Administracinė byla Nr. eAS-280-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00087-2024-6

        Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai R. J. ir Z. S. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr.ISS-1906-(5.59 E.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT pareiškėjų 2023 m. lapkričio 29 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę, konstatavęs, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjų pareikštu ir teismo priimtu reikalavimu, galimo teismo sprendimo vykdymo pasekmėms pareiškėjų prašomos taikyti priemonės neturės jokios įtakos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę klausimą perdavė teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas NŽT teismui pateikė savo nuomonę dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. NŽT nurodė, kad pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais; nagrinėjamojoje byloje nėra keliami reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 12 d. įsakymo Nr.48VĮ-1250-(14.48.2E)  ( toliau – ir NŽT 2023-10-12 įsakymas) panaikinimo, todėl pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestinas. Pažymėjo, kad įsiteisėjus Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties daliai administracinėje byloje Nr.eI3-12848-809/2023, kuria atsisakyta priimti reikalavimą panaikinti NŽT 2023-10-12 įsakymo dalį, t. y. pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjams nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į NŽT su skundu dėl NŽT 2023-10-12 įsakymo teisėtumo. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) projektas šiuo metu nėra paskelbtas ir nepradėtas rengti. Nagrinėjamojoje byloje ginčijamu Sprendimu NŽT tik paliko nenagrinėtu pareiškėjų skundą dėl NŽT 2023-10-12 įsakymo teisėtumo.

II.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjų R. J. ir Z. S. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad galiojant NŽT 2023-10-12 įsakymui, anksčiau išnuomotas (duomenys neskelbtini) sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) vietovėje bus projektuojamas nuosavybės teisių atkūrimui kitiems pretendentams, todėl padidėjo pagrįstos rizikos laipsnis, jog pareiškėjams bus padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, gali žymiai pasunkėti galimai palankaus pareiškėjams šioje byloje teismo sprendimo įvykdymas, ar toks įvykdymas taptų negalimu.

Pareiškėjai skunde nedetalizavo, kaip, jų nuomone, jų teises pažeidžia NŽT 2023-10-12 įsakymas, kurio teisėtumą bei pagrįstumą šioje nagrinėjamojoje byloje keliamu ginču pareiškėjai siekia patikrinti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Iš prie skundo teismui pridėto pareiškėjų 2023 m. lapkričio 29 d. skundo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui esmės, pareiškėjų skunde pateiktoje nuorodoje minimos Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos Nr.eI3-3674-809/2024 esmės (pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis) galima daryti prielaidą, kad pareiškėjai, realizuodami savo teisę atkurti nuosavybės teises pagal nerealizuotą jiems išduotų išvadų likutį, siekia gauti lygiaverčius žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punkto nuostatas piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje paduotu skundu nėra keliami ginčai nei dėl pareiškėjų teisės gauti lygiaverčius žemės sklypus pageidaujamojoje vietovėje, nei dėl jų įrašymo / neįrašymo į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę ar jų pirmenybės teisės įsigyti pageidaujamą žemės sklypą, o pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bus projektuojamas nuosavybės teisių atkūrimui kitiems pretendentams, grindžiamas tik prielaida.

Pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, nors iš dalies ir susijusi, bet pernelyg nutolusi nuo pareiškėjų skundu pareikšto ir teismo priimto reikalavimo. Pareiškėjams skundu prašant panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT pareiškėjų R. J. ir Z. S. 2023 m. lapkričio 29 d. skundą išnagrinėti iš naujo, galimo teismo sprendimo vykdymo pasekmėms pareiškėjų prašomos taikyti priemonės neturės jokios įtakos. Teismas pažymi ir tai, kad kaimo vietoje žemės sklypai projektuojami, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taigi, pareiškėjų nurodytame sklype projektavimo darbai iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios negali būti atliekami, o paskelbus ir pradėjus rengti (duomenys neskelbtini) projektą, jis turės būti rengiamas visai kadastro vietovei. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta jau ilgą laiką, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas paliečia daugelio pretendentų atkurti nuosavybės teises interesus, kurie turi teisėtą lūkestį realizuoti savo teises, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų stabdymas būtų neproporcinga priemonė ir galimai pažeistų kitų asmenų interesus. Laikytina, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra adekvati jų siekiamam tikslui, pažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei viešąjį interesą, peržengia kilusio administracinio ginčo ribas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos bei jos teritoriniams padaliniams keisti / perleisti nuosavybės teises ar kitaip keisti teisinį statusą, keisti žemės sklypo paskirtį, rengti žemės gelmių naudojimo planą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypui kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjų vertinimu, teismo nutartimi daroma išvada, kad pareiškėjai skunde nedetalizuoja, kaip, jų nuomone, jų teises pažeidžia NŽT 2023-10-12 įsakymas, yra nepagrįsta. Šiuo atveju tik pasinaudoję ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjai galėtų ginti teisme savo pažeistas teises ir teikti reikalavimus ir dėl NŽT 2023-10-12 įsakymo panaikinimo. Akivaizdu, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje pareiškėjų teisių apginti nebebus galima, nes NŽT 2023-10-12 įsakymu atsakovui bei tretiesiems asmenims leista keisti ginčo teritorijos teisinį statusą, ją projektuojant ir perleidžiant kitiems pretendentams.

Pareiškėjai nurodo, kad galiojant NŽT 2023-10-12 įsakymui ginčo objektas bus projektuojamas nuosavybės teisių atkūrimui kitiems pretendentams, todėl lieka labai aukštas pagrįstos rizikos laipsnis, jog pareiškėjams bus padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, gali žymiai pasunkėti galimai palankaus pareiškėjams šioje byloje teismo sprendimo įvykdymas ar toks įvykdymas taptų negalimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti veiksmus – teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. 

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku (žr., pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. J. ir Z. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

                Arūnas Sutkevičius