Civilinė byla Nr. e2S-2175-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00936-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.2.13; 3.2.6; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

                                                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-146-1115/2025 pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei S. K. ir atsakovės S. K. patikslintą priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė, antstolė I. B., uždaroji akcinė bendrovė „Emigna LT“, T. D., antstolis S. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp A. K. ir S. K. apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, neskirti termino susitaikymui; 2) palikti ieškovui pavardę „K.“, atsakovei grąžinti ikisantuokinę pavardę „S.“; 3) nustatyti nepilnametės V. K. gyvenamąją vietą su motina S. K.; 4) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra patikslintame ieškinyje nurodytu būdu tvarką; 5) priteisti iš vaiko tėvo (ieškovo) periodinę išmoką po 400 Eur į mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui, priteisto išlaikymo dydžiui taikyti indeksaciją Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną (atsakovę), nustatyti, kad išlaikymas mokamas iki vaiko pilnametystės; 6) patikslintame ieškinyje nurodytu būdu padalinti santuokoje įgytą turtą bei kreditoriams turimas prievoles; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė S. K. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydama, po santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp A. K. ir S. K., apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo: 1) palikti atsakovei pavardę „K.“; 2) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra V. K. patikslintame priešieškinyje nurodytu būdu tvarką; 3) nepilnametės dukros išlaikymą iki pilnametystės 46 800 Eur sumai ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą 11 600 Eur sumai priteisti iš ieškovo jo asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – dalimi žemės sklypo ir gyvenamojo namo, nustatant, kad šalių nepilnametei dukrai asmeninės nuosavybės teise atitenka nurodyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys, jas apskaičiuojant atsižvelgus į byloje nustatytą nurodyto turto vertės ir priteisiamo išlaikymo iki pilnametystės sumos ir išlaikymo įsiskolinimo sumos santykį bei nustatant, kad atsakovė tampa šio turto dalies valdytoja uzufrukto teise; 4) teismui netenkinus reikalavimo iš ieškovo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnametei dukrai turtu, priteisti išlaikymą iki pilnametystės šalių nepilnametei dukrai konkrečia 46 800 Eur suma ir išlaikymo įsiskolinimą 11 600 Eur sumai, šias sumas pervedant į atsakovės banko sąskaitą; 5) netenkinus reikalavimo iš ieškovo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu ir reikalavimo priteisti išlaikymą konkrečia suma, priteisti iš ieškovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės po 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, einamojo mėnesio sumą pervedant iki to mėnesio 5 dienos į atsakovės banko sąskaitą; 6) iki šalių nepilnametės dukros pilnametystės nustatyti uzufruktą jos ir atsakovės naudai ir palikti gyventi dukrą ir atsakovę ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame turte – visame gyvenamojo namo plote; 7) priteisti iš ieškovo atsakovei 50 770, 57 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su nepilnamete dukterimi V. K. tvarkos nustatymo 2025 m. vasaros atostogų metu, pagal kurią: 1) ieškovas – vaiko tėvas, bendrauja su dukterimi 2025 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 11 d. laikotarpiu, viso 15 dienų, savo gyvenamosios valstybės (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose; 2) ieškovas – vaiko tėvas, asmeniškai atvyksta į Lietuvą pasiimti dukters į savo gyvenamąją valstybę (duomenys neskelbtini) bei asmeniškai grąžina vaiką į Lietuvą, pasibaigus bendravimui, savo lėšomis kompensuoja visas vaiko kelionės išlaidas; 3) vaiko motina (atsakovė) įpareigojama tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiui perduoti ieškovui galiojantį vaiko pasą, įpareigojama, vaiko tėvo (ieškovo) pareikalavimu, suteikti vaiko tėvui visus reikalingus vaiko asmens, paso duomenis lėktuvo bilietų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijimui bei registracijai į skrydžius. Vaiko tėvas (ieškovas) įsipareigoja suteikti vaiko motinai (atsakovei) visą informaciją apie vaiko vardu rezervuotus lėktuvų bilietus, skrydžių maršrutus bei laiką; 4) vaiko tėvas (ieškovas) įsipareigoja sudaryti galimybę vaiko motinai (atsakovei) bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis jo bendravimo su vaiku metu.

4.       Ieškovas nurodė, kad 2024 m. birželio 17 d. nutartimi teismas, ieškovo prašymu, buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir nustatęs laikinąją ieškovo bendravimo su dukterimi 2024 m. vasaros atostogų metu tėvo gyvenamojoje valstybėje (duomenys neskelbtini) tvarką. Ieškovas šią vasarą norėtų vėl pasikviesti dukrą į savo gyvenamąją vietą bei praleisti su vaiku dalį vasaros atostogų, kartu atšvęsti savo gimtadienį. Buvo bandoma derinti šį klausimą gražiuoju su atsakove, ieškovas netgi nusileido motinos pageidavimams ir sutrumpino savo atostogų su dukra laiką iki 2 savaičių, tačiau atsakovė ir toliau nesutinka išleisti dukros pas tėvą be jos pačios dalyvavimo bei vykimo kartu, nesutinka perduoti vaiko tėvui mergaitės paso. Tokiu elgesiu atsakovė toliau rodo perdėtą interesą kontroliuoti vaiko ir tėvo bendravimą, tikėtina, nesusitaiko su nutrūkusio bendro šeimyninio gyvenimo nuoskauda. Ieškovas taip pat nurodė, kad įtraukiant į laikinojo bendravimo su vaiku tvarką įpareigojimą atsakovei vykti į (duomenys neskelbtini) kartu su vaiku bei, prireikus, tiesiogiai susitikti vaiko buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, yra ne nepilnamečio vaiko interesų apsauga, o siekis ir toliau riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku. Į laikinąją bendravimo tvarką įtraukus šiuos apribojimus, sudaroma galimybė vaiko motinai jai palankiu būdu piktnaudžiauti teismo suteiktomis papildomomis teisėmis, iš viso užkirsti kelią vaiko bendravimui su tėvu vasaros atostogų metu.

5.       Atsakovė S. K. iš dalies sutiko su ieškovo pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti tokią laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri būtų panaši į 2024 m. teismo nustatytą laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Atsakovė nurodė, kad ji siekia apsaugoti vaiko interesus neperduodama ieškovui galiojančio vaiko paso ar kitų reikalingų vaiko asmens dokumentų keliaujant į užsienio šalis, t. y. uždrausti ieškovui be vaiko motinos žinios išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) ir / ar kitas (duomenys neskelbtini) valstybes. Atsakovės nuogąstavimai dėl vaiko galimo išvežimo grindžiami tuo, jog ieškovas turi tiek Lietuvos, tiek (duomenys neskelbtini) pilietybę, o (duomenys neskelbtini) šiuo metu atlieka (duomenys neskelbtini).

6.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) nurodė, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko bendravimo su tėvais metu problema yra tik dėl tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku, tačiau byloje nepateikta argumentų ar įrodymų, kad ieškovas netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir nesant šių įrodymų neturėtų būti ribojamos ieškovo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Nustatyta bendravimo tvarka turi pirmiausia užtikrinti vaiko geriausius interesus, nustatant laikino bendravimo tvarkos sąlygas turi būtų atsižvelgta į mergaitės dienos režimą, amžių, jos užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai mažametės interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų. Vaiko iki tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir iš jos į Lietuvą keliavimas su lydinčia vaiko motina nepažeis vaiko teisių dėl bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu, be to, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka ir šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus.

7.       Ieškovas A. K. taip pat kreipėsi į teismą su prašymu dėl papildomos nutarties priėmimo. Ieškovas nurodė, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas suformulavo kaip savarankišką reikalavimą: vaiko motina (atsakovė) įpareigojama tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiui perduoti ieškovui galiojantį vaiko pasą, įpareigojama, vaiko tėvo pareikalavimu, suteikti vaiko tėvui visus reikalingus vaiko asmens, paso duomenis lėktuvo bilietų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijimui bei registracijai į skrydžius. Vaiko tėvas (ieškovas) įsipareigoja suteikti vaiko motinai visą informaciją apie vaiko vardu rezervuotus lėktuvų bilietus, skrydžių maršrutus bei laiką. Ieškovo prašyme buvo aiškiai nurodomas reikalavimas dėl vaiko paso perdavimo visam tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiui bei ieškovo prašymu suformuluotas reikalavimas dėl įpareigojimo bendravimo su ieškovu metu perduoti tėvui vaiko pasą yra savarankiškas, atskiras reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas 2024 m.. Teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl vaiko paso perdavimo tėvui bendravimo su juo metu, motyvuojamoje nutarties dalyje nepateikti motyvai, dėl kurių šis prašymas tenkinamas ar netenkinamas, nepasisakyta dėl VVTAĮT pozicijos dėl vaiko paso perdavimo tėvui, pareikštos teismo posėdžio metu, nepasisakyta, kodėl teismas, jeigu mato pagrindą netenkinti pastarojo ieškovo reikalavimo, nesutinka su už vaiko teisių apsaugą atsakingos institucijos nuomone, kokias grėsmes / vaiko geriausių interesų pažeidimą numato teismas tuo atveju, jeigu vaiko pasas bus perduotas tėvui, kuo (kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais) vadovaudamasis teismas taip sprendžia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir nustatė tokią ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką: 1) vaiko tėvas bendrauja su dukterimi 2025 m. vasaros atostogų metu, iš viso 15 dienų, nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 11 d. savo gyvenamosios vietos valstybėje ((duomenys neskelbtini)), apmokėdamas visas su vaiko kelione ir gyvenimu susijusias išlaidas. Vaiko tėvas šio bendravimo metu turi teise? pasiimti vaiką? i? savo gyvenamąją vietą. Vaikas iki tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir iš jos į Lietuvą keliauja su lydinčia vaiko motina (ieškove). Motina keliauja savo lėšomis. Vaiko tėvas privalo užtikrinti susisiekimą su vaiko motina mobilaus ryšio priemonėmis ar, prireikus, tiesiogiai susitikti vaiko buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu; 2) vaiko tėvas turi teisę bendrauti / praleisti su dukra 1 savaite? vaiko mokyklinių 2025 m. rudens atostogų? metu Lietuvos teritorijoje; 3) vaiko tėvui draudžiama be vaiko motinos rašytinio sutikimo išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) ir / ar kitas (duomenys neskelbtini) valstybes.

9.       Teismas vertino, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka atitiktų geriausius vaiko interesus ir jo teisę į saugią aplinką. Teismas atsižvelgė į tai, kad būtent ieškovas išvyko gyventi į kitą šalį, dėl ko ir buvo nutrūkęs jo bendravimas su dukra. Ne atsakovė su dukra išvyko gyventi svetur, taip apsunkindama ieškovo galimybes bendrauti su dukra, bet tai buvo paties ieškovo sąmoningas ir vienasmeniškas sprendimas pasirinkti gyventi kitoje šalyje, kas akivaizdu, kad apsunkina ieškovo ir jo dukros bendravimą. Apie tai, kad atsakovės 2024 m. pasiūlyta bendravimo tvarka atitiko vaiko interesus, pasisakė ir Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartyje. Situacija tiek dėl karo, tiek dėl ieškovo išvykimo į kitą valstybę išliko nepakitusi.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovas su vaiku matosi tik epizodiškai. Ieškovas tris metus nedalyvavo nepilnametės dukros auklėjime. Ieškovas neatvykdavo pas dukterį šventėmis, nors žadėdavo. Teismas atsižvelgė į tai, jog vaikas yra 9 m. amžiaus; mergaitė yra kukli ir ji bijo būti viena, o tėvas su savo vaiku bendrauja tik epizodiškai. Teismui kilo pagrįstų abejonių, ar vaiko interesai būtų visiškai užtikrinami ir ar vaiko psichologinė būsena išvykus 15 dienų laikotarpiui be motinos nenukentėtų. Iš į bylą pateiktos VVTAĮT išvados taip pat nustatė, kad mergaitė lanko šokių būrelį ir eina į baseiną. Atsižvelgdamas į tai, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuria labiausiai atitinka mergaitės interesus tenkinant kasdienius poreikius susijusius su sveikata, ugdymo veikla bei po ugdymo susijusia veikla atsižvelgiant į dienos režimą, amžių, jos užimtumą, teisę į poilsį bei veiktų išimtinai mažametės interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų, teismas sprendė, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti / praleisti su dukterimi 1 savaite? vaiko mokyklinių 2025 m. rudens atostogų? metu išskirtinai tik Lietuvos teritorijoje. 

11.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo.

12.       Teismas nurodė, kad jis, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasisakė dėl bendravimo tvarkos tarp ieškovo ir šalių nepilnametės dukters nustatymo. Teismas sprendė, kad pagrindinis ginčas tarp šalių šiuo klausimu yra kilęs ne dėl vaiko su atskirai gyvenančiu tėvu bendravimo tvarkos, o dėl sąlygų, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimo metu nepilnametį vaiką lydi motina ir neperduoda tėvui dukters asmens dokumento (paso), nors laikinųjų apsaugos priemonių prašymo tikslas buvo išspręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tarp ieškovo ir šalių nepilnametės dukters 2025 m. vasaros atostogų metu. Teismas taip pat nurodė, kad ir VVTAĮT teismo posėdžio metu pažymėjo, jog teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka ir šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus. 2024 m. vasaros atostogų metu nebuvo fiksuota jokių vaiko teisių pažeidimų dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu bei nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų būtinybė keisti šią nustatytą tvarką. Atsakovė 2025 m. liepos 11 d. nutartimi nėra įpareigota ieškovui pateikti galiojantį nepilnamečio vaiko pasą ar kitus vaiko asmens dokumentus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nebuvo aptarta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka vaiko rudens atostogų metu, nurodė, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti (praleisti) su dukterimi 1 savaite? vaiko mokyklinių 2025 m. rudens atostogų? metu Lietuvos teritorijoje. Taigi teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išsprendė bendravimo tvarkos nustatymo klausimą tarp ieškovo ir šalių nepilnametės dukters.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

13.       Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarti ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukterimi tvarką 2025 m. vasaros atostogų metu, pagal kurią: 1) ieškovas – vaiko tėvas, bendrauja su šalių nepilnamete dukterimi 2025 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 11 d. laikotarpiu, viso 15 dienų, savo gyvenamosios valstybės (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose; 2) ieškovas – vaiko tėvas, asmeniškai atvyksta į Lietuvą pasiimti dukters į savo gyvenamąją valstybę (duomenys neskelbtini) bei asmeniškai grąžina vaiką į Lietuvą, pasibaigus bendravimui, savo lėšomis kompensuoja visas vaiko kelionės išlaidas; 3) vaiko motina (atsakovė) įpareigojama tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiui perduoti ieškovui galiojantį vaiko pasą, įpareigojama, vaiko tėvo pareikalavimu, suteikti vaiko tėvui visus reikalingus vaiko asmens, paso duomenis lėktuvo bilietų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijimui bei registracijai į skrydžius. Vaiko tėvas įsipareigoja suteikti vaiko motinai visą informaciją apie vaiko vardu rezervuotus lėktuvų bilietus, skrydžių maršrutus bei laiką; 4) vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti galimybę vaiko motinai bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis jo bendravimo su vaiku metu. Ieškovas taip pat prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį ir vaiko paso perdavimo skyrium gyvenančiam tėvui (ieškovui) viso bendravimo su vaiku 2025 m. vasaros atostogų metu laikotarpiui klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Ieškovas suformulavo aiškų reikalavimą: įpareigoti atsakovę – vaiko motiną, tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiui perduoti vaiko tėvui galiojantį vaiko pasą. Tarp šalių eilę metų tęsiasi ginčas dėl vaiko paso sulaikymo / neperdavimo tėvui bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini) metu ir šis ginčas bylą nagrinėjančiam teismui yra puikiai žinomas. Anksčiau teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi, nustatant laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, kurią pirmosios instancijos teismas iš esmės perkėlė į 2025 m. liepos 11 d. nutartį, reikalavimas dėl vaiko paso perdavimo tėvui taip pat nebuvo sprendžiamas. Vaiko paso perdavimo klausimas tarp ginčo šalių (vaiko tėvų) išlaiko nuolatinę konfliktinę situaciją, kurią yra sunku nuslėpti nuo nepilnametės dukros. Vaikas, atvykęs pas tėvą į (duomenys neskelbtini), nori nuvykti pailsėti prie jūros, tačiau ieškovas yra priverstas atsakyti neigiamai, nes mama neduoda vaiko paso ir iškelia sąlygą, kad ji vyks kartu. Vaiko motinai sulaikant vaiko pasą pas save, mažėja ginčo šalių dukters pasitikėjimas tėvu, nes šis negali įgyvendinti visų mergaitės norų bei pažadų. Vaiko motina siekia formuoti vaikui įsitikinimą, kad būtent ji yra svarbesnė už tėvą, tėvas savarankiškai vaiku nepasirūpins, be suderinimo su ja (motina) vaikas ir tėvas negalėtų keliauti kartu, tėvas savarankiškai negali priimti sprendimų dėl atostogų vietos ir pobūdžio.

13.2.                      Teismui 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustačius laikiną ieškovo bendravimo tvarką su dukra 2024 m. vasaros atostogų metu, ši tvarka nebuvo tinkamai įgyvendinama. Atsakovė atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, sukėlė konfliktą dėl vaiko paso perdavimo, nepadėjo, o apsunkino tėvo bendravimą su dukra. Akivaizdu, kad teismui neišsprendus vaiko paso perdavimo klausimo, kiekviena iš ginčo šalių ir toliau sau naudinga linkme interpretuoja 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nuostatas, suteikiančias vaiko motinai teisę lydėti dukrą kelionėje. Vaiko motina suabsoliutina jai patikėtą lydėjimo teisę, iš esmės apribodama tėvo bendravimą su vaiku bei įvesdama savo kontrolę šiam bendravimui. Dėl to yra būtinas šios tvarkos patikslinimas, naikinant šiuo metu paliktą akivaizdų neapibrėžtumą dėl vaiko paso perdavimo tėvui.

13.3.                      Kvestionuotini pirmosios instancijos teismo motyvai, išdėstyti 2025 m. liepos 15 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti papildomą nutartį, išsprendžiant paso perdavimo tėvui reikalavimą. Teismai, spręsdami kilusius ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, sprendžia ne klausimą, ar skyrium gyvenantis tėvas gali, ar negali bendrauti su vaiku, nes teisė bendrauti su vaiku yra viena iš pagrindinių kiekvieno iš tėvų teisių, ribojama tik išskirtiniais atvejais, o sprendžia (nustato) sąlygas, kuriomis atskirai gyvenantis tėvas bendraus su vaiku. Teismas, priimdamas 2025 m. liepos 11 d. teismo nutartį, pats nustatė (perkėlė iš 2024 m. birželio 17 d. nutarties) sąlygas, kuriomis vykdomas laikinasis bendravimas, t. y. vaiko motina lydi mergaitę į (duomenys neskelbtini) (keliauja kartu su vaiku), vaiko negalima išvežti į (duomenys neskelbtini) valstybes ir kt. Dėl to teismas privalėjo pasisakyti ir dėl pareikšto reikalavimo dėl paso perdavimo tėvui.

13.4.                      Nėra aišku, kokiu pagrindu, atmesdamas ieškovo prašymą priimti papildomą nutartį, pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartyje cituoja VVTAĮT atsakymą į jam užduotą klausimą, kad teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka ir šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus, kai šioje tvarkoje vaiko paso perdavimo tėvui klausimas iš viso nebuvo sprendžiamas ir tą 2024 m. liepos 18 d. nutartimi yra pripažinęs pats teismas. Atsakovė byloje nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kuo vaiko paso sulaikymas pas ją, atitinka vaiko geriausius interesus. Priešingai, atsakovė savo poziciją konstruoja deklaratyviais ir diskriminuojančiais tautybės bei pilietybės pagrindu teiginiais, kad paso ji negalinti perduoti, nes vaiko tėvas galimai yra rusas, turi dvigubą pilietybę. Jeigu teismas mato pagrindą pritarti tokiems atsakovės argumentams, jis privalėjo tuo klausimu pasisakyti bei motyvuotai atmesti ieškovo pareikštą reikalavimą dėl vaiko paso perdavimo tėvui, o nebandyti išvengti teismo pozicijos išdėstymo, atsisakydamas priimti nutartį dėl šalies pareikšto reikalavimo, abstrakčiai 2025 m. liepos 15 d. nutartyje nurodydamas, kad atsakovė 2025 m. liepos 11 d. nutartimi nėra įpareigota ieškovui pateikti galiojantį nepilnamečio vaiko pasą ar kitus vaiko asmens dokumentus. Tokiu būdu teismas ginčo šalims paliko nutarties interpretavimo galimybes, neišsprendė kilusios konfliktinės situacijos bei paliko abejones dėl teismo nešališkumo (vengimo tiesiogiai pripažinti diskriminacinius tautybės pagrindu teismo motyvus).

13.5.                      VVTAĮT vaiko pagrobimo ir išvežimo į (duomenys neskelbtini) rizikos nekonstatavo. Vaiko tėvas byloje yra pateikęs įrodymus, kad jo vardu išduotas (duomenys neskelbtini) pasas yra negaliojantis, su šia valstybe jo nesieja jokie interesai, išskyrus ten gyvenančius įtėvius, kurių, kilus karui (duomenys neskelbtini) jis nelanko. Ieškovas nėra įtrauktas į sąrašus asmenų, kurie bendradarbiautų su totalitariniu (duomenys neskelbtini) režimu, yra uždaręs visus (duomenys neskelbtini) turėtus verslus. Jau kuris laikas visi ieškovo asmeniniai bei ekonominiai interesai yra (duomenys neskelbtini). Taipogi, byloje nėra jokių duomenų apie bet kokius ieškovo bandymus pagrobti dukrą, negrąžinti jos vaiko motinai, išsivežti vaiką be motinos sutikimo ar neinformavus motinos ir pan. Apsilankymų Lietuvoje metu ieškovas dažnai lieka su dukra vienas, todėl, turėdamas realų interesą pagrobti vaiką, jis tokius ketinimus galėtų realizuoti ir apsilankymo Lietuvoje metu.

13.6.                      Pirmosios instancijos teismui 2025 m. liepos 11 d. nutartimi nusprendus įtraukti į laikinąją bendravimo tvarką sąlygą, kad vaikas iki tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir iš jos į Lietuvą keliauja su lydinčia vaiko motina (atsakove), iš esmės buvo apribota skyrium gyvenančio tėvo teisė maksimaliai bendrauti su dukra. Teismas vadovavosi tais pačiais motyvais, kurių pagrindu buvo priimta 2024 m. birželio 17 d. nutartis bei VVTAĮT atstovo 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdžio metu duotu atsakymu, kad 2024 m. birželio 17 d. nustatyta bendravimo tvarka vaiko interesų nepažeidė. Tačiau už vaiko teisių apsaugą atsakingos institucijos atstovas teismo posėdžio metu teigiamai vertino tik vaiko motinos teisę lydėti vaiką iki (duomenys neskelbtini), t. y. keliauti kartu, tačiau nepasisakė, kad bet kokie papildomi apribojimai ar suvaržymai atitiktų vaiko interesus. Dėl vaiko lydėjimo, VVTAĮT atstovas taipogi kategoriškai nepasisakė, kad vaiką iki (duomenys neskelbtini) privalo lydėti motina. Atstovas leido aiškiai suprasti, kad vaiko interesus atitiks bet kurio iš tėvų keliavimas kartu. Teismas negali ištraukti iš konteksto vienos VVTAĮT atstovo posėdžio metu išsakytos frazės bei nutylėti / paneigti visą šio atstovo posėdžio metu išsakytą nuomonę ginčo klausimu. Pats ieškovas 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdžio metu aiškiai išsakė, kad jis sutinka, kad vaikas iki (duomenys neskelbtini) ir atgal keliautų su motina, tačiau nesutinka su jokiais platesniais jo teisės bendrauti su vaiku apribojimais. VVTAĮT 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdžio metu jokiems papildomiems tėvo bendravimo su vaiku apribojimams (vaiko motinos dalyvavimui bendravime, išskyrus vaiko keliavimą kartu su mama) nepritarė, aiškiai išsakė nuomonę, kad nemato vaiko interesų pažeidimo sprendžiant dėl kelionės režimo.

13.7.                      Teismas, priimdamas procesinį sprendimą į skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su dukra įtraukti ir vaiko motiną, negali vadovautis tais pačiais motyvais, kuriais vadovavosi priimdamas 2024 m. birželio 17 d. nutartyje, nes situacija yra iš esmės pasikeitusi: vaikas yra vyresnis, pas tėvą (duomenys neskelbtini) jau lankėsi ir ten praleido beveik mėnesį laiko, bendravimo su tėvu 2024 m. vasarą metu nė karto neprireikė vaiko motinos įsikišimo ar pagalbos nei dukrai, nei tėvui, jiems leidžiant laiką kartu. Tėvo bendravimas su dukra, priešingai, nei yra teigiama 2025 m. liepos 11 d. nutartyje, ieškovui išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), nebuvo nutrūkęs. Tėvas su dukra bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo metu bendravimas yra pilnavertis, tėvas su dukra nuolat palaiko ryšį, pagal galimybes tėvas atvyksta ir į Lietuvą, kur apsistoja jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, kur gyvena mergaitė su motina. 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdžio metu pati atsakovė patvirtino, kad vaikas tėvą myli, nori susitikti, yra tik jos pačios (motinos) baimės, kad tėvas nesugebės tinkamai bendrauti su vaiku, o ne nutrūkusio vaiko-tėvo ryšio problema.

13.8.                      Vieno iš tėvų gyvenimas kitoje valstybėje teismų praktikoje nėra traktuojamas kaip pagrindas riboti šio tėvo bendravimą su vaiku. Priešingai, yra sudaromos galimybės tėvui bendrauti su vaiku retesniais, tačiau ilgesniais periodais, ko iš esmės ir siekia ieškovas šioje byloje. Tą patį 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir institucijos, teikiančios išvadą atstovas. Teismas visiškai deklaratyviai, vadovaudamasis senesniais nei vienerių metų duomenimis, 2025 m. liepos 11 d. nutartyje nurodo, kad mergaitė yra kukli ir ji bijo būti viena, kyla pagrįstų abejonių, ar vaiko interesai būtų visiškai užtikrinami ir, ar vaiko psichologinė būsena išvykus 15 dienų laikotarpiui be motinos nenukentėtų. Tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie mergaitės kuklų būdą, vienatvės baimę ar pan. (psichologo išvada ar pan.).

13.9.                      Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas pilnai tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinos bendravimo su dukra tvarkos 2025 m. vasaros atostogų metu ir kaip pagrindinį motyvą nurodydamas aplinkybę, kad 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pilnai atitiko vaiko interesus, dar labiau apribojo tėvo bendravimą su dukra, nuo 28 dienų bendravimo 2024 m. vasarą sumažindamas bendravimą iki 15 dienų šių metų vasarą, kartu, įtraukdamas punktą dėl tėvo bendravimo su vaiku 2025 m. rudens atostogų metu tik Lietuvos teritorijoje, nors toks reikalavimas prašymu netgi nebuvo reiškiamas. Atsakovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad šiais metais būtų galimybė mergaitei išvykti bendrauti pas tėvą į (duomenys neskelbtini) rudens mokyklinių atostogų metu. Jeigu teismas manė, kad 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su dukra tvarka yra labiausiai atitinkanti vaiko interesus bei matė pagrindą, nekeisdamas šios tvarkos, ją perkelti ir į 2025 m., teismas turėjo palikti ir didesnį tėvo su dukra vasarą praleidžiamų dienų kiekį (28 d.), ypač, kai ieškovas pateiktame prašyme aiškiai nurodė, kad prašomos 15 dienų bendravimo yra jo kompromisas, pasiūlytas vaiko motinai, tikintis, kad ji sutiks leisti ieškovui trumpesnį laiką bendrauti su dukra be jokių apribojimų. Skundžiamomis nutartimis teismas neužtikrino skyrium gyvenančio tėvo teisės maksimaliai bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, o tik dar labiau apribojo šią teisę.

14.       Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo skyriumi gyvenančio tėvo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, taip pat palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi nebuvo nustatytas minimalus tėvo ir vaiko bendravimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į vaiko interesus ir emocinį saugumą, buvo nustatyta vykimo pas tėvą forma, o toks bendravimo tvarkos nustatymas negali būti laikomas bendravimo teisių siaurinimu. Įprasta praktika, jog nutrūkus mažamečio vaiko ir tėvo ryšiui, bendravimas nustatomas su vaikų psichologu. Šiuo atveju tokia bendravimo tvarka nenustatyta. Vaiko motina, su kuria mažametė buvo, po to, kai tėvas paliko šeimą ir nebendravo, negali būti šiame santykyje laikoma trečiuoju asmeniu. Atsakovė, siekdama atkurti dukros ir tėvo ryšį, aukoja savo laiką ir lėšas tam, kad saugiai atvežti mažametę dukrą į svetimą, tolimą ir kitos kultūros valstybę, kurią pasirinko ieškovas. Atsakovė yra nurodžiusi, kad nedalyvaus nepertraukiamai ieškovo bendravime su dukra metu. Šalys jau turi patirtį, 2024 m. vasarą atsakovė nė vieno susitikimo su dukra neturėjo, ieškovas net vaikui susirgus, nepakvietė mamos. Teismas neribojo ieškovo bendravimo teisių, o pritaikė bendravimo tvarką, atitinkančią vaiko geriausius interesus, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją bei vaiko poreikius. Bendravimo trukmės koregavimas nebuvo bendravimo teisės apribojimas, o tinkamas vaiko gerovės užtikrinimas.

14.2.                      Atsakovė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas palikdamas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi numatytą vaiko motinos teisę ne tik lydėti nepilnametę dukrą kelionėje iki (duomenys neskelbtini) bei atgal, bet ir teisę viso tėvo bendravimo su metu laikotarpiu būti netoliese, kad prireikus galėtų tiesiogiai susitikti su vaiku, iš esmės apribojo skyrium gyvenančio tėvo teisę maksimaliai bendrauti su dukra. Nustatyta bendravimo sąlyga užtikrina geriausius mergaitės interesus ir sustiprina saugumo jausmą keliaujant į kitą šalį ((duomenys neskelbtini)) bendrauti su tėvu. VVTAĮT atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad vaiko iki tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir iš jos į Lietuvą keliavimas su lydinčia vaiko motina nepažeis vaiko teisių dėl bendravimo su atskyrai gyvenančiu tėvu bei nurodė, kad 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka ir šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus. Teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė mergaitės interesus atitinkančią bendravimo tvarką, kuri užtikrina vaiko saugumą, emocinį stabilumą bei galimybę natūraliai ir kokybiškai bendrauti su abiem tėvais. Motinos palyda kelionėje į (duomenys neskelbtini) neapriboja tėvo teisės bendrauti su dukra, o, priešingai, sustiprina mergaitės gerovę ir saugumo jausmą. Ši tvarka yra pagrįsta profesionalių institucijų išvadomis ir atitinka vaiko poreikius, todėl jos keisti nėra pagrindo.

14.3.                      Ieškovo atskirajame skunde pateikti argumentai prieštarauja patys sau. Ieškovas teigia, kad „vaiko suvokimas, kad mama yra netoliese ir, susidūrus su sunkumais ar šiaip esant blogesnei nuotaikai, reikėtų kreiptis į ją, o ne ieškoti pagalbos / paramos pas tėvą, nepadeda formuotis natūraliam ir savarankiškam tėvo ir dukros ryšiui“, tačiau vėliau nurodo, kad „bendravimo su tėvu 2024 m. vasarą metu nė karto neprireikė vaiko motinos įsikišimo ar pagalbos nei dukrai, nei tėvui, jiems leidžiant laiką kartu.“ Akivaizdu, kad ieškovas pats paneigė savo argumentą, kadangi remiantis 2024 m. bendravimo praktika akivaizdu, jog motinos buvimas šalia nesutrukdė tėvo ir vaiko ryšio stiprinimui.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi aiškiai ir pagrįstai buvo nagrinėtas ieškovo reikalavimas dėl vaiko paso perdavimo, kuris yra procesinis klausimas, susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių nustatymu. Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, nustatė, kad paso perdavimas šiuo metu kelia realią grėsmę vaiko saugumui ir gerovei, todėl priėmė sprendimą paso neperduoti. Vaiko paso kontrolė šiuo atveju yra teisėta, proporcinga ir pagrįsta motinos atsargumo priemonė, kuri užtikrina dukros saugumą ir sugrįžimą į nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Teismas taip pat pagrįstai 2025 m. liepos 15 d. netenkino ieškovo pateikto prašymo priimti papildomą nutartį dėl paso perdavimo, kadangi šis reikalavimas jau buvo išnagrinėtas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, realią grėsmę vaiko išvežimui ir atsižvelgęs į vaiko interesus, motyvuotai nusprendė paso neperduoti, todėl teisinio pagrindo papildomai spręsti tą patį klausimą nebuvo.

14.5.                      Paso laikymas pas motiną savaime netrukdo tėvui bendrauti su dukra. Tai tik apriboja galimybę savarankiškai keisti vaiko buvimo vietą už (duomenys neskelbtini) ribų, o tai, atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją, konflikto pobūdį tarp šalių ir vaiko amžių, yra visiškai pateisinama bei proporcinga priemonė. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės. Ieškovas pripažino, kad palaiko ryšius su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais tėvais. Nors teigia jų nelankantis dėl karo (duomenys neskelbtini), tai nepaneigia faktinės jų įtakos – atsakovės žiniomis, minėti asmenys palaiko (duomenys neskelbtini) vykdomą (duomenys neskelbtini). Tokie asmenys, ypač artimi giminaičiai, gali daryti stiprią emocinę ar moralinę įtaką ieškovui. Pats ieškovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad seneliai turi teisę matytis su anūke – tai, kartu su faktu, kad jie negali atvykti į Lietuvą, suponuoja, jog vienintelis būdas šiam susitikimui įvykti būtų vaiko išvežimas į (duomenys neskelbtini). Tai įrodo, kad egzistuoja pagrįsta grėsmė, kad ieškovas iš užsienio valstybės nepilnametį vaiką gali išsivežti į (duomenys neskelbtini), kas akivaizdžiai kenktų vaiko interesams ir apsunkintu atsakovės, kaip vaiko motinos, teisių realizavimą. Pats ieškovas nurodo, jog jis yra skolingas nemažą sumą pinigų, turi nemažai kreditorių, gyvenant užsienyje – (duomenys neskelbtini), šiuo metu neturi jokių pastovių pajamų, studijuoja, o jo pragyvenimo išlaidas dengia neįvardytas asmuo, apie kurio patikimumą ar santykį su dukra nėra jokių duomenų. Tai rodo ne tik nepajėgumą užtikrinti vaiko finansinius interesus, bet ir nekontroliuojamą gyvenimo būdą.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku 2025 m. vasaros ir rudens atostogų metu tvarka, o taip pat pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl papildomo teismo procesinio sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, taip pat bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su šalių nepilnamete dukterimi V. K. 2025 m. vasaros atostogų metu tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas bendrauja su dukterimi 2025 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 11 d. laikotarpiu, viso 15 dienų, savo gyvenamosios valstybės (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose; 2) ieškovas asmeniškai atvyksta į Lietuvą pasiimti dukters į savo gyvenamąją valstybę (duomenys neskelbtini) bei asmeniškai grąžina vaiką į Lietuvą, pasibaigus bendravimui, savo lėšomis kompensuoja visas vaiko kelionės išlaidas; 3) vaiko motina (atsakovė) įpareigojama tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiui perduoti ieškovui galiojantį vaiko pasą, įpareigojama, vaiko tėvo (ieškovo) pareikalavimu, suteikti vaiko tėvui visus reikalingus vaiko asmens, paso duomenis lėktuvo bilietų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijimui bei registracijai į skrydžius. Vaiko tėvas (ieškovas) įsipareigoja suteikti vaiko motinai (atsakovei) visą informaciją apie vaiko vardu rezervuotus lėktuvų bilietus, skrydžių maršrutus bei laiką; 4) vaiko tėvas (ieškovas) įsipareigoja sudaryti galimybę vaiko motinai (atsakovei) bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis jo bendravimo su vaiku metu.

19.       Atsakovė S. K. tik iš dalies sutiko su ieškovo pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo, prašydama nustatyti tokią laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri būtų panaši į teismo anksčiau nustatytą laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kuri galiojo 2024 m. vasaros atostogų metu. Atsakovė nurodė, kad ji siekia apsaugoti vaiko interesus neperduodama ieškovui galiojančio vaiko paso ar kitų reikalingų vaiko asmens dokumentų keliaujant į užsienio šalis, t. y. uždrausti ieškovui be jos žinios išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) ir / ar kitas (duomenys neskelbtini) valstybes, t. y. atsakovė iš esmės nesutiko su šalių nepilnamečio vaiko asmens dokumentų perdavimu ieškovui.

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir nustatė tokią ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką: 1) vaiko tėvas bendrauja su dukterimi 2025 m. vasaros atostogų metu, iš viso 15 dienų, nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 11 d. savo gyvenamosios vietos valstybėje ((duomenys neskelbtini)), apmokėdamas visas su vaiko kelione ir gyvenimu susijusias išlaidas. Vaiko tėvas šio bendravimo metu turi teise? pasiimti vaiką? i? savo gyvenamąją vietą. Vaikas iki tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir iš jos į Lietuvą keliauja su lydinčia vaiko motina (ieškove). Motina keliauja savo lėšomis. Vaiko tėvas privalo užtikrinti susisiekimą su vaiko motina mobilaus ryšio priemonėmis ar, prireikus, tiesiogiai susitikti vaiko buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu; 2) vaiko tėvas turi teisę bendrauti / praleisti su dukra 1 savaite? vaiko mokyklinių 2025 m. rudens atostogų? metu Lietuvos teritorijoje; 3) vaiko tėvui draudžiama be vaiko motinos rašytinio sutikimo išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) ir / ar kitas (duomenys neskelbtini) valstybes. 

21.       Ieškovas A. K. taip pat pateikė teismui prašymą dėl papildomo teismo procesinio sprendimo priėmimo, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2025 m. liepos 11 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl šalių nepilnamečio vaiko paso perdavimo tėvui bendravimo su juo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl papildomo teismo procesinio sprendimo priėmimo netenkino, motyvuodamos tuo, kad visi ieškovo prašymai, susiję su laikina jo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo 2025 m. vasaros ir rudens atostogų metu tvarka, buvo išspręsti 2025 m. liepos 11 d. nutartimi.

22.       Ieškovas (apeliantas) A. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 15 d. nutartimis, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku 2025 m. vasaros atostogų metu tvarką, neišsprendė jo reikalavimo dėl vaiko paso perdavimo ieškovo bendravimo su juo metu ir nenurodė jokių motyvų, dėl kurių šis reikalavimas buvo netenkinamas. Ieškovas teigia, kad, neišsprendus šio jo reikalavimo, bet nusprendus įtraukti į laikinąją bendravimo tvarką sąlygą, kad vaikas iki tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir iš jos į Lietuvą keliauja su lydinčia vaiko motina (atsakove), iš esmės buvo apribota jo teisė maksimaliai bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku.

23.       Taigi, apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos ieškovo (tėvo) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku 2025 m. vasaros ir rudens atostogų metu tvarkos nustatymo, toje dalyje, kuria nebuvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko asmens dokumentų ieškovo bendravimo su juo metu perdavimo ir buvo nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas iki tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir iš jos į Lietuvą yra lydimas vaiko motinos (atsakovės).

24.       Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑427‑378/2016).

26.       Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui, jų teisei bendrauti su abiem tėvais. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad šalių nepilnametis vaikas (dukra), kuriam šiuo metu yra 9 metai, gyvena su motina (atsakove) Lietuvoje, kad šioje šalyje eina ir į ugdymo įstaigą – mokyklą bei mokslo metais lanko įvairius būrelius, nėra. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp šalių ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos kartu su atsakove iš esmės nekyla. Bylos duomenys patvirtinta, tą pripažįsta ir pats ieškovas, kad jis šiuo metu gyvena kitoje šalyje – (duomenys neskelbtini), ir šalių nepilnametis vaikas dažnai lankytis jo gyvenamoje vietoje (skirsti į kitą šalį) galimybių neturi. Taigi ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimas yra objektyviai apsunkintas iš esmės paties ieškovo sąmoningai priimto sprendimo pasirinkti gyventi kitoje šalyje. Kita vertus, nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad atsakovė ribotų skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku, nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė neprieštarauja šalių nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimui, be kita ko, sutiko ir su tuo, kad vaikas 2025 m. vasaros atostogų metu vyktų į kitą šalį – (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena ieškovas, tik, saugant vaiko interesus bei atsižvelgiant į ieškovo turimus ryšius su (duomenys neskelbtini), nesutiko ieškovui perduoti vaiko asmens dokumentų keliaujant į užsienio šalis ir prašė nustatyti tokią ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kuri būtų panaši į jau galiojusią ir teismo nustatytą 2024 m. bendravimo tvarką. Taigi iš esmės tarp šalių ginčo dėl ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo 2025 m. vasaros atostogų metu tvarkos, vaikui vykstant į ieškovo gyvenamąją vietą – kitą šalį, nekilo. Tačiau esminis šalių nesutarimas kilo dėl vaiko kelionės organizavimo, ieškovui reikalaujant jo bendravimo su vaiku metu perduoti vaiko asmens dokumentus, o atsakovei su tuo kategoriškai nesutinkant.

28.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas kartą jau yra sprendęs klausimą dėl ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo vasaros atostogų metu tvarkos nustatymo, vykstant į kitą šalį, kurioje gyvena ieškovas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi yra nustatęs tokią ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo 2024 m. vasaros bei rudens atostogų metu tvarką: 1) vaiko tėvas bendrauja su dukra 2024 m. vasaros atostogų metu, viso 28 dienas, nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 23 d. savo gyvenamosios vietos valstybėje ((duomenys neskelbtini)), apmokėdamas visas su vaiko kelione ir gyvenimu susijusias išlaidas. Vaiko tėvas šio bendravimo metu turi teise? pasiimti vaiką? i? savo gyvenamąją vietą. Vaikas iki tėvo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir iš jos į Lietuvą keliauja su lydinčia vaiko motina (atsakove). Motina keliauja savo lėšomis. Vaiko tėvas privalo užtikrinti susisiekimą su vaiko motina mobilaus ryšio priemonėmis ar, prireikus, tiesiogiai susitikti vaiko buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu; 2) vaiko tėvas bendrauja / praleidžia su dukra 1 savaite? vaiko mokyklinių 2024 m. rudens atostogų metu Lietuvos teritorijoje; 3) vaiko tėvui draudžiama be vaiko motinos rašytinio sutikimo išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) ir / ar kitas (duomenys neskelbtini) valstybes. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-875-459/2024 buvo palikta nepakeista. Taigi spręstina, kad skundžiama 2025 m. liepos 11 d. nutartimi iš esmės buvo nustatyta tokia pati ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo 2025 m. vasaros atostogų metu tvarka, kokia jau buvo teismo nustatyta ir galiojo 2024 m. vasaros metu, t. y. vaiko asmens dokumentai nebuvo perduodami vaiko tėvui (ieškovui), o vaiką iki jo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir iš jos lydėjo atsakovė (vaiko motina).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo spręsti, kad teismo nustatyta ir 2025 m. vasaros atostogų metu galiojusi ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka (tokia, kokia iš esmės galiojo ir 2024 m.) prieštaravo paties vaiko interesams ar trukdė bei ribojo jo ir ieškovo bendravimą. Tokių duomenų į bylą pateikta nėra, to nėra nurodę ir vaiko teisių specialistai. Priešingai, ieškovas atskirajame skunde pripažįsta, kad, bendravimo su vaiku 2024 m. vasaros metu, jiems leidžiant laiką kartu nei karto neprireikė vaiko motinos (atsakovės) įsikišimo ar pagalbos. Vadinasi, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą tą akcentuoja ir atsakovė, remiantis 2024 m. bendravimo praktika, jos buvimas šalia nesutrukdė ieškovo ir vaiko ryšio stiprinimui. Be to, kaip galima spręsti ir iš ieškovo atskirojo skundo argumentų, jis iš esmės neprieštarauja, kad vaikas iki (duomenys neskelbtini) ir atgal keliautų su motina (atsakove), tačiau vertina, kad tokios sąlygos nustatymas, vietoj to, kad jam būtų perduoti vaiko asmens dokumentai, riboja jo bendravimą su vaiku ir trukdo sukurti artimesnį ryšį. Tačiau, nesant į bylą pateiktų priešingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, spręsti, kad šalių nepilnamečio vaiko asmens dokumentų ieškovui neperdavimas pats savaime kaip nors trukdytų ar ribotų jo bendravimą su vaiku, pagrindo nėra. Šiuo atveju byloje duomenų, leidžiančių manyti, kad ir 2025 m. vasaros atostogų metu ieškovui bendraujant su šalių nepilnamečiu vaiku būtų kilę kokių nors nesklandumų ir / ar atsakovės buvimas būtų kaip nors ribojęs ieškovo bendravimą su vaiku, taip pat nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritariant ir pirmosios instancijos teismo skundžiamose nutartyse išdėstytiems motyvams, būtent 2025 m. vasaros atostogų metu galiojusios laikinos ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet ieškovui nebuvo perduodami vaiko asmens dokumentai, o vaiko kelionės į ieškovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ir iš jos metu jis buvo lydimas vaiko motinos (atsakovės), atsižvelgiant į susidariusią situaciją, konflikto pobūdį tarp šalių ir vaiko amžių, labiausiai atitiko geriausius vaiko interesus.

30.       Ieškovas atskirajame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamas nutartis, neišsprendė reikalavimo dėl šalių nepilnamečio vaiko asmens dokumentų jam perdavimo ir nepateikė dėl to jokių savo motyvų. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas visa apimtimi patenkinti ieškovo prašymo dėl laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos 2025 m. vasaros atostogų metu, įtraukė punktą dėl tėvo bendravimo su vaiku 2025 m. rudens atostogų metu tik Lietuvos teritorijoje, nors toks reikalavimas prašymu netgi nebuvo reiškiamas, taip pat nepagrįstai sumažino jo bendravimo laiką su vaiku vasarą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

31.       Pažymėtina, kad nagrinėdamas iš šeimos teisinių santykių kilusias bylas teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 376 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑266‑403/2021, 53, 55 punktai). 

32.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovo siūloma bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka ne visiškai atitinka vaiko geriausius interesus, vadovavosi šalių byloje teiktų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų visuma, vaiko teisių apsaugos specialistų išvada, taip pat atsižvelgė ir į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, lankomą ugdymo įstaigą bei užimtumą užklasinėje veikloje, šalių faktines gyvenamąsias vietas (atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku faktiškai gyvena Lietuvoje, o ieškovas – (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno ieškovo prašymo argumento ar reikalavimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju jie išvis nebuvo įvertinti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo klausimą, kompleksiškai vertina bylos aplinkybių visumą ir, atitinkamai, turi teisę parinkti tokią skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką, kokia, jo nuomone, susidariusioje situacijoje geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

33.       Nagrinėjamu atveju, minėta, kad šalių nepilnametis vaikas kartu su motina (atsakove) ir ieškovas (vaiko tėvas) gyvena skirtingose šalyse. Taigi tam tikrų kelionių būtinybė, siekiant įgyvendinti ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo teisę, yra objektyviai neišvengiama. Šiuo atveju 2025 m. vasaros ir rudens atostogų metu iš esmės jau galiojusi laikina ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesumažino ieškovo siekiamo bendravimo dažnumo, bet priešingai šioje situacijoje iš esmės atitiko geriausius vaiko interesus ir užtikrino esamos padėties stabilumą. Nepaisant to, ieškovui ir atsakovei nėra draudžiama patiems, esant poreikiui bei galimybėms, gera valia tarpusavyje susitarti ir dėl kitokio ieškovo tiesioginio bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku, taip padedant vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių galimybėmis pasirūpinti nepilnamete dukra ir kt. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

35.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirųjų skundų argumentus. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011)

36.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl ieškovo  A. K. atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartis paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas