Civilinė byla Nr. e2-374-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00205-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Info S“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Info S“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Info S“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1.                      įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją vykdyti natūra 2021 m. spalio 26 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 ir 4.5 punktuose numatytas prievoles, t. y. priimti sutarties 2.1 punkte nustatytas prekes ir sumokėti ieškovei 33 478,28 Eur per 30 kalendorinių dienų;

1.2.                      nevykdant pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 ir 4.5 punktuose nustatytų įsipareigojimų, skirti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną;

1.3.                      priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti nutraukti 2021 m. spalio 26 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį; 2 ) sustabdyti šios sutarties termino skaičiavimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.

3.       Ieškovė mano, kad ieškinys pagrįstas. Be to, yra grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. 2021 m. spalio 26 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad sutarties trukmė – nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki šalių visiško įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 2,5 mėnesiai. Nenustatyta galimybė pratęsti sutartį. Suėjus sutarties terminui, t. y. 2022 m. kovo 11 d., įpareigojimas atsakovei vykdyti sutartį taptų neįmanomas. Dėl to teismui nesustabdžius sutarties vykdymo, ieškinys bus neįvykdomas ir ieškovė praras galimybę ginti savo, kaip sąžiningos šalies, teises ir pažeistus interesus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra rizika, kad gali atsirasti didelės žalos. Be to, ginčo sutarties vykdymas (prekių įsigijimas) yra visuomenei svarbus viešasis interesas, nes sutarties objektas – stacionari radijo ryšio stotelė ir nešiojamos radijo ryšio stotelės, kurių pirkimas inicijuotas įgyvendinant programą „Pasirengti galimai avarijai Astravo AE“. Dėl to nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, nukentėtų ne tik ieškovės, bet taip pat ir viešasis interesas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo dalykas nesusijęs nei su sutarties nutraukimu, nei su sutarties sąlygų modifikavimu, todėl pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų viršytos nagrinėjamo ginčo ribos. Be to, sutarties termino skaičiavimas nustatytas sutarties 3.2 punkte, todėl sustabdžius šį skaičiavimą būtų pažeistas sutarties laisvės principą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, konstatavo, kad nenustatyta antroji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

6.       Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 

7.1.                      Teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – išsaugoti byloje status quo (faktinę ir teisinę būklę), ignoravo ieškovės ir visuomenės interesus. Sutarties terminas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču, nes ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį natūra pareikštas nepasibaigus sutartyje nustatytam jos įvykdymo terminui. Pritaikius ieškovės prašomas priemones, būtų išsaugotas status quo. Jų nepritaikius ir nesustabdžius sutarties vykdymo termino, gali pasunkėti arba tapti neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, ieškovė būtų priversta tikslinti reikalavimus ir taikyti savigynos priemones. Suėjus aptariamam terminui ir atsakovei atsisakius vykdyti prievoles natūra, ji privalės atlyginti ieškovei žalą. Taigi atsakovė ne tik negaus prekių, bet taip pat ir privalės kompensuoti ieškovei išlaidas bei negautą pelną. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kils rizika didelei žalai atsirasti. Dėl to bus pažeistas viešasis interesas. Be to, įsigyti sutartyje nustatytas prekes svarbu visai visuomenei, nes tai – stacionari radijo ryšio stotelė ir nešiojamos radijo ryšio stotelės. Jas nutarta pirkti įgyvendinant programą „Pasirengti galimai avarijai Astravo AE“. 

7.2.                      Stabdžius termino, per kurį turi būti įvykdyta sutartis, skaičiavimą, būtų nepažeistas sutarties laisvės principas, būtų užtikrintas pažeistų teisių gynimas ir sutarties šalių teisių pusiausvyra. Tiek šalys, tiek teismas turi vadovautis prioriteto vykdyti sutartį principu, siekti išsaugoti sutartį. Ieškovė siekė tinkamai išspręsti ginčą, išsaugoti sutartį ir pristatyti prekes. Sutarties laisvės principas negali būti suabsoliutinamas ignoruojant pažeistas ieškovės teises ir kitus civilinės teisės principus. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi kitoje byloje jau buvo sustabdęs ginčo sutarties vykdymą ir tai nebuvo pripažinta sutarties laisvės principo pažeidimu (civilinė byla Nr. e2-3158-855/2021).

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimai ar ne. Ieškovė, mano, kad ji pagrindė ieškinį.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 

8.1.                      Sutarties 3.2 punkte nustatyta: „sutarties trukmė – nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki šalių visiško įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau negu 2,5 mėnesiai. Sutarties pratęsimo galimybė nėra numatyta“. Ginčo sutartis sudaryta 2021 m. spalio 26 d., todėl jos pabaiga – 2022 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje sustabdė ginčo sutarties terminą nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. sausio 5 d., t. y. 62 dienas (civilinė byla Nr. e2-3158-855/2021). Dėl to ginčo sutartis baigėsi 2022 m. kovo 11 d. Sutarčiai pasibaigus, ieškovės prašymas sustabdyti sutarties termino skaičiavimą nepagrįstas – negalima sustabdyti to, kas pasibaigė.

8.2.                      Ieškovės teiginiai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nukentėtų viešasis interesas, nepagrįsti, nes ieškovė neturi teisės ginti viešąjį interesą. Be to, ieškovė neįrodė, kad yra grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne, kai prašymą jas taikyti ieškovė grindė siekiu išsaugoti status quo (faktinę ir teisinę būklę) iki tol, kol ginčas bus išspręstas, taip pat siekiu išvengti naujų ginčų ir didelės žalos. 

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

10.       Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujų įrodymų: ieškovės 2022 m. sausio 13 d. raštą Vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM) ir pastarosios atsakymą; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo kopiją (civilinė byla Nr. e2-3158-855/2021) ir išrašą iš EPP apie šio teismo sprendimo įsiteisėjimą; 2021 m. spalio 26 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų kopijas.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti. 

12.       Nagrinėjamojoje byloje atsakovės pateikti nauji įrodymai neturi reikšmingos įtakos sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių klausimui. Be to, atsakovė neprašė apeliacinės instancijos teismo priimti šiuos įrodymus, nenurodė, kokias svarbias sprendžiamam klausimui aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia. Dalį atsakovės pateiktų dokumentų – 2021 m. spalio 26 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų kopijas ir VRM atsakymą į ieškovės 2022 m. sausio 13 d. raštą – yra pateikusi ieškovė su ieškiniu, todėl šie įrodymai jau yra byloje. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir duomenys apie šio sprendimo įsiteisėjimą yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Prireikus, teismas gali vadovautis nurodytais duomenimis iš vieningos teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės pateiktų naujų įrodymų (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimui įvykdyti.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

15.       Nagrinėjamojoje byloje ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nėra pagrindas teigti, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Nesant aplinkybių, iš kurių jau pradinėje proceso stadijoje būtų aišku, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo.

16.       Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kaip sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet atmesdamas prašymą, konstatavo, kad nėra grėsmės būsimam ieškovei galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinys būtų nepagrįstas. Atsakovė taip pat neginčijo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.  Konstatavęs, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (grėsmės teismo sprendimui įvykdyti).

17.       Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią tam, jog būtų negalima įvykdyti būsimo teismo sprendimo arba tai padaryti taptų sunkiau. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius grėsmę teismo sprendimui įvykdyti. Grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, įvertinus bylos ginčo dalyką ir faktines aplinkybes. 

18.       Apeliantė nurodo, kad, esant pareikštam ieškiniui dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę, būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia poreikis išsaugoti ginčo sutarties šalių status quo. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių faktinės ir teisinės būklės išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

19.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė, vadovaudamasi VRM ir atsakovės 2021 m. kovo 16 d. ,,Valstybės biudžeto lėšų, skirtų VRM programos 02.01 „Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė“ 01-01-05 priemonei „Pasirengti galimai avarijai Astravo AE (valstybės biudžeto lėšos, skirtos savivaldybėms)“ sutartimi, vykdė mažos vertės stacionarios radijo stoties ir nešiojamų radijo stočių viešąjį pirkimą Nr. 568662. Ieškovė paskelbta pirmiau nurodyto pirkimo laimėtoja. Dėl to bylos šalys 2021 m. spalio 26 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį.

20.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB ,,DEKBERA“ 2021 m. spalio 29 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl atsakovės viešajame pirkime Nr. 568662 priimtų sprendimų panaikinimo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi sustabdė ginčo sutarties vykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu UAB ,,DEKBERA“ ieškinį atmetė ir panaikino teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. sausio 5 d. (civilinė byla Nr. e2-3158-855/2021) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Po to ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama priimti sutartyje numatytas prekes ir už jas sumokėti, bet atsakovė atsisakė tai padaryti, nes VRM neskyrė finansavimo sutarčiai įvykdyti. Ieškovė ieškinyje prašo įpareigoti atsakovę priimti ginčo sutartyje nurodytas prekes ir sumokėti kainą.

21.       Taigi, nagrinėjamojoje byloje ginčo pobūdis lemia, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir neuždraudus atsakovei nutraukti 2021 m. spalio 26 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų tapti nebeįmanomas, nes, atsakovei nutraukus ginčo sutartį, ši pasibaigtų. Priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, prašymas uždrausti atsakovei nutraukti ginčo sutartį susijęs su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Ieškovė pagrindė grėsmę, kad būsimas teismo sprendimas, jeigu šis būtų palankus ieškovei, gali būti neįvykdytas. Dėl to, įvertinus ieškinio dalyką ir bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad, siekiant užtikrinti ginčo šalių sutartinių santykių tąsą ir išsaugoti šalių status quo iki ginčas bus galutinai išspręstas, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti ginčo sutartį.

22.       Pažymėtina, kad draudimas nutraukti sutartį, kaip prevencinė priemonė, nagrinėjamojoje byloje, atsižvelgiant į šia priemone siekiamus tikslus ir padarinius jo netaikius, atitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Jei atsakovė iš tikrųjų nesiekia ir neketina nutraukti ginčo sutarties, pritaikius pirmiau nurodytą priemonę nebus pažeisti atsakovės interesai ar neproporcingai suvaržytos jos teisės. Draudimas nutraukti sutartį atitinka ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nes juo pašalinama grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas, jeigu šis būtų palankus ieškovei, galėtų būti neįvykdytas. Be to, bus išvengta naujų ginčų ir grėsmės, kad atsiras didelės žalos.

23.       Pasisakant dėl kitos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – prašymo sustabdyti termino, per kurį turi būti įvykdyta sutartis, skaičiavimą, pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos ir kuriomis tikrai galima užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas neturėtų taikyti perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių, kurias taikyti nėra būtina sprendimo įvykdymui užtikrinti.

24.       Pažymėtina, kad šalys procesiniuose dokumentuose neteisingai vertina ginčo sutarties pabaigą. 2021 m. spalio 26 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartis, priešingai negu teigia atsakovė, galioja ir nėra pasibaigusi, bet yra pasibaigęs terminas pristatyti sutartyje nurodytas prekes. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visas aplinkybes, bus nustatyta, dėl kokių priežasčių ir dėl kieno kaltės prekės nepristatytos per sutartyje nustatytą terminą ir ar atsakovė turi pareigą priimti prekes bei sumokėti ieškovei jų kainą. Atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdžius termino, per kurį turėjo būti įvykdyta sutartis, skaičiavimą, būtų neužtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas ir neišsaugotas šalių status quo iki ginčas bus galutinai išspręstas. Akcentuotina tai, kad, pritaikius pirmiau aptartą priemonę (t. y. uždraudus atsakovei nutraukti sutartį) jau yra užtikrinama dabartinė situacija ir to visiškai pakanka šalių lygiateisiškumui užtikrinti ir grėsmei, kad ateityje teismo sprendimo galima nebeįvykdyti, eliminuoti. Aplinkybė, kad ginčo sutarties vykdymas buvo sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje, nėra pagrindas nagrinėjamojoje byloje sustabdyti sutartyje nustatyto termino skaičiavimą, nes skiriasi pirmiau nurodytos ir nagrinėjamos bylos dalykas bei faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinosios apsaugos priemonės – nesustabdė sutartyje nustatyto termino sutartinėms prievolėms įvykdyti.

25.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti nutraukti 2021 m. spalio 26 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatytos dvi būtinosios sąlygos šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti – ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Nurodyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Kita ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė neužtikrins dabartinės šalių teisinių santykių būklės, yra perteklinė, todėl neturi būti taikoma. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti ieškovės UAB „Info S“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Uždrausti atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188708224) nutraukti 2021 m. spalio 26 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su ieškove UAB „Info S“ (juridinio asmens kodas 300513080) pagal viešojo pirkimo Nr. 568662 rezultatus.

Atmesti kitą prašymo dalį.

Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėjas                                Tomas Venckus