Civilinė byla Nr. e2A-1521-258/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07974-2019-18

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.11; 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Laiptų fabrikas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Aperte“ ieškinį atsakovei UAB „Laiptų fabrikas“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB „Transnegis“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – UAB „Baltic Shipping Centre“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė, patikslinusi ieškinį prašė pripažinti atsakovės 2019-02-20 atliktą įskaitymą 2 995,44 Eur sumai negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės 2 995,44 Eur skolos už stiklo gaminius, 643,15 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė atliko nepagrįstą įskaitymą už ieškovės perduotus stiklo gaminius, nes ieškovė gaminius perdavė tinkamos kokybės, o už tai, kad jie galėjo būti apgadinti pervežimo ar gaminių krovimo metu, ieškovė nėra atsakinga.

2.       Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad pardavė tinkamos kokybės stiklo gaminius. Juos iš Lenkijos į Lietuvą gabeno ieškovės pasitelktas vežėjas UAB „Viptransit“ ir galimas dalykas, jog gaminiai jau buvo pristatyti pažeisti. Atsakovės pasitelktas vežėjas nurodė, kad prekių pakrovimas ir transportavimas vyko sklandžiai, o gaminių apgadinimas galėjo atsirasti tik dėl netinkamo jų įpakavimo. Vežėjas neturi pareigos išpakuoti krovinį prieš jo pervežimą ir tikrinti krovinio būklę, o išorinių pakuotės pažeidimų vežėjas UAB „Baltic Shipping Centre“ nenustatė. Atsakovė dėl stiklo gaminių pažeidimo buvo priversta užsakyti pakaitinius stiklo gaminius, dėl ko realiai patyrė 2 995,44 Eur išlaidas, po ko įgijo teisę vienašališkai atlikti įskaitymą.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Baltic Shipping Centre“ atsiliepime nurodė, kad 2018-09-21 krovinį Kaune (adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas) iš ieškovės UAB „Aperte“ sandėlių pagal CMR važtaraštį priėmė UAB „Baltic Shipping Centre“ pasitelktas faktinis vežėjas UAB „Toptranz“, t.y. krovinį į vežėjo vilkiko ir puspriekabės junginį pakrovė, sutvirtino ir paruošė transportavimui ieškovės sandėlio darbuotojai. Krovinys buvo įpakuotas, t.y. sudėtas ant nestandartinių medinių padėklų, kuriuose stiklo gaminiais buvo sutvirtinti papildomomis tvirtinimo priemonėmis. Kiekvienas padėklas, kaip krovinio vienetas, buvo keliais sluoksniais apvyniotas polietileno plėvele. Krovinį priėmusi UAB „Baltic Shipping Centre“, veikdama per savo pasitelktą agentą UAB „Toptranz“, neturėjo galimybės apžiūrėti įpakuotų prekių ir įvertinti jų vidinės būklės, nes norint tai padaryti reikėjo ardyti krovinio įpakavimą. Trečiasis asmuo pagal CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas ir neturėjo pareigos tikrinti paties krovinio, kuris buvo įpakuotas, būklę. Išorinių pakuotės pažeidimų nebuvo pastebėta, todėl nebuvo įrašyta jokių pastabų CMR važtaraštyje. Atsakovė išreiškė prielaidą, kad dėl netinkamo stiklo gaminių vidinio paruošimo transportavimui, jie galėjo apgadinti dar iki jų pristatymo į UAB „Aperte“ sandėlius iš tiekėjo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d.  sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ 2019-02-20 pranešimu atliktą 2 995,44 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu; priteisė iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ 2 995,44 Eur skolos, 535,62 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 571,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 483 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Aperte“ naudai. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad UAB „Baltic Shipping Centre“ atsakyme į ieškovės UAB „Laiptų fabrikas“ paklausimą nurodė, kad prekių perdavimo metu vežėjas atskiros jų patikros neatliko, nes pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežėjas neprivalo atlikti krovinio turinio apžiūros, t.y. išpakuoti krovinį. Prekių transportavimas vyko sklandžiai – prekės į vežėjo sunkvežimį pakrautos tinkamai, transportavimo metu nebuvo jokių nesklandumų, galėjusių sukelti prekių defektus, todėl pats transportavimas savaime prekių defektui įtakos padaryti negalėjo. Vežėjas negali atsakyti, ar prekės gamintojo buvo perduotos nepažeistos, t.y., ar stiklai nuo pat jų pagaminimo buvo netinkamos kokybės, ar defektai atsirado transportuojant dėl netinkamo stiklo supakavimo. Didžiausia tikimybė, kad gaminių defektus nulėmė netinkamas jų supakavimas – nekokybiškos paletės, netinkami tarpai tarp pačių stiklo gaminių, nepakankamas.

6.       Teismas atsižvelgė į trečiojo asmens UAB „Baltic Shipping Centre“ atsiliepime į ieškinį nurodytas stiklo gaminių krovinio supakavimo aplinkybes, t.y. 5 tai, kad krovinys buvo sudėtas ant nestandartinių medinių padėklų, kuriuose stiklo gaminiais buvo sutvirtinti papildomomis tvirtinimo priemonėmis ir kiekvienas padėklas, kaip krovinio vienetas, buvo keliais sluoksniais apvyniotas polietileno plėvele. Tai teismui leido daryti išvadą, kad trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie tai, kokiu pagrindu mediniai padėklai, ant kurių buvo pritvirtinti stiklo gaminiai, turi būti laikomi nestandartiniais bei nėra įrodymų, kad tokie mediniai padėklai negalėjo būti naudojami stiklo gaminių supakavimui. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog kiekvienas padėklas su stiklo gaminiais keliais sluoksniais apvyniotas polietileno plėvele leido daryti išvadą, kad stiklo gaminiai buvo stipriai sutvirtinti, kas laikytina tinkamu krovinio supakavimu.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Aperte“ prekybos vadybininkė A. D. nurodė, kad apžiūrėjo stiklo gaminius ir juos atvežus iš Lenkijos Respublikos ir stebėjo pakrovimo procesą stiklo gaminius perduodant atsakovės vežėjui. Stiklo gaminiai buvo sutvirtinti vinilinėmis juostelėmis, kurios visos buvo sveikos, t.y. nebuvo nei vienos nutrūkusios. Liudytoja iš visų pusių apžiūrėjo krovinį ir jokių stiklo gaminių pažeidimų nei pakuotės viršuje, nei apačioje nepastebėjo. Stiklo gaminių krovimo metu nebuvo pažeista stiklo gaminių pakuotė, medinė konstrukcija nebuvo pažeista, o jei būtų pažeista, tai krovinys tokioje pakuotėje nebūtų perduotas vežėjui. Liudytojai per šešerius jos darbo bendrovėje metus nepasitaikė atvejų, kad būtų pristatyti pažeisti stiklo gaminiai. A. D. nurodė, kad kvietė UAB „Laiptų fabrikas“ atstovą apžiūrėti perduodamą stiklo gaminių krovinį, tačiau atsakovės atstovas nepageidavo jo apžiūrėti.

8.       Teismas pažymėjo, kad šalių atstovų susirašinėjimas bei atsakovės atstovo nedalyvavimas priimant stiklo gaminius iš ieškovės leido teismui pripažinti, kad atsakovei UAB „Laiptų fabrikas“ esminė aplinkybė buvo laiku (iki 2018-10-01) pristatyti į paskirties vietą Norvegijoje stiklo gaminius, kurie būtų tinkamų formų bei išmatavimų. Krovinį pakrovimo metu apžiūrėjusios A. D. liudijimas bei jokių žymų nebuvimas apie krovinio bei jo pakuotės trūkumus CMR važtaraščiuose, pagal kuriuos stiklo gaminiai buvo pristatyti iš gamintojo Lenkijos Respublikoje bei toliau buvo gabenami atsakovės pasitelkto vežėjo, kuomet krovinį ieškovė, kaip pardavėja perdavė atsakovei. Tai leido teismui pripažinti labai tikėtina aplinkybę, kad stiklo gaminių atsakovės pasitelktam vežėjui perdavimo metu stiklo gaminiai nebuvo pažeisti, t.y. stiklo gaminius ieškovė perdavė atsakovei tinkamos kokybės (nepažeistus).

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė perdavė stiklo gaminius atsakovei supakuotus taip, kaip tokiems daiktams įprasta, t.y. laikėsi CK 6.342 straipsnio 2 dalies nuostatų ir ieškovė pateikė panašaus krovinio pakuotės pavyzdžio nuotrauką. Atsakovė specialių reikalavimų bei pretenzijų ieškovei dėl stiklo gaminių supakavimo nereiškė. Nei ieškovė, nei jos pasitelktos UAB „Stiklita“ ir AB „Panevėžio stiklas“ nenurodė reglamentuotų stiklo pakavimo taisyklių, kurių būtų neatitikusi ginčo stiklo gaminių pakuotė. Teismas vertino, kad Venipak siuntų pakavimo taisyklės yra skirtos mažesnių gabaritų siuntiniams (kroviniams), dėl ko nėra pagrindo vadovautis mažesnių gabaritų siuntinio pakavimo taisyklėmis sprendžiant apie ginčo krovinio supakavimo tinkamumą.

10.       Nustačius, kad ieškovė perdavė stiklo gaminius be trūkumų (nepažeistus) atsakovės pasitelktam asmeniui ir nuo to momento pirkėjui (atsakovei) perėjo atsitiktinė daikto sugedimo rizika teismas sprendė, kad ieškovė nėra atsakinga už vėliau atsiradusius trūkumus.

11.       Nenustačius visų sąlygų ieškovės atsakomybei dėl krovinio apgadinimo pripažinti, teismas sprendė, kad nebuvo CK 6.130 straipsnyje visų sąlygų, būtinų įskaitymui atlikti. Todėl atsakovės 2019-02-20 pranešimu (atsakymu į pretenziją) atliktą įskaitymą teismas pripažino negaliojančiu. Teismas iš atsakovės priteisė  2 995,44 Eur ieškovės naudai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). 

12.       Pasisakydamas dėl palūkanų ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, teismas nustatė, kad atsakovė buvo nesumokėjusi 15 480,96 Eur sumos. Teismas sprendė, kad nuo tos dienos, kai pasibaigė apmokėjimo terminas (2018-10-10) ieškovė turi teisę reikalauti 8 procentų palūkanų už 158 dienas laikotarpiu nuo 2018-10-11 iki 2019-03-18 (bylos teisme iškėlimo). Tai sudaro 535,62 Eur (637,90 : 188 = 3,39 x 152). Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas dėl 2 995,44 Eur sumos priteisimo pareikštas ginčą jau nagrinėjant teisme, todėl tuo metu palūkanos negali būti skaičiuojamos. Todėl kitoje dalyje reikalavimo dėl palūkanų priteisimo netenkino.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovės vežėjui nepažeistus gaminius ir kad atsakovė nuo jų perdavimo perėjo CK 6.320 str. 1 d. numatyta atsitiktinio žuvimo ir sugadinimo rizika. Tokioms išvadoms daryti byloje nėra įrodymų.

13.2. Išvadą, kad ieškovė atsakovei perdavė nepažeistus gaminius, pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės vien tik remdamasis ieškovės darbuotojos A. D. paaiškinimais ir aplinkybe, kad nebuvo žymų apie krovinio bei jo pakuotės trūkumus CMR važtaraščiuose, taip pat tuo, kad atsakovės atstovas neatvyko iš Vilniaus į Kauną asmeniškai apžiūrėti krovinio, o tik atsiuntė vežėją.

13.3. Byloje nustatyta, kad stiklus gamina ne pati ieškovė, o Lenkijos gamykla. Kaip nurodo teismas, stiklai į ieškovės sandėlį iš Lenkijos gamyklos atvyko ant medinių padėklų ir iš išorės kelis kartus apvynioti plėvele. Teismas, darydamas tokias išvadas rėmėsi ieškovės pateikto kito krovinio nuotrauka ir ieškovės paaiškinimais, kad krovinys buvo supakuotas analogiškai, tačiau, krovinio dėl kurio byloje vyksta ginčas, išorinės pakuotės ir būklės nuotraukų nėra, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip jis išoriškai atrodė.

13.4. Aplinkybė, kad važtaraščiuose nėra vežėjų pastabų dėl krovinio, savaime nepatvirtina, kad pakuotėje buvęs krovinys buvo supakuotas tinkamai ar, kad atsakovės vežėjui krovinys buvo perduotas nepažeistas.

13.5. Pirmosios instancijos teismas, net keliose sprendimo vietose akcentuodamas ir konstatuodamas, kad pati atsakovė neatvyko atsiimti ir apžiūrėti gaminių į Kauną iš Vilniaus ir dėl to turi prisiimti neigiamas pasekmes, pažeidė CK 6.328 str. 1 d. CK 6.328 str. yra numatyta pirkėjo teisė prieš priimant daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu. Tačiau tai tėra pirkėjo teisė, o ne pareiga, todėl nepasinaudojus šia teise, pirkėjui jokios neigiamos teisinės pasekmės, prezumpcijos negalėjo būti taikomos. Ši aplinkybė negalėjo būti vertinama atsakovės nenaudai, bet turėjo būti vertinama neutraliai.

13.6. Pagal CK 6.327 str. 3 d. pardavėjas pagal sutartį atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal šio CK 6.327 str. str. 4 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento (t.y. nuosavybės perėjimo momento) ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekė bus tinkama naudoti pagal jos įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.

13.7. Atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kad stiklų gaminiai buvo netinkamai supakuoti ir pažeidimai atsirado dėl netinkamo supakavimo, t.y. dėl priežasčių atsiradusių iki jų perdavimo atsakovei: tą patvirtina, tiek UAB „Smart Claims“ ekspertų išvados, galutinio užsakovo el. laiškas UAB „Stiklita“ ir UAB „Panevėžio stiklas“ paaiškinimai, darbuotojo, kuris išpakavo gaminius patvirtinimas, vežėjo UAB „Baltic Shipping Center“ atsakymas,  taip pat išrašai iš Venipak.lt, DPD Lietuva ir lpexpress.lt interneto svetainės, DHL pakavimo vadovas. 

13.8. Ieškovė neįrodė, kad gaminiai buvo tinkamai supakuoti. Pažymėtina, jog teismas net du kartus buvo įpareigojęs ieškovę pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog stiklo gaminiai buvo tinkamai supakuoti ir paruošti transportavimui, tačiau ieškovė į bylą tokių duomenų nepateikė. Ieškovė taip pat neįrodė, kad stiklo gaminių pažeidimai atsirado dėl vežėjų ar trečiųjų asmenų kaltės.

13.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 2.995,44 Eur skolos už stiklo gaminius, kadangi jie buvo pristatyti su defektais ir netinkami naudoti pagal paskirtį. Kaip aptarta anksčiau, įrodymai patvirtina, kad defektai atsirado dėl ieškovės kaltės dėl netinkamo supakavimo. Stiklai krovinio važtaraštyje pažymėti G9, G11 ir G13 (stiklas lenktas, laminuotas grūdintas) atgabenti pažeisti. Jų kaina pagal su ieškove sudarytą sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą yra 446,50 EUR už kv.m. Remiantis važtaraščio matmenimis G9 plotas yra 2,08 kv.m., G11 plotas yra 2,44 kv.m, G13 plotas yra 2,73 kv.m. Bendras gaminių plotas 7,25 kv.m. Bendra gaminių vertė 3.237,13 (7,25*446,5) + PVM, kas sudaro 3.916,92 EUR. Kadangi gaminiai atkeliavo nekokybiški, atsakovė neturėjo pareigos už juos šios sumos mokėti.

13.10. Net jeigu laikyti įskaitymą neteisėtu (su kuo atsakovė nesutinka), tai bet kuriuo atveju nesudaro pagrindo priteisti prašomą ieškovės skolą, kadangi gaminiai atkeliavo nekokybiški ir netinkami naudoti. Juos teko utilizuoti. Kaip minėta, nekokybiškų stiklų vertė pagal sutartį yra 3.916,92 EUR, t.y. net didesnė nei ieškinio suma. Todėl už nekokybiškus daiktus nėra pagrindo skolos priteisti. Nors turėjo teisę nemokėti 3.916,92 EUR, atsakovė nesumokėjo tik 2.995,44 EUR, kas reiškia, jog atsakovė yra permokėjusi 921,48 EUR ir pilnai su ieškove atsiskaičiusi.

13.11. Teismas nepagrįstai skaičiavo netesybas nuo visos 15.480,96 EUR sumos. Netinkamų gaminių kaina pagal šalių sudarytą sutartį, minėta, 3.916,92 EUR. Taigi ieškovė turėjo teisę reikalauti ne daugiau kaip 11.564,04 EUR sumos (15.480,96-3916,92). Todėl net ir nusprendus, kad atsakovė turi pareigą mokėti palūkanas (su kuo atsakovė nesutinka dėl to, kad buvo teisėtai pasinaudojusi prievolės sustabdymo teise), teisinga jų suma sudarytų ne daugiau kaip 136,87 EUR (8/365/100*11.564,04x54).

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

14.1. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovė perdavė stiklo gaminius atsakovui taip supakuotus, kaip tokiems daiktams įprasta, tai yra pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas laikėsi LR CK 6.342 str. 2d. nuostatų. Teismas atsižvelgė į abiejų bylos šalių pateiktus įrodymus ir ypatingai atsižvelgė į UAB „Panevėžio stiklas“, UAB „Stiklita“, UAB „Venipak“ pateiktą deklaratyvų pakavimo vadovą. Teismas teisingai vertino, kad UAB „Panevėžio stiklas“, UAB „Stiklita“ ir UAB „Venipak“ nepateikė nei vieno pavyzdžio, kad jos yra kompetentingos teikti eksperto lygio išvadas. Juo labiau, kad UAB „Venipak“ veža tik smulkias siuntas, o UAB „Stiklita“ ir UAB „Panevėžio stiklas“ nepateikė nei vieno pavyzdžio kaip jų įmonėse yra pakuojamas analogiškas stiklas skirtas pervežimui.

14.2. Išvadą, kad atsakovas priėmė nepažeistus stiklus teismas padarė atsižvelgdamas ne tik į ieškovės darbuotojos paaiškinimus, bet ir atsakovo sandėlininko atsiųstą raštą apie prekių tinkamą priėmimą. Šios aplinkybės patvirtina nenuginčijamai, kad atsakovės sandėlininkas apžiūrėjo stiklus ir pakuotes ir jos nebuvo pažeistos, o stiklai perduoti tinkamos kokybės.

14.3. Teigdama, kad praktiškai neįmanoma apžiūrėti stiklų ir pakuotės pažeidimų neišardžius pakuotės, atsakovė tik deklaruoja savo teiginį. Bylos eigoje yra pateikta fotomedžiaga tiek konkrečių pakuočių, tiek analogiškų pakuočių, kur aiškiai matyti, kad stiklai yra gerai matomi pro medinės pakuotės „trapecinės piramidės“ išorinį rėmą. Atsakovė, teigdama, kad neįmanoma kontroliuoti stiklo stovio nieko nekalba apie pakuotės pažeidimus. Atsakovė pateikė eilę nuotraukų, kur aiškiai matoma išplėšta pakuotės lenta ir yra vertikalioje padėtyje (tikėtina nuo išorės tempimo pakabinus diržą iškrovimo metu, arba nuo gauto smūgio virstant), kur nutraukti plastiko diržai „bandažai“ ir surišti rankomis. Ieškovės manymu, tokie akivaizdūs sudaužytos pakuotės trūkumai bei rankomis surišti plastiko dirželiai, turėjo būti matomi prieš iškraunant stiklus, bet kadangi pakuotės buvo tinkamos, trūkumai nenustatyti.

14.4. CMR važtaraščiuose nėra pastabų dėl pakuočių pažeidimo todėl yra laikoma, kol neįrodyta kitaip, kad pakuotės buvo perduotos tinkamos kokybės apie ką patvirtino ir atsakovės sandėlio darbuotojas. Vežėjas neprivalo ardyti pakuotės, bet atsakovas pateikė fotonuotraukas kur pakuotės akivaizdžiai pažeistos, stiklai perpakuoti, plastiko dirželiai surišti netinkamu būdu. Atsakovė nepaaiškino kada, kokiu metu atsirado akivaizdūs pakuotės pažeidimai, jei transporto metu pakuotės nebuvo pažeistos. Atsakovė patvirtino, kad Vilniuje atsakovės sandėlyje krovinys buvo priimtas tinkamos kokybės ir perkrautas į kitą transportą. Kadangi ieškovė neprivalėjo kontroliuoti stiklų iškrovimo ir pakrovimo į transporto priemonę Vilniuje atsakovo sandėlyje, tai ir neatsako už tinkamą krovinio perkrovimą.

14.5. Teismas nepažeidė CK 6.328 str. l d. teigdamas, kad atsakovas neatvyko priimti nupirkto krovinio, todėl turi prisiimti neigiamas pasekmes. Atsakovė galėjo ir turėjo atvykti ir priimti krovinį, nes krovinio bendra kaina yra labai didelė, o krovinys ne vartojamojo pobūdžio, todėl teismo teiginiai dėl atsakovės atsakomybės kilmės yra pagrįsti.

14.6. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius samprotavimus kad priimti nepažeistose pakuotėse stiklai buvo jau pažeisti. Atsakovė pasirašė dėl priimamų daiktų kokybės negali ginčyti netinkamos kokybės prekės, kuri buvo priimta iškraunant ir apžiūrint atsakovės sandėlyje, taip kaip laikytina, kad prekė buvo tinkamai supakuota ir tinkamos kokybės. Todėl teismas teisingai sprendė dėl atsitiktinio prekės žuvimo rizikos.

14.7. Atsakovės atstovas-darbuotojas negalėjo atsakyti į klausimą kokiu būdu buvo iškraunami mediniai konteineriai su stiklais, negalėjo atsakyti kokia konkreti technika buvo naudojama, kokie diržai buvo rišami, bet patvirtino, kad stiklai buvo iškraunami su kranu per stogą. Bylos eigoje buvo ne kartą aiškinamasi, kad stiklų pakavimo konteineriai yra taip sukonstruoti, kad jie yra pakraunami ir iškraunami išimtinai tik šakiniu krautuvu. Tai yra stiklų pakavimo konteinerių konstrukcija nėra aprūpinta saugiomis kilpomis- „ausimis“ naudojamomis iškrovimo kranu metu krano lynams užkabinti. Taip pat iškraunant kranu naudojant diržus atsakovei reikėjo kabinti diržus už konteinerių apačios, apjuosiant konteinerius. Bet mediniai konteineriai bet kokiu atveju, iškraunant juos apjuosus diržais, patirtų diržų spaudimą į vidų, o padėklas ant kurio stovi stiklai, jo konstrukcija, nėra pritaikytas diržų spaudimui į vidų, ko pasėkoje iškraunant diržais bet kokiu atveju mediniai konteineriai sulūžtu. Panagrinėjus byloje esančią fotonuotrauką, kurioje matoma išplėšta viršutinė medinės pakuotės lenta, yra tikėtina, kad diržai buvo kabinami už jos, nes lenta nuplėšta.

14.8. Atsakovė buvo nesumokėjusi 15.480,90 Eur, bet manė, kad turi teisę į 3571,06 Eur įskaitymą, todėl mokėtina 11909,90 eur neginčytina pinigų suma nebuvo sumokėta be jokio pagrindo pradelsus 158 dienas, ko pasėkoje teismas teisingai priteisė palūkanas. Atsakovė galėjo sulaikyti ir nemokėti pinigų tik tiek, kiek manė, kad jam padaryta žala, tai yra 3571,06 Eur. Skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą proporcingai numanomai ginčo sumai, bet nė tris kartus didesnei sumai. Atsakovė netinkamai ir pertekliniai sustabdė mokėjimo prievolę, juo labiau, kaip nurodo atsakovė ji gavo nekokybiškus gaminius, bet nesikreipė į teismą su įrodymais, kad ieškovė pateikė netinkamą prekę. Teismas pagrįstai skaičiavo netesybas nuo pilnos pinigų sumos, nes atsakovas neįrodė, kad gavo netinkamos kokybės prekes.

14.9. Nesant pažeistai pakuotei, krovinys taip pat nėra pažeistas, todėl siuntėjo atsakomybė nepreziumuojama, ją turi įrodyti atsakovas. Tai yra atsakovė turėjo pateikti priešinį ieškinį byloje ir įrodyti priežastinį ryšį kaip krovinio siuntėjo atsakomybės sąlygą dėl pakuotės ir krovinio pažeidimo galimai dėl siuntėjo kaltės, dėl galimai netinkamo krovinio įpakavimo. Ir tik esant priešieškiniui šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas bei sprendžiama dėl įskaitymo galimumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. 1 d., pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

17.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2018-08-03 šalys ieškovė UAB „Aperte“ ir atsakovė UAB „Laiptų fabrikas“ sudarė stiklo gaminių pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti stiklus Kaune, ieškovės patalpose, pagal pateiktą specifikaciją. Kad stiklo gaminiai pagal sutartį buvo perduoti, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Byloje nustatyta, kad perduodant stiklo gaminius jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsakovė iš ieškovės atsiimtus stiklus transportavo į Norvegijos karalystę. Atsakovė nurodė, kad tik Norvegijoje 2018-09-25 iškrovimo vietoje – statybų objekte išpakavus stiklus, pastebėjo, kad dalis jų buvo pažeisti. Atsakovės manymu, krovinys buvo pažeistas dėl netinkamo įpakavimo ir krovinio dalies sugadinimo būtų buvę galima išvengti, jeigu krovinys būtų tinkamai paruoštas transportavimui – tinkamai supakuotas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji negali būti atsakinga už nurodomus atsakovės defektus, nes krovinio pakuotė buvo tinkama, o atsakovės nurodomi prekių defektai atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Vieną iš tokių netinkamų veiksmų nurodo netinkamą krovinio iškrovimą.

18.       Atsakovė, įrodinėdama prekių netinkamą pakuotę, pateikė UAB „Smart Claims“ ekspertų išvadą, galutinio užsakovo el. laišką UAB „Stiklita“ ir UAB „Panevėžio stiklas“, atsakovės darbuotojo, kuris išpakavo gaminius patvirtinimą, vežėjo UAB „Baltic Shipping Center“ atsakymą, išrašus iš Venipak.lt, DPD Lietuva ir lpexpress.lt interneto svetainės, DHL pakavimo vadovą. Pažymėtina, jog važtaraščiuose nėra jokių įrašų dėl krovinio ar jo pakuotės netinkamos būklės tuo metu, kai krovinys buvo perduotas atsakovei vežti iš ieškovės sandėlio. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog stiklo gaminių pažeidimai atsirado dėl netinkamo supakavimo, t.y. dėl priežasčių atsiradusių iki jų perdavimo atsakovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateikti UAB „Smart Claims“, el. laiškas UAB „Stiklita“ ir UAB „Panevėžio stiklas“ atstovų parengti raštai negali būti prilyginti teismo paskirtos ekspertizės išvadoms ir jie neturi didesnės įrodomosios galios byloje, tačiau vertinami kartu su kitais byloje rašytiniais įrodymais. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovė šioms įmonėms pateikė vertinti krovinio nuotraukas ne su originalia pakuote, o krovinys buvo perpakuotas pačios atsakovės. Teisme apklausta liudytoja ieškovės darbuotoja A. D., kuri buvo ginčo krovinio perdavimo vietoje ir matė kai gautas iš Lenkijos krovinys buvo kraunamas į atsakovės pasitelkto vežėjo transporto priemonę, nurodė, kad krovinio pakuotės pažeidimai nustatyti nebuvo. Ji patvirtino, kad krovinį apžiūrėjo ir stebėjo pakrovimo procesą, kuomet stiklo gaminiai buvo kraunami atsakovės vežėjui. Pasak liudytojos, stiklo gaminiai buvo sutvirtinti vinilinėmis juostelėmis, iš kurių nebuvo nei vienos nutrūkusios. Tuo tarpu atsakovės pateiktose nuotraukose juostelės yra nutrauktos ir suraišiotos mazgais. Nuotraukos vertinimui buvo pateiktos būtent su krovinį juosiančiomis ir mazgais surištomis vinilinėmis juostelėmis, išardytomis medinėmis dėžėmis, su išbyrėjusiais kamštiniais intarpais tarp langų. Taigi, atsakovė pakuotės vertintojams buvo pateikusi ne ieškovės supakuotas prekes, o pačios perpakuotas prekes arba prekes tik su nepilna pakuote, taip vertintojams sudarant netinkamą įspūdį dėl pakuotės tvirtumo. Įvertinus atsakovės pateiktas išvadas ir jose esančias nuotraukas, kuriomis remiantis buvo atliktas krovinio pakuotės tinkamumo tyrimas, spręstina, jog pateiktos išvados nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė perdavė atsakovei tinkamos kokybės prekę.

19.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, jog ieškovė perdavė tinkamai supakuotą prekę įrodo tai, kad iškraunant krovinį Norvegijoje (galutinio krovinio iškrovimo vietoje) CMR važtaraštyje nėra žymų apie pažeistą krovinio pakuotę. Tuo tarpu užfiksuotose nuotraukose Norvegijoje jau po krovinio iškrovimo pakuotė praktiškai suirusi – deformuotas medinis stiklų konteineris, išplėšta pakavimo konteinerio lenta, sutraukyti stabilizuojantys diržai. Nurodyta aplinkybė leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad krovinio pakuotė buvo tinkama ir ji išlaikė visą vežimo kelią, tačiau buvo sugadinta krovinio iškrovimo metu arba vėliau. 

21.       Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatuodamas, kad pati atsakovė neatvyko atsiimti ir apžiūrėti gaminių į Kauną iš Vilniaus ir dėl to turi prisiimti neigiamas pasekmes, pažeidė CK 6.328 str. 1 d. Atsakovė pažymi, kad CK 6.328 str. yra numatyta pirkėjo teisė prieš priimant daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepatikrino krovinio, o perėmusi prekes suorganizavo jų pervežimą iš Kauno į Norvegiją, negali remtis aplinkybe, kad jai buvo perduotas netinkamos kokybės krovinys.  Pažymėtina, jog atsakovės nurodomi trūkumai stiklo įtrūkimai yra matomi vizualiai. Nurodytus prekių trūkumus, jei jie būtų buvę, atsakovė būtų pastebėjusi jau prekių perdavimo metu perkrovimo metu, t. y. dar ieškovės sandėlyje. Tačiau šiuo atveju ieškovė patvirtino, kad perdavė tinkamos kokybės prekę, o atsakovė šios aplinkybes nepaneigė.

22.       Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Iš šios normos matyti, kad būtina įskaitymo sąlyga yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų egzistavimas. Nagrinėjamu atveju padarius išvadą, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovės nurodomus krovinio trūkumus, darytina išvada, kad nebuvo pagrindų įskaitymui atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės 2019-02-20 pranešimu atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu ir priteisė iš atsakovės likusią nesumokėtą ieškovei 2 995,44 Eur sumą už krovinio pervežimą.

23.       Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai skaičiavo netesybas nuo visos 15 480,96 EUR sumos. Netinkamų gaminių kaina pagal šalių sudarytą sutartį yra 3 916,92 EUR. Todėl, atsakovės manymu, ieškovė turėjo teisę reikalauti ne daugiau kaip 11 564,04 EUR sumos (15.480,96-3916,92). Todėl net ir nusprendus, kad atsakovė turi pareigą mokėti palūkanas (su kuo atsakovė nesutinka dėl to, kad buvo teisėtai pasinaudojusi prievolės sustabdymo teise), teisinga jų suma sudarytų ne daugiau kaip 136,87 EUR (8/365/100*11.564,04x54). Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 15 480,96 Eur. Po bylos iškėlimo teisme atsakovė dalį ieškinio reikalavimų patenkino ir sumokėjo atsakovei 12 485,52 Eur. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo buvo sumažinta ieškiniu reikalaujama suma iki 2995,44 Eur. Reikalaujama priteisti 2995,44 Eur pripažinta pagrįsta. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovei praleidus mokėjimo terminą (2018-10-11), ji privalo mokėti 8 procentų palūkanas  nuo visos laiku nesumokėtos sumos (15 480,96 EUR) iki 2019-03-18 (bylos teisme iškėlimo diena), kas sudaro 535,62 Eur (637,90 : 188 = 3,39 x 152).

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 850 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Aperte“, įmonės kodas 300141819, iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“, įmonės kodas 302311686, 850 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                Rita Kisielienė

Liuda Uckienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė