Civilinė byla Nr. e2A-19-798/2022

                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00312-2018-2                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.4;

                     2.6.1.3.6; 2.6.8.8; 2.6.8.11.5; 3.1.7.6;                              3.3.1.18.3  (S)

    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                S P R E N D I M A S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 18 d.

         Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (pranešėjas),

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo  A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Ieškovas A. L. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Leo Minor“ 150 000 Eur skolos, 24 982,18 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 2 d. Komercinio bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo jai nuosavybės teisė priklausančiame žemės sklype pastatyti dvibutį kotedžą ir gyvenamąjį namą (toliau – ir statinius), o ieškovas įsipareigojo investuoti į šį statybos projektą 150 000 Eur (toliau – ir Komercinio bendradarbiavimo sutartis); šalys susitarė, jog pabaigus projektą ir pardavus pastatytus nekilnojamojo turto objektus, ieškovas atgaus investuotų pinigų sumą bei šalys pasidalins statybos projekto pelną: ieškovas 33,33 proc., o atsakovė  66,67 proc. Ieškovas sumokėjo atsakovei 150 000 Eur (Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktis). Atsakovė pastatė statinius ir 2018 m. įregistravo juos kaip 90 proc. baigtumo. Ieškovas reikalauja iš atsakovės grąžinti 150 000 Eur investuotą į statinių statybą sumą bei sumokėti palūkanas, apskaičiuotas nuo kiekvieno atlikto mokėjimo.

2.       Atsakovė UAB „Leo Minor“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2020 teismas konstatavo, jog Komercinio bendradarbiavimo sutartis nėra įvykdyta visiškai (statiniai neparduoti) dėl abiejų šalių kaltės. Dėl to atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovui investuotą sumą ir dalinti pelną. Taip pat ieškovas suskaičiavo nepagrįstas palūkanas nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. balandžio 14 d., juolab kad ir ieškovas vėlavo sumokėti atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys sudarė Komercinio bendradarbiavimo sutartį, kurioje ieškovas įsipareigojo investuoti į statybos projektą 150 000 Eur. Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktyje šalys susitarė, kad pabaigus statybos projektą ir pardavus pastatytus nekilnojamojo turto objektus ieškovas (projekto investuotojas) atgaus investuotą pinigų sumą (150 000 Eur) ir jam atiteks 33,33 proc. statybos projekto pelno.

4.       Teismas vertino, kad šalys teisių ir pareigų atsiradimą siejo ne tik su statybos projekto pabaiga, bet ir pastatytų statinių pardavimu, kuris turėjo įvykti ateityje. Sutarties sudarymo dieną šalims negalėjo būti žinoma, kad statiniai realiai bus parduoti, nes galėjo neatsirasti norinčių juos įsigyti. Taigi, šalys sudarė sandorį su atidedamąja sąlyga, kuri neprieštarauja gerai moralei ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktis).

5.       Byloje nėra ginčo, kad: 1) statybos darbai buvo pradėti vėliau, statybos leidimai buvo gauti po nurodyto termino; statinių 90 proc. baigtumas įregistruotas 2018 m.; 2) ieškovas nesilaikė Komercinio bendradarbiavimo sutartyje nustatytų terminų pervesti atsakovei lėšas – vėlavo atlikti visus mokėjimus, 70 000 Eur sumą trimis mokėjimo nurodymais pervedė po 2016 m. gruodžio 31 d. termino. Paskutinis mokėjimas atliktas 2017 m. liepos 18 d. Taigi, pasibaigus sandoryje nurodytiems terminams, šalys toliau vykdė Komercinio bendradarbiavimo sutartį. Komercinio bendradarbiavimo sutarties 5.1 papunktyje šalys sulygo, kad sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja iki visiškų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Ši sutartis gali būti nutraukta vienos iš sutarties šalių vienašališku sprendimu, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, įspėjus vienašališkai kitą sutarties šalį prieš vieną mėnesį. Šalys nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad dėl sutartinių įsipareigojimo netinkamo vykdymo – vėlavimo atlikti veiksmus – ieškovas ar atsakovė būtų pareiškę rašytinę pretenziją ar vienašaliu pareiškimu būtų įspėję kitą šalį prieš vieną mėnesį apie sutarties nutraukimą. Komercinio bendradarbiavimo sutartyje nustatytas konkretus terminas, per kurį turėjo būti užbaigti statybos darbai, bet ieškovas nepareikalavo atsakovės grąžinti skolą. Abi Komercinio bendradarbiavimo sutarties šalys pažeidė savo sutartines pareigas: ieškovas laiku nemokėjo lėšų, atsakovė vėlavo atlikti darbus, tačiau šiuos pažeidimus abi šalys toleravo, viena kitai pretenzijų nereiškė. 2018 m. balandžio 16 d. registruotas gyvenamojo namo, 2018 m. spalio 12 d. dvibučio kotedžo 90 proc. baigtumai.

6.       Teismas vertino, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galiojusių iki   2020 m. balandžio 16 d., atsakovė negalėjo įvykdyti nekilnojamojo turto pardavimo sąlygos. Todėl negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog prievolės atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko.

7.       Atsižvelgęs į tai, kad neįvykdyta Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktyje šalių sulygta atidedamoji sąlyga, teismas nusprendė, jog atsakovei nekyla prievolė grąžinti ieškovui į projektą investuotų 150 000 Eur. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų argumentų teismas nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniame skunde ieškovas A. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

8.1.                      Skundžiamo sprendimo argumentas, kad Komercinio bendradarbiavimo sutartis nėra pasibaigusi, todėl atsakovei nekyla prievolė grąžinti ieškovui skolą yra nepagrįstas. Priešingai, Komercinio bendradarbiavimo sutartis yra pasibaigusi, ši aplinkybė konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, turto dalies atidalinimo iš bendros jungtinės veiklos, tačiau dėl Komercinio bendradarbiavimo sutarties pasibaigimo nepasisakė. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad Komercinio bendradarbiavimo sutartis pasibaigusi, yra įsiteisėjusi, taigi, nustatytas prejudicinis faktas dėl sandorio pasibaigimo, kuris nagrinėjamoje byloje ieškovo neturėjo būti įrodinėjamas. Jeigu teismas spręstų, kad ginčo sandorio pasibaigimas, konstatuotas kitoje byloje dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių, nėra prejudicinis faktas, Komercinio bendradarbiavimo sutartis laikytina pasibaigusia vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo principais. Ieškovas savo prievoles pagal sandorį įvykdė – finansavimą projektui suteikė. Projektas turėjo būti galutinai įgyvendintas ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., bet pastatyti statiniai, kurių įregistruotas 90 proc. baigtumas iki šiol neparduoti.

8.2.                      Teismo vertinimas, kad Komercinio bendradarbiavimo sutartis nėra pasibaigusi dėl to, kad ieškovas nepateikė atsakovei pranešimo apie vienašalį ginčo sandorio nutraukimą, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Pagal tokį vertinimą, atsakovė iš esmės neturi jokio intereso parduoti už ieškovo lėšas pastatytus statinius. Ieškovas, investavęs didelę pinigų sumą, ilgą laiką negali jų atgauti, ieškovo investuoti pinigai liko „užšaldyti“ projekte, Be to, pinigų atgavimas priklauso išskirtinai nuo atsakovės valios – parduos ar neparduos statinius. Tokia situacija prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.

8.3.                      Prievole su atidedamąja sąlyga galima laikyti atsakovės įsipareigojimą pasidalinti su ieškovu galimai gautą projekto pelną, tačiau ne atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovui investuotas į įvykdytą projektą (statiniai pasatyti) lėšas. Ieškovo nuomone, atsakovės prievolė pagal Komercinio bendradarbiavimo sutartį yra sudėtinė: 1) grąžinti ieškovui investuotą sumą ir 2) pasidalinti iš projekto statinių pardavimo gautą pelną.

8.4.                      Ieškovas sutinka su teismu, kad antroji sudėtinės prievolės dalis (pelno iš projekto statinių pardavimo pasidalinimas) yra su atidedamąja sąlyga, t. y. ši prievolės dalis atsakovei atsiranda tik pelningai pardavus turtą. Būtent dėl šios priežasties ieškovas ieškinyje reikalavo iš atsakovės tik skolos (investuotos sumos) bei palūkanų, o ne pelno iš statinių pardavimo. Tačiau ieškovas nesutinka su teismu, kad ir pirmoji prievolės dalis (dėl investuotų 150 000 Eur grąžinimo) yra su atidedamąja sąlyga. Šiuo atveju šalys susitarė dėl tokios atsiskaitymo schemos: jei iki 2017 m. gruodžio 31 d. statiniai bus parduoti pelningai, minėtą dieną atsakovė sumokės ieškovui investuotą sumą ir sutartą dalį pelno. Kitu atveju, jeigu statiniai iki minėtos datos nebus parduoti arba parduoti nepelningai – sumokėti (grąžinti) ieškovui tik jo investuotas lėšas                              (150 000 Eur). Kitoks (visa atsakovės prievolė yra su atidedamąja sąlyga) Komercinio bendradarbiavimo sutarties sąlygų aiškinimas – nelogiškas, nes pagal tokį aiškinimą atsakovė akivaizdžiai praturtėjo ieškovo sąskaita, nes turi ieškovo investuotus pinigus ir pastatytus statinius.

8.5.                      Šalys Komercinio bendradarbiavimo sutartyje susitarė dėl konkretaus termino (2017 m. gruodžio 31 d.), kada atsakovė turėjo grąžinti ieškovui jo investuotą sumą, o taip pat pasidalinti iš statinių pardavimo gautą pelnu, jei jis būtų gautas.

8.6.                      Pagal Komercinio bendradarbiavimo sutartį finansinius įsipareigojimus ieškovas įvykdė (atliko pavedimus). Ieškovas pavedimus atliko vėliau dėl nuolatinio atsakovės vėlavimo atlikti Komercinio bendradarbiavimo sutartyje numatytus veiksmus. Aplinkybes, kad prieš pasirašant sutartį su kiekvienu rangovu, ieškovas į atsakovės sąskaitą pervesdavo pinigų sumą, reikalingą tos sutarties vykdymui yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020    37 punkte.

8.7.                      Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitoje byloje faktas netrukdė atsakovei vykdyti Komercinio bendradarbiavimo sutartį (parduoti pastatytus statinius). Atsakovė galėjo kreiptis į teismą arba ieškovą su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / panaikinimo, tačiau jokių priemonių nesiėmė, nors suprato, jog statinių realizavimas būtų nedelsiant užbaigęs šalių ginčą. Ieškovas negali būti laikomas kaltu už teisėtą ir pagrįstą savo pažeistų teisių gynimą teisme. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios išsaugojo turtą kaip ginčo objektą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos labai seniai (2020 m. balandžio mėn.), todėl atsakovei jau ilgą laiką nėra kliūčių statinius parduoti ir užbaigti ginčą.

8.8.                      Ieškovo prašomų priteisti iš atsakovės 24 982,18 Eur palūkanų paskaičiavimas pateiktas (detalizuotas) ieškinyje nurodytoje lentelėje: 1) 3 961,64 Eur palūkanų suma pagal   2016 m. gegužės 6 d. pavedimą sumokėta 20 000 Eur, pradelsta 1 446 d.; 2)                  5 580,82 Eur palūkanų suma pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. pavedimą 30 000 Eur, pradelsta 1 358 d.; 3) 5 124,66 Eur pagal 2016 m. lapkričio 21 d. pavedimą 30 000 Eur, pradelsta 1 247 d.; 4) 3 178,08 Eur pagal 2017 m. vasario 16 d. pavedimą 20 000 Eur, pradelsta 1 160 d.; 5) 3 684,93 Eur pagal 2017 m. gegužės 11 d. pavedimą 25 000 Eur, pradelsta 1 076 d.; 6) 3 452,05 Eur pagal 2017 m. liepos 17 d. pavedimą 25 000 Eur, pradelsta 1 008 d.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Leo Minor“ prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovo apeliaciniu skundu argumentus:

9.1.                      Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 nustatytos aplinkybės, kad Komercinio bendradarbiavimo sutartis pasibaigė, negali būti laikomos prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje, nes Lietuvos apeliacinis teismas   2020 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas ir atsakovė buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, t. y. Vilniaus apygardos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, todėl teismo nustatyti faktai dėl Komercinio bendradarbiavimo sutarties vykdymo, įskaitant ir jos pasibaigimą prejudicinės galios neturi.

9.2.                      Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė kada (momentas, data) Komercinio bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta (pasibaigė). Byloje nustatyta, kad ieškovas mokėjimus (investicijas) vykdė, o atsakovas darbus tęsė ir suėjus šalių sulygtam darbų pabaigos terminui, dėl to šalys pretenzijų viena kitai nereiškė ir (arba) vienašaliu pareiškimu įspėjimo apie Komercinio bendradarbiavimo sutarties nutraukimą neteikė.

9.3.                      Atsakovė pastatė statinius ir 2018 m. įregistravo (90 proc. baigtumo). Pagal teisės aktus, pardavimo sandoris gali būti padarytas ir neužregistravus pilno baigtumo, t. y. galima registruoti net 80–85 proc. baigtumo statinį, sudaryti notarinį sandorį ir parduoti turtą. Todėl ieškovo argumentai, kad statiniai nėra galutinai pabaigti statyti yra nepagrįsti.

9.4.                      Atsakovė dėjo visas pastangas, kad statiniai būtų parduoti kuo operatyviau, bet ieškovo veiksmai lėmė statinių nepardavimą iki šiol. Atsakovė 2018 m. buvo sudariusi preliminarias sutartis su E. J. ir R. M. dėl namo, tačiau ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir dėl jo prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovė turto nurodytiems pirkėjams nepardavė. Šios faktinės aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad atsakovė nebuvo ir nėra suinteresuota parduoti statinius.

9.5.                      Atsakovė jokios kitos veiklos, apart ginčo projekto įgyvendinimas, nevykdė ir nevykdo. Atsakovė nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, kuriame buvo pastatyti statiniai už ieškovo investuotas lėšas, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė savo nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pastatys du statinius – gyvenamąjį namą ir vienbutį kotedžą, o ieškovas finansuos statybas. Komercinio bendradarbiavimo sutarties           1.2 papunktyje šalys susitarė, kad pabaigus statybas ir pardavus pastatytus nekilnojamojo turto objektus, ieškovas (investuotojas) atgaus investuotus pinigus       (150 000 Eur) ir jam atiteks 33,33 proc. pelno, gauto iš pastatyto turto pardavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šalys teisių ir pareigų atsiradimą siejo ne tik su statybos projekto pabaiga, bet ir pastatytų statinių pardavimu, kuris turėjo įvykti ateityje ir šalims negalėjo būti žinoma, kada statiniai realiai bus parduoti, nes galėjo neatsirasti norinčių juos įsigyti. Investuota pinigų suma grąžintina ieškovui būtent iš lėšų, gautų pardavus statinius.

9.6.                      Dėl investuotų pinigų „užšaldymo“ yra atsakingas ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, ne tik siekdamas atgauti investuotas lėšas, bet siekdamas pripažinti jį pastatytų statinių bendrasavininkiu ir šį turtą atidalinti. Atsakovės manymu, ieškovas tokių veiksmų ėmėsi siekdamas gauti didesnės finansinės naudos, nei pagal Komercinio bendradarbiavimo sutartį. Atsakovei surasti pirkėjus, kurie norėtų įsigyti statinius, dėl kurių buvo nagrinėjamas ginčas teisme, praktiškai nebuvo įmanoma. Be to, esant ginčui teisme dėl statinių, tikėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties netvirtintų notaras. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą, šalys pradėjo vesti derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo. Atsakovė šią aplinkybę yra nurodžiusi atsiliepimo į ieškinį 19 punkte, t. y. šalys iš naujo tarėsi kokiu būdu Komercinio bendradarbiavimo sutartis bus tęsiama ir užbaigiama bei grąžinamos ieškovui jo į projektą investuotos lėšos. Nepaisant vykstančių derybų, ieškovas po kelių dienų, po apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir padavė kasacinį skundą. Apeliaciniame skunde ieškovas nutylėjo aplinkybes apie vykusias derybas, kurių metu statiniai nebuvo pardavinėjami.

9.7.                      Teismas nekonstatavo, kad Komercinio bendradarbiavimo sutartis neįvykdyta dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo, bet pažymėjo, jog abi šalys pažeidė Sutartyje nustatytas savo pareigas, bet pažeidimus toleravo: viena kitai pretenzijų nereiškė, sutartį vykdė toliau. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo 37 punkte, be kita ko, yra konstatuota, kad abi šalys nesilaikė sutartyje nustatytų terminų ir bendradarbiavimo laikotarpiu dėl to nereiškė viena kitai pretenzijų, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas.

9.8.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui pareiškus reikalavimą dėl jo pripažinimo bendraturčiu ir atidalinimo iš bendrosios dalines nuosavybės bei teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė negalėjo įvykdyti statinių pardavimo sąlygos, nes jos klientai, esant tokiai situacijai, atsisakė įsigyti statinius.

9.9.                      Ieškovas nepagrįstai apskaičiavo palūkanas nuo kiekvieno atlikto mokėjimo (investicijos), o taip pat palūkanų skaičiavimas nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2020 m. balandžio 16 d. būtų akivaizdžiai nesąžiningas, nes atsakovė negalėjo ir neprivalėjo grąžinti 150 000 Eur investicijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK     320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, taip pat nėra pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Atsakovė prašo priimti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtas 2020 m. spalio 29 d. ir    2020 m. lapkričio 9 d. elektroninių laiškų kopijas. Šiais įrodymais atsakovė atsikerta į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl UAB „Leo Minor“ nesuinteresuotumo statinių pardavimu iki apeliacinio skundo pateikimo dienos. Pažymi, kad šalių vestų derybų dėl ginčo užbaigimo taikiu būdu metu statiniai nebuvo pardavinėjami. 

12.       Teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, kadangi elektroniniai  laiškai galėjo būti pateikti Vilniaus apygardos teismui kartu su paaiškinimais dėl šalių vestų derybų, susijusių su turto ir prievolių geranorišku pasidalijimu.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

13.       Ieškovas A. L. (projekto investuotojas) ir atsakovė UAB „Leo Minor“ (projekto vystytojas) sudarė 2016 m. gegužės 2 d. Komercinio bendradarbiavimo sutartį, kurios 1.1 papunktyje atsakovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis vystyti statybos projektą: pastatyti vieną dvibutį kotedžą ir vieną gyvenamąjį namą žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis investuoti į statybos projektą 150 000 Eur.

14.       Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktyje šalys susitarė, kad pabaigus statybos projektą ir pardavus pastatytą dvibutį kotedžą ir gyvenamąjį namą, atsakovei atitenka          66,67 proc. statybos projekto pelno, o ieškovas atgauna investuotų pinigų sumą ir jam atitenka 33,33 proc. statybos projekto pelno.

15.       Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.4 papunktyje šalys susitarė dėl sutartyje numatytų statinių pardavimo ir pelno bei investicijų atsiėmimo numatomo termino –  ne ilgesnio nei iki 2017 m. gruodžio 31 d.; jeigu dvibutis kotedžas ar individualus namas bus parduotas anksčiau nei numatyta sutartyje, atitinkamai investicijos ir / ar pelnas bus proporcingai padalinti šalims atskiru susitarimu.

16.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme (civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019) 2018 m. kovo 30 d. buvo gautas ieškovo                     A. L. ieškinys atsakovei UAB „Leo Minor“ pripažinti bendrąja dalina nuosavybe 0,075 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su jame esančiais dvejais butais, taip pat 0,075 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su jame esančiu pastatu (namu), atidalinti ieškovo ir atsakovės bendrą turtą, priteisiant ieškovui 0,075 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su jame esančiais dviem butais ir priteisti ieškovui iš atsakovės 13 795 Eur kompensaciją. Atsakovė UAB „Leo Minor“ 2018 m. gegužės 25 d. paduotame priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo 52 453 Eur skolos, 30 442 Eur delspinigių bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 ieškovo A. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies – taikytas įrašas viešame registre dėl atsakovės UAB „Leo Minor“ nuosavybės teisės: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su statiniu (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 ieškovo  A. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas – areštuotas UAB „Leo Minor“ vardu registruotas turtas: 1) 0,075 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esantys 149,52 kv. m. ploto buto (duomenys neskelbtini) bei 127,56 kv. m. ploto buto (duomenys neskelbtini); 2) 0,075 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančio 127,92 kv. m. ploto pastato (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad 0,075 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su jame esančiais dvejais butais (duomenys neskelbtini) ir 0,075 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su jame esančiu pastatu yra ieškovo A. L. ir atsakovės UAB „Leo Minor“ bendroji dalinė nuosavybė; atidalino ieškovo ir atsakovės bendrą turtą: priteisė ieškovui 0,075 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su jame esančiais dvejais butais (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo atsakovei 4 705 Eur kompensaciją, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, turto dalies atidalinimo iš bendros jungtinės veiklos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovo  A. L. ieškinį atmetė. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi byloje Nr. DOK-3607 ieškovo A. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo atsisakyta priimti.

17.       Tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovo sumokėtų atsakovei 150 000 Eur (investuotos sumos) grąžinimo bei palūkanų, apskaičiuotų nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, sumokėjimo. Ieškovas nėra pareiškęs atsakovei reikalavimo dėl iš projekto gauto pelno pagal Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktį pasidalijimo, todėl nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija dėl nurodyto sandorio dalies, susijusios su statinių pardavimo kainomis, gautu pelnu ir jo padalijimu nepasisako.    

Dėl skolos (investuotų lėšų) pagal Komercinio bendradarbiavimo sutartį 

18.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).

19.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 šalių sutartinius teisinius santykius, kildinamus iš Komercinio bendradarbiavimo sutarties, kvalifikavo kaip komercinio bendradarbiavimo, prilyginamo jungtinės veiklos sutarties kilmei bei nusprendė, jog komercinė šalių partnerystė pasibaigė esant abiejų partnerių kaltei (netinkamu rūpinimuisi statybos dokumentų gavimu, netinkamu sutarties finansavimu). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020 konstatuota, jog Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl tarp šalių jungtinės veiklos santykių egzistavimo, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, padarė neteisingas išvadas, dėl ko neteisingai išsprendė šalių ginčą (19 punktas); vien aplinkybė, kad ieškovas sutiko investuoti į UAB „Leo Minor“ vykdomą statybos projektą atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nesuponuoja išvados, jog tarp šių asmenų susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai (25 punktas). Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, turto dalies atidalinimo iš bendro jungtinės veiklos turto, atmetė.

20.       Taigi teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad Komercinio bendradarbiavimo sutarties pasibaigimo faktas yra konstatuotas Vilniaus miesto apygardos teismo  2019 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019, todėl šis faktas laikytinas prejudiciniu. Sutiktina su atsakove, jog Vilniaus miesto apygardos teismo 2019 m. balandžio   25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 konstatuotas neteisingai kvalifikuotos Komercinio bendradarbiavimo sutarties pasibaigimo faktas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendime dėl Komercinio bendradarbiavimo sutarties pasibaigimo fakto nepasisakyta. 

21.       Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo nurodytus argumentus, kad Komercinio bendradarbiavimo sutartyje šalys susitarė dėl tokios atsiskaitymo schemos: jei iki 2017 m. gruodžio 31 d. statiniai būtų parduoti pelningai, nurodytą datą (2017 m. gruodžio       31 d.) atsakovė turėtų grąžinti ieškovui investuotą sumą (ir sutartą dalį pelno), o jeigu statiniai iki nurodytos datos nebūtų parduoti arba būtų parduoti nepelningai – grąžinti ieškovui                    150 000 Eur (investuotą sumą).

22.       Dėl Komercinio bendradarbiavimo sutartyje (1.2 papunktyje) šalių sulygtos atsiskaitymo (investuotų pinigų atgavimo ir pelno paskirstymo) schemos yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020, t. y. nustatyta prejudicinė aplinkybė, kad ieškovo teisė atgauti investuotų pinigų sumą bei pelno dalį sietina su dvejomis sąlygomis: 1) statybos projekto pabaiga (statinių pastatymu) ir 2) pastatytų statinių pardavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020 25 punkte konstatuota, jog Komercinio bendradarbiavimo sutarties turinys lingvistine prasme yra pakankamai aiškus: šalys iš esmės susitarė, kad atsakovė vystys statybos projektą, pastatydama vieną dvibutį kotedžą ir vieną gyvenamąjį namą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ieškovas investuos 150 000 Eur sumą, kurią, pabaigus projektus ir pardavus nekilnojamojo turto objektus, atgaus bei šalys pasidalins projekto pelną atitinkamomis proporcijomis. Nurodyto sprendimo 26 punkte pažymėta, jog šalys Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktyje aiškiai susitarė, kad pabaigus statybos projektą ir pardavus pastatytus nekilnojamojo turto objektus, projekto vystytojui atitenka 66,67 proc. statybos projekto pelno, o projekto investuotojas atgauna investuotą pinigų sumą ir jam atitenka 33,33 proc. statybos projekto pelno. Taip pat aptariamo sprendimo           28 punkte nurodyta, jog <...> šalys, profesionaliai užsiimančios statybos darbų verslu, pasirinko bendradarbiavimo formą, sudarydamos būtent Komercinio bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad atsakovė vystys statybos projektą, pastatydama vieną dvibutį kotedžą ir vieną gyvenamąjį namą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ieškovas investuos 150 000 Eur sumą, kurią, pasibaigus projektui ir pardavus nekilnojamojo turto objektus, atgaus bei šalys pasidalins projekto pelną atitinkamomis proporcijomis.

23.       CK 1.66 straipsnyje, apibrėžiančiame sąlyginį sandorį, nustatyta, kad teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo (1 dalis); sandoris laikomas sudarytas su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tam tikros aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (2 dalis).

24.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktyje šalių sulygta sąlyga – ieškovas atgaus investuotą sumą (bei šalys pasidalins iš projekto gautą pelną) pasibaigus projektui ir pardavus nekilnojamojo turto objektus (statinius) yra atidedamoji ir neprieštarauja gerai moralei ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sutarties sudarymo metu (2016 m. gegužės 2 d.) ieškovas ir atsakovė negalėjo žinoti ateityje įvyksiančių įvykių, t. y., ar atsakovė statinius pastatys ir juos parduos.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020 konstatuota, kad abi šalys nesilaikė Komercinio bendradarbiavimo sutartyje nustatytų terminų ir bendradarbiavimo laikotarpiu dėl to nereiškė viena kitai pretenzijų (CPK               182 straipsnio 2 punktas). 

26.       Pagal Komercinio bendradarbiavimo sutarties 2.2.1 papunktį ieškovas turėjo sumokėti pavedimais į atsakovės banko sąskaitą 150 000 Eur  dalimis: 1) 20 000 Eur iki 2016 m. gegužės 4 d.; 2) 30 000 Eur iki 2016 m. birželio 20 d.; 3) 30 000 Eur iki 2016 m rugpjūčio  15 d.; 4) 20 000 Eur iki 2016 m. spalio 1 d.; ir 5) 50 000 Eur iki 2016 m. gruodžio 15 d. Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo atsakovei: 1) 2016 m. gegužės 6 d. 20 000 Eur; 2) 2016 m. rugpjūčio 2 d. 30 000 Eur; 3) 2016 m. lapkričio 21 d. 30 000 Eur; 4) 2017 m. vasario 16 d.    20 000 Eur; 5) 2017 m. gegužės 11 d. 25 000 Eur  ir 6) 2017 m. liepos 18 d. 25 000 Eur. 

27.       Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.3 papunktyje šalys sulygo, kad atsakovė (projekto vystytojas) statybos projektą pradeda vystyti 2016 m. balandžio 25 d. ir pabaigia 2016 m. gruodžio 31 d. Taip pat dėl Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.4 papunktyje sulygo statinių pardavimo, pelno pasidalijimo bei investicijų atsiėmimo termino – ne ilgesnio nei iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo          37 punkte yra padaryta labiau tikėtina išvada, kad ieškovo mokėtų įmokų terminai tiesiogiai priklausė nuo atsakovės atliekamų veiksmų; didžioji dalis ieškovo pavėluotų mokėjimų datų yra artimos atsakovės pasirašytų sutarčių datoms, t. y. prieš pasirašant sutartį su kiekvienu rangovu, į atsakovės sąskaitą ieškovas pervesdavo pinigų sumą, reikalingą tos sutarties vykdymui; atsakovė nuolat vėlavo atlikti statybos darbus: abejuose žemės sklypuose 2017 m. vasario 14 d. aktais fiksuotos savavališkos statybos, kadangi statybos darbai buvo pradėti neturint statybos leidimo; atsakovė leidimą statyti vienbutį gyvenamąjį namą gavo tik 2017 m. rugsėjo 8 d., praėjus daugiau nei 9 mėn. nuo termino kada statybos turėjo būti baigtos; 2018 m. balandžio 17 d. registruotas gyvenamojo namo 90 proc. baigtumas; leidimas statyti dvibutį kotedžą gautas 2018 m. pavasarį, kiti pastatai tik 2018 m. spalio 12 d. registruoti 90 proc. baigtumo.

28.       Taigi, Komercinio bendradarbiavimo sutartis šalių nebuvo nutraukta. Ieškovas (iki 2016 m. gruodžio 15 d.) nebuvo sumokėjęs atsakovei visos 150 000 Eur sumos; visą sumą           (150 000 Eur) sumokėjo 2017 m. liepos 18 d., o atsakovė (iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pabaigusi projekto vystymo; statinių 90 proc. statybos baigtumas įregistruotas 2018 m. balandžio 17 d. ir 2018 m. spalio 12 d. Byloje nėra duomenų ir nenustatyta, kad: 1) šalys buvo sudariusios rašytinius Komercinio bendradarbiavimo sutarties pakeitimus, susijusius su sulygtų terminų pratęsimu (Komercinio bendradarbiavimo sutarties 5.2 papunktis); 2) dėl sutartinių įsipareigojimo netinkamo vykdymo ieškovas arba atsakovė buvo įspėjęs apie vienašališką Komercinio bendradarbiavimo sutarties nutraukimą (Komercinio bendradarbiavimo sutarties 5.4, 5.5 papunkčiai); 3) ieškovas ir (arba) atsakovė buvo reiškę rašytines pretenzijas dėl netinkamo sandorio vykdymo.

29.       Atsiliepimo į apeliacinį skundą 17 punkte paaiškinta, kad statiniai yra pabaigti statyti 2018 m. Aplinkybė, kad jie yra registruoti 90 proc. baigtumu nereiškia, kad jų statyba nebaigta, nes pagal naujos statybos nekilnojamojo turto pardavimo praktiką dauguma projektų vystytojų (statytojų) tokius statybos objektus pirkėjams parduoda su daline apdaila, t. y. neįrenginėjant objektų iki 100 proc. baigtumo. Statinio 100 proc. baigtumas laikomas tuomet, kai tokiame pastate yra pilnai įrengta visa vidaus apdaila, pavyzdžiui, grindų pilnas įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų pilna apdaila (glaistymas, dažymas ar pan.), sanitarinių mazgų įrengimas, rekuperacinės / vėdinimo sistemos įvedimas ir pajungimas (rekuperatoriaus įrenginio įrengimas) ir kt., kuriuos įsirengia patys nekilnojamojo turto pirkėjai pagal savo poreikius. Be to, sudarydamos Komercinio bendradarbiavimo sutartį, šalys buvo sutarusios, kad pastatyti statiniai bus parduodami būtent su daline apdaila, todėl statinių baigtumas įregistruotas 90 proc. ir jie pilnai paruošti pardavimui.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iki 2017 m. gruodžio 31 d. statybos projektas nebuvo pabaigtas ir nebaigtos statybos statiniai negalėjo būti parduoti, atitinkamai ieškovas 2018 m. sausio 1 d. negalėjo atsiimti investicijų (15 000 Eur) ir gauti pelno dalį (Komercinio bendradarbiavimo sutartis galiojo (nebuvo pasibaigusi)). Statybos projektas galutinai pabaigtas 2018 m. spalio     12 d. (po butų 90 proc. statybos baigtumo įregistravimo) ir nuo nurodytos datos statiniai turėjo būti pardavinėjami (parduoti).

31.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad ji ilgą laiką neturėjo galimybės surasti pirkėjų, pageidavusių įsigyti statinius, kurie buvo ieškovo inicijuoto kito teisminio ginčo objektas ir ieškovo prašymu buvo areštuoti du metus.

32.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019         2018 m. kovo 30 d. buvo gautas ieškovo A. L. ieškinys atsakovei UAB „Leo Minor“ dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, bendro turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 taikytas įrašas viešame registre dėl atsakovės UAB „Leo Minor“ nuosavybės teisių į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bei juose esančių statinių perleidimo draudimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi areštuotas UAB „Leo Minor“ vardu registruotas turtas: žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantys du butai bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantis pastatas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2020 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. 

33.       Taigi, nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės statiniams, kurie nuo 2018 m. spalio 12 d. (nuo paskutinių statinių baigtumo įregistravimo) pagal Komercinio bendradarbiavimo sutartį turėjo būti parduodami.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl abiejų šalių kaltės susiklostė situacija, sąlygojusi Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunkčio susitarimo įvykdymo neoperatyvumą (pastatytų statinių pardavimo uždelsimą). Ieškovas inicijavo bylą dėl bendrosios dalinės nuosavybės į statinius pripažinimo, bendro turto atidalijimo, kurioje jo prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovė UAB „Leo Minor“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliacine tvarka neskundė. Taip pat bylos nagrinėjimo metu neteikė teismui prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo ar kt., nurodant aplinkybes, kad pagal Komercinio bendradarbiavimo sutartį 2018 m. spalio 12 d. pabaigtas statybos projektas, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti pardavinėjamas (parduotas).

35.       Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo (2020 m. gruodžio     7 d.) paaiškėjo aplinkybė, jog statiniai yra parduoti (2021 m. balandžio 9 d. namas, 2021 m. balandžio 2 d. ir 9 d. butai).

36.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statiniai parduoti iš esmės tiems patiems asmenims, su kuriais 2018 m. buvo sudarytos preliminarios sutartys. Atsiliepimo į apeliacinį skundą            18 punkte nurodyta, kad UAB „Leo Minor“ buvo sudariusi: 1) 2018 m. kovo 30 d. preliminarią sutartį su E. J. dėl buto (duomenys neskelbtini),  pardavimo bei 2) 2018 m. balandžio 17 d. preliminarią sutartį su R. M. dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pardavimo. Iš ieškovo į bylą pateiktų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad: 1) nuo 2021 m. balandžio 2 d. butas (duomenys neskelbtini),  nuosavybės teise priklauso R. M.; 2) nuo 2021 m. gegužės 13 d. nuosavybės namas  (duomenys neskelbtini), teisėmis priklauso sutuoktiniams J. J. ir E. J.. Be to UAB „Leo Minor“ statinius pardavė susijusiems (suinteresuotiems) asmenims ir dviem statinių pirkėjams atidėjo mokėjimų už įsigytą turtą terminus. Lietuvos apeliacinio teismo    2021 m. liepos 1 d. nutartyje, kuria netenkintas ieškovo pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuota, kad atsakovė patvirtino aplinkybę, kad pardavė visus (tris) ginčo nekilnojamojo turto objektus (statinius): 1) 2021 m. gegužės 13 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5625 pagrindu pastatas-gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, priklauso J. J. ir E. J.; 2) 2021 m. balandžio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4234 pagrindu patalpa-butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Conlista“ ir 3) 2021 m. balandžio 2 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3963 pagrindu, patalpa-butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. M. Atsakovės UAB „Leo Minor“ vadovas yra L. B., akcininkai: L. B. ir UAB „Farlita“ (priklauso po 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų); E. J. (namo (duomenys neskelbtini) bendraturtis) yra UAB „Farlita“ akcininkas (priklauso 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų). UAB „Conlista“ (buto (duomenys neskelbtini),  savininkei) 40 vnt. vardinių paprastųjų akcijų priklauso A. B. (atsakovės vadovo ir akcininko giminaitis). Inter alia (be kita ko, be to), pirkėja UAB „Conlista“ įsipareigojo sumokėti pardavėjui už įsigytą butą ne vėliau kaip per vienerius metus nuo 2021 m. balandžio 9 d. Pirkimo–pardavimo pasirašymo ir notarinio patvirtinimo momento, o pirkėjas R. M. – iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2021 m. gegužės 13 d. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 papunktyje nurodyta, kad pirkėjas E. J. (su sutuoktine) sumokėjo pardavėjui 90 000 Eur nuo šios sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo momento.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė du statinius pardavė atidėjusi jų mokėjimo terminus, nekeičia (negali pakeisti) Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktyje sulygto šalių susitarimo, pagal kurį pabaigus statybos projektą ir pardavus pastatytus statinius projekto investuotojas A. L. atgauna 150 000 Eur. Priešingu atveju, jeigu atidedamosios sąlygos buvimas išimtinai priklausytų nuo atsakovės valios – ieškovas atgaus investuotą sumą tik po to, kai statinių pirkėjai atsiskaitys su jų pardavėju (atsakove), Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktis būtų niekinis (CK 1.68 straipsnio 4 dalis).

38.       Apibendrinusi tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktyje šalių susitarta atidedamoji sąlyga yra įvykdyta ir pastatyti statiniai parduoti (2021 m. balandžio 2 d. ir 9 d. bei 2021 m. gegužės 13 d.). Todėl projekto investuotojas (ieškovas) turi atgauti (atsakovė turi prievolę grąžinti ieškovui)            150 000 Eur investuotų lėšų.

Dėl palūkanų priteisimo

39.       Komercinio bendradarbiavimo sutartyje šalys nėra susitarusios dėl atsakovės atsakomybės už sutarties pažeidimą, neaptartos mokėtinos palūkanos, jų dydis. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas prašo priteisti 24 982,18 Eur dydžio palūkanų pagal įstatymą, t. y. pagal CK 6.210 straipsnio     1 dalį, kurioje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Taip pat ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210,                  6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo prašymo dėl jų kompensavimo padavimo, bet bylos teisme iškėlimo dienos.

41.       Nagrinėju atveju 150 000 Eur sumos sumokėjimo terminas suėjo 2021 m. gegužės 13 d. (paskutinio statinio pardavimo data). Byla teisme iškelta (ieškinys pašalinus trūkumus priimtas) 2020 m. gegužės 4 d. Taigi, byla teisme iškelta anksčiau, nei suėjo terminas atsakovei įvykdyti piniginę prievolę pagal Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktį, todėl ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos ieškovui nepriteisiamos.

42.       Ieškovui priteisiama iš atsakovės 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteisiamos sumos (150 000 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Atsižvelgiant į tai, kad Komercinio bendradarbiavimo sutarties 1.2 papunktyje šalių susitarta atidedamoji sąlyga yra įvykdyta ir pastatyti statiniai parduoti, todėl atsakovei yra kilusi prievolė gražinti ieškovui investuotą sumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 

44.       Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK  93 straipsnio 5 dalis).

45.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 4 721,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovas sumokėjo 2 287 Eur žyminio mokesčio už ieškinį („Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) 2020 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1197) ir 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių („Swedbank“, AB 2020 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1199). Ieškovo pateiktame 2020 m. lapkričio 20 d. prašyme nurodyta, kad ieškovas turėjo 2 396,24 Eur advokato pagalbos išlaidų. Prie nurodyto prašymo yra pridėtos PVM sąskaitos faktūros, jų išklotinės bei sąskaitų apmokėjimus pagrindžiantys dokumentai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nurodytas dokumentais, nustatė, kad: 1) 2020 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. FXR-0380 196,95 Eur už 2020 m. spalio 21 d. pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje bei 2020 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXR-0389 435,60 Eur už 2020 m. lapkričio 20 d. pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje yra apmokėtos (sumokėta iš viso 632,55 Eur) AB SEB bankas 2020 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3310; 2) 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXK-0770 437,71 Eur už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą apmokėta 2020 m. liepos 17 d.; 3) 2020 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. FXK-0732 1 325,98 Eur už ieškinio parengimą, ieškinio trūkumų šalinimo dokumento parengimą, VĮ Registrų centro paslaugas apmokėta 2020 m. gegužės 25 d.

46.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47.       Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už ieškinio parengimą sudaro 3 395 Eur (1 358 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 papunktis); už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių 552,40 Eur (1 381 Eur× 0,4) (Rekomendacijų 8.15 papunktis). Ieškovo patirtos išlaidos už ieškinio bei atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių.

48.       Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. informacinės pažymos nustatyta, kad teismo posėdis truko nuo 15.25 val. iki 15.30 val., t. y. 5 min. Taip pat iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. informacinės pažymos nustatyta, jog teismo posėdis truko nuo 14.03 val. iki 14.53 val., t. y. suapvalinus 1 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už advokato suteiktas 5 min. atstovavimo paslaugas 2020 m. spalio 21 d. teisme bei 5 min. pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos sudaro iš viso 4,66 Eur (1 398,50 Eur × 0,1 × 10 min.), o už advokato suteiktą vieną valandą atstovavimo 2020 m. lapkričio 20 d. teisme bei vieną valandą pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos sudaro iš viso 279,70 Eur (1 398,50 Eur × 0,1 × 2 val.). Todėl 632,55 Eur atstovavimo bei pasirengimo atstovauti nurodytuose teismo posėdžiuose išlaidos mažinamos iki 284,36 Eur (4,66 Eur + 279,70 Eur), t. y. 348,19 Eur suma. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 4 373,05 Eur (4 721,24 Eur - 348,19 Eur).

49.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro       1 000 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 800 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 400 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Nurodytas išlaidas patvirtina atsakovės pateikti: 2020 m. lapkričio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. JA-17/07-2 ir 2020 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1038274. Pagal Rekomendacijas maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro               3 395 Eur (1 358 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 papunktis); už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą 552,40 Eur (1 381 Eur× 0,4) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Atsakovės patirtos išlaidos už ieškinio bei atsiliepimo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimų išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių. Tačiau      400 Eur dydžio išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijų nustatytus dydžius todėl mažinamos iki 284,36 Eur (4,66 Eur + 279,70 Eur),     t. y. 115,64 Eur suma. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teisme atsakovės patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 2 084,36 Eur (2 200 Eur - 115,64 Eur).

50.       Nagrinėjamu atveju yra tenkinta dalis (150 000 Eur) patikslinto ieškinio reikalavimų            (174 982,18 Eur), t. y. tenkinta 85,70 proc., o netenkinta 14,30 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai tenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui priteistina iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 747,70 Eur (4 373,05 Eur / tenkinta 85,70 proc. reikalavimų), o atsakovei iš ieškovės – 298,06 Eur (2 084,36 Eur / netenkinta 14,30 proc. reikalavimų). Teisėjų kolegija, atlikusi priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, konstatuoja, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 4 074,99 Eur (4 373,05 Eur - 298,06 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

51.       Ieškovas sumokėjo 2 230 Eur žyminį mokestį už apeliacinį, tai patvirtina „Swedbank“, AB 2021 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymas ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tai patvirtina „Paysera LT“ UAB 2020 m. balandžio 29 d. pavedimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 17 d. gavo ieškovo prašymą priteisti 2 170, 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 800,48 Eur už apeliacinio skundo ir 370,12 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą. Šios išlaidos grindžiamos     2021 m. vasario 19 d. bei 2021 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros ir „Paysera LT“ UAB pavedimai, atitinkamai 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo pateikęs du prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro iš viso 4 438,60 Eur            (2 230 Eur + 38 Eur + 1 800,48 Eur + 370,12 Eur). 

52.       Ieškovo patirtos išlaidos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (370,12 Eur) ir apeliacinio skundo (1 800,48 Eur) parengimą neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių. Pagal Rekomendacijas maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už apeliacinio skundo paruošimą sudaro 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur × 1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis), o už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą – 581,92 Eur (1454,80 Eur × 0,4) (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

53.       Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. gavo atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas pagrįsti atsakovė pateikė 2021 m. sausio 27 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. JA-17/07-3 bei      2021 m. sausio 27 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 1038288.

54.       Proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, priteistina ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme suma sudaro 3 803,88 Eur     (4 438,60 Eur / tenkinta 85,70 proc.), o  atsakovei iš ieškovo – 143 Eur (1 000 Eur / netenkinta 14,30 proc. reikalavimų). Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 660,88 Eur (3 803,88 Eur – 143 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.       

55.       Teisėjų kolegija, sudėjusi ieškovui iš atsakovės priteistinas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidų sumas (4 074,99 Eur + 3 660,88 Eur), priteisia ieškovui iš atsakovės 7 735,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

            Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

                   Ieškovo A. L. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Leo Minor“ (juridinio asmens kodas 3028703870) 150 000 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių eurų) skolos ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteisiamos sumos (150 000 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

        Priteisti ieškovui iš atsakovės 7 735,87 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                       Rasa Gudžiūnienė

                                                                               Vilija Mikuckienė

                                                                               Antanas Rudzinskas