Administracinė byla Nr. ATP-232-497/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-14412-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
45.4.5.; 39.2.; 79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
A. G. nubaustas už tai, kad jis, 2014-11-30, apie 17.30 val., Brolių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Chrysler Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į automobilį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimu A. G. pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., bei nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 43 EUR (150 Lt) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 1013 Eur (3500 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1013 Eur (3500 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 2 mėnesiams.
A. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-07 nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisės minimaliam terminui - vienam mėnesiui, paliekant paskirtą 1013 Eur (3500 Lt) baudą. Apeliantas sutinka su teismo paskirta maksimalia pinigine bauda, tačiau teigia, kad teisės vairuoti atėmimas taps perdaug didėliu smūgiu jo materialiniai padėčiai. Be to, skunde prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę- įpareigoti kelių policiją išduoti iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, kadangi šiuo metų dėl finansinių priežasčių negali nutrukti veikla.
Skunde apeliantas neginčija savo kaltės dėl pažeidimo padarymo fakto, dėl to labai gailisi. Tačiau apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes ir priėmė sprendimą, kurio pasekmes katastrofiškai atsilieps jo materialiniai padėčiai. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis gyvena iš keleivių vežimo gaunamų pajamų, jau 8 metus nuomoja butą, nuo 2012 m. dirba taksi vairuotoju ir neturi kitos profesijos, o dėl savo amžiaus nėra galimybės įsidarbinti kitur. Dėl teisės atėmimo praras darbą, o tuo pačiu - savo pragyvenimo šaltinį, teks atsisakyti nuomojamo buto, nes kito busto neturi, be to negalės sumokėti paskirtos baudos. Todėl apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojo teisės atėmimas ilgesniam laikui bus betarpiškai susijęs su ilgalaikiu darbo pagal turimą profesiją praradimu.
Apelianto teigimu, įvykio dieną 2014-11-30 grįžęs po darbo nerado laisvos automobilio stovėjimo aikštelės vietos, dėl to prasidėjo konfliktas su namo gyventojais, atlaisvinus vietai pastatė mašiną. Pasak apelianto, jis nepajuto jokio atsitrenkimo, galimai dėl to, kad dar nenusiramino po konflikto, negalėjo atsipalaiduoti, jautė pakilusį kraujospūdį ir skausmą širdies srityje, dėl ko nuėjau pas kaimynę paprašyti raminančių vaistų.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis neva pasitraukė iš įvykio vietos, kadangi įstatymas nekonkretizuoja kas yra pasitraukimas iš įvyko vietos. Apelianto manymu, pasitraukimas iš įvykio vietos susiję su tikslu pasislėpti ir taip išvengti atsakomybes. Šiuo atveju anot apelianto, jis neišvažiavo iš įvykio vietos, iš karto po įvykio nuėjo į savo laiptinę, policijos pareigūnai atėję į jo butą ir jo nerado tik dėl to, kad tuo metu jis buvo pas kaimynę, vėliau jis pats atvyko į policija ir išdėstė savo paaiškinimus.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas skunde sutinka su paskirta jam pinigine bauda, tačiau nesutinka su ta dalimi, kuria jam paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes tokios papildomos nuobaudos skyrimas, įvertinus visas įvykio aplinkybes, yra neproporcingai griežtas nubaudimas. Tačiau su tokiais A. G. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.
ATPK 130 str. 1 d. inter alia numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur (3000 Lt) iki 1158 Eur (4000 Lt) ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas A. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė artimą vidurkiui šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 1013 Eur (3 500 Lt) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam arti minimaliam terminui – 3 metai 2 mėnesiai.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis A. G. būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar taikyti švelnesnę nuobaudą.
A. G. skunde nurodyta aplinkybė, kad įvykio dieną grįžęs po darbo ir neradęs laisvos automobilio stovėjimo aikštelės vietos, dėl ko prasidėjo konfliktas su namo gyventojais, jis nepajuto jokio atsitrenkimo, galimai dėl to, kad buvo susinervinęs po konflikto, jautė pakilusį kraujospūdį ir skausmą širdies srityje, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą, nes iš byloje esančio 2014-12-01 A. G. paaiškinimo matyti, kad A. G., supratęs, jog parkuodamasis kliudė šalia stovėjusį automobilį, nepaisydamas tiesiogiai automobilių susidūrimą mačiusios liudytojos R. L. pastabų dėl automobilio apgadinimo bei kitų per langą mačiusių liudytojų, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis A. G., nesutikdamas su liudytojos R. L. pastabomis, turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti policijos arba kreiptis į apgadinto automobilio savininkę, kurią kaip pats nurodo skunde pažįstą ir žino kur gyvena, tačiau to nepadarė, priešingai – nepaisydamas liudytojos pastabų dėl automobilio apgadinimo, supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės. Todėl akivaizdu, kad A. G. veiksmuose buvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Nors A. G. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis pats nuvyko į policiją ir paaiškino įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad įvykio aplinkybės buvo išaiškintos ne A. G., o tiesiogiai įvykį mačiusių ir apie tai policijai pranešusių liudytojų R. L., G. N.. J. L., E. M. paaiškinimais. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino nors akivaizdžiai žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti tiek jo, tiek nukentėjusiosios automobiliai. Be to, įvykio vietoje su A. G. bendravusi liudytoja R. L., ir liudytojas J. L. parodė, jog akivaizdžiai buvo matyti, kad įvykio dieną A. G. buvo neblaivus. Kaip matyti iš policijos pareigūno N. B. 2014-11-30 tarnybinio pranešimo, įvykio dieną apklausti A. G. nepavyko, nes jis nebuvo rastas namuose, t.y. niekas neatidarė durų. Be to, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytoja R. L. jiems paaiškino, kad A. G. buvo akivaizdžiai girtas (b. l. 5). Šių nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad A. G. iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad A. G. sąmoningi pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepaisydamas liudytojos R. L. jam iš karto po įvykio pareikštų pastabų, jis nelaukė policijos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, siekdamas išvengti atsakomybės. Įvykio aplinkybės buvo nustatytos, remiantis liudytojų R. L. ir J. L., kurie nurodė, jog A. G. įvykio dieną buvo akivaizdžiai neblaivus, paaiškinimais, o A. G. pavyko apklausti tik kitą dieną. Tokiomis aplinkybėmis taikyti pažeidėjui A. G. ATPK 301 str. nuostatas ir netaikyti jam numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, apygardos teismas nemato pagrindo.
Skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b.l. 3-4), pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies (KET) teisės pažeidimas už kurį asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda. Nors apeliantas skunde teigia, kad su padarytu teisės pažeidimu sutinka ir gailisi, tačiau savo kaltę pripažino iš dalies, savaip aiškinant įvykio aplinkybes. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. G. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3500 Lt bauda yra adekvati jo padarytam pažeidimui nuobauda.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gyvena iš keleivių vežimo gaunamų pajamų, jau 8 metus nuomoja butą, nuo 2012 m. dirba taksi vairuotoju ir neturi kitos profesijos, o dėl savo amžiaus nėra galimybės įsidarbinti kitur, taip pat nėra pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. G. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 301 str. išskyrus patiriamus nepatogumus netekus teisės vairuoti transporto priemones, A. G. nenurodė, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas.
Apygardos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. G. pagrįstai taikė ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. todėl keisti apylinkės teismo nutarimą A. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis LR ATPK 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 1 p., teismas,
n u t a r ė:
atmesti A. G. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Audrius Cininas