Administracinė byla Nr. eA-976-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00957-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 12 d. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriuose prašė: panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“; panaikinti 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. T-723 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, kadangi atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų, 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nesikonsultavo ir neinformavo darbuotojų atstovų apie numatomus organizacinės struktūros pertvarkymus, galimus darbuotojų atleidimus, kurie turi įtakos darbuotojų teisinei padėčiai. Taip pat neatsižvelgė į Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. kovo 11 d. direktyvos 2002/14/EB, Tarptautinės darbo organizacijos 1981 m. birželio 19 d. rekomendacijos „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo“ nuostatas. Skundžiamu 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. T-290 nutarta sumažinti pareigybių skaičių Kauno miesto savivaldybės administracijoje 20 procentų – vietoje 786 pareigybių palikti 630, taip pat nutarta įsteigti 10 naujų skyrių, 17 skyrių panaikinti, 14 skyrių pakeisti pavadinimus, o 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-723 minėtas 2015 m. birželio 9 d. sprendimas pakeistas ir patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 654. Pareiškėjo nuomone, priimant ginčijamus sprendimus, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. darbdavys privalėjo konsultuotis ir informuoti darbuotojų atstovus apie sprendimus, kurie turės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai (numatomi administracinės struktūros pertvarkymai, galimi dalies darbuotojų atleidimai ir kt.). Šio reikalavimo atsakovas nesilaikė.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas) ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus į pareiškėjo skundą, kuriuose nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, kadangi pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį profesinėms sąjungoms suteikta teisė tik atstovauti savo narius bei ginti jų teises ir teisėtus interesus, bet nenumatyta teisė kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės, savivaldybės ar kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taip pat nurodė, jog 2015 m. birželio 3 d. Kauno miesto savivaldybės mero ir tarybos narių iniciatyva buvo parengtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas Nr. TR-412 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ ir pateiktas savivaldybės tarybai. Minėtas sprendimo projektas 2015 m. birželio 5 d. buvo svarstytas Kauno miesto trišalės tarybos posėdyje. 2015 m. birželio 5 d. raštu Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkui bei kitų profesinių sąjungų pirmininkams buvo išsiųsti pranešimai dėl minėto sprendimo projekto konsultacijų 2015 m. birželio 8 d., į kurias pareiškėjo atstovas neatvyko. Šio susitikimo metu buvo nutarta, jog Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą, rengti susitikimus ir kviesti konsultuotis darbuotojų atstovus, pasikeisti nuomonėmis, užmegzti dialogą tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio, siekiant sušvelninti grupės darbuotojų atleidimo padarinius. Tokie susitikimai ir konsultacijos vyko. Be to, DK nenumato konsultacijų rengimo tvarkos ar trukmės. Pažymėjo, jog pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido terminą 2015 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimui Nr. T-723 ginčyti, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti. Taip pat nurodė, jog ginčijami sprendimai jau yra įvykdyti, nuo 2016 m. sausio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje nustatytas didžiausias valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičius – 654.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m kovo 23 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-723 panaikinimo. Bylos dalį dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-723 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ nutraukė. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą minėtam sprendimui ginčyti, jeigu teismas laikys, kad terminas praleistas.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui 2015 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-723, kuris buvo prijungtas prie bylos, pareiškėjo prašymu buvo suteikta galimybė jiems ginčyti minėtą sprendimą, pateikiant teismui patikslintą skundą. Pateikti patikslintą skundą pareiškėjui buvo nustatytas terminas – iki 2016 m. sausio 25 d., tačiau nustatytu terminu pareiškėjas patikslinto skundo teismui nepateikė. Patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą, pareiškėjas pateikė 2016 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant termino paduoti skundą atnaujinimo klausimą yra reikšmingos aplinkybės, nuo kokios datos turi būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui dėl šio administracinio akto eigos pradžia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.), taip pat, ar pareiškėjui buvo objektyvių kliūčių paduoti skundą teismui per įstatymu nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą nusprendė, jog pareiškėjui neginčijamai apie 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-723 turinį tapo žinoma 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdžio metu, kai su juo susipažino proceso dalyviai (pareiškėjo atstovai). Šios aplinkybės iš esmės pareiškėjas neginčijo. Patikslintas skundas pateiktas tik 2016 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu, nurodant jog pasinaudoti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu nebuvo galimybės dėl techninių kliūčių.

Teismas pažymėjo, jog paaiškėjus, kad skundo (prašymo) padavimo terminas yra praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teismui atsiranda pagrindas taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą), tačiau jeigu skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas tokį prašymą atmetė, byla turi būti nutraukta (ABTĮ 101 str. 7 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas nusprendė, kad terminas skundui dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-723 panaikinimo paduoti praleistas be svarbių priežasčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti. Atmetus prašymą terminui atnaujinti, administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Kauno  miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. T-723 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“.

Remiantis bylos duomenimis patvirtinta, kad 2015 m. birželio 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas Nr. TR-412 buvo svarstytas Kauno miesto trišalės tarybos 2015 m. birželio 5 d. posėdyje. Kauno miesto savivaldybė, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacija 2005 m. spalio 10 d. susitarė dėl Trišalės tarybos steigimo. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo Kauno miesto savivaldybės, Kauno krašto darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo 2012–2016 metais, pasirašytas 2011 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto trišalės tarybos 2015 m. birželio 5 d. posėdyje iš profesinių sąjungų pusės dalyvavo Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos atstovas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Kauno krašto profesinės sąjungos pirmininkė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regiono centro pirmininkas, kurie aptarę su 2015 m. birželio 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektu Nr. TR-412 susijusius klausimus, nutarė pritarti sprendimo projektui iš esmės.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. (33.200)R-2675 taip pat paprašė Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką K. J., Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininką A. D., Apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką G. K. atvykti į konsultavimą 2015 m. birželio 8 d. dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo. Pateikti dokumentai patvirtino, jog raštas buvo išsiųstas minėtiems asmenims elektroniniu paštu. Teismas pažymėjo, jog šis pareiškėjo elektroninis pašto adresas yra teisingas, jis yra nurodytas ir oficialiame www.sandrauga.lt internetiniame tinklalapyje. 2015 m. birželio 8 d. įvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas, į kurį atvyko Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas A. D. ir Apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas G. K., o Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas K. J. į darbuotojų atstovų informavimo posėdį neatvyko. Posėdžio metu buvo nutarta priėmus Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo numatoma patvirtinti didžiausią leistiną Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių – 630, rengti susitikimus ir kviesti konsultuotis darbuotojų atstovus, pasikeisti nuomonėmis, užmegzti dialogą tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio, siekiant sušvelninti grupės darbuotojų atleidimo padarinius. Šio posėdžio protokolas buvo išsiųstas visoms į posėdį kviestoms profesinėms sąjungoms, ankščiau nurodytais elektroninio pašto adresais. Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T-290, kuris buvo pagrindas pradėti Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinius pertvarkymus.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog darbdaviui pareigą vykdyti konsultacijas su darbuotojų atstovais numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame numatyta, kad darbdavys privalo, priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais – gauti jų sutikimą ir DK 47 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

Remiantis bylos duomenys teismas patvirtino, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (33.200)R-3748 paprašė Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką K. J. (tos pačios dienos raštais Nr. (33.200)R-3749 ir Nr. (33.200)R-3750 Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininką A. D. bei Apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką G. K.) atvykti į 2015 m. rugsėjo 3 d. konsultavimą dėl ginčijamo sprendimo įgyvendinimo. Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (33.200)R-3822 paprašė Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką K. J. (tos pačios dienos raštais Nr. (33.200)R-3821 ir Nr. (33.200)R-3820 Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininką A. D. bei Apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką G. K.) atvykti į 2015 m. rugsėjo 9 d. tęstinį konsultavimą dėl ginčijamo sprendimo įgyvendinimo. Pateikti dokumentai patvirtino, jog kvietimai buvo išsiųsti minėtiems asmenims elektroniniu paštu. Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkui K. J. tuo pačiu elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. įvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir profesinių sąjungų atstovų informavimo posėdis, į kurį neatvyko pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai. Pareiškėjo motyvas, jog elektroniniai laiškai profesinėje sąjungoje nebuvo gauti yra nepagrįstas. Pareiškėjas teismui šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visų posėdyje dalyvavusių profesinių sąjungų atstovams apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta elektroniniais laiškais ir atstovai į susitikimą atvyko. Taigi, minėti objektyvūs ir patikimi įrodymai patvirtino, jog darbuotojų atstovų teisės konsultavimosi ir informavimo procedūros metu dėl numatomo pareigybių skaičiaus mažinimo ir struktūrinių pertvarkymų Kauno miesto savivaldybės administracijoje pažeistos nebuvo, darbuotojų atstovų konsultavimas ir informavimas vyko tinkamai. Pareiškėjų atstovų nedalyvavimą jose teisėjų kolegija vertino kaip pareiškėjo valia pasirinktą elgesio variantą. 

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje numatytą specialią profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus įgyvendinimo procedūrą: profesinė sąjunga, visų pirma, turi kreiptis į darbdavį su reikalavimu panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises, ir tik darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neišnagrinėjus profesinės sąjungos reikalavimo arba atsisakius jį tenkinti profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą. Minėtame įstatyme nėra numatyta jokių išimčių, kuomet profesinė sąjunga galėtų kreiptis tiesiogiai į teismą, prieš tai nesikreipusi į darbdavį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikėsi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje numatytos tvarkos, t. y. kreipėsi į darbdavį su reikalavimu panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises, ir kad darbdavys ne vėliau kaip per 10 dienų tokio profesinės sąjungos reikalavimo neišnagrinėjo arba atsisakė jį tenkinti.

Teismas pažymėjo ir tai, kaip nurodė atsakovas, jog ginčijami sprendimai šiuo metu jau yra įvykdyti ir nuo 2016 m. sausio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje nustatytas didžiausias valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičius – 654.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, o ši skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta.

III.

Pareiškėjas Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria skundas buvo atmestas; panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį).

Teigia, kad 2015 m. birželio 15 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau sprendimas administracinėje byloje buvo priimtas tik 2016 m. kovo 23 d. Bylos nagrinėjimas administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, jeigu įstatymas nenustato trumpesnių nagrinėjimo terminų.

Pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas, šioje byloje pirmą kartą galutinį savo procesinį sprendimą turėjo skelbti 2015 m. gruodžio 21 d., tačiau minėtą dieną galutinio sprendimo nepaskelbė, o atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įtraukė Kauno miesto savivaldybės administraciją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas ir įtraukė į bylos nagrinėjimą Kauno miesto savivaldybės administraciją, tačiau atsiliepimo (o kartu galbūt ir kitų bylai reikšmingų duomenų) pateikti nepareikalavo.

Akcentuoja, jog prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kaip vienintelį įrodymą, kad atsakovas prieš priimdamas ginčo sprendimus konsultavosi su darbuotojų atstovais, juos kvietė į susitikimą, laikė atsakovo pateiktus neva išsiųstus ir gautus elektroninius laiškus.

Teigia, kad teismo argumentai dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio taikymo šioje byloje taip pat yra nepagrįsti. Minėtoje normoje yra suformuluota profesinės sąjungos teisė kreiptis į darbdavį ir reikalauti panaikinti jo sprendimus. Taigi, profesinė sąjungą turi teisę, o ne pareigą ir ši teisė negali būti sutapatinama su ABTĮ įtvirtintomis nuostatomis dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Be to, teismas šias aplinkybes galėjo ir turėjo nustatyti skundo priėmimo stadijoje, kadangi tiek skundo priėmimo metu, tiek sprendimo priėmimo metu galiojo analogiškas teisinis reguliavimas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį profesinėms sąjungoms suteikta teisė tik atstovauti savo narius bei ginti jų teises ir teisėtus interesus bet nenumatyta teisė kreiptis i teismą su pareiškimu, kad būtu apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymu saugomi interesai. Atsakovo nuomone, skundžiamas teisės aktas tiesiogiai jokių teisinių pasekmių pačiai profesinei sąjungai nesukelia ir nepažeidė jokių jos materialinių teisių ar interesų. Tuo tarpu pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas yra viena iš būtinųjų sąlygų pripažinti skundą pagrįstu.

Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, nei kiti šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato konsultacijų rengimo tvarkos ar trukmės, todėl šiais klausimais reikia remtis teismų praktika, kuri patvirtina, kad konsultacijos gali būti tęstinės ir net tais atvejais, kai konsultacijos iš viso nėra surengiamos, tai savaime nėra pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad visų posėdyje dalyvavusių profesinių sąjungų atstovams apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta elektroniniais laiškais ir atstovai į susitikimą atvyko. Taigi, minėti objektyvūs ir patikimi įrodymai patvirtina, jog darbuotojų atstovų teisės konsultavimosi ir informavimo procedūros metu dėl numatomo pareigybių skaičiaus mažinimo ir struktūrinių pertvarkymų Kauno miesto savivaldybės administracijoje pažeistos nebuvo, darbuotojų atstovų konsultavimas ir informavimas vyko tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“.

Šioje byloje kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuoja DK 47 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. Darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, informuoti darbuotojų atstovus apie dabartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir konsultuotis su jais (DK 47 str. 2 d.). Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius (DK 47 str. 3 d.). Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti (DK 47 str. 4 d.). Jeigu darbdavys pažeidė savo pareigą informuoti darbuotojų atstovus ar darbuotojus pagal DK 47 straipsnį, tai darbuotojų atstovai ar darbuotojai gali kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.

              Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, įvertinęs bylos šalių išsakytus argumentus dėl pareiškėjo skundo pagrindo ir reikalavimų pagrįstumo, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas nepažeidė teisės aktuose įtvirtintos pareigos konsultuotis, nes atsakovas, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, kreipėsi į pareiškėją dėl konsultavimosi, tačiau pareiškėjo pirmininkas ar kitas įgaliotas atstovas į paskirtą susitikimą dėl konsultavimosi neatvykdavo. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad jam siųstų elektroninių laiškų negavo, siuntimo būdas elektroniniu laišku yra ydingas, o atsakovas, pasirinkdamas tokį informacijos pateikimo būdą, nesilaikė protingumo, sąžiningumo, proporcingumo, gero administravimo principų.

              Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir sprendimo motyvavimu, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

              Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino bylos šalių pateiktus įrodymus būtent vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir sprendime motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo reikalavimai dėl jo skunde nurodytų aplinkybių yra nepagrįsti ir neįrodyti, apeliaciniame skunde pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, patikimumo, tačiau tai neteikia jokio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

              Pirmosios instancijos teismas remiantis bylos duomenimis teisingai nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (33.200)R-3748 paprašė Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką K. J. (tos pačios dienos raštais Nr. (33.200)R-3749 ir Nr. (33.200)R-3750 Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininką A. D. bei Apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką G. K.) atvykti į 2015 m. rugsėjo 3 d. konsultavimą dėl ginčijamo sprendimo įgyvendinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (33.200)R-3822 paprašė Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką K. J. (tos pačios dienos raštais Nr. (33.200)R-3821 ir Nr. (33.200)R-3820 Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininką A. D. bei Apskaitos ir finansų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką G. K.) atvykti į 2015 m. rugsėjo 9 d. tęstinį konsultavimą dėl ginčijamo sprendimo įgyvendinimo. Šiuo atveju teismui pateikti dokumentai patvirtino, jog kvietimai buvo išsiųsti minėtiems asmenims elektroniniu paštu.

              Apibendrinant šioje byloje atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjui siųsta informacija apie administracijos pertvarkos procedūras, priimtus sprendimus, kvietimus į konsultacijas, šių įrodymų visumą, vadovaujantis pirmiau aptartomis nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir turėjo galimybę konsultuotis su atsakovu dėl administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo ir atsakovo skundžiamų sprendimų, turinčių esminę įtaką darbuotojų teisinės padėties keitimuisi. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti suabejota šia išvada ar ji pripažinta nepagrįsta.

              Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog net panaikinus skundžiamą sprendimą, tai pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes skundžiamas sprendimas jau yra praradęs prasmę – 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-723 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ ginčijamas sprendimas buvo pakeistas ir buvo patvirtintas kitoks pareigybių skaičius – 654. Pažymėtina, kad teismui reiškiamas reikalavimas turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos dalyku negali būti skundo reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti ginčą, bylos dalyku taip pat negali būti skundo reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

              Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vilkino bylos nagrinėjimą. Nors ABTĮ ir numato tam tikrus bylos nagrinėjimo terminus, tačiau be jų, kartu reikia atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu esantį teismo krūvį, bylos sudėtingumą, aplinkybę, jog teismas turėjo įtraukti į bylą trečiąjį suinteresuotą asmenį – Kauno miesto savivaldybės administraciją. Įvertinus šias aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas sąmoningai ir tyčia vilkino bylos nagrinėjimą.

              Pareiškėjas taip pat prašė pritiesti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį).

              Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-503/2008; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-264/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

              Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjo skundas paduotas pirmosios instancijos teismui, tiek pareiškėjo apeliacinis skundas yra netenkinami, pareiškėjas netenka teisės prisiteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl šis pareiškėjo prašymas taip pat yra netenkinamas.

              Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio     1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai               Audrius Bakaveckas

                            Artūras Drigotas

                            Dalia Višinskienė