Civilinė byla Nr. e2A-1446-232/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30144-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.1.2.9.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Darbasta“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Darbasta“ (toliau – ir atsakovas) 5 782,26 Eur nuostolių už netinkamai suteiktą paslaugą ir penkių procentų procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad šalys 2014-02-28 sudarė statybos ekspertizės paslaugos teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė atitinkamų gatvės nutiesimo darbų išvados pateikimo paslaugą, o ieškovas už suteiktą paslaugą sumokėjo 19 965 Lt (5782,26 Eur).
3. Teigė, kad išvados turėjo būti tinkamos ir kokybiškos, turėjo turėti įrodomąją reikšmę, kad ieškovas turėtų galimybę remtis ekspertizės išvadomis kaip vienu iš įrodymų. Paaiškino, kad gatvės tiesimo darbų rangovui pareiškė ieškinį dėl žalos, susijusios su apmokėjimu už realiai neatliktus darbus, atlyginimo, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad atsakovo pateiktas ekspertizės aktas negali būti pripažintas patikimu ir teisėtu įrodymų šaltiniu baudžiamojoje byloje, nes ekspertizės atlikimui atsakovo pasitelkti asmenys neturėjo atitinkamo išsilavinimo ir kvalifikacijos dokumentų, be to, tam tikrų faktinių duomenų tikrumą savo parašu patvirtino ne tas asmuo, kuris nurodytas kaip pasirašantis asmuo. Teigė, kad nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ieškovui nebeliko svaraus pagrindo remtis ekspertizės aktu. Nurodė, kad nors baudžiamojoje byloje ieškovo ieškinys ir paliktas nenagrinėtas, tačiau teismo nustatytos aplinkybės dėl netinkamos asmenų kvalifikacijos ir apie duomenis tvirtinusius asmenis akivaizdžiai varžo ieškovo galimybes reikšti turtinius reikalavimus atsakovo parengto dokumento pagrindu.
4. Nurodė, kad atsakovas atsisako grąžinti 5 782,26 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo už atsakovo suteiktą nekokybišką ekspertizės paslaugą. Paaiškino, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne ekspertizės akto pateikimo metu, o 2019-06-10, kai baudžiamojoje byloje buvo priimta (įsiteisėjo) Šiaulių apygardos teismo nutartis.
5. Atsakovas UAB „Darbasta“ prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pareikštas ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, todėl jokie atsakovo ekspertizės duomenys tiek, kiek jie reikalingi sprendžiant dėl rangovo civilinės atsakomybės taikymo, net nebuvo tiriami.
6. Nurodė, kad vien tos aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje teismas nesirėmė atsakovo atliktu ekspertizės aktu nepakanka ieškinio reikalavimams šioje byloje pagrįsti, ieškovas turi įrodyti ekspertizės neteisingumo faktą, kurį galėtų patvirtinti kitos atliktos ekspertizės duomenys arba įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų konstatuoti prejudiciniai faktai dėl atsakovo atliktos ekspertizės neteisingumo ir civilinės atsakomybės taikymo negalimumo. Tai, kad atsakovo užsakymu kontrolinę geodezinę nuotrauką, t.y. sudėtinę ekspertizės akto dalį, parengė ir matavimus atliko asmenys, neturintys tinkamo išsilavinimo tokiems darbams atlikti, kad techninėje ataskaitoje duomenų teisingumą patvirtino ne asmuo, kuris nurodytas kaip asmuo juos tvirtinantis, atsakovo nuomone, nepaneigia ekspertizės akto teisingumo.
7. Atkreipė dėmesį į tai, kad sudaryta sutartimi šalys nesusitarė ir negalėjo susitarti dėl garantijų, kad atsakovo atliktos ekspertizės pakaks nusikalstamai veikai konstatuoti. Vien tai, kad baudžiamojoje byloje ekspertizės aktas nebuvo vertinamas kaip vienas iš įrodymų, nepatvirtina, kad akte nustatyti duomenys yra klaidingi, juolab kad reikalaujamų atlyginti nuostolių atsiradimą ieškovas sieja ne su atliktais klaidingais ekspertizės matavimais, o su tuo, kad ekspertizės aktas baudžiamojoje byloje nepriimtas kaip įrodymas.
8. Atsakovas pabrėžė, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ekspertizės akto nepripažino tinkamu įrodymu dėl to, kad pateikti kaltinamųjų kaltę grindžiantys įrodymai prieštarauja tarpusavyje, o ne dėl to, kad ekspertizės akte ir jo vėlesniame patikslinime nustatyti duomenys neatitinka tikrovės.
9. Paaiškino, kad šalių sutartimi ieškovas įsipareigojo savo įsakymu sudaryti komisiją, kuri turėjo priimti atsakovo paslaugą ir įvertinti jos atlikimo kokybę per 14 dienų nuo paslaugos rezultato pateikimo, tačiau ieškovas tokios komisijos nesudarė. Jeigu komisija būtų sudaryta, tai ieškovas būtų laiku pastebėjęs menamus ekspertizės akto trūkumus. Atsakovo nuomone, ieškovas praleido Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo dienos, kai ieškovas galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t. y. nuo nurodytos komisijos sudarymo. Senaties terminas taip pat praleistas, jeigu jis būtų skaičiuojamas nuo 2017-04-27, kai atsakovas pateikė ekspertizės akte nurodytos informacijos patikslinimą.
10. Trečiasis asmuo UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ (toliau – ir trečiasis asmuo) prašė ieškinį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovo atsikirtimus į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad šalys 2014-02-28 sudarė žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės statybos ekspertizės paslaugos teikimo sutartį Nr. SŽ-247. Sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad sutarties dalykas – žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, atliktų darbų apmatavimas ir pirkimo medžiagos išvados (ekspertizės) pateikimas. Sutarties 4.1.1 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas (atsakovas) atsako už tinkamą, kokybišką ir išsamų paslaugos atlikimą.
13. Pažymėjo, kad sutartyje nėra nuostatų dėl paslaugos teikėjo (atsakovo) sutartinės atsakomybės. Pripažino, kad vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, nagrinėjamiems santykiams taikytinas 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
14. Nurodė, kad apie faktines aplinkybes (kad darbus atliko reikalingos kvalifikacijos neturintys asmenys, kad dokumentuose pasirašė kitas asmuo) ieškovui tapo žinoma ne vėliau kaip 2017-06-19 Šiaulių apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-899/2017. Pažymėjo, kad nurodyto posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P. nurodė, jog jo turėtas išsilavinimas nepakankamas atitinkamiems matavimams atlikti, jog nei jis, nei matavimo darbus kartu atlikinėjęs D. K. neturi reikiamų kvalifikacijos pažymėjimų, kad būtent D. P. pasirašė vietoje dokumentuose nurodyto kito pasirašančio asmens. Nurodė, kad tokių faktinių aplinkybių subjektyvus sužinojimas (šių aplinkybių paaiškėjimas), negali būti siejamas su jų įforminimu-patvirtinimu teismo procesiniame sprendime (nagrinėjamu atveju – nuosprendyje).
15. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad apie savo teisių pažeidimą (kad dalį darbų atliko reikalingos kvalifikacijos neturintys asmenys, kad tam tikrų dokumentų tikrumą savo parašu patvirtino ne tas asmuo, kuris nurodytas kaip pasirašantis asmuo) ieškovas sužinojo tik įsiteisėjus baudžiamojoje byloje priimtiems teismų procesiniams sprendimams. Sprendė, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo (galėjo ir turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2017-06-19. Nurodė, kad ieškinį ieškovas pareiškė 2019-10-09 praleidęs ieškinio senaties terminą, kurio neprašė atnaujinti.
16. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ekspertizės aktas buvo teismų išnagrinėtas ir atmestas (įvertintas kaip netinkamas įrodymas) būtent civilinės atsakomybės taikymo kontekste. Sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įrodė priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) tarp nurodomų atsakovo veiksmų (sutarties pažeidimo pateikiant nekokybišką ekspertizės aktą) ir ieškovo nuostolių (žalos).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Netenkinus prašymo, prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą dalyje dėl 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui iš ieškovo priteisimo, sumažinant atsakovui iš ieškovo priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydį.
18. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Paaiškino, kad tai, jog ieškovo teisės yra pažeistos, ieškovui galutinai ir nenuginčijamai tapo žinoma 2019-06-10, Šiaulių apygardos teismui nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-744/2019 atmetus Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl 2018-12-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-899/2018, kuriame teismas buvo konstatavęs esminę aplinkybę, kad dėl to, jog teikiant ekspertizės paslaugą ir atliekant skaičiavimus buvo remtasi UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje užfiksuotais pateiktais matavimais, kuriuos atliko asmenys, net neturintys tam reikalaujamo atitinkamo išsilavinimo bei, kad kontrolinės geodezinės nuotraukos duomenų tikrumą savo parašu patvirtino ne tas asmuo, kuris nurodytas kaip pasirašantis asmuo, leidžia teismui pagrįstai abejoti ne tik UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ pateiktų duomenų teisingumu, bet ir šių duomenų teisėtumu. Teismo išvada, kuri galutinai buvo patvirtinta ir pripažinta kaip pagrįsta 2019-06-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, buvo ieškinio senaties eigos pradžios subjektyvusis momentas, kada ieškovui tapo žinoma, kad teismai atsakovo parengtą ekspertizės aktą nelaiko patikimai teisingu ir teisėtu ir, kad pagal tokią teismo išvadą kontrolinės - geodezinės nuotraukos duomenys, bei jų pagrindu atliktos tolesnės ekspertizės išvados jau iš principo nebegali būti laikomi tinkamais, kokybiškais ir neginčijamais duomenimis, kuriais ieškovas galėjo vadovautis konkrečioje nagrinėtoje baudžiamojoje byloje bei galėtų naudotis ir jais vadovautis ateityje prieš trečiuosius asmenis konstatuojant atsakovo parengtame ekspertizės akte nurodytų faktinių duomenų egzistavimą.
19. 2018-12-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje, įsiteisėjusiame 2019-06-10, konstatuotos aplinkybės apie abejotiną ekspertizės akto duomenų teisingumą ir teisėtumą, tapo oficialiuoju (prima facie) įrodymu. 2017-06-19 Šiaulių apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio vien liudytojų duoti parodymai, tokios faktinės situacijos nesukūrė.
20. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas, kad 2019-06-10 Šiaulių apygardos teismo nutarties peržiūrėjimas kasacine tvarka ir kasacinio proceso baigtis baudžiamojoje byloje turi reikšmę šios bylos nagrinėjimui, buvo sustabdęs civilinę bylą iki bus priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas dėl kasacinių skundų byloje Nr. 2K-10-689/2020. Vėliau baigiamajame savo procesiniame sprendime, spręsdamas dėl ieškinio senaties, jos pradžios momentu teismas vis tik laikė 2017-06-19 teisiamajame posėdžio protokole užfiksuotus liudytojų parodymus ir kad šių parodymų įforminimas (patvirtinimas) teismo patvirtinimas procesiniame sprendime negalėjo būti siejamas su faktinių aplinkybių subjektyviu sužinojimu ir ieškovo teisių pažeidimu.
21. Teigė, kad ne liudytojų teismui paaiškintos aplinkybės ir ne jų įforminimas-patvirtinimas tapo ieškovo teisių pažeidimu, o būtent teismo šių aplinkybių teisinis įvertinimas (teismo išvados) ir šių išvadų užfiksavimas savo procesiniame sprendime sukūrė ieškovui situaciją, jog tokie kontrolinės – geodezinės nuotraukos duomenys, bei jų pagrindu atliktos tolesnės ekspertizės išvados, jau iš principo negali būti laikomi tinkamais, kokybiškais ir neginčijamais duomenimis.
22. Pažymėjo, kad ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, kuris tenkina išimtinai viešąjį interesą. Atsižvelgiant į viešojo intereso apsaugą, teismas turėjo ex officio spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
23. Nurodė, kad atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, už įrodymų rinkimą ir analizę. Kartu su atsiliepimu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nors jų rinkimo ir analizavimo laiko sąnaudas įskaičiavo į 2019-10-29 PVM Sąskaitoje faktūroje Nr. AKJ1910047 nurodytą 1 815 Eur dydžio suteiktų teisinių paslaugų sumą. Sąskaitoje faktūroje nurodyta teisinių paslaugų suma pilna šios sumos apimtimi neatitinka pagrįstumo kriterijaus bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtinu teisingumo bei sąžiningumo principų. Teismas priteisiamų bylinėjimosi išlaidų niekaip nemotyvavo.
24. Atsakovas UAB „Darbasta“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-20 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodė, kad fakto, jog konkretus fizinis asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir buvo išteisintas, baudžiamojoje byloje konstatavimas pats savaime niekaip nepaneigia nei ekspertizės teisingumo, nei aplinkybės, kad ieškovo civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, buvo tariamai nepagrįstas. Šiaulių apylinkės teismas 2018-12-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-899/2018 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Tai reiškia, kad jokie atsakovo atliktos ekspertizės duomenys ta apimtimi, kiek jų pagrindu gali būti reikalaujama taikyti civilinę atsakomybę, baudžiamojoje byloje net nebuvo tiriami ir ieškovas gali patirtą žalą dėl neatliktų darbų išsiieškoti civilinio proceso tvarka iš sutarties kontrahento. Neišnagrinėjus ginčo dėl civilinės atsakomybės taikymo, nėra jokio juridinio pagrindo teigti, kad šio ginčo vienu iš pagrindų galėjęs būti dokumentas – atsakovo ekspertizė – tariamai yra neteisinga. Ieškovas turi įrodyti atsakovo atliktos ekspertizės neteisingumo faktą, ką galėtų patvirtinti kitos ekspertizės duomenys arba įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų konstatuoti prejudiciniai faktai dėl atsakovo atliktos ekspertizės neteisingumo ir civilinės atsakomybės taikymo negalimumo.
26. Nurodė, kad aplinkybė, kad vieną iš ekspertizės akto priedų, pasirašė matininkų įmonės darbuotojas, neturintis matininko kvalifikacinio pažymėjimo, nereiškia nei to, kad tokie matavimai neteisingi, nei to, kad ekspertizės akto išvadas surašiusių ekspertų išvados yra neteisingos – atsakovo ekspertai turi ir turėjo visas reikiamas kvalifikacijas ir atestatus ekspertizės akto išvadoms parengti, šios išvados yra teisingos ir jokių įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, į bylą nebuvo pateikta.
27. Pabrėžė, kad baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuota tik, kad vienas iš ekspertizės akto priedų pasirašytas ne matininko, o jo padėjėjo, tačiau nekvestionuojamas pačių matavimų ar ekspertizės akto išvadų teisingumas. Ieškinio senaties termino skaičiavimui reikšmės turi tos faktinės aplinkybės, kurias įrodinėja pats ieškovas – kad kontrolinė geodezinė nuotrauka pasirašyta ne matininko, o jo padėjėjo – sužinojimo faktinis momentas. Pabrėžė, kad tokia faktinė aplinkybė yra fakto, kurį dar 2017-06-19 teisiamajame posėdyje pripažino posėdyje apklausti liudytojai, klausimas.
28. Paaiškino, kad baudžiamojoje byloje ekspertizės aktas buvo vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje grindžiant kaltinamųjų kaltę, tačiau abu teismai jo nepripažino tinkamu įrodymu būtent dėl to, jog pateikti kaltinamųjų kaltę grindžiantys įrodymai prieštarauja tarpusavyje, o ne dėl to, kad ekspertizės akte ir jo vėlesniame patikslinime nustatyti duomenys yra neteisingi ir neatitinka tikrovės.
29. Nurodė, kad ieškovas turėjo pareigą ir įsipareigojo savo įsakymu sudaryti komisiją, kuri paslaugą turėjo priimti ir įvertinti paslaugos atlikimo kokybę per 14 kalendorinių dienų nuo paslaugos rezultato pateikimo. Teisinių pasekmių rizika, kad ieškovas šios pareigos apskritai nevykdė, ginčo atveju atitenka būtent pačiam ieškovui ir tokia aplinkybė negali būti laikoma pagrindu pakeisti ieškinio senaties termino skaičiavimams ar praleistam senaties terminui atnaujinti.
30. Nurodė, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, buvo parengtas atsiliepimas į ieškinį, triplikas, taip pat atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdyje. Atsakovo pateiktų į bylą bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų priteistinų sumų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Byloje ginčas kilo dėl nuostolių suteikus nekokybiškas ekspertų paslaugas atlyginimo ir ieškinio senaties taikymo.
33. Byloje nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Šalys 2014-02-28 sudarė žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės statybos ekspertizės paslaugos teikimo sutartį Nr. SŽ-247. Sutarties dalykas numatytas sutarties 1.1. punkte - žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės (toliau tekste ir ginčo gatvė) nutiesimo darbų Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą, atliktų darbų apmatavimas ir pirkimo medžiagos išvados (ekspertizės) pateikimas. Sutarties 4.1.1 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas (atsakovas) atsako už tinkamą, kokybišką ir išsamų paslaugos atlikimą.
34. Atsakovas suteikė ieškovui sutartyje nurodytą paslaugą, pateikė Ekspertizės aktą Nr. SE 14/145 (toliau - ginčo ekspertizės aktas), už ekspertizę ieškovas sumokėjo sutartą kainą 19 965 Lt (5 782,26 Eur). Ginčo ekspertizės aktas buvo pateiktas į baudžiamąją bylą, Nr. 1-36-899/2018, nagrinėtą Šiaulių apylinkės teisme, kurioje ieškovas, buvo pateikęs civilinį ieškinį prašydamas priteisti žalos, kilusios dėl netinkamo rangos darbų atlikimo, įrengiant ginčo gatvę Šiaulių mieste, atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismas 2018 12 21 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kurį bylą Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. 1A-98-744/2019), paliko galioti nepakeistą. Minėtoje byloje trys fiziniai asmenys buvo kaltinami padarę tyčinius nusikaltimus, numatytus baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje toliau įvardijamas nusikalstamas ir išteisinti.
35. Asmuo, ieškovo paskirtas savivaldybės Šiaulių miesto administracijos atstovu bei statinio statybos techniniu prižiūrėtoju buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas, būdamas atsakingas už žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų techninę priežiūrą, šių statybos darbų kokybės ir masto kontrolę, suklastojus tikrus dokumentus, pasirašė ir savo, kaip techninio prižiūrėtojo, spaudais patvirtino 2012 12 mėn. dokumentus apie tariamai atliktus darbus, jų kiekius ir vertes, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko Šiaulių miesto savivaldybės administracija patyrė didelę 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) turtinę žalą, sumokėdama už realiai neatliktus darbus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė, atsakinga už ataskaitų projektų bei kitų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalaujamų, dokumentų, tame tarpe paraiškų dėl apmokėjimo už atliktus darbus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, rengimą, buvo kaltinama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl to, panaudodama minėtus žinomai suklastotus statybos darbų užbaigimo darbų kiekių ir vertės dokumentus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, - pateikė paraišką Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri jai pateiktų suklastotų dokumentų pagrindu į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sąskaitą pervedė juose nurodytą sumą, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyrius šią sumą pervedė į rangovo atlikusio darbus sąskaitą, dėl ko valstybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija patyrė didelę neturtinę žalą, nes savo veiksmais tarnautoja diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir iškraipė jo vykdomų funkcijų esmę, sumenkino atstovaujamos institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos autoritetą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės administracija patyrė didelę 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) turtinę žalą. Rangovo, vykdžiusio ginčo gatvės tiesimo darbus vadovė buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, pasirašė ir savo spaudu ir bendrovės antspaudu patvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius statybos užbaigimo dokumentus į kuriuos buvo įtraukti realiai neatlikti darbai ir jų kaina už 80 867,66 Lt (23 420,89 Eur) sumą ir organizavo apgaulingą jos vadovaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą.
36. Pirmosios instancijos teismas visus baudžiamojon patrauktus minėtus asmenis išteisino nustatęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog dokumente apie darbų užbaigimą (Suteiktų paslaugų akte Nr. 5) buvo įrašyti visi tikrovės neatitinkantys duomenys ir byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių jog objekto techninis prižiūrėtojas ir savivaldybės tarnautoja padarė kaltinime pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nurodytą didelę žalą. Pirmosios instancijos teismas rangovo vadovę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino taip pat nustatęs, kad nėra visų nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog minėti asmenys padarė veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
38. Be atsakovo pateikto ekspertizės akto, baudžiamojoje byloje teisiamųjų kaltė buvo įrodinėjama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktomis specialisto išvadomis. Baudžiamojoje byloje teismai vertindami atsakovo šioje byloje pateiktą ginčo aktą, nurodė, kad akte nurodyti ginčo gatvės rekonstravimo bei naujos statybos darbų esminiai trūkumai yra netikslūs, pateikti skaičiavimai buvo atlikti neįvertinus tam tikrų aplinkybių, kad atliekant skaičiavimus buvo remtasi UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ pateiktais matavimais, kuriuos atliko asmenys, neturintys atitinkamo išsilavinimo.UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ techninėje ataskaitoje kaip duomenų teisingumą tvirtinantis asmuo nurodytas (duomenys neskelbtini) A. P., tačiau parašai yra ne jo, o D. P.. Teismai vertino, jog tiek ginčo ekspertizės akte, tiek specialisto išvadose bei kitose rašytiniuose įrodymuose pateikti duomenys dėl jų prieštaringumo ir sąlyginumo negali būti pripažinti patikimais duomenimis, patvirtinančiais teisiamųjų kaltę.
39. Šiaulių apygardos teismas palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip pat pažymėjo, kad ginčas tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir rangovo galėjo būti efektyviai sprendžiamas derybų keliu arba civilinio proceso tvarka, kaip tai numatyta tarp rangovo, atlikusio ginčo gatvės nutiesimo darbus ir ieškovo šioje byloje (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos) 2011 08 30 pasirašytos „Žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą“ pirkimo sutarties Nr. SŽ-849 13.1 ir 13.2 punktuose. Apeliacinės instancijos teismo kolegija baudžiamojoje byloje nurodžiusi, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinis ieškinys (kurį ieškovė rėmė ir ginčo ekspertizės aktu) pagrįstai paliktas nenagrinėtas, bet atkreipė dėmesį, kad palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą civiliniam ieškovui neužkertamas kelias reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčui spręsti taikė bendrąsias civilinio kodekso (toliau CK) 6.257-6.259 straipsnių, bei specialiąsias Civilinio kodekso XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ nuostatas ir remdamasis CK 6.724 straipsniu, 6.667 straipsnio 1 dalimi ieškovo reikalavimams taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą.
41. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovui reiškiant reikalavimus, kylančius iš suteiktų paslaugų trūkumų, taikytinas CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CPK 6.724 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015, 2018-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/20180).
43. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
45. Apeliantas teigė, kad jam apie jo teisių pažeidimą galutinai ir nenuginčijamai tapo žinoma 2019-06-10, kai Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-744/2019 atmetė prokuratūros ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl 2018-12-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-899/2018, kuriame teismas konstatavo esminę aplinkybę, kad dėl to, jog teikiant ekspertizės paslaugą ir atliekant skaičiavimus buvo remtasi UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje užfiksuotais pateiktais matavimais, kuriuos atliko asmenys, neturintys tam reikalaujamo atitinkamo išsilavinimo, ir dėl to, kad kontrolinės geodezinės nuotraukos duomenų tikrumą savo parašu patvirtino ne tas asmuo, kuris nurodytas kaip pasirašantis asmuo, bei padarė išvadą, kad tai leidžia teismui pagrįstai abejoti ne tik UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ pateiktų duomenų teisingumu, bet ir šių duomenų teisėtumu.
46. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas atliekdamas skaičiavimus rėmėsi UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ pateiktais matavimais. Apie tai, kad šiuos matavimus atliko asmenys, neturintys atitinkamo išsilavinimo bei, kad UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ techninėje ataskaitoje kaip duomenų teisingumą tvirtinantis asmuo nurodytas (duomenys neskelbtini) A. P., (UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ vadovas), tačiau parašai yra ne jo, o D. P. (UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ vienintelio akcininko), ieškovui tapo žinoma ne vėliau nei 2017-06-19 Šiaulių apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-899/2018 vykusio teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo apelianto, baudžiamojoje byloje reiškusio ieškinį, atstovė ir kuriame liudytoju apklaustas D. P. pripažino ekspertizės akte pasirašęs už A. P. ir kad nei jis, nei matavimus ir skaičiavimus atlikęs kitas asmuo neturėjo reikiamos kvalifikacijos tokiems veiksmams atlikti. Taigi, nuo 2017-06-19 ieškovas turėjo suprasti, kad atsakovo atliktos ekspertizės aktas paremtas matavimais, kuriuos atliko reikalingos kvalifikacijos neturintys asmenys ir pasirašė ne tas asmuo, kuris nurodytas kaip tuos skaičiavimus patvirtinęs asmuo. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo ne vėliau kaip 2017-06-19, todėl nuo nurodytos datos turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje teismai nebuvo konstatavę ekspertizės akto galutinių išvadų neteisingumo. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai iš esmės sprendė, jog besąlygiškai vadovautis UAB „Darbasta“ ekspertizės aktu bei jo patikslinimu negalima, tačiau tai nereiškia, buvo konstatuotas visų ekspertizės išvadų neteisingumas ir juo labiau, kad tik baudžiamąją bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka priimta nutartis, buvo tas šaltinis, iš kurio ieškovas sužinojo apie ekspertizės trūkumus. Apie Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-899/2018 nurodytas aplinkybes, kad darbus atliko reikalingos kvalifikacijos neturintys asmenys bei, kad dokumentuose pasirašė kitas asmuo ieškovui tapo žinoma dar 2017-06-19 teismo posėdžio metu iš liudytojo apklausos.
48. Ieškovas ieškinį pateikė 2019-10-09, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
50. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas iš esmės nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Vien tik aplinkybė, kad ieškovas yra viešas juridinis asmuo, kuris veikia viso miesto bendruomenės interesais, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad būdamas viešuoju asmeniu ieškovas buvo atstovaujamas darbuotojų profesionalių teisininkų. Šiuo atveju apie savo teisių pažeidimą apeliantas sužinojo (galėjo ir turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2017 06 19, ieškinį apeliantas pareiškė tik 2019 10 09, įstatyme numatytą vienerių metų senaties terminą praleidęs daugiau nei vieneriais metais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik ieškovo klaidingas įsitikinimas, jog nagrinėjamą ieškinį jis galėjo reikšti tik įsiteisėjus baudžiamojoje byloje priimtiems teismų procesiniams sprendimams, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog senaties terminas nebuvo praleistas, ar turėtų būti atnaujintas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovui, viešajam juridiniam asmeniui atstovaujamam darbuotojų profesionalių teisininkų, būtų neteisinga ir nesąžininga (atsakovo atžvilgiu) pakankamai dideliu mastu praleistą terminą atnaujinti dėl ieškovo subjektyvios klaidos, juolab, kad tokios klaidos ieškovas ir nepripažino ir neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Nenustatęs pagrindų atnaujinti praleistą senaties terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį pritaikęs ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
52. Ieškovas pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis) vienos iš šių aplinkybių neįrodžius ieškinys turi būti atmestas. Nustačius minėtas tris aplinkybes, neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos (nuostolių) ir asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).
53. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas nustatęs ieškinio senaties termino praleidimas yra pakankamas-savarankiškas teisinis pagrindas ieškiniui atmesti, siekdamas teisinio aiškumo-apibrėžtumo, papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp reikalaujamų atlyginti nuostolių (žalos) ir konkrečių neteisėtų veiksmų ir visiškai teisingai pažymėjo, kad baudžiamosiose ir civilinėse bylose taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės ir skirtingi reikalavimai įrodymams (įrodinėjimo priemonėms). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad atsakovo atliktam ir pateiktam ekspertizės aktui kaip įrodymui baudžiamojoje byloje taikytini griežtesni reikalavimai sprendžiant dėl asmenų baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokie patys (griežtesni) reikalavimai būtų taikomi civilinėje byloje nagrinėjant ieškovo reikalavimus kur įrodymai vertinami vadovaujantis tikėtinumo tam tikrus faktus buvus taisykle.
54. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip pat pažymėjo, kad ginčas tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir rangovo (UAB „Snieginos transportas”) galėjo būti efektyviai sprendžiamas derybų keliu arba civilinio proceso tvarka, kaip tai numatyta jų 2011 08 30 pasirašytos „Žvyruotos (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbus Šiaulių mieste, koreguojant techninį projektą“ pirkimo sutarties Nr. SŽ-849 13.1 ir 13.2 punktuose. Apeliacinės instancijos teismo kolegija baudžiamojoje byloje nurodžiusi, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinis ieškinys (kurį ieškovė rėmė ir ginčo ekspertizės aktu) pagrįstai paliktas nenagrinėtas, bei atkreipė dėmesį, kad palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, civiliniam ieškovui neužkertamas kelias reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
55. Atsižvelgiant į nurodytą kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad aptariamas ekspertizės aktas buvo teismų išnagrinėtas ir juolab atmestas (įvertintas kaip netinkamas įrodymas) būtent civilinės atsakomybės taikymo kontekste. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įrodė priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) tarp nurodomų atsakovo veiksmų (sutarties pažeidimo pateikiant, ieškovo teigimu, nekokybišką ekspertizės aktą) ir ieškovo nuostolių (žalos).
56. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šalių sutartyje (sutarties 3.1.7 punkte) įtvirtinta atsakovo pareiga bendradarbiauti su ieškovu, reikalauti koreguoti paslaugos rezultatą be papildomo užmokesčio, atsižvelgiant į ieškovo pastabas ir teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio ir netgi pačios žalos kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų tuo aspektu, kad atsakovas paaiškėjusius ekspertizės akto (jo sudėtinių dalių) trūkumams juos gali pašalinti-ištaisyti, kaip tai nurodyta sutarties 3.1.7 punkte. Nors šiuo aspektu ieškovas ir teigė, kad šiuo metu jau nėra galimybės iš naujo atlikti matavimų dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių (kelio dangos įprasto dėvėjimosi), tačiau atsakovas laikėsi priešingos procesinės pozicijos ir nurodė, kad vis dar yra faktinės galimybės iš naujo atlikti matavimus. Atsižvelgdamas į tai teismas, aptariamus abiejų šalių paaiškinimus (dėl galimumo ar negalimumo atlikti naujus matavimus) vertino kaip neįrodytas prielaidas, tačiau pažymėjo, kad atsakovo atsakomybės sąlygas (tame tarpe ir galimybės atlikti naujus matavimus nebuvimą) įrodyti privalėjo ieškovas, todėl priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovas ir šiuo aspektu neįrodė vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
57. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų vadovavosi Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis detaliai išanalizavo ir pasisakė dėl visų atsakovo prašyme ir prie jo pridėtų įrodymų apie atsakovo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priėjo išvados, kad jos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.
58. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuota, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma už atsakovui suteiktas teisines paslaugas atitinka Rekomendacijose nurodytus kriterijus, todėl nėra pagrindo jos mažinti.
60. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
61. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
62. Atsakovas, remdamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis prašė priteisti 1 573 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, atsakovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo atsakovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos Rekomendacijas mažina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumą iki 900 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Darbasta“, įmonės kodas 123436424, iš ieškovo biudžetinės įstaigos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188771865, 900 Eur (devynis šimtus eurų) Eur bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.
Teisėjai Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė