Administracinė byla Nr. I1-182-644/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01359-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 7 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
sekretoriaujant Deimantei Lukoševičienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK),
2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-03-15 iki 2019-12-11 jis buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus kameras Nr. 5, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 2 bei Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro patalpą, kur jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Pažymėjo, kad buvo laikomas ankštose kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, su dar dviem asmenimis. Tvirtino, kad kamerose neįrengti radijo taškai, pareiškėjas negalėjo klausytis radijo. Kameros durų ertmė neužpildyta garso izoliacine medžiaga, dėl to pro duris sklido triukšmas. Kamerose nebuvo galimybės išjungti apšvietimo, nes jungikliai neįrengti, o pareigūnai atsisakydavo išjungti apšvietimą. Pareigūnų iškvietimo sistema neveikė. Patalpose Nr. 2 ir Nr. 7 santykinė oro drėgmė viršijo normą. Kameroje Nr. 2 buvo pelėsio, tačiau nebuvo galimybės nuvalyti dėl viduje įrengtų grotų. Šepečiai be kotų, elektros lizdai ir langai techniškai nevaikingi, langai be rankenėlių, jų stiklai išdaužyti. Dušinė nedezinfekuojama, pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengti stogai. Kirpėjo paslaugos teikiamos ne kirpykloje, instrumentai nedezinfekuojami, kirpėjas nenaudojo žirklių. Dušu buvo leidžiama naudotis ne daugiau nei du kartus per savaitę. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė užsiimti pozityvia veikla. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą.
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 65) pareiškėjas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06 jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK stacionaro patalpose, kuriose jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 13-21) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose gyvenamojo ploto norma jam buvo užtikrinta. Pagal galiojančius teisės aktus, įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Pažymėjo, kad visose kamerų tipo patalpose įrengti radijo taškai. Nuteistieji dieninio ir naktinio apšvietimo valdyti negali, apšvietimą, priklausomai nuo dienos laiko, įjungia/išjungia pataisos namų pareigūnai. Uždarosios zonos kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, o esant poreikiui, galima vėdinti per langus. Įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie nedelsiant šalinami. Kamerų tipo patalpose langai užsidaro ir atsidaro. Pirmojo sektoriaus patalpose įrengtos rozetės techniškai tvarkingos. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji į vieną kištukinį lizdą jungia kelis didelio galingumo ar savadarbius elektros prietaisus, taip gadindami kištukinius lizdus ir kitą elektros instaliaciją. Tačiau gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją, ji nedelsiant tvarkoma. Pirmojo sektoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti 120 cm pločio stogeliai. Šiame sektoriuje taip pat yra įrengta kirpykla, kurioje panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami priemone „Instrusept Plius“ po kiekvieno kirpimo. Kirpyklos patalpa atitinka higienos normų reikalavimus. Pareigūnų iškvietimo sistema ginčo laikotarpiu buvo įrengta, tačiau laikinai neveikė. Pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės buvo vykdomos. Pataisos namuose buvo vykdomos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali psichologinė terapija ir pan. Pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-03-15 iki 2019-12-11.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo.
Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2. punktą, minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-03-15 iki 2019-12-11 pareiškėjas buvo laikomas šiose Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose: nuo 2019-03-15 iki 2019-03-20 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 7,67 kv. m, įrengta 1 vieta; nuo 2019-03-24 iki 2019-04-02 - kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,19 kv. m, įrengtos 3 vietos, taigi vienam asmeniui teko 5,39 kv. m ploto; nuo 2019-06-21 iki 2019-07-19 kameroje Nr. 7, kurios plotas 16,19 kv. m, įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,39 kv. m ploto; laikotarpiais nuo 2019-09-11 iki 2019-10-08, nuo 2019-10-09 iki 2019-10-11, nuo 2019-10-14 iki 2019-11-10, nuo 2019-11-11 iki 2019-11-20 – kameroje Nr. 2, kurios plotas 16,19 kv. m, įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,39 kv. m ploto (b. l. 23, 25). Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2019-03-15 iki 2019-12-11, kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06 jis buvo patalpintas į Pravieniškių PN-AK stacionaro patalpas, kuriose jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06 pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK stacionare, minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo pateikta epikrizė
(b. l. 86). Pažymėtina, kad teismas 2020-10-08 raštu (b. l. 74) įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti duomenis apie tai, kokiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06, šių patalpų plotą, miegamųjų vietų skaičių, jose laikytų nuteistųjų skaičių, tačiau atsakovas 2020-10-20 rašte Nr. S-22-612 (b. l. 79-80) pažymėjo, kad informacija apie Sveikatos priežiūros tarnybos stacionarą, kuris nuo 2019-10-01 buvo prijungtas prie Laisvės atėmimo vietų ligoninės, nebuvo kaupiama, todėl šių duomenų pateikti nėra galimybės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas remiasi pareiškėjo argumentais ir konstatuoja, kad laikotarpiu nuo
2019-07-31 iki 2019-09-06, t. y. iš viso 37 paras, pareiškėjas buvo patalpintas į Pravieniškių PN-AK stacionaro patalpas, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte numatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio plitimą ir drėgmę, teismas pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo (b. l. 28) 4 punktą, gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarką. Teismo vertinimu, jei nuteistieji tinkamai atliktų budėtojo pareigas, tinkamai vėdintų ir valytų patalpas, neturėtų problemų dėl pelėsio, drėgmės pertekliaus, oro trūkumo, nemalonaus kvapo.
Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerų langai buvo be rankenėlių, stiklai išdaužyti, elektros instaliacija netvarkinga, šluotos be kotų. Pareiškėjo argumentus dėl minėtų aplinkybių patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-11-15 raštas Nr. (2.22 4.80)2-55224, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu kamerų tipo patalpose Nr. 2, Nr. 7, Nr. 12 buvo rasti šepečiai be kotų, kamerose Nr. 2, Nr. 12 – techniškai netvarkingi langai, nulaužytos rankenėlės, išdaužyti stiklai, kameroje Nr. 2 netvarkingos rozetės (b. l. 4-8). Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktą, kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema ir radijo taškas. Atsakovo atstovas neneigia, kad ginčo laikotarpiu prižiūrėtojų iškvietimo sistema kamerose laikinai neveikė. Tačiau, teismas pažymi, kad argumentus, dėl pagalbos mygtukų neįrengimo, pareiškėjas išdėstė deklaratyviai ir nenurodė, kokios dėl to jam kilo pasekmės. Duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes pareiškėjas nepateikė. Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo sistemos neveikimu, nenurodžius, ar būtinybė pasinaudoti šia sistema buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo daryti išvadą dėl žalos fakto buvimo.
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad visose kamerų tipo patalpose yra įrengti radijo taškai, kas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto reikalavimus. Jei pareiškėjo kameroje radijas neveikė, jis galėjo kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl šių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl radijo taškų įrengimo kamerų tipo patalpose, todėl jais remiasi.
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu du kartus per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.2 punktą, dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-10-02 patikrinimo akto (b. l. 37-40) matyti, kad patikrinimo metu kamerų dušo patalpos buvo tvarkingos, dezinfekuojamos ir valomos kiekvieną dieną po pasinaudojimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl nedezinfekuojamų dušinių grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas teigė, kad kirpėjo paslaugos buvo teikiamos ne kirpykloje, instrumentai nedezinfekuojami, kirpėjas nenaudojo žirklių.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5-9 punktuose yra nurodytos patalpos, kurios turi būti įrengtos nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose. Pažymėtina, kad, pagal minėtą reglamentavimą, kirpyklų patalpų įrengti neprivaloma.
Atsakovo pateiktais duomenimis (b. l. 33-34, 36), pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpų zonoje kirpykla įrengta atskiroje patalpoje. Kirpykloje yra visos būtinos priemonės: akumuliatorinės kirpimo mašinėlės, plastikinės šukos, apdangalai, popierinės kaklajuostės. Būtinos priemonės ir įrankiai atnešami sandariai uždengtoje talpoje, dezinfekuojami. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui galėjo sukelti jo nurodytos aplinkybės, jog buvo kerpamas ne kirpykloje, jo vertinimu, nesilaikant higienos normų, ir ne žirklėmis. Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kerpamas šiurkščiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl skunde išdėstytų aplinkybių, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8. punktą, elektros instaliacija kamerų tipo patalpos montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas nenumato elektros jungiklių įrengimo kamerų tipo patalpų viduje, be to, pareiškėjas nekonkretizavo, kokiomis aplinkybėmis ir kada pareigūnai atsisakė išjungti apšvietimą kameroje, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl nuolat girdimo triukšmo, kadangi kameros duryse nėra garsą izoliuojančios medžiagos. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 17.2 punktą, kamerų tipo patalpų durų ertmė turi būti užpildyta garsą izoliuojančia medžiaga. Teismas pažymi, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų tipo patalpų įrengimo atitiktį nustatytiems reikalavimams. Kita vertus, byloje nenustatyta, jog dėl girdimo triukšmo pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į pataisos namų pareigūnus, administraciją, Visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviais pareiškėjo argumentais dėl kilusių nepatogumų girdint triukšmą.
Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 25-26, 79, 81) matyti, kad Pirmojo sektoriaus pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti 120 cm pločio stogeliai pasislėpti nuo atmosferos kritulių, kas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas pažymėjo, kad buvimo Pravieniškių PN-AK stacionaro patalpose laikotarpiu (nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06) jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo atstovas taip pat pripažįsta, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, teigdamas, jog tokia teisė nenumatyta teisės aktuose.
Nuteistųjų teisė pasivaikščioti yra reglamentuojama BVK 103 straipsnyje, kuris numato, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 73 – 75 straipsniai nustato skirtingą pasivaikščiojimų trukmę nuteistiesiems, kurie laikomi lengvosios, paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis. Paprastosios grupės nuteistiesiems leidžiama pasivaikščioti tris valandas per dieną, lengvosios grupės nuteistiesiems – keturias valandas, o drausmės grupei priklauso dviejų valandų trukmės pasivaikščiojimas. BVK 145 straipsnyje numatyta, kad net ir nuobaudą atliekantys nuteistieji kamerų tipo patalpose turi teisę vieną valandą, o esant išimtinėms aplinkybėms – dvi valandas pasivaikščioti. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, skirtingos pasivaikščiojimo sąlygos numatomos tuberkulioze ar kitokiomis užkrečiamomis ligomis sergantiems nuteistiesiems, tačiau jiems taip pat suteikiama teisė pasivaikščioti.
Atlikus minėtų nuostatų analizę, darytina išvada, kad nuteistiesiems, nepaisant to, kokioje įkalinimo įstaigoje ar kokiose patalpose jie laikomi, turi būti suteikiamas pasivaikščiojimas. Įstatymas numato tik skirtingą pasivaikščiojimo trukmę bei sąlygas, priklausomai nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis, arba esant kitoms išimtinėms aplinkybėms, tačiau pataisos įstaigoms yra numatyta pareiga nuteistiesiems šią teisę suteikti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK, nesuteikdami pareiškėjui teisės pasivaikščioti gryname ore ginčo laikotarpiu, neveikė taip, kaip numato teisės aktai ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė užsiimti pozityvia veikla. Pasisakydamas dėl tokių pareiškėjo skundo argumentų, teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 201-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta pozityvi veikla, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo ir nenurodė, kokio konkrečiai užimtumo jam trūko. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad pareiškėją perkėlus į kamerų tipo patalpas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės buvo vykdomos. Taip pat buvo vykdomos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali psichologinė terapija ir pan. Tačiau, teismas pažymi, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad nėra galimybės užsiimti pozityvia veikla, tačiau konkrečiai neįvardija ir nenurodo, kokios priemonės jam nebuvo suteiktos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl užimtumo trūkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK iš viso 37 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos stacionare bei pasivaikščiojimų gryname ore, todėl konstatuotina, kad pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais ir pan. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir pažeidimo pobūdį, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis