Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-08-01][nuasmenintas nutarimas byloje][A14.-3990-859-2019].docx
Bylos nr.: A14.-3990-859/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Startena 304713744 administracinėn atsakomybėn traukiamas/patrauktas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su statybos taisyklių pažeidimu (ANK 349-363 str.):
Naujo statinio savavališka statyba (ANK 351 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba (ANK 349-369 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba (ANK 349-369 straipsniai)



         Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-3990-859/2019

         Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03204-2019-2

         Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2019 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pagal įstatymą direktoriui J. G.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovui Eugenijui Čiurliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Švitrigailos g. 11K-109, Vilniuje, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 56 straipsnio 3 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 10 d. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento statė neypatingąjį dviejų aukštų gyvenamosios (dviejų butų) paskirties pastatą, taip pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 ir 46 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 14 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 18 straipsnio 9 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pagal įstatymą direktorius J. G. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad leidimas dvibučio namo statybai dar nėra gautas, sutiko, kad formaliai buvo vykdoma neteisėta statyba. Statė vienbutį su leidimu, tačiau dėl sezoniškumo iki statybų pradžios turėjo gauti leidimą dvibučiui ir perdaryti projektą. Dėl projektuotojo aplaidumo procesas užsitęsė. Žinojo kuo rizikuoja, tikėjosi, kad leidimą gaus ankščiau, buvo visai kitas planas.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad leidimas yra išduotas pagal Nr. 1 projektą, pagal projektą Nr. 2 leidimo nėra. Šiai dienai leidimo projektui Nr. 2 nėra. Dvibutis namas statomas pažeidžiant esminius statinio projekto, kuriam išduotas leidimas, sprendinius. Leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija, net ir jei būtų gautas leidimas, pažeidimas vis tiek padarytas.

2019 m. liepos 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. G. rašytiniame paaiškinime, nurodė kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pradėtas statyti pastatas turintis vienbučio namo leidimą. Eigoje buvo nuspręsta pastatyti dvibutį nukrypstatnt nuo esamo projekto. Šiuo atveju gavę sąlygas dvibučiui projektuotojai ėmėsi darbo, kad gautų leidimą dvibučiui pastatui. Statant pastatą namo ašių koodinatės iš emės nekito, dėl to neturėdamas blogų ketinimų nepagalvojo darantis nusižengimus. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 5).

Be UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prisipažinimo administracinėn atsakomybėn traukiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą veiką įrodo:

- 2019 m. liepos 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (23.11) APS-39, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-4);

- 2019 m. birželio 10 d. savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuota naujo neypatingo statinio (gyvenamosios paskirties, dvibučio) statyba, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Akte nurodyta, kad savavališkai, turint statybą leidžiantį dokumentą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 4 d. išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-01-161004-00598, suteikiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę įgyvendinti statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Statybos projektas Nr. 2015-09-10-1-A-TP, 2015 m.“ bet pažeidžiant esminius projekto – 1 sprendinius statomas neypatingas, dviejų aukštų gyvenamosios (dviejų butų“ paskirties pastatas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)8) Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pastatas statomas pagal IS „Infostatyba“ su 2019 m. birželio 5 d. prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-190605-16568 pateiktą statinio projektą „Dvibučio gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)8), statybos projektas Nr. 18-TDP-139, 2019 m.“ (toliau – projektas 2). Pastato išorės matmenys nurodyti projekto 2 architektūrinėje (žymėjimas :18 – TDP-139-SA) ir konstrukcijų (žymėjimas:18-TDP-139-SK) dalyse. Pastato matmenys atitinka konstrukcijų dielies brėžinyje (žymėjimas:18-TDP-139-SK-6) nurodytus: 26,65x9,99 m ir aukštis – nuo žemės paviršiaus iki antrojo aukšto perdangos viršaus 6, 75 m. Atlikti darbai atitinka konstrukcijų dalies brėžiniams; pamatai: monolitiniai gelžbetonio poliai 300 mm diametro, gylis 4,2 m ir 3,2 m, 61 vnt. su ant polių įrengtu monolitiniu gelžgbetonio antpoliu250x500 mm; sienos:išorinės ir vidinės atitvaros keraminių blokelių nuo žemės paviršiaus iki antrojo aukšto perdangos viršaus 6,75 m, nuo žemės paviršiaus iki garažo perdangos viršaus – 3,5 m; sumontuota: visos projekte – 2 numatytos sąramos, monolitinis žiedas virš pirmojo aukšto, pirmojo ir antrojo aukšto perdangos. Statytoja pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 ir 46 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 14 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 18 straipsnio 9 dalį (b. l. 10-15);

- 2016 m. spalio 4 d. Leidimas statyti naują statinį Nr. LNS-01-161004-00598, kuris patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę įgyvendinti statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Statybos projektas Nr. 2015-09-10-1-A-TP, 2015 m.“ (b. l. 16-17);

- 2019 m. liepos 24 d. išrašas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 18 d. yra pateiktas prašymas išduoti statybą leidžianti dokumentą statybos projektui „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)8)“, kuris yra tikrinimo stadijoje (b. l. 39).

Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą. 

Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Šio straipsnio 46 dalyje numatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo: nepradėti statybos, kol apie statybos pradžią nepateikta informacija šios dalies 12 punkte nustatyta tvarka. Šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdama tik 2016 m. spalio 4 d. išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-01-161004-00598 statinio projektui „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Statybos projektas Nr. 2015-09-10-1-A-TP, 2015 m.“, tačiau neturėdama leidimo statybos projektui „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)8)“ savavališkai statė neypatingąjį dviejų aukštų gyvenamosios (dviejų butų) paskirties pastatą pažeisdama esminius projekto „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Statybos projektas Nr. 2015-09-10-1-A-TP, 2015 m.“ sprendinius, tai yra, pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 ir 46 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 14 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 18 straipsnio 9 dalį, ir padarė pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį.

Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą, pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Yra nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino nusižengimo padarymo faktą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra, aktyviai siekia gauti leidimą statybos projektui „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)8)“ ( nuo 2019 m. kovo 28 d. aštuonis kartus kreipėsi su prašymu dėl statybos leidimo išdavimo) (b. l. 39). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

 

n u t a r i a :

 

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, ir jai skirti dviejų tūkstančių eurų (2000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 5447, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. – A14.-3990-859/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas  Vladimir Berezovskij