Civilinė byla Nr. 2-335/2010 Procesinio sprendimo kategorija 126.3 |

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „O.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria UAB „S.“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „B.“, civilinėje byloje Nr. B2-7376-560/2009 pagal ieškovo UAB „O.“ ir AB „S.B.“ prašymus iškelti UAB „S.“ bankroto bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „O.“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti UAB „S.“ bankroto bylą (b.l. 1-3). Ieškovas nurodė, kad pagal 2009 m. birželio 1 d. Buhalterinių paslaugų sutartį Nr. 2009/2 suteikė konsultacijų už 1 190 Lt, o atsakovas, įsipareigojęs šią sumą ieškovui sumokėti iki 2009 m. liepos 11 d., to nepadarė iki šiol, nepaisant ieškovo įspėjimo, kad nesumokėjus skolos, jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Dėl minėtos aplinkybės, atsakovui, ieškovo nuomone, turi būti iškelta bankroto byla. Ieškovas siūlė bankroto administratore paskirti I. K. –K., motyvuojant tuo, kad ji būdama advokate dirba advokatų kontoroje „P.“, kur turi galimybe konsultuotis su kitais advokatais - administratoriais, advokatų padėjėjais, buhalteriais, mokesčių bei verslo konsultantais, kurie veikia pagal sutartis su advokatų kontora, kas įrodo, jog ji turi galimybę kvalifikuočiau, operatyviau ir kokybiškiau spręsti visus bankroto proceso metu iškilusius klausimus. Pažymi, kad šiuo metų advokatų kontoros „P.“ advokatai administruoja 5 vidutinio dydžio bankrutuojančias įmones.
Tretysis asmuo AB „S.B.“ taip pat kreipėsi į teismą su prašymu iškelti UAB „S.“ bankroto bylą (b.l. 23-24). Tretysis asmuo nurodė, kad pagal 2001 m. rugpjūčio 27 d. kredito linijos sutartį Nr. 646029 ir 2006 m. balandžio 12 d. Kredito sutartį Nr. 06-02123-IN suteikė atsakovui kreditus, kurių pastarasis negrąžino, ko pasėkoje atsakovo skola trečiajam asmeniui 2009 m. lapkričio 27 d. sudarė 677 934,29 EUR, 1 763 849,71 USD ir 443 098,35 LTL. Dėl minėtos aplinkybės bei atsižvelgiant į atsakovo prastą finansinę padėtį, jam turi būti iškelta bankroto byla. Tretysis asmuo siūlo bankroto administratoriumi skirti UAB „B.“, motyvuojant tuo, kad jis turi didelę bankroto administravimo patirtį bei pakankamai kvalifikuotų darbuotojų.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „S.“ bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „B.“. Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 30 d. balanso duomenimis UAB „S.“ turtas sudarė 10 211 104 litus, tačiau pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „S.“ laikytina nemokia ir jai ketina bankroto byla (LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p., 2 str. 8 p.).
Spręsdamas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek UAB „O.“ siūloma I. K. – K., tiek trečiojo asmens AB „S.B.“ siūloma UAB „B.“ atitinka Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 1 d., 2 d. ir 4 d. keliamus reikalavimus bankroto administratoriui. Tačiau patikrinę Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos oficialioje internetinėje svetainėje www.bankrotodep.lt skelbiamus duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. K. – K. nėra baigusi nei vienos bankroto procedūros, taip pat advokatė - administratorė L. A., su kuria advokatų kontoroje „P.“ dirba I. K. – K. nėra baigusi nei vienos bankroto procedūros, tuo tarpu UAB „B.“ yra baigusi 108. Todėl darytina išvada, kad vykdant bankroto procedūras, žymiai didesnę patirtį, nei I. K.-K., turi UAB „B.“. Be to, teismas įvertino tai, kad UAB „S.“ turi didelį turto kiekį bei gan didelį skaičių kreditorių, todėl padarė išvadą, kad ši įmonė yra stambi, o jos bankroto procedūra truks ilgiau bei bus sudėtingesnė nei smulkios ar vidutinio dydžio įmonės. Taigi, siekiant nustatyti tikrąsias įmonės nemokumo priežastis, bus reikalingas kruopštus teisinis - ūkinis veiklos ištyrimas, kurį kokybiškiau ir operatyviau galės atlikti juridinis asmuo, vienijantis keletą fizinių bankroto administratorių (darbuotojų), turinčių didesnę darbo patirtį administravimo srityje bei didesnius ekonominius ir intelektualinius išteklius. Tokiu būdu teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju labiau kreditorių interesus atitiktų skyrimas administratoriumi UAB „B.“.
Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos oficialioje internetinėje svetainėje www.bankrotodep.lt skelbiamų duomenų taip pat nustatyta, jog I. K. –K. administruoja 3 įmones, o UAB „B.“ (kurioje dirba 6 darbuotojai) šiuo metu administruoja 43 įmones. Teismas sprendė, jog vien tai, kad I. K. – K. tenka mažesnis administruojamų įmonių kiekis nei administratoriui UAB „B.“ dirbančiam kiekvienam administratoriui, negali būti vertinama kaip pakankamas neginčijamas įrodymas, jog UAB „B.“ nesugebės tinkamai, laiku ir ekonomiškai atlikti bankroto procedūrų ar tai darys žymiai prasčiau nei I. K. – K. ir tokiu būdu pažeis kreditorių interesus. Teismas pažymi, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog I. K. – K. dirba advokatų kontoroje, kuri pasirašiusi paslaugų teikimo sutartis su įvairių sričių specialistais, nevertintina kaip šios administratorės esminis pranašumas UAB „B.“ atžvilgiu. Pažymėtina, kad abeji administratoriai turi vienodas galimybes, reikalui esant, sudaryti sutartis su įvairių sričių specialistais dėl konsultacijų teikimo įvairiais klausimais bankroto procedūrų srityje.
Taigi iš aukščiau esančių aplinkybių, teismas nustatė, kad šiuo atveju administratorius UAB „B.“ yra esmingai pranašesnis už administratorę I. K. – K. tuo, jog turi 108 kartus didesnę bankroto procedūrų patirtį. Tuo tarpu I. K. – K. yra neesmingai pranašesnė tuo, kad jai tenka mažesnis bankroto procedūrų skaičius nei administratoriui UAB „B.“, tačiau teismas nustatė, ši aplinkybė, pati savaime nesuponuoja prielaidos, jog UAB „B.“ žymiai prasčiau ar akivaizdžiai lėčiau vykdys bankroto procedūras. Taigi, teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes bei įvertinęs į bylą pateiktus duomenis nusprendė, kad šiuo atveju visų kreditorių teisėtus lūkesčius labiau atitiks UAB „B.“ paskyrimas UAB „S.“ administratoriumi. Be to, teismas pažymėjo, kad, kad atsakovo vadovas ar savininkas (savininkai), kaip ir bet kurie kreditoriai, manydami, jog administratorius UAB „B.“ pažeidžia jų teises ar veikia nesąžiningai (pavyzdžiui, vilkina bankroto procedūras), turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 5 str.), tai yra skųsti teismui administratoriaus veiksmus ir/ar reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl administratoriaus kaltės (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 6 d.), taip pat kreditorių susirinkime inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 d. 2 p.).
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „O.“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį dėl UAB „B.“ paskyrimo UAB „S.“ bankroto administratoriumi ir juo paskirti I. K. – K.. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apelianto nuomone, konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismas neveikė aktyviai ir bankroto administratorių kandidatūras vertino tik formaliai, neatsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, ko pasekoje parinkta administratoriaus kandidatūra negali maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnio ir operatyvesnio bankroto procedūrų atlikimo, todėl pažeidžiami bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesai.
2. Vien didelė administratoriaus patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai didelis baigtų procedūrų skaičius savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo, o mažesnis administratoriaus užimtumas leidžia operatyviau vykdyti bankroto procedūras, kas sąlygoja bankroto eigos efektyvumą ir nepertraukiamumą (nuoseklumą). Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad mažiausią darbo krūvį turi I. K. – K., būtent ji galėtų greičiausiai ir sklandžiausiai vykdyti bankroto procedūras, o taip pat ji turi pakankamą bankroto administravimo patirtį administruoti UAB „S.“.
3. Bankroto administratorius yra svarbiausias asmuo bankroto procese, todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju UAB „B.“ kandidatūrą siūlė būtent didžiausias UAB „S.“ kreditorius AB „S.B.“, kuris turės daugiau kaip 50 procentų balsų UAB „S.“ kreditorių susirinkimuose. Taigi tai įtakos administratoriaus palankumą didžiausiam kreditoriui, o kartu sudaromos prielaidos interesų konfliktui kilti, nes administratorius gali veikti tik kreditoriaus AB „S.B.“ interesais. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų apie I. K. – K. šališkumą ar interesų konfliktą, todėl, apelianto nuomone, ji atstovautų visų kreditorių interesams.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „O.“ atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „S.B.“ prašo UAB „O.“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai įvertino abi siūlomas administratoriaus kandidatūras ir pagrįstai administratoriumi parinko didesnę patirtį, o taip pat didesnius žmogiškuosius ir ekonominius išteklius turintį bankroto administratorių UAB „B.“. Atsiliepime taip pat pažymima, kad UAB „S.“ yra stambi įmonė, o jos balansinis turtas yra virš 10 milijonų litų. Be to, didelė dalis turto yra specifinės prekių atsargos – dviračiai ir jų detalės, saugomos daugelyje vietų, todėl šio turto suradimas, tinkamas ir operatyvus išsaugojimas bei sėkmingas realizavimas, viena vertus, pareikalaus žymių išlaidų ir patirties, antra vertus, sėkmingas realizavimas atitiks visų kreditorių interesus. Tuo tarpu jokių įrodymų apie UAB „B.“ nesąžiningumą ir/ar šališkumą byloje nėra.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti įmonės administratorių. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Be to, administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti ĮBĮ 5 straipsnyje išvardyti asmenys, t. y. kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovo UAB „O.“ siūlyta bankroto administratorė I. K. – K., tiek AB „S.B.“ siūlytas bankroto administratorius UAB „B.“ atitinka ĮBĮ keliamus reikalavimus, ko atskirajame skunde iš esmės neginčija ir pats apeliantas, bet pastarasis nurodo, kad teismas administratorių kandidatūras vertino formaliai, todėl parinkta administratoriaus kandidatūra negali maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnio ir operatyvesnio bankroto procedūrų atlikimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, UAB „S.“ administratoriumi UAB „B.“ paskirta ne tik visiškai teisėtai, bet ir pagrįstai, o išvadai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto formalaus administratorių kandidatūrų vertinimo nėra jokio pagrindo. Priešingai, iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties matoma, kad teismas skyrė išimtinai daug dėmesio UAB „O.“ ir AB „S.B.“ pasiūlytų UAB „S.“ bankroto administratorių kandidatūrų įvertinimui, o galutinę išvadą dėl konkretaus administratoriaus paskyrimo padarė išanalizavęs skyrimui bankroto administratoriumi reikšmingų aplinkybių visumą.
ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant asmuo negali būti paskirtas bankroto administratoriumi, tačiau konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad minėtos aplinkybės egzistuotų I. K. – K. ar UAB „B.“ atžvilgiu. Tačiau, apelianto nuomone, teismas taip pat turėtų vertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas UAB „S.“ administratoriumi UAB „B.“ ypač akcentavo didesnę įmonės patirtį atliekant bankroto procedūras, tačiau, apelianto nuomone, tai negali būti lemiamas kriterijus parenkant administratoriaus kandidatūrą, o turėtų būti ypač vertinamas mažesnis siūlomos bankroto administratorės I. K. – K. užimtumas. Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d nutarties aišku, kad nutarties priėmimo metu I. K. – K. administravo 3 įmones, o šią informaciją patikrinus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (www.bankrotodep.lt) matoma, kad šiuo metu I. K. – K. administruoja 4 įmones. Tuo tarpu UAB „B.“, kurioje dirba 6 darbuotojai, šiuo metu administruoja 47 įmones (www.bankrotodep.lt), o UAB „B.“ generalinis direktorius T. Z., kuris administruotų UAB „S.“ (T. 1, b. l. 27) šiuo metu administruoja 15 įmonių (yra baigęs 50 bankroto procedūrų). Taigi I. K. – K. darbo užimtumas yra žymiai mažesnis negu UAB „B.“, o taip pat konkrečiai ir įmonės generalinio direktoriaus T. Z.. Tačiau konretaus administratoriaus paskyrimui lemiamu veiksniu negali būti ne tik patirtis (tai nurodo apeliantas atskirajame skunde), tačiau ir jo užimtumas, nes daugiau patirties turintis asmuo administravimo procedūras atlieka žymiai greičiau. Tokiu būdu būtina ne išskirti kokią nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės konkretaus administratoriaus paskyrimui, o vertinti jų visumą, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų reikšmę konkrečiu atveju. Atitinkamai teismas pažymi, kad UAB „S.“ yra didelė įmonė, kurios turtas viršija 10 milijonų litų kurių pagrindinė veikla yra prekyba dviračiais, motoroleriais, jų detalėmis ir pan., o atitinkamai didžiausią turto dalį sudaro veiklos prekių atsargos (T. 1, b. l. 225 - 226), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ankstesnė bankroto procedūrų patirtis yra ypač svarbi ne tik operatyviam. bet ir efektyviam UAB „S.“ bankroto procedūrų administravimui ir tinkamam kreditorių interesų gynimui. Tuo tarpu, nors UAB „B.“ ir konkrečiai jos generalinio direktoriaus T. Z. užimtumas administruojant kitas įmones ir yra pakankamai didelis, tačiau nėra toks, dėl kurio galima būtų abejoti tinkamu UAB „S.“ bankroto vykdymu. Be to, nors apeliantas nurodo, kad UAB „B.“ kandidatūra pasiūlė didžiausias UAB „S.“ kreditorius AB „S.B., kuris turės daugiau kaip 50 procentų balsų UAB „S.“ kreditorių susirinkimuose, tačiau vien dėl to abejoti UAB „B.“ šališkumu teismas neturi jokio pagrindo, nes tai, kad didžiausias kreditorius siūlo, jo nuomone, tinkamą bankroto administratorių yra visiškai logiška ir pateisinama, o abejoti, kad UAB „B.“ gali netinkamai atstovauti UAB „O.“ ir kitus kreditorius, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, UAB „S.“ bankroto administratoriumi UAB „B.“ paskirta visiškai pagrįstai ir keisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies dėl administratoriaus paskyrimo nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai | Konstantinas Gurinas |
| Audronė Jarackaiė |
| Donatas Šernas |