Administracinio nusižengimo byla

                       Nr. A2.6.-6-404/2017

                       Proceso Nr. 4-33-3-00685-2016-0

                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                       1.5.3; 16.9.7; 21.9.10

                       ROIK: 16063211003

(S)

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. vasario 23 d.

Plungė

           Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,

sekretoriaujant Vilijai Budrikienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. T., jo atstovui advokatui Irmantui Motužiui,

vie­ša­me tei­smo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. T., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. ir

           n u s t a t ė:

              2016 m. lapkričio 13 d., 1255 val., Plungės rajone, kelio Šiauliai-Palanga 87-tame kilometre, V. T. būdamas lengvai girtas vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės, ko pasėkoje atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galą ir automobilį apgadino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. teisme savo kaltės nepripažino, dėl įvykio paaiškino, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku jo šeimos automobilį vairavo E. B., o jis sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Važiuojant jis užmigo, pabudo nuo smūgio, galimai trumpam buvo praradęs sąmonę, prabudo būdamas sukniubęs ant priekinės panelės ties dėtuve, nes nebuvo prisisegęs saugos diržo. Smūgio metu trenkėsi galva į priekinį stiklą, kuris nuo smūgio įskilo, jam buvo sužalota galva. Atsipeikėjęs pajautė kaip juda mašina, jausmas buvo kažkokio laipiojimo. Kadangi dešinėje pusėje mašinos gale buvo pritvirtinta vaikiška kėdutė, kairėje pusėje durelės atsidarė tik iš lauko pusės, nes buvo įjungta apsauga, todėl spėja, kad E. B. iš automobilio išlipo pro jo nugarą, pro dešines priekines dureles. 

V. T. atstovas advokatas Irmantas Motužis prašo bylą prieš jo atstovaujamąjį nutraukti, kadangi V. T. šio teisės pažeidimo nepadarė.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (galiojusio ATPK 256 str.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas (galiojančio ANK 569 str.).

Pagal teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 str. 3 d., administracinė atsakomybė atsiranda tada, kai kelių eismo taisyklių pažeidimas sukelia kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Administracinį nusižengimą tyrusi institucija V. T. kaltę įrodinėja: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 4-5); policininkų Modestos Gintvainytės ir Egidijaus Grikšto tarnybiniais pranešimais (b.l. 6-7, 10-12); eismo įvykio vietos schema (b.l. 13, 14); alkotesterio rodmenimis apie V. T. nustatytą lengvą girtumo laipsnį (1.49 ‰ su galima ± 1.7 % paklaida (b.l. 15, 16); pranešimu dėl V. T. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 17); daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu apie iš V. T. paimtą vairuotojo pažymėjimą (b.l. 19); transporto priemonės – automobilio „Audi A4 AVANT“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 20); duomenimis apie transporto priemonę (b.l. 21); R. B., Z. T., E. S., E. B. apklausų protokolais (b.l. 26, 27, 28, 29).

Teisme liudytojais buvo apklausti įvykį tyrę policijos pareigūnai, kiti liudytojai.

              Liudytojas Mantas Zaburas parodė, kad nuvykus į vietą sulaikė du asmenis išlipusius iš „Audi“ automobilio, jie buvo akivaizdžiai neblaivūs, paklausus kuris vairavo, abu rodė vienas į kitą ir neprisipažino. Juos apklausinėjo kitas ekipažas. Tos mašinos gale buvo maišas rūbų, įvairių daiktų, ten nebuvo įmanoma sėdėti. Jis darė nuotraukas įvykio vietoje.

Liudytoja Modesta Gintvainytė parodė, kad pranešimą apie įvykį gavo iš Klaipėdos AVPK budėtojo, nuvyko kartu su kolega Zaburu. Vienai transporto priemonei buvo apgadintas galas, o kitai - priekis. Iš automobilio „Audi“ abu asmenys jau buvo išlipę, paklausus kuris vairavo, T. sakė jog B., o B. sakė jog T.. B. sakė, kad važiavo gale, nes ieškojo kelnių, o Termenas sakė, kad sėdėjo šalia vairuotojo. Nepastebėjo, kad jie būtų buvę sužaloti. Dešinėje pusėje priekinis stiklas buvo įskeltas.

Liudytojas Gintautas Trakumas parodė, kad su kolega Grikštu apklausinėjo du piliečius iš abiejų mašinų. Sužinojo, kad važiuojant „Audi“ atsitrenkė į kitos mašinos galą, aplenkė ją ir sustojo. Iš mašinos, į kurią atsitrenkė, vyriškis paaiškino, kad iš „Audi“ pirmas išlipo B., o jam priėjus prie mašinos kitas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Apklausus visus asmenis paaiškėjo, kad vairavo T., nes kai „Audi“ sustojo, pirmas iš mašinos pro dešines priekines dureles išlipo B., o tik paskui T. Jie abu buvo neblaivūs, girtumas buvo nustatinėjamas alkotesteriu. Po įvykio abu buvo parvežti į policijos komisariatą, iki apklausos uždaryti į skirtingas kameras. Jis pats matė kaip T. galvą daužė į grotas ir buvo susižalojęs galvą, T. neprašė kviesti greitosios pagalbos, jo apklausa vyko jau jam susižalojus.

Liudytojas Egidijus Grikštas parodė, kad nuvykus į vietą buvo aišku, kad automobilis „Audi A4“ atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį. Pirma į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas „Ančia 14“, o paskui iškvietė juos. Kolega iš „Ančia 14“ buvo susilaikęs vairuotoją ir keleivį, o jie įvykio vietoje paėmė paaiškinimus iš kito automobilio keleivių ir vairuotojo, nubraižė schemą ir nuvežė mašiną. Kitoje mašinoje buvę vairuotojas, T., B. ir dar viena keleivė jiems paaiškino, kad pirmas iš mašinos išlipo su kepure B., paskui T., abu pro dešinės pusės mašinos dureles. T. buvo normaliai girtas, kad jam sužalota galva nesimatė, jis tik paskui kameroje daužė galvą ir šaukė, kad nevairavo.

  Liudytojas R. B. teisme parodė, kad po smūgio į jo vairuojamą automobilį pro šoną pralėkė sudaužyta mašina - „Audi A4“ universalas, aplenkė priekyje jo važiavusią mašiną ir sustojo. Kai priėjo prie „Audi“ mašinos, kaltininkas sėdėjo keleivio pusėje, bet prieš tai kitas asmuo taip pat išlipo iš tos pačios pusės. Kai dukra pradėjo filmuoti, tas kitas asmuo atidarė mašinos dureles ir pasakė, kad T. persėdo į keleivio pusę, kuris sėdėjo taip, neva miegojo.

Liudytoja Z. T. teisme parodė, kad sėdėjo šalia vairuotojo priekyje, pajutus smūgį mašina sustojo. Kita mašina, kuri įpuolė, irgi sustojo. Ji matė, kaip iš kitos mašinos, iš dešinės priekinės pusės pirmas išlipo žmogus apsirengęs su striuke, mėlyna kepure.

Liudytojas E. B. teisme parodė, kad po avarijos išlipus iš mašinos abu surakino policija, važiavo dviese su V. T., automobilį vairavo V. T.. Važiavo iš Plungės į Telšius, prieš tai ketino važiuoti į Palangą, bet abu prisigėrė mašinoje pakeliui, todėl grįžo. Kaip įvyko tas įvykis negali pasakyti, nes tuo metu sėdėjo gale ir savo maiše ieškojo kelnių. Jis išlipo pro dešinę pusę, pro kėdutę, nes pro kitą pusę išlipti negalėjo. Kaip T. atsidūrė keleivio vietoje nežino. Dėl teisme peržiūrėtos CD laikmenos liudytojas E. B. pripažino, kad už mašinos vairo į Vainočių parduotuvę buvo atvykęs jis, bet mašinos nevairavo važiuojant į Palangos pusę ir atgal.

Teisme buvo peržiūrėtos dvi CD laikmenos su nukentėjusiojo automobilio keleivės filmuota medžiaga mobiliuoju telefonu, kurioje užfiksuotas priekinėje „Audi“ keleivio vietoje sėdintis V. T., policijos pareigūnų darytos fotonuotraukos įvykio vietoje, kuriose matyti įskilęs „Audi“ automobilio priekinis stiklas (b.l. 55), pagarsinta specialisto išvada dėl V. T. sveikatos sutrikdymo (b.l. 67), peržiūrėta V. T. atstovo teismui pateikta CD laikmena apie tai, kad Vainočių kaime „Audi“ automobilį vairavo E. B. (b.l. 104), pagarsinti ir apžiūrėti duomenys, gauti pagal teismo pavedimą atlikus „Audi“ automobilio priekinio stiklo apžiūrą (b.l. 112-119).

V. T. teisme iškeltą versiją, kad eismo įvykio metu jis automobilio nevairavo, o galva trenkėsi į priekinį stiklą keleivio pusėje, kuris įskilo, paneigia kiti surinkti ir ištirti duomenys. Iš pirminių duomenų, teisme apklaustų liudytojų parodymų, kitos teisme ištirtos medžiagos, nėra duomenų, patvirtinančių V. T. susižalojimą eismo įvykio metu. Patrulio Egidijaus Grikšto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. T. būdamas laikino sulaikymo kameroje su galva trankė laikino sulaikymo kameros grotas (b.l. 11), šią aplinkybę teisme patvirtino Egidijus Grikštas ir Gintautas Trakumas (b.l. 77). Specialisto išvadoje Nr. G 20196/2016(03) užfiksuota, kad V. T. ekspertui nurodė, jog vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo. Išvadoje ekspertas neatmetė tikimybės, kad dviejų transporto priemonių susidūrimo metu V. T. galėjo susižaloti viršugalviu atsitrenkdamas į priekinį stiklą (b.l. 67). Transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad automobilio „Audi“ stiklo skilimo taškas jaučiasi išorėje (akmuo), viduje nesijaučia skilęs stiklas (b.l. 113). Atsižvelgiant į tai, kad automobilio stiklas skilęs dėl kitų priežasčių, V. T. galvą galėjo susižaloti ir sėdėdamas prie vairo, t. y. pats vairuodamas automobilį. E. B. pirmam išlipus pro dešinės automobilio pusės priekines ar galines dureles, V. T. turėjo galimybę persėsti ant keleivio sėdynes priekyje, kur jis užfiksuotas filmuojant. Aplinkybė, kad E. B. „Audi“ automobilį vairavo Vainočių kaime, nepatvirtina fakto, kad E. B. automobilį vairavo vykstant į Palangos pusę ar atgal. Tokius nenuoseklius, iš dalies vieni kitiems prieštaraujančius, kaltininko V. T. parodymus teismas vertina siekimu išvengti administracinės atsakomybės.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas,  7 straipsnis).

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnyje buvo nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą. Pagal šio straipsnio 3 d. veiksmai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pagal šio straipsnio 3 d. neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Pagal šio straipsnio 4 d. už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Kaip matyti iš nurodytų duomenų dėl V. T. padaryto pažeidimo, ANK yra nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK, todėl V. T. veika perkvalifikuojama iš ATPK 127 str. 3 d. į ANK 423 str. 3 d.

Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

Surinkti įrodymai patvirtina pažeidėjo padarytą teisės pažeidimą, kad vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės, ko pasėkoje trenkėsi į kito automobilio galą, tuo pažeidė KET 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, KET 127 p., įpareigojantį vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, be to, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo pažeidė KET 14 p. nuostatas, draudžiančias vairuoti transporto priemonę neblaiviems, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, ir pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą ANK 423 str. 3 d.

Kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 str., 36 str.).

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 str. nuostatomis, dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ANK 423 str. 5 d. numatytas galimas transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., teismas

n u t a r i a:

V. T. pri­pa­žin­ti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 3 d., ir jam paskirti baudą 1.300 Eur (tūkstantį tris šimtus eurų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti  ne  vėliau  kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą dėl alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai.

Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, šio straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas (ANK 682 str. 2 d., 3 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt)  kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                  (parašas)                                                      Virginijus Gedeikis