Baudžiamoji byla Nr. 2K-72/2007

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                1.2.23.3. (S)

                                                                                               

                                                                                                                            

                                                           

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. sausio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, 

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui J. Zieniūtei,

gynėjui V. Papirčiui,

            teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartimi nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestas.

         Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno turėdamas tikslą parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. iki 2004 m. rugsėjo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo du vienetus permatomų užspaudžiamų polietileninių maišelių, kuriuose buvo labai didelis kiekis – 494,627 g. - šviesios spalvos tablečių su širdelės įspaudu, kurių sudėtyje yra 142,739 g. psichotropinės medžiagos - MDMA, jas laikė ir 2004 m. rugsėjo 8 d. neteisėtai gabeno automobiliu BMW 540, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kol 2004 m. rugsėjo 8 d., apie 16 val. 30 val., apžiūros metu minėtas tabletes su psichotropine medžiaga surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistasis R. B. kasaciniu skundu prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį ir jį išteisinti. Kasatorius teigia, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis) nuteistas nepagrįstai, nes jo padarytoje veikoje nėra tiesioginės tyčios parduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kadangi jis nežinojo, kad jo automobilyje rasta medžiaga yra psichotropinė, taip pat nežinojo, koks buvo šios medžiagos kiekis ir neturėjo tikslo šią medžiagą parduoti. Kasatorius teigia, kad vien ta aplinkybė, kad kasatoriui perduotame maišelyje buvo rastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA, neįrodo tiesioginės tyčios jo veikoje. Be to, ant maišelio nebuvo rasta kasatoriaus piršto antspaudų.

 Tas faktas, kad vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę buvo užfiksuoti kasatoriaus ir nenustatytų asmenų pokalbiai apie „širdeles“, „paukščius“ ir pan., t. y. ženklus, kuriais žymimos psichotropinės medžiagos, tėra sutapimas, kadangi panašiai ženklinami ir sportininkų naudojami maisto papildai. Kadangi kasatorius užsiima aktyvia sportine veikla, jis kalbėjo apie maisto papildus ar energetinius gėrimus, o ne apie psichotropines medžiagas. Tuo tarpu teismai nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius minėtuose pokalbiuose kalba apie psichotropinių medžiagų įsigijimą ir realizavimą. Taip pat kasatorius mano, kad atliktos fonoskopinės ekspertizės nepašalina pagrįstų abejonių nei dėl garso įrašuose užfiksuoto kasatoriaus balso tapatumo, nei dėl įrašytų pokalbių vientisumo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi.

Kasatorius pabrėžia, kad sulaikymo vietoje nebuvo filmuojama, nors policijos pareigūnai vaizdo kamerą turėjo, o automobilio apžiūra buvo atliekama ne sulaikymo vietoje, bet policijos komisariato kieme.

               

 Nuteistojo R. B. kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

BK 260 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį galima tik esant tiesioginei tyčiai, kai  asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nori taip veikti. Nors nuteistasis R. B. teigė nežinojęs, kad jis įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs  BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Atliekant operatyvinius veiksmus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260  straipsnyje, remiantis  Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartimi Nr. 1377s nuo 2004 m. rugpjūčio 2 d. iki 2004 m. rugsėjo 8 d. buvo vykdoma R. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė panaudojant technines priemones. Užfiksuotų pokalbių turinys leidžia daryti išvadą,  kad nuteistasis su nenustatytais asmenimis kalbasi apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurias žargonu vadina „širdimis“, „kūju ir pjautuvu“, „paukščiais“, „mitsubiši“ ir kt., kainas, kiekį, kokybę, stiprumą, jų įgijimą bei realizavimą. Ypač daug pokalbių vyko R. B. sulaikymo dieną, t. y. nuo 2004 m. rugsėjo 8 d., 10 val. 59 min. iki 2004 m. rugsėjo 8 d., 16 val. 04 min., R. B. su nenustatytais asmenimis tarėsi dėl psichotropinių medžiagų kainos, kiekio, aiškinasi, kokie ženklai pavaizduoti viduryje ir tariasi dėl susitikimo vietos. Tai, kad 2004 m. rugsėjo 8 d. kasatorius kalbėjo būtent apie psichotropinių medžiagų įgijimą patvirtina ta aplinkybė, kad jo automobilyje rastos tabletės buvo  su „širdelės“ įspaudu viduryje. Tablečių sudėtyje buvo labai didelis kiekis (142,739 g.) psichotropinės medžiagos – MDMA.   Tai patvirtina, kad  telefoniniai pokalbiai vyko  ne dėl sportinių papildų , o dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo.

Teismas kvalifikuodamas veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį  pagal požymį „labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įsigijimas, laikymas, gabenimas“ ir šį požymį inkriminuodamas, vadavosi  2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Teismas pagrįstai konstatavo, kad R. B. suprato, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno ne maisto papildus, o psichotropinę medžiagą – šiuo atveju MDMA, kuri draudžiama vartoti net medicinos tikslais, ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose yra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kvalifikuojant padarytą veiką pagal šį požymį nereikalaujama, kad asmuo žinotų aukščiau paminėtą įsakymą ir jo turinį. Pakanka, kad jis bendrais bruožais suvoktų įgyjamos, laikomos ir gabenamos psichotropinės medžiagos savybes ir kiekius.

Kasatorius teigia, kad  neturėjo tikslo šią medžiagą parduoti. Tačiau tokio tikslo nebuvimas nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos. Veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama jau vien tik dėl disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos net ir nesant tikslo jas realizuoti.  

Kasatoriaus abejonės dėl garso įrašuose užfiksuoto kasatoriaus balso tapatumo bei  įrašytų pokalbių vientisumo buvo išsklaidytos  apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, esant proceso dalyvių prašymams, vadovaudamasis BPK 286 straipsniu paskyrė fonoskopinę ekspertizę siekiant nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Ekspertai, atlikę fonoskopinį tyrimą, nustatė, kad šių pokalbių protokoliniai įrašai iš esmės niekuo nesiskiria nuo jų originalų, garso įrašai yra ištisiniai ir nesumontuoti, o šiuose įrašuose užfiksuoto asmens, įvardijamo kaip „RB“, balsas yra vieno ir to paties asmens – R. B., o kontroliuojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta R. B. automobilyje, telefoninio ryšio operatorių yra priskirtas nuteistajam R. B. (t. 2, b. l. 100-135). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad minėtu telefono numeriu galėjo naudotis kiti asmenys, išskyrus R. B.

 

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

             Nuteistojo R. B. kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                    Gintaras Goda

 

                                                                                                            Vytautas Masiokas

 

                                                                                                            Vytautas Piesliakas