikymu, kas yra įstatų pažeidimu ar šiurkščiu pažeidimu. Visiškai abstraktus įstatų 4.7 papunktis jokiu būdu nereiškia, kad asociacijos narys privalo dangstyti asociacijos narių ar valdymo organų daromus vienokius ar kitokius pažeidimus, nereiškia asociacijos nario pareigos nekritikuoti klubo vadovybės dėl veiklos trūkumų ar pareigos riboti klubo nariais nesančių asmenų teises.

11.       Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl protingumo principo laikymosi ir atitinkamai proporcijos tarp priežasties ir pasekmių išlaikymo, atsižvelgė į tai, kad ginčas yra kilęs tarp asociacijos ir jos nario, nurodė, kad vadovaujantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu asociacijos apibrėžimu, asociacija yra visuomeniniais pagrindais įsteigta savanoriška organizacija, kurios narius vienija vieningas tikslas, vieninga veikla, kuri pasireiškia noru solidarizuotis, dirbti išvien bei asociacijos nariu bendram labui. Būtent šis tikslas ir yra atspindėtas atsakovo įstatų tekste – klubo narys privalo laikytis įstatų (4.6 papunktis) ir ginti klubo interesus visose sferose (4.7 papunktis), o nesilaikant įstatų, gali būti pašalintas iš klubo narių (3.4 papunktis). Akivaizdu, kad ieškovo elgesys, (apie tai išsamiai yra išdėstyta skundžiamame sprendime) buvo ir yra netoleruotinas ir pirmosios instancijos teismas teisingai jį laikė neatitinkančiu nei klubo interesų, nei įstatų, todėl šiuo konkrečiu atveju visiškai pateisinamas daugumos asociacijos narių noras imtis teisėtų veiksmų, siekiant apginti savo interesus, įskaitant ir teisę priimti sprendimą dėl konfrontuojančio nario pašalinimo iš asociacijos, kuris ir buvo priimtas visų klubo narių atvirai ir vienbalsiai.

11.2.       Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog įstatuose (priešingai nei teigia ieškovas) yra įtvirtintos tiek asociacijos nario pašalinimo sąlygos (įstatų nesilaikymas), tiek sąlygų ir nario pašalinimo tvarkos keitimo/nustatymo tvarka (visuotiniame narių susirinkime atitinkama dauguma priimant dėl to sprendimą), kas formaliai atitinka Asociacijų įstatymo imperatyvias nuostatas, dėl ko ne kartą buvo pasisakyta ir atsiliepime į ieškinį ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje ir baigiamosiose kalbose. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė ieškovo iškeltą prielaidą dėl atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, nesant akivaizdaus įstatų dalies prieštaravimo imperatyvioms Asociacijų įstatymo normoms, reglamentuojančioms privalomą įstatų turinį, kas sudarytų pagrindą teismui ex officio spręsti dėl įstatytų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis (ir atitinkamai kaip to pasekmę spręsti dėl ginčijamo sprendimo pripažinimo negaliojančiu).

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktą).

14.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl visuotinio medžiotojų klubo narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš klubo narių sąrašo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

16.       Apeliantas, ginčydamas skundžiamą sprendimą, pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sureikšmino procedūrinį jo pašalinimo iš medžiotojų klubo „Aisetas“ narių aspektą, tačiau teisėjų kolegija tam nepritardama vertina, kad buvo išsamiai išnagrinėti visi argumentai, t. y. tiek procedūriniai, tiek materialiniai ieškovo pašalinimo iš klubo narių aspektai, kuriais buvo grindžiamas pareikštas reikalavimas. 

17.       Medžiotojų klubo „Aisetas“ teisinė forma – asociacija. Asociacijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų, turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas). Taigi, Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais.

18.       Iš atsakovo pateiktų medžiotojų klubo įstatų matyti, kad šie įregistruoti 1996 m. spalio 28 d. (1 t., e. b. l. 47–52). Įstatuose nustatyta, kad: „Aukščiausias klubo valdymo organas – klubo narių visuotinis susirinkimas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja narių dauguma. Susirinkimo sprendimas yra teisėtas – kai už jį balsavo 2/3 dalyvaujančių klubo narių“ (5.1 papunktis); „Klubą valdo taryba, renkama trims metams visuotiniame susirinkime. [...]“ (5.2 papunktis); „Visuotinio susirinkimo kompetencijos yra: keisti klubo įstatus, pašalinti klubo narius, tvirtinti metinį finansinės veiklos balansą, o taip pat spręsti kitus svarbiausius klubo veiklos klausimus“ (5.3 papunktis); „Tarybos kompetencija yra: šaukti visuotinius susirinkimus, priimti naujus narius teikti visuotiniuose susirinkimuose pasiūlymus, dėl narių pašalinimo, tvirtinti metinius ir perspektyvinius klubo veiklos planus, spręsti kitus einamuosius klubo veiklos klausimus. [...]“ (5.4 papunktis).

19.       Bylos duomenimis, medžiotojų klubo „Aisetas“ tarybos nariai 2024 m. birželio 16 d. susirinkime nutarė skelbti visuotinį klubo narių susirinkimą dėl ieškovo elgesio svarstymo (1 t., e. b. l. 61–62). Klubo pirmininkas S. J. 2024 m. birželio 20 d. el. laišku informavo ieškovą, kad 2024 m. liepos 20 d. vyks visuotinis klubo narių susirinkimas bei, kad vienas iš susirinkimo darbotvarkės klausimų – ieškovo elgesio ir narystės klube klausimo svarstymas (1 t., e. b. l. 8). Apeliantas nurodo, kad klubo pirmininkas vienasmeniškai neteisėtai išplėtė 2024 m. liepos 20 d. visuotinio klubo narių susirinkimo klausimą iki jo pašalinimo iš klubo narių, tačiau įvertinus ieškovo pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota 2024 m. liepos 20 d. visuotinio klubo narių susirinkimo eiga, matyti, kad jame dalyvavę klubo tarybos nariai neprieštaravo tokiai šio darbotvarkės klausimo formuluotei, be to, visi 24 klubo nariai, išskyrus ieškovą, balsavo už jo pašalinimą iš klubo narių (1 t., e. b. l. 53–56). Byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovas, tiek ir kiti klubo nariai buvo informuoti apie būtent tokią darbotvarkės klausimo formuluotę, todėl vertintina, kad klubo tarybos narių protokole ir pranešime esantys teksto neatitikimai, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog tai kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

21.       Apeliantas teigia, kad jis iki visuotinio klubo narių susirinkimo, pažeidžiant jo teisę gintis ir būti išklausytam, negavo el. paštu prašytų pateikti dokumentų kopijų bei raštų dėl jo elgesio.

22.       Bylos duomenimis, ieškovas 2024 m. liepos 11 d. el. laišku išsiuntė klubo pirmininkui S. J. prašymą dėl dokumentų pateikimo, kuriame nurodė, kad prašo jam pateikti šiuos dokumentus ant A4 formato lapų: klubo narių ir „mokančių kandidato mokestį“ asmenų sąrašus; pažymą, kurioje būtų nurodyta, nuo kurių metų „mokantys kandidato mokestį“ asmenys yra kandidatai į klubo narius; įstatus ar nuostatus, kuriais vadovaujantis yra ketinama svarstyti jo elgesį; paskutinių penkių metų susirinkimų protokolų kopijas (1 t., e. b. l. 9–10). 

23.       Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad el. paštu prašytų dokumentų negavo, su įstatais susipažino bei juos nusifotografavo 2024 m. liepos 20 d. vykusio visuotinio klubo narių susirinkimo metu.

24.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su faktine situacija ir vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota 2024 m. liepos 20 d. visuotinio klubo narių susirinkimo eiga, nusprendžia, kad nenustatyta ieškovo pašalinimo iš klubo procedūros pažeidimų, kurių buvimas sąlygotų šio sprendimo pripažinimą neteisėtu. Ieškovas apie būsimą 2024 m. liepos 20 d. visuotinį klubo narių susirinkimą buvo informuotas prieš mėnesį (t. y. 2024 m. birželio 20 d.). Kaip paaiškino pats ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 5 d., metu, nesutarimai tarp jo ir klubo kilo dar 2022 m. Bylos duomenimis, 2022 m. birželio 4 d. vykusio visuotinio klubo narių susirinkimo metu buvo aptariamas klausimas dėl ieškovo drausmės ir neetiško bendravimo su kitais klubo nariais (1 t., e. b. l. 67–69). 2024 m. liepos 20 d. visuotinio klubo narių susirinkimo metu buvo pagarsinti trys raštai apie ieškovo elgesį, t. y. 2022 m. spalio 3 d. R. B., 2024 m. gegužės 15 d. Ž. T. ir 2024 m. liepos 17 d. A. A. raštai (1 t., e. b. l. 63– 65). Aplinkybė, kad ieškovui šie raštai nebuvo pateikti iki susirinkimo pradžios, įvertinus tai, kad juose iš esmės įvardijamas netinkamas ieškovo elgesys jo leksikos aspektu, nevertintinas kaip esmingai pažeidžiantis ieškovo teises, kadangi apie juose nurodytus bendravimo su ieškovu atvejus klubo nariai galėjo pasisakyti ir patys žodžiu susirinkimo metu. Ieškovui buvo suteikta galimybė pakomentuoti minėtų raštų turinį bei šio susirinkimo metu klubo pirmininko ir kitų narių žodžiu išsakytus komentarus dėl ieškovo elgesio. Nors ieškovui nebuvo pateikti klubo įstatai, kaip jis prašė, tačiau su jais šis susipažino susirinkimo metu, klubo pirmininkas įgarsino, kurie įstatų punktai, jo vertinimu, buvo pažeisti. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas susirinkimo metu nekėlė jokio reikalavimo, kad įstatų nesupranta ir jam reikia papildomo laiko susipažinti su jų turiniu. Esant šiems duomenims vertintina, kad ieškovo el. laiške nurodytų dokumentų ir susirinkimo metu pagarsintų raštų jam nepateikimas nesudarė kliūčių pasirengti klausimo svarstymui – apie egzistuojančius tęstinius nesutarimus žinojo visi klubo nariai, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovas suvokė ir suprato koks jo elgesys/jo sukelti įvykiai bus svarstomi susirinkime.

25.       Pasisakydama dėl materialiųjų ieškovo pašalinimo iš klubo aspektų, teisėjų kolegija nesutinka nei su apelianto teiginiu, kad klubas kryptingai, nuo 2023 m. lapkričio 7 d., t. y. klubo pirmininkui klubo naudojamoje programėlėje „Viber“ parašius žinutę apie skundą dėl S. pasėliams padarytos žalos (1 t., e. b. l. 13–20), veikė prieš ieškovą, nei su teiginiu, kad jo pašalinimą iš klubo lėmė faktinė aplinkybė dėl tėvo skundo dėl jo pasėliams padarytos žalos.

26.       Pirma, kaip jau buvo minėta, nesutarimai tarp ieškovo ir klubo prasidėjo ne tada, kai ieškovo tėvas S. S. kreipėsi dėl jo pasėliams padarytos žalos, o gerokai anksčiau. 2022 m. birželio 4 d. vykusio visuotinio klubo narių susirinkimo metu buvo nutarta ieškovui paskirti pastabą. Antra, bylos duomenimis, sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo, buvo įvertinta jo elgesio visuma.

27.       Iš 2024 m. liepos 20 d. visuotinio klubo narių susirinkimo vaizdo įrašo matyti, kad jo metu buvo aptarti: 

27.1.       ieškovo pasisakymai apie klubą, klubo narius – pagarsintame R. B. 2022 m. spalio 3 d. rašte, be kita ko, nurodyta, kad 2022 m. spalio 1 d., baigus medžioklę, sulaukė ieškovo skambučio, kurio metu jis pradėjo reikšti nepasitenkinimą klubo medžioklės tvarka, skundėsi, kad klubo vadovas bei klubo nariai J. J., A. L. trukdo ir neleidžia jam medžioti, o paklaustas, kokiu būdu jam trukdoma, rišliai atsakyti nesugebėjo, o pradėjo grasinti, kad visas klubas negalės medžioti, jog skundais „užvers“, grasino, jog lieps savo tėvui, ūkininkui S. S., mamai S. rašyti pranešimus apie jų pasėliams žvėrių daromą žalą, net jei žalos nebus (1 t., e. b. l. 63); pagarsintame Ž. T. 2024 m. gegužės 15 d. rašte, be kita ko, nurodyta, kad ieškovas stengiasi bloginti klubo įvaizdį ir jo pirmininko reputaciją, daro įrašus, filmuoja, sako, kad sudegins, išardys klubą, kursto neapykantą, įtampą tarp klubo narių, šneka, kad kitais metais užsės pamiškes žirniais (1 t., e. b. l. 64); pagarsintame A. A. 2024 m. liepos 17 d. rašte, be kita ko, nurodyta, kad ieškovo elgesys neatitinka etikos principų, ieškovas medžioklės metu jį užsipuolė, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, šaukdamas ir taip rodydamas nederamą elgesį medžiotojui (1 t., e. b. l. 65);

27.2.       ieškovo veiksmai 2023 m. lapkričio 17 d. vykusios medžioklės metu – bylos duomenimis, ieškovas 2023 m. lapkričio 17 d. paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu, informuodamas apie galimai neteisėtą medžioklę (1 t., e. b. l. 154–158); ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad informacijos apie medžioklę programėlėje „Viber“ nebuvo, dėl šios priežasties paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu; liudytojas T. V. teismo posėdžio, vykusio 2024 m. liepos 1 d., metu paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 17 d. dalyvavo medžioklėje bei kitą dieną pas jį atėjo ieškovas, kurio būklė buvo kritinė – jis rėkė, sakė, kad nemiega naktimis, geria vaistus, kad nėra sąlygų medžioti, todėl buvo neramu dėl saugumo; klubo nariai 2023 m. lapkričio 18 d. raštu kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydami pakartotinai atlikti ieškovo sveikatos patikrą (1 t., e. b. l. 66);

27.3.       ieškovo tėvo skundas dėl jo pasėliams padarytos žalos – bylos duomenimis, ieškovo tėvas S. S. 2023 m. rudenį kreipėsi dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos, t. y. sunaikintų grikių ir žirnių (1 t., e. b. l. 78–80);

27.4.       ieškovo veiksmai, teikiant skundą dėl klube netinkamai tvarkomų gyvūninių atliekų duobių –  ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis 2023 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą dėl medžiotojų klube „Aisetas“ netinkamai tvarkomų gyvūninių atliekų duobių ( 1 t., e. b. l. 70–77).

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

29.       Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

30.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad asociacijų organizacinė autonomija sudaro svarbų asociacijų laisvės, kuri yra saugoma Konvencijos 11 straipsnyje, aspektą (EŽTT 2017 m. liepos 4 d. sprendimas byloje Lavrić prieš Kroatiją, par. 71). Asociacijos turi teisę nusistatyti savo pačių taisykles ir tvarkyti savo reikalus (EŽTT Komisijos 1985 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje Chell prieš Jungtinę Karalystę). Asociacijų laisvės sąvoka yra susijusi su teise sudaryti grupę ar organizaciją arba būti jos nariu siekiant tam tikrų tikslų. Konvencijos 11 straipsnis negali būti aiškinamas kaip įpareigojantis asociacijas ar organizacijas priimti visus norinčius prisijungti. Kai asociacijas steigia žmonės, kurie, remdamiesi tam tikromis vertybėmis ar idealais, ketina siekti bendrų tikslų, tai prieštarautų pačiam laisvės veiksmingumui, jei jie negalėtų kontroliuoti savo narystės (EŽTT 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Engineers & Firemen (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05, par. 39). Nurodytoje byloje EŽTT, vertindamas asmens, kurį pareiškėjas siekė pašalinti iš savo gretų, ir pareiškėjo interesų svorį, lemiamą reikšmę skyrė pareiškėjo teisei rinktis savo narius. Teisė į asociacijų laisvę neapima teisės tapti konkrečios asociacijos nariu (žr. EŽTT Komisijos 1985 m. gegužės 13 d. sprendimą byloje Cheall prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 10550/83) ir teisės užimti konkrečias pareigas asociacijoje (EŽTT 2005 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Fedotov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5140/02). 

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus duomenis apie jau anksčiau įvertintą ieškovo elgesį, jam paskirtą pastabą bei elgesį po jos paskyrimo, vertina, kad jam pritaikyta sankcija nebuvo neproporcinga.

32.       Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Įstatų 3.4 papunktyje nurodyta, kad „klubo narys, nesilaikantis įstatų, gali būti pašalintas iš klubo narių susirinkimo sprendimu (balsų dauguma)“. Iš susirinkimo eigos matyti, kad klubo nariai vertino, jog, kaip įvardijo klubo pirmininkas, ieškovas nesilaikė klubo įstatų, o konkrečiai 4.2 ir 4.7 papunkčių, pagal kuriuos klubo narių pareigos atitinkamai yra: pateikti klubo tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl veiklos gerinimo; ginti klubo interesus visose sferose.

33.       Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad asociacijos nario, šiuo atveju ieškovo, elgesys, kai šis pradeda konfrontuoti su didžiąja dalimi likusių asociacijos narių, reiškia skirtingą nuomonę esminiais asociacijos veiklos klausimais, atlieka savo iniciatyva veiksmus, kurių nepalaiko likę asociacijos nariai, laikomas neatitinkančiu nei klubo interesų, nei įstatų.

34.       Ieškovas, priklausydamas klubui bei kartu būdamas atsakingas už tai, ar tinkamai atliekamos klubo pareigos, pats nesiėmė veiksmų dėl netinkamai tvarkomų gyvūninių atliekų duobių, t. y. byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų apie tai informavęs klubo tarybą ar kitus klubo narius, tačiau kreipėsi į atsakingą įstaigą dėl pažeidimų nustatymo. Be to, bylos duomenimis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje 2023 m. gruodžio 8 d. buvo gautas ir kitas ieškovo pranešimas dėl šerno gaišenos medžiotojų klubo „Aisetas“ patalpose radimo (1 t., e. b. l. 145).

35.       Vertintina, kad klubo nariai, ne kartą girdėję ieškovą teigiant, jog, veikdamas kartu su savo tėvais, skųsis dėl žalos pasėliams, susirinkimo metu turėjo pagrindą manyti, kad, priešingai nei teigia ieškovas, skundų teikimas (bylos duomenimis, skundą 2024 metais teikė ir ieškovo motina (1. t., e. b. l. 132–134)) nebuvo vien ieškovo tėvų iniciatyva. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, pats būdamas medžiotoju, būtų siekęs apsaugoti tėvų pasėlius, esančius medžiotojų klubo „Aisetas“ medžioklės ploto vienete, medžiojant.

36.       Apibendrinant, pritartina skundžiamo sprendimo išvadai, kad ieškovas daugiau nei metus konfliktavo su klubo nariais, kėlė įtampą ir trikdė klubo veiklą, kas yra laikoma atsakovo interesų ir atitinkamai įstatų pažeidimu. Po pastabos ieškovui paskyrimo jo elgesys nesikeitė bei veikimas prieš atsakovo interesus suintensyvėjo, kas sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl griežčiausios sankcijos ieškovui paskyrimo.

37.       Ieškovo ieškinys taip pat buvo grindžiamas argumentu, kad įstatai prieštarauja Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktui, t. y. įstatuose nėra numatytos pašalinimo iš narių sąlygos ir nėra numatyta pašalinimo iš narių tvarkos ir sąlygų nustatymo ir keitimo tvarka.

38.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino klausimą dėl įstatų dalies pripažinimo negaliojančia ex officio galimybės bei konstatavo, kad nesant akivaizdaus prieštaravimo imperatyvioms Asociacijų įstatymo normoms, nėra teisinių prielaidų ex officio pripažinti įstatų dalį negaliojančia.

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas Asociacijų įstatymo ir įstatų nuostatas, tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Pastebėtina, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad neneigia, jog įstatuose narių pašalinimo iš asociacijos, nors ir nelabai tobula, šiokia tokia tvarka (procedūra), imperatyviai reikalaujama Asociacijų įstatymo, yra numatyta.

40.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2024 83 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ex officio pilnai neištyrė visumos byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie pradedant atsakovo įstatų nevykdymu Asociacijų įstatymo imperatyvaus reikalavimo įstatuose nustatyti asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos sąlygas ir pratęsiant visais kitais byloje esančiais įrodymais, ne patvirtina ieškovo ginčijamo asociacijos valdymo organo 2025 m. liepos 20 d. sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą, o atvirkščiai jį paneigia, įrodo atsakovo kryptingą susidorojimą tariamų praeities nusižengimų dingstimi realiai gi už ieškovo tėvo realizuotą įstatymų suteiktą teisę skųstis kompetentingoms institucijoms dėl žvėrių daromos žalos ir/arba už visiškai atsitiktinį ieškovo 2023 m. lapkričio 17 d. iškvietimą aplinkosaugininkų tik įtarus brakonieriaujant pašalinius asmenis, kas vos nesibaigė byla dėl brakonieriavimo atsakovo klubo keliems nariams.

42.       Pasisakant dėl apelianto argumentų, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

43.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinęs apelianto apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl bylos procesinės baigties

44.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

45.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

47.       Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

48.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

49.       Nustačius, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovo priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

50.       Ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jo naudai.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais, 

n u t a r i a :        

ieškovo H. S. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui medžiotojų klubui „Aisetas“, juridinio asmens kodas 191198518, iš ieškovo H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                Renata Beinoravičienė

                                                                                                                                                                                                       Rūta Kazlauskienė

                                                                                                                                                                                                       Linas Zinkevičius