Civilinė byla Nr. e2-250-330/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00815-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties ir 2024 m. vasario 8 d. papildomos nutarties, kuriomis paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Reklamos arka“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų konkursų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkursų nutraukimo, trečiasis asmuo ieškovių pusėje – uždaroji akcinė bendrovė ,,Clear Channel Lietuva“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme buvo priimti nagrinėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ETN Baltic“ ir UAB ,,Reklamos arka“ ieškiniai, kuriais prašoma pripažinti neteisėtomis atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbto Mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2022 m. birželio 22 d. paskelbtą Mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešąjį konkursą; pripažinti neteisėtomis atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbto Reklaminių įrenginių ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2022 m. birželio 22 d. paskelbtą Reklaminių įrenginių ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešąjį konkursą; priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimus į ieškinius, kuriuose nurodė, jog su ieškiniais nesutinka.
3. 2024 m. vasario 6 d. teisme gautas ieškovės UAB ,,Reklamos arka“ prašymas nutraukti bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Reklamos arka“ prašymą ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-372-861/2024. Teismas priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Reklamos arka“ 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei UAB „ETN Baltic“ – 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. vasario 8 d. papildoma nutartimi teismas priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB ,,Clear Channel Lietuva“ 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartyje nustatė, kad pasitvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog bylos išnagrinėjimas nebesukels materialinių teisinių padarinių, nes šioje byloje ginčyti atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbti vieši konkursai yra nutraukti, o juos reglamentuojantys teisės aktai pripažinti negaliojančiais. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-284 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pripažinti netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ patvirtintus Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatus ir atšaukti šiuo įsakymu patvirtintų nuostatų pagrindu paskelbtus konkursus. Tuo pačiu sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatus bei pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti naujus reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo Vilniaus mieste viešus konkursus pagal naujai patvirtintus nuostatus. Teismas konstatavo, kad ginčo objektas yra išnykęs, todėl ieškovių prašomas priimti sprendimas dėl ginčo esmės nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Teismas bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4. Ieškovė UAB „Reklamos arka“ prašė priteisti iš atsakovės 9 113,57 Eur bylinėjimosi išlaidas (141 Eur žyminį mokestį ir 8 972,57 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas). Ieškovė UAB „ETN Baltic“ prašė priteisti iš atsakovės 10 572,37 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Apskaičiuodamas ieškovės UAB „Reklamos arka“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, teismas taikė 2022 m. pirmame bei trečiame ketvirčiuose galiojusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje. Nurodė, kad ieškovės patirtos maksimalios bylinėjimosi išlaidos galėtų būti iš viso 6 415,13 Eur (141 Eur žyminis mokestis ir 6 274,13 Eur užmokestis už teisines paslaugas). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršijo maksimalų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius, teismas nutarė jas sumažinti ir iš atsakovės priteisė 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Apskaičiavęs ieškovės UAB „ETN Baltic“ maksimalius teisinių paslaugų išlaidų dydžius pagal bylai aktualius vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje duomenis, teismas nurodė, kad išlaidos, patirtos už šios ieškovės atstovavimą teisme, neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, tačiau pripažino, jog jos yra per didelės. Vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, teismas ieškovei UAB „ETN Baltic“ iš atsakovės priteisė 4 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
7. Teismas 2024 m. vasario 8 d. papildoma nutartimi išsprendė trečiojo asmens UAB ,,Clear Channel Lietuva“ prašymą priteisti iš atsakovės 10 554,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas išlaidoms apskaičiuoti taikė 2022 m. pirmojo bei trečiojo ketvirčių bei 2023 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Nustatęs, kad išlaidos, patirtos už teisinį atstovavimą, nors ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismas konstatavo, jog jos yra per didelės, todėl, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, trečiajam asmeniui UAB ,,Clear Channel Lietuva“ iš atsakovės priteisė 4 700 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir jos sudėtine dalimi esančią vasario 8 d. papildomą nutartį dėl ieškovei UAB „Reklamos arka“, ieškovei UAB „ETN Baltic“ ir trečiajam asmeniui UAB „Clear Channel Lietuva“ priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują nutartį – ieškovių ir trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Bylinėjimosi išlaidos ieškovėms bei trečiajam asmeniui apskritai neturėjo būti priteistos. Nėra pagrindo atsakovę pripažinti ginčą pralaimėjusia šalimi – byla baigta teismui ją nutraukus ir nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės.
8.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje norminėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 pateiktas išaiškinimas, kad viešo konkurso nuostatus, kuriais remiantis buvo paskelbti šioje byloje ginčyti vieši konkursai, patvirtino ne tas subjektas – juos 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir administracijos direktorius), o ne Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į šiuos norminėje byloje teismo pateiktus išaiškinimus, administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 28 d. įsakymu pripažino negaliojančiais 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu patvirtintus Viešų konkursų nuostatus ir atšaukė jų pagrindu 2022 m. birželio 22 d. paskelbtus viešus konkursus, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu patvirtino naujus Viešų konkursų nuostatus, kuriais remiantis 2024 m. sausio 18 d. buvo paskelbti trys nauji vieši konkursai. Tokia faktinė situacija nereiškia, kad administracija pripažino ieškovės UAB „Reklamos arka“ pozicijos šioje byloje pagrįstumą. UAB „Reklamos arka“ ieškinio reikalavimai šioje byloje nebuvo patenkinti. Byla nutraukta ieškovės UAB „Reklamos arka“ prašymu.
8.3. Trečiajam asmeniui UAB „Clear Channel Lietuva“ bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos dėl to, kad ši bendrovė į bylą įstojo savo iniciatyva ir teikė atsiliepimus į bylos šalių procesinius dokumentus bei savarankiškus prašymus. Trečiasis asmuo, dalyvaudamas šioje civilinėje byloje prieš atsakovę, paraleliai pradėjo kitus atskirus teisminius procesus, o dalyvavimu šioje civilinėje byloje siekė toliau eksploatuoti senuosius reklaminius įrenginius, kurių eksploatavimo terminas turėjo pasibaigti (ir pasibaigė) 2023 m. vasario 1 d.
8.4. Ieškovei UAB „ETN Baltic“ jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Procesine teise kreiptis į teismą ji naudojosi nesąžiningai, nepagrįstai siekdama kuo ilgiau eksploatuoti savo senuosius reklaminius stendus, kurių eksploatavimo leidimo terminas turėjo baigtis 2023 m. vasario 1 d. Ginčytos viešų konkursų sąlygos nebuvo susijusios su ieškovės subjektinių teisių pažeidimu.
8.5. 2023 m. vasario 1 d. pasibaigus ieškovės UAB „ETN Baltic“ ir trečiojo asmens senųjų leidimų eksploatuoti reklaminius įrenginius galiojimui, ieškovė ir trečiasis asmuo nevykdė prievolės demontuoti reklaminius įrenginius, juos eksploatuoja iš esmės nemokamai, nes vietinė rinkliava gali būti skaičiuojama tik už galiojantį leidimą. Ieškovė ir trečiasis asmuo kreipėsi į administraciją, prašydami išduoti naujus išorinės reklamos leidimus senųjų leidimų pagrindu. Administracijai šiuos prašymus atsisakius patenkinti, ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinių bylų Nr. eI3-1126-596/2024 ir Nr. eI3-1095-631/2024).
8.6. Nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos siekiant nesąžiningų tikslų, neturėjo būti priteistos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ginčo viešų konkursų nutraukimą lėmė ne ieškovės UAB „ETN Baltic“ ieškinio pateikimas. Senųjų viešų konkursų nutraukimu ir naujų konkursų paskelbimu buvo siekiama, kad nebūtų tęsiamas formalus bylinėjimasis.
8.7. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į pasiektą teisinės praktikos lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
9. Ieškovė UAB „Reklamos arka“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti skundo dalį, kuria nesutinkama su teismo nutartimi dėl ieškovei UAB „Reklamos arka“ priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos pagrįstai. Atsakovė paskelbė viešą konkursą, kurio dokumentų techninė specifikacija akivaizdžiai ribojo konkurenciją ir buvo pritaikyta konkretiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Techninė specifikacija buvo parengta pagal UAB „JCDecaux Lietuva“ ir UAB „Clear Channel Lietuva“ pramoniniu dizainu apsaugotus bei faktiškai Vilniaus mieste šių bendrovių jau įrengtus reklamos įrenginius. Atsakovė iš esmės pripažino byloje ginčyto konkurso bei jo sąlygų trūkumus ir savo iniciatyva panaikino ginčo dalyką (atšaukė byloje ginčijamą konkursą).
9.2. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
9.3. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl to, kad atsakovė paskelbė konkurenciją ribojantį ir neteisėtą konkursą. Darytina išvada, kad atsakovė, panaikindama ginčo dalyką, pripažino paskelbto konkurso neteisėtumą. Tai sudarė pagrindą teismui spręsti dėl UAB „Reklamos arka“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
10. Trečiasis asmuo UAB „Clear Channel Lietuva“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį bei vasario 8 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. UAB „Clear Channel Lietuva“, pasinaudodama CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, įstojo į bylą trečiuoju asmeniu, todėl įgijo visas procesines teises, kaip ir kitos bylos šalys.
10.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 panaikino nagrinėjamos bylos ginčo dalyku esančius atsakovės priimtus teisės aktus, susijusius su paskelbtu viešu konkursu. Atsakovė, pripažinusi savo veiksmų neteisėtumą, atitinkamus teisės aktus pasinaikino pati. Dėl to išnyko ginčo objektas nagrinėjamoje byloje, tačiau atsakomybė (kaltė) dėl vykusio teisminio proceso tenka atsakovei.
10.3. Byloje buvo keltas klausimas dėl su ginčo objektu susijusių atsakovės priimtų teisės aktų neteisėtumo ir būtent tuo aspektu, kuriuo aktai galiausiai pripažinti neteisėtais. Kaltė ir atsakomybė dėl teisminio proceso tenka atsakovei, kurios veiksmai nulėmė civilinės bylos inicijavimą (neteisėtų norminių aktų priėmimas, neteisėto konkurso paskelbimas).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis ir papildoma nutartis, kuriomis buvo iš dalies patenkinti ieškovių UAB „Reklamos arka“, UAB „ETN Baltic“ ir trečiojo asmens UAB „Clear Channel Lietuva“ prašymai priteisti pirmosios instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliutūs skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindai nenustatyti, o byla nagrinėjama neperžengiant atsakovės atskirojo skundo ribų.
Dėl klausimo esmės
12. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2022 m. liepos 12 d. nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovių UAB „Reklamos arka“ ir UAB „ETN Baltic“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
13. Civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei dėl viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „ETN Baltic“) ieškovė prašė: 1) pripažinti neteisėtomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbto Mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti paskelbtą Mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą.
14. Civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ETN Baltic“ ieškinį atsakovei dėl viešo konkurso pripažinimo neteisėtu ir konkurso nutraukimo ieškovė prašė: 1) pažinti neteisėtomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbto Reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją paskelbtą Reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą.
15. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Administracinis teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 21 punktas, kiek juo savivaldybės administracijos direktoriui perleidžiama kompetencija tvirtinti viešojo konkurso organizavimo ir konkursų vykdymo tvarkos nuostatus (daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio taisykles), prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
16. Prašyme dėl civilinės bylos nutraukimo ieškovė UAB „Reklamos arka“ nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-284 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pripažinti netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ patvirtintus Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatus ir atšaukti šiuo įsakymu patvirtintų nuostatų pagrindu paskelbtus konkursus. Tuo pačiu sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatus bei pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti naujus reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo Vilniaus mieste viešus konkursus pagal naujai patvirtintus nuostatus.
17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Reklamos arka“ ir UAB „ETN Baltic“ ieškinius nutraukė, konstatavęs, kad bylos išnagrinėjimas nebesukels materialinių teisinių padarinių, nes yra išnykęs ginčo objektas (vieši konkursai atšaukti, o juos reguliuojantys teisės aktai pripažinti negaliojančiais). Teismas taip pat paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovės priteisė atlyginti dalį ieškovių ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais (nutartimis) iš dalies atlyginti ieškovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovės poziciją pripažįsta teisiškai nepagrįsta.
18. Analizuojamu atveju civilinė byla pagal ieškovių ieškinius buvo užbaigta nepriėmus sprendimo dėl kilusio ginčo – pasikeitusi faktinė ir teisinė situacija sukūrė sąlygas ieškovių inicijuoto civilinio proceso pasibaigimui dar iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Kai bylos procesas užbaigiamas nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, proceso metu atsiradusios bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 94 straipsnio taisykles – teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
21. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
22. Nutrauktoje byloje šalių procesinio elgesio nėra pagrindo vertinti kaip netinkamo. Šalys bylos procese joms suteiktomis teisėmis naudojosi CPK nustatyta tvarka, teikė procesinius dokumentus, aktyviai naudojosi kitomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad naudojimasis teise į teisminę gynybą savaime negali būti traktuojamas kaip netinkamas šalies procesinis elgesys. Tokiu elgesiu, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti pripažinti atvejai, kai asmuo reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, teikia pakartotinius ieškinius, kai ginčas jau yra išspręstas, tyčia pažeidžia teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl priežasčių, paskatinusių ieškoves inicijuoti civilinės bylos procesą, pripažįsta nepagrįstais, paremtais subjektyvaus pobūdžio vertinimu ir prielaidomis.
23. Vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, yra teisiškai reikšmingas šalių elgesys, kuriuo buvo sukurti materialūs padariniai, turėję reikšmės ieškovių kreipimuisi į teismą su ieškiniu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 konstatuota, kad viešo konkurso nuostatus, kuriais remiantis buvo paskelbti šioje byloje ginčyti vieši konkursai, patvirtino nekompetentingas subjektas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, o ne Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Ši įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad tas pats subjektas ne tik neteisėtai patvirtino konkurso nuostatus, bet ir neteisėtai paskelbė patį pirkimą, vykdytą konkurso būdu. Vadinasi, netinkamas (nekompetentingas) teisės subjektas savo elgesiu (priimtais sprendimais) buvo sukėlęs teisinius padarinius, dėl kurių nuginčijimo ieškovėms reikėjo kreiptis į teismą.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teismo procesiniu sprendimu nebuvo paneigtos viešo pirkimo sąlygos, kurias ieškovės ginčijo teisme. Tačiau pažymėtina, kad padariniai, dėl kurių buvimo ieškovės kreipėsi į teismą, buvo sukurti atsakovės neteisėtu elgesiu (veiksmais), pasireiškusiu tuo, jog pirkimo dokumentai buvo parengti ir pirkimas paskelbtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pirkimo sąlygų panaikinimą atsakovės sprendimu lėmė poreikis dėl pasikeitusių juridinių faktų sudėties pašalinti pačios atsakovės sukurtus padarinius – pirkimo konkursą pagal neteisėtai patvirtintas pirkimo sąlygas. Iš esmės atsakovės veiksmai nulėmė tą situaciją, dėl kurios ieškovės ir trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad analogiškomis pirkimo sąlygomis buvo paskelbtas kitas konkursas, savaime nepaneigia ieškovių teisės reikšti ieškinį dėl jų, todėl nėra teisiškai reikšminga.
25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas). Šios nutarties 25–26 punktuose pateikti išaiškinimai patvirtina, kad ieškinio atsisakymą lėmė atsakovės veiksmai – vėlesniu administraciniu teisės aktu (sprendimu) ji pašalino pačios prieš tai sukurtus neteisėtus padarinius. Dėl tokios priežasties susiklostė faktinė situacija, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo materializuotas ieškovių reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2022 m. birželio 22 d. paskelbtus viešuosius konkursus, nors šioje byloje pagrindas konkursų nutraukimui teismo sprendimu nebuvo nustatytas. Šios nutarties 25–27 punktuose išdėstytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti ieškovių ir trečiojo asmens teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Ieškovei atsisakius ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo būti vertinamas šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir priežastys, lėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
27. Teismas, nustatęs, kad pagal konkrečios bylos baigtį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek ir 93 straipsnio 4 dalies normomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pirmiausia atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas). Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad yra pagrindas sumažinti ieškovių ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šis teismo atliktas vertinimas nėra kvestionuojamas (ieškovės ir trečiasis asmuo neteikė skundų dėl sumažinto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamų nutarčių pagrįstumo šiuo aspektu nevertina.
28. Pažymėtina, kad bet kuri civilinės bylos šalis turi įvertinti aplinkybes, jog procese dalyvaujančios kitos šalys ar tretieji asmenys turi teisę į teisinę pagalbą ir atstovo pasirinkimo laisvę, o išlaidos pasirinkto atstovo teikiamai teisinei pagalbai apmokėti įeina į sudėtį bylinėjimosi išlaidų, kurias atlyginti turi pareigą procesą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnis). Civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020, 32 punktas). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio normomis, pagrįstai nustatė apeliantės (ieškovės) pareigą atlyginti ieškovių ir jų pusėje dalyvavusio trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas (atitinkamą jų dalį).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
29. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisingą nutartį bei papildomą nutartį, kurias naikinti ar keisti nėra pagrindo.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme.
31. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
32. Trečiasis asmuo UAB „Clear Channel Lietuva“ pateikė prašymą atlyginti 925,65 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą.
33. Ieškovė UAB „Reklamos arka“ prašo iš atsakovės priteisti 865,15 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
34. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, atlyginant išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 844,12 Eur (2023 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2110,30 Eur × 0,4). Ieškovės ir trečiojo asmens prašomos atlyginti atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos viršija maksimalų atlygintino užmokesčio už teisinę pagalbą dydį, todėl mažintinos iki šio dydžio ‒ 844,12 Eur ir priteistinos ieškovei UAB „Reklamos arka“ bei trečiajam asmeniui iš apeliantės (atsakovės).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir 2024 m. vasario 8 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos arka“, juridinio asmens kodas 303211411, 844,12 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 12 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Clear Channel Lietuva“, juridinio asmens kodas 111789288, 844,12 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 12 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Teisėjas Gintaras Pečiulis