Civilinė byla
Nr. 3K-3-129/2011
Teisminio
proceso Nr. 2-06-3-00567-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija
42.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. V.
kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trevena“ ieškinį atsakovei Ž. V.
dėl avanso grąžinimo ir atsakovės atsakovės Ž. V. priešieškinį uždarajai
akcinei bendrovei „Trevena“ dėl baudos ir delspinigių priteisimo; trečiasis
asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių avanso, gauto pagal
preliminariąją sutartį, grąžinimo, nepasirašius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties,
aiškinimo ir taikymo.
Ginčo šalys
2003 m. lapkričio 28 d. notarine preliminariąja nekilnojamojo turto
pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
už 270 000 Lt pardavimo. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2004
m. balandžio 28 d. Ieškovas sumokėjo atsakovei 30 000 Lt avansą, kuris
pagal sutarties 3 punktą vėliau turėjo būti įskaičiuojamas į perkamo objekto
kainą; likusius 240 000 Lt ieškovas turėjo sumokėti atsakovei dalimis.
Preliminariąja sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2004 m. balandžio 28 d.
panaikinti šiam sklypui areštą, o ieškovas – savo lėšomis atlikti šio sklypo kadastrinius
matavimus, parengti ir atlikti detalųjį planą, pakeisti žemės naudojimo
tikslinę paskirtį.
Ieškovo
teigimu, atsakovė, pasirašydama preliminariąją sutartį, suteikė ieškovui
teisėtų lūkesčių, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bus
pasirašyta sutartu terminu, tačiau atsakovė, atsisakiusi pasirašyti žemės
pirkimo pardavimo pagrindinę sutartį, pasielgė nesąžiningai, todėl, nepasiekus
preliminariąja sutartimi sulygto tikslo, laikytina, kad atsakovė, gaudama
avansą, gavo šiuos pinigus be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kadangi
atsakovė laiku neįformino dokumentų bei atsisakė gera valia sugrąžinti ieškovo
įmokėtą avansą, tai ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės negrąžintą 30
000 Lt avansą, 7125 Lt metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis),
penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško
prievolės įvykdymo.
Atsakovė,
pareikšdama priešieškinį, nurodė, kad įvykdė visus sutarties įsipareigojimus, o
pirkėjas, įsipareigojęs savo lėšomis atlikti žemės sklypo kadastrinius
matavimus, parengti ir atlikti detalųjį planą, pakeisti žemės naudojimo
tikslinę paskirtį iš ūkinės į komercinę, to nepadarė, 2004 metų vasario
mėnesį pranešė, jog negalėjo įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų
ne dėl savo kaltės. Nors ieškovas pareigų neįvykdymo aplinkybes (kreipėsi į
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento
Architektūros ir miesto planavimo skyrių, tačiau gavo neigiamą atsakymą,
pateikė skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuris nebuvo
patenkintas) įvardijo kaip force majeure, tačiau, atsakovės teigimu, tai
nebuvo susiję su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas negalėjo
nusišalinti nuo prisiimtos atsakomybės dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovės
teigimu, ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl neturėjo teisinio
pagrindo reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, todėl atsakovė prašė teismo
priteisti iš ieškovo 30 000 Lt baudą, ją įskaitant į ieškovo pradinį ieškinio
reikalavimą dėl 30 000 Lt avanso grąžinimo, penkių procentų dydžio metinių
palūkanų nuo atsakovei pagal sutartį nesumokėtų 240 000 Lt nuo bylos teisme
iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sutartyje nustatytus 18
000 Lt delspinigių.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė,
priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovo UAB „Trevena“ 30
000 Lt baudos, šią baudą įskaitė į atsakovės gautą 30 000 Lt avansą. Teismas
nurodė, kad ieškovas neįvykdė pagal preliminariąją sutartį prisiimtų
įsipareigojimų, todėl pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo
pasirašyta; ginčo šalys nepakankamai bendradarbiavo viena su kita, ieškovas
neįrodė teiginių, jog preliminariosios sutarties įsipareigojimų negalėjo
įvykdyti dėl nenugalimos jėgos ir atsakovė buvo sutarties nutraukimo
iniciatorė, stengėsi pažengusias derybas su ieškovu nutraukti nesąžiningai. Teismas
įvertino aplinkybę, kad šis sandoris nebuvo sutartu laiku įvykdytas bei,
pasikeitus valstybės ekonominei padėčiai, įstatymams, ir nebesukurtų iki tol
buvusių santykių, nebeatitiktų sutarties šalių tikrųjų lūkesčių bei ketinimų,
todėl padarė išvadą, jog abi šalys patyrė nuostolių. Dėl šios priežasties ir
dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo ir rūpestingumo tinkamai
sureguliuoti savo santykius, surašyti naujus susitarimus, terminų pratęsimus
teismas nepriteisė palūkanų ir netesybų (delspinigių).
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą
pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 14 d. sprendimu jį tenkino iš
dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują
sprendimą – priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui
iš atsakovės 30 000 Lt avanso ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo
2009 m. vasario 23 d. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad ieškovas nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo
sutartį; motyvavo, jog iš ieškovo veiksmų matyti, kad jo atstovas kreipėsi į
valstybines institucijas su prašymais išduoti detaliojo plano ir žemės sklypo
tikslinės paskirties keitimo sąlygas, t. y. ieškovas sąžiningai vykdė preliminariosios
sutarties įsipareigojimus, tačiau šie įsipareigojimai konkrečią datą nebuvo
įvykdyti ne dėl ieškovo netinkamų veiksmų ar neveikimo, o dėl Klaipėdos miesto
savivaldybės administracijos veiksmų. Taigi kolegija sprendė, kad pagrindinė
žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės,
todėl ieškovas nepažeidė prievolės ir jam nekilo atsakomybės atlyginti
nuostolius, taip pat jis įgijo teisę susigrąžinti sumokėtą avansą, nes pagal
teismų praktiką, nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma
tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti
pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl
atsisakymo ją sudaryti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pinigai
pagal preliminariąją sutartį buvo perduoti tam tikram tikslui; šio tikslo
nepasiekus, nesudarius pagrindinės sutarties, laikytina, kad pinigai perduoti
(gauti) be įstatyme ar sutartyje
nustatyto pagrindo, todėl ieškovas turi teisę jų reikalauti pagal CK 6.237 straipsnį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio
1 dalimi ir nenustačiusi nė vienos iš ginčo šalių kaltės dėl prievolės
įvykdymo, pripažino nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu
skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. sprendimą ir palikti galioti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą.
Kasaciniame
skunde nurodoma, kad trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme pateikė kitokius
teiginius nei juos įvertino apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK
185 straipsnį, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės narys pirmosios instancijos
teisme kritikavo ieškovo teiginius dėl neprisiimtų įsipareigojimų nevykdymo,
nurodydamas, jog ieškovo atstovas buvo savivaldybės tarybos narys, kuriam
turėjo būti gerai žinomos aplinkybės dėl galimybės pakeisti tikslinę žemės
sklypo paskirtį. Be to, nors ieškovas nurodė, kad jis negalėjo savo
įsipareigojimų įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, tačiau pagal Vyriausybės 1996 m.
liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant
nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 4 punktą
kliūtimi įvykdyti įsipareigojimus nelaikytina tai, jeigu šalis,
prašanti atleisti nuo atsakomybės, neturi valstybės
valdymo institucijų išduodamų įgaliojimų, licencijų <...> bei kitų
dokumentų, reikalingų sutarčiai sudaryti. Kasatorės teigimu, nors ieškovas,
gavęs pardavėjos įgaliojimus, aktyviai bandė išspręsti prisiimtus
įsipareigojimus, tačiau pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis
nebuvo sudaryta, todėl pagal preliminariosios sutarties 7 punktą ieškovas
įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt baudą ir atlyginti visus kasatorės
nuostolius, susijusius su sutarties neįvykdymu, o kasatorė įsipareigojo
grąžinti ieškovui gautą avansą. Teismų praktikoje nurodyta, kad avansą arba
preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis
turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš
preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą
dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų
forma; tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali
būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu
reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis); pagal CK
6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios sutarties teisės institutą,
5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro
pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Teisėjų
kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai pagrindinė sutartis nesudaroma, kaltai
dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė
atsakomybė (CK 6.165 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. J. ir kt. v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-40/2009).
Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir
palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė
proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, ieškovo atstovas teisme buvo
Klaipėdos rajono, o ne Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, be to,
trečiojo asmens paaiškinimai neturi reikšmės aiškinant ginčo šalių sudarytą
preliminariąją sutartį, nes apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė,
kad ieškovas elgėsi sąžiningai ir ne dėl jo kaltės negalėjo įvykdyti sutarties
įsipareigojimų. Kasatorės nurodytas teisės aktas dėl atleidimo nuo atsakomybės
esant nenugalimai jėgai nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes tik detalizuoja
galiojančius įstatymus (CK 6.203 straipsnio 3 dalis). Kasatorės nurodyta
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
sausio 27 d. nutartimi šioje byloje negalima remtis, nes joje dėstomi
išaiškinimai, kai dėl preliminariosios sutarties nevykdymo yra kalta viena iš
šalių. Remiantis teismų praktika, ginčo šalys per preliminariojoje sutartyje
nustatytą terminą nesudarė pagrindinės sutarties, taigi joms pasibaigė prievolė
sudaryti šią sutartį.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo
šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose ir avanso grąžinimo
CK 6.163
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei
derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Jeigu derybose
viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios
nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas,
priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N.,
A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2010
m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autovygreda“ v.
UAB „Baltik vairas“, bylos Nr. 3K-3-279/2010), tačiau, remiantis CK 6.163
straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo
forma už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą, reikia įvertinti derybas
nutraukusios šalies elgesį sąžiningumo principo požiūriu ir atsakyti į
klausimą, derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė ar
ne kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus
sudaryta.
Teisėjų
kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1
dalis), nurodo, kad ginčo šalys susitarė, jog pagrindinė žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta, jeigu bus pakeista žemės paskirtis; preliminariojoje
sutartyje buvo susitarta, kad už šioje sutartyje nurodytų įsipareigojimų
nevykdymą ieškovas privalėjo sumokėti 30 000 Lt baudą. Sprendžiant klausimą dėl
nuostolių atlyginimo ar avanso grąžinimo, aiškintinas sutarties šalių elgesys
ikisutartiniuose santykiuose, vertintinas šalių sąžiningumas rengiantis
pagrindinės sutarties pasirašymui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad
nė viena iš preliminariosios sutarties šalių nebuvo kalta dėl pagrindinės
sutarties nesudarymo, nes ieškovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties ne
dėl savo kaltų veiksmų ar neveikimo, o dėl savivaldybės institucijos (Klaipėdos
miesto savivaldybės administracijos) veiksmų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P.,
bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje A. S. v. UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; 2009
m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R.,
bylos Nr. 3K-3-363/2009). Teisėjų kolegija nurodo, kad nors ginčo šalių
preliminariojoje sutartyje kaip pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutarties sudarymo sąlyga buvo nurodytas žemės sklypo paskirties pakeitimas,
tačiau tai nebuvo sutarties tikslas, nes žemės sklypo paskirties pakeitimas
nepriklausė vien tik nuo sutarties šalių valios. Teisėjų kolegija pažymi, kad
šalis, ketinanti sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, privalo
kreiptis į atitinkamas institucijas ir pateikti reikalingus dokumentus dėl
žemės sklypo paskirties pakeitimo, tačiau sutarties šalis negali būti
garantuota, jog vien tik dėl jos veiksmų ir pastangų bus pasiektas efektyvus
norimas rezultatas, t. y. preliminariojoje sutartyje nustatyta aptariama sąlyga
siejama su vienos sutarties šalies įsipareigojimu siekti rezultato – žemės
sklypo paskirties pakeitimo. Jeigu sutarties šalis elgėsi sąžiningai, atliko
visus reikiamus veiksmus, kurie buvo nurodyti kaip pareiga preliminariojoje
sutartyje (kreipėsi į atitinkamas institucijas, pateikė reikalingus dokumentus),
tačiau norimas rezultatas nebuvo pasiektas, teisėjų kolegija pripažįsta, jog
tokia sutarties šalis elgėsi sąžiningai, nepažeisdama preliminariosios
sutarties reikalavimų. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pareiga atlyginti
nuostolius kyla tik tai šaliai, kai ši, sudariusi preliminariąją sutartį,
nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu nagrinėjamoje
byloje pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl
abiejų sutarties šalių sulygtos sąlygos nebuvimo, t. y. objektyviai nebuvo
galima įvykdyti preliminariojoje sutartyje nustatytos pareigos, todėl nė viena
sutarties šalis neturi atsakyti už tai, jog nesudaryta pagrindinė sutartis, t.
y. ieškovui nekilo pareigos mokėti baudą, o atsakovė, gavusi avansą pagal preliminariąją
sutartį, turi šį grąžinti vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi,
kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė,
kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją. Nepaisant to,
perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir
atsiskaitymo, funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje V. Š. v. A. N. ir
kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Kai iki
sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą,
sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi
būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos
perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad
pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui
pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios
kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo
šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis
įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu
lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka
teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio
pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos
atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį
vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr.
3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.
S. v. UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos
Nr. 3K-3-363/2009).
Pinigai pagal
preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama,
t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti)
be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama
pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m.
lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N.,
bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje R. J. v. UAB „Ginta ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-72/2007;
2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje K. S., G. J. v. K. P. A. ir kt., bylos Nr.
3K-3-497/2007).
Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neprivalėjo mokėti atsakovei
baudos. Jeigu būtų pripažinta ieškovo kaltė dėl preliminariosios sutarties
nevykdymo, būtų pagrindas ieškovo sumokėtą avansą, kaip atsakovės nuostolių
atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovės
minimaliems nuostoliams, patirtiems ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę
pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginti. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta
vienos iš sutarties šalių nesąžiningo elgesio dėl pagrindinės žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, todėl atsakovės iš ieškovo gautas
avansas grąžintinas ieškovui kaip preliminariosios sutarties neįvykdymo
padarinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos kaip civilinė atsakomybė gali
būti taikomos už neteisėtus asmens veiksmus. Neteisėtumas ikisutartiniuose
santykiuose yra nesąžiningas šalies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti
pagrindinę sutartį, tačiau jeigu sutarties šalis vykdė preliminariosios
sutarties sąlygas ir pareigas, vadinasi, konstatuotina, jog ji elgėsi
sąžiningai ir negalima pripažinti buvus neteisėtus veiksmus kaip civilinės
atsakomybės sąlygą dėl netesybų pagrindo.
Dėl
nenugalimos jėgos
Byloje kilus
ginčui dėl nenugalimos jėgos ir valstybės veiksmų kaip aplinkybių, dėl kurių
ieškovas būtų atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl pagrindinės sutarties
nesudarymo taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nenugalima jėga, tiek
valstybės institucijų veiksmai, kaip civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai,
reglamentuojami CK 6.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog skolininko
prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos. Valstybės
veiksmai kaip civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos visiškas ar
dalinis pagrindas nustatytas CK 6.253 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Nagrinėjamoje
byloje ginčas kilo dėl Vyriausybės nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės
esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių
patvirtinimo” patvirtintų Taisyklių 3.5 punkto, kuriame nustatyta, jog valstybės
institucijų veiksmai prilyginami nenugalimai jėgai (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.
UAB ,,Baltijos parkingas”, UAB ,,Vilniaus parkavimo kompanija”, bylos Nr. 3K-3-273/2006), taikymo. Teisėjų
kolegija pažymi, kad šis nutarimas priimtas įgyvendinant 1995 m. lapkričio 14
d. Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų
įstatymą, o ne detalizuojant nurodytus CK straipsnius, todėl nagrinėjamoje
byloje netaikytinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
priteisimo
Pagal CPK 98 straipsnio
nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai
priimamas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos
priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovas prašo
priteisti 2420 Lt už atsiliepimą į kasacinį skundą surašymą. Teisėjų kolegija,
spręsdama dėl išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgia į Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85
patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko
sąnaudas ir nurodo, kad, netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovui pagal
Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktą priteistina iš atsakovės 1600 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Kasacinis
teismas patyrė 37,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. pažyma apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio
skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio
(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis,
96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Trevena“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini);
adresas: (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Ž. V. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų,
turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš atsakovės Ž. V. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) 37,35 Lt (trisdešimt septynis litus
35 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Laužikas
Zigmas Levickis
Algis
Norkūnas