Baudžiamoji byla Nr. 1-757-477/2020
Proceso Nr. 1-01-1-44047-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2
(S)
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, profesinės mokyklos moksleivio, teisto: 1) 2016-11-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2017-03-06 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme; 3) 2017-10-10 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 4) 2018-12-11 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 284 straipsnį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2020-10-19 paleistas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu 2020-10-16 Nr. 2-1769, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, lygtinai nuo neatliktos 5 mėnesių 8 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės taikant intensyvią priežiūrą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
V. K. 2020 m. lapkričio 4 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.00 val., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodybos (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, gulinčiam lovoje D. V. sudavė ne mažiau nei du smūgius kumščiu į veido sritį, po ko D. V. atsisėdus lovoje, du kartus koja spyrė į veido sritį, bei grumtynių metu, sudavė D. V. smūgį į kairį šoną, tokiais savo veiksmais V. K. sukėlė nukentėjusiajam D. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir nurodė, kad pripažįsta, kad trenkė ir spyrė D. V. į veidą bei kairį šoną. Tokį savo elgesį vertina blogai. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo V. K., byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad2020 m. spalio 19 d. yra paleistas iš Pravieniškių pataisos namų ir jam yra skirtas namų areštas. 2020 m. lapkričio 3 d., apie 22.30 val., važiavo į sodybą, nežino kur ji randasi, švęsti J. gimtadienio, į kurį jį pakvietė A. S.. Nepažįsta žmogaus, kuris juos vežė, važiavo trise, kartu buvo A. B.. Atvažiavus į sodybą, gėrė alkoholį. Po kurio laiko, buvo jau po 00.00 val., jis nuėjo į sodybos antrą aukštą, kuriame miegojo D., jis jo nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Jis nebuvo uždegęs šviesos kambaryje, švietėsi telefonu, kartu su juo buvo A. V. ir turbūt besijuokdami jie prikėlė D.. Jis apsižodžiavo su D. ir kelis kartus trenkė jam kairės rankos kumščiu į veidą, tada jie susigrūmė. Galėjo taip būti, kad grumtynių metu jis spyrė iš kojos jam į šoną. Tuo metu kai vyko grumtynės, G. D. pradėjo šaukti, kad jie nebesimuštų ir jie vienas kitą paleido. Muštynes turėjo matyti A. V., G. D., A. B.. Tuo viskas ir pasibaigė, jis išvažiavo namo. Prisipažįsta, kad sudavė gulinčiam lovoje D. į veidą kumščiu, nepamena kiek smūgių, bet galėjo būti, kad nemažiau kaip du. Po to, kai D. atsisėdo ant lovos, jis spyrė jam iš kojos į veidą, taip pat grumtynių metu, tiksliai nepamena, bet galėjo jam suduoti smūgį į kairį šoną. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Norėjo D. atsiprašyti, tačiau jam nepavyko su juo susisiekti (b. l. 163-164, 174).
Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 3 d., apie 16.00 val., jis su J. P., P. V. ir asmeniu vardu E., atvažiavo į kaimo sodybą (duomenys neskelbtini). Vėliau prie jų prisijungė A. S., A. ir D. V., E., Z., G., ir T., jis jų asmeniškai nepažįsta, žino tik vardus. Jie šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio vartojo nemažai, jis buvo gerokai apgirtęs. Jam atrodo, kad 2020 m. lapkričio 4 d., apie 00.00 val., į sodybą atvažiavo A. V., V. K., jo pavardę sužinojo vėliau, bet žinojo jį iš matymo, ir A. B.. Nežino kas juos pakvietė ir atvežė į sodybą. J. P. sakė, kad jis į gimtadienį jų nekvietė. Jie visi toliau šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, kiek pamena, kompanijoje jokių konfliktų nebuvo. Kadangi jis buvo girtas, todėl nuėjo miegoti į sodybos antrą aukštą, atsigulė į lovą, esančią prie balkono iš dešinės. Laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.00 val., per miegus pajautė keletą smūgių kumščiu į veidą, kiek jų tiksliai buvo negali pasakyti. Nieko nesuprasdamas jis atsisėdo ant lovos krašto ir jam buvo spirta į veidą iš kojos du kartus. Jam skaudėjo veidą. Atsimerkęs pamatė, kad jam į veidą kažkas šviečia telefonu. Asmuo, kuris švietė į veidą, lyg ir sakė kažką, jis neprisimena, nes asmuo ir toliau jam smūgiavo į veidą. Jį mušė vienas asmuo, būtent tas, kuris švietė jam į veidą telefono žibintuvėliu. Jis matė tik jo siluetą, asmuo buvo šiek tiek aukštesnis už jį. Jis pašoko nuo lovos ir dešine ranka apglėbė asmens kaklą iš šono. Asmuo taip pat apglėbė jį ranka už kaklo. Jie pradėjo grumtis laikydami apėmę vienas kito kaklą, jautė smūgį į kairį šoną. Iškritus telefonui ant žemės, žibintuvėliu į viršų, jis pamatė, kad grumiasi su V. K.. Jie pargriuvo ant grindų. Jis laikė užspaudęs V. K. kaklą abiem rankomis ant grindų, V. K. taip pat laikė užspaudęs jo kaklą. Negali pasakyti kiek laiko jie taip gulėjo. Paskui G. įjungė šviesą kambaryje ir pradėjo spiegti, rėkti, kad gana ar baikit muštis. Kažkas lyg ir stuktelėjo jam per šoną, kaip mano, kad paleistų V. K.. Jie vienas kitą paleido. Atsisėdęs ant lovos, kurioje miegojo, žiūrint nuo balkono pusės, ji yra kairėje kambario pusėje, pradėjo valytis nuo veido kraują. Jam skaudėjo visą veidą. Matė, kad kambaryje yra A. V. ir T., jie buvo visai šalia, G. buvo šiek tiek toliau, o kitame kambario gale sėdėjo A. B.. Dar apie gerą valandą, būnant kambaryje, V. K. kibo prie jo žodžiais, siūlė eiti į lauką išsiaiškinti. Kažkas iš buvusių kambaryje jį ramino. J. P. sakė jam, kad V. K. jau atvažiavo išgėręs. Jis pats matė, kaip sodyboje V. K. gėrė alkoholį. Gal apie 04.00 val. ar 05.00 val., V. K., A. V., A. B. ir G. išvažiavo. 2020 m. lapkričio 4 d., ryte, jis pajuto, kad jam labai skauda veidas, galva, dešinės kojos kelis, buvo sunku judėti. Po įvykio jis negalėjo niekam paskambinti, nes jo ir kitų telefonai buvo išsikrovę. Grįžęs namo jis jautėsi blogai, todėl tą pačią dieną nuvyko į Zarasų ligoninę. Jis pamena tik V. K. jam suduotus smūgius iš kumščio į veido sritį ir spyrius į veido sritį, negali pasakyti kada jam buvo sužalotas kelis, mano, kad grumtynių su V. K. metu. Nepamena, kad jis būtų sudavęs smūgį į kelio sritį (b. l. 48-49, 74-75, 83-84).
Liudytojas A. B. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 3 d., apie 22.39 val., kartu su V. K. ir A. V. važiavo į sodybą (duomenys neskelbtini), tikslios vietos pasakyti negali, švęsti J. gimtadienio. Atvažiavus sodyboje gėrė alkoholį, po kurio laiko nuėjo miegoti. Atsikėlęs po kurio laiko užlipo į sodybos antrą aukštą ir pamatė ant lovos sėdintį D., kurio nepažįsta, žino tik vardą. D. sėdėjo ant lovos, prie jo buvo nemažai kraujo, jis buvo kruvinas. Kambaryje dar buvo V. K., G. D. ir A. V.. Daugiau nelabai ką prisimena, nes buvo labai girtas. Paryčiui, jis, V. K., G. D. ir A. V. išvažiavo namo. Jis nematė muštynių, matė tik vaizdą po jų (b. l. 87-88).
Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 3 d., vakare, kartu su V. K., A. B. ir M. važiavo į sodybą, adreso nežino, švęsti J. gimtadienio. Atvažiavę vartojo alkoholį. Nakties metu, nežino kiek buvo valandų, miegodamas išgirdo riksmus, atsikėlęs pamatė, kad mušasi D. ir V. K.. Kadangi buvo neblaivus ir norėjo miegoti, todėl toliau miegojo. Praėjus kokiam pusvalandžiui ar valandai po muštynių, jis atsikėlė ir paskambino draugui, kad parvežtų namo. Kartu su juo išvažiavo A. B., V. K. ir G. D., automobilį vairavo M.. Apie įvykusias muštynes tarp D. ir V. nieko papasakoti negali, kadangi per miegus nelabai ką atsimena, nelabai žiūrėjo kas ten įvyko, nežino kodėl jie susimušė (b. l. 93).
Liudytoja G. D. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 3 d., važiavo švęsti J. gimtadienio, kuris vyko sodyboje (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nežino. Po to visi ten buvę nuėjo miegoti. Sodybos antrame aukšte miegojo ji, D. ir A., nežino kur miegojo kiti. Nežino kiek buvo valandų, atsikėlusi nuo triukšmo kambaryje uždegė šviesą ir pamatė pasibaigusias muštynes. D. kruvinas stovėjo kambaryje, šone jo stovėjo K., jis nebuvo kruvinas, dar kambaryje stovėjo B. ir lovoje gulėjo V.. Priėjusi prie D. paguldė jį į lovą, o K. pasodino ant kitos lovos. Tada nusprendė važiuoti namo. Išvažiavo ji, V., K. ir B., jų atvažiavo pasiimti V. draugas. Atsikėlusi ryte nusprendė grįžti į sodybą padėti sutvarkyti. Atvažiavus, D. paprašė jos telefono, ne jo buvo išsikrovęs. D. susisiekė su draugu ir paskui išvažiavo. Pačių muštynių ji nematė, matė, kai D. jau buvo sumuštas. Kiek supranta, K. primušė D., nežino ar dar kas nors iš buvusių kambaryje mušė D. (b. l. 98-99).
Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrimi nuo kampinės lovos, esančios šiaurinės ir ritinės sienų kampe, ir lovos, esančios dešinėje nuo šiaurinės sienos, čiužinio užvalkalai. Čiužinio užvalkalas nuo kampinės lovos, esančios šiaurinės ir rytinės sienų kampe, yra melsvos spalvos, ant jo matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Čiužinio užvalkalas nuo lovos, esančios dešinėje nuo šiaurinės sienos, yra melsvos spalvos, ant jo matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Taip pat užvalkalas yra purvinas, matosi purvo dėmės (b. l. 31-32, 34-41).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. V. savanoriškai pateikė medicinos dokumentų išrašo kopiją (b. l. 61).
Zarasų rajono savivaldybės Zarasų ligoninės VšĮ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje nurodyta, kad D. V. nustatyta diagnozė: 2020-11-04 S00.1 akies voko ir periokulinės srities sumušimas, S80.0 kelio sumušimas. Klinikinė diagnozė: K periokulinė hematoma. D kelio sumušimas. Veido, kaklo, kelių nubrozdinimai (b. l. 64).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajam nukentėjusiajam D. V. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 2 yra V. K., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu.
Nukentėjusysis D. V.pareiškė, kad iš jam pateiktų nuotraukų, jis atpažįsta asmenį, kuris lentelėje pažymėtas Nr. 2. Šis asmuo tikrai yra tas vaikinas, kuris 2020 m. lapkričio 4 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 04.00 val., (duomenys neskelbtini), kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini), jį sumušė. Šį asmenį jis atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nes jo veidą gerai įsidėmėjo. Žino, kad jo pavardė K. (b. l. 65-67).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus V. K. kūno apžiūrą nustatyta, kad kairės plaštakos krumpliai yra pabrinkę ir nubrozdinti, dešinės rankos krumpliai taip pat pabrinkę ir yra nubrozdinimų. Daugiau jokių sužalojimų nesimato (b. l. 151).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus sodybos pirmą aukštą ir laiptus, vedančius į antrą pastato aukštą, pėdsakų tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui nerasta. Antrame pastato aukšte yra kambarys. Ant kambario šiaurinės sienos ir ant dešinio balkono durų apvado, apie 1,5 m aukštyje, matomos raudonos dėmės panašios į kraujo. Nuėmus patalinę nuo lovos, esančios šiaurinės ir rytinės sienų kampe, ant čiužinio užvalkalo dešinės pusės matomos apie 0,60 m pločio ir apie 2 m ilgio įvairaus dydžio raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo. Nuėmus patalinę nuo antros lovos, esančios dešinėje nuo šiaurinės sienos, ant čiužinio užvalkalo, kairiajame čiužinio užvalkalo kampe, matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo (b. l. 17-18, 20-29).
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas V. K. D. V. fizinį skausmą, pasitvirtino.
Teismas pažymi, kad V. K. posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – paties V. K. tyrimo metu duoti parodymai, D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų A. B., A. V., G. D. tyrimo metu duoti parodymai, daiktų apžiūros protokolas ir foto lentelė, medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. K., būdamas neblaivus, tyčia, be jokios priežasties gulinčiam lovoje D. V., sudavė ne mažiau nei du smūgius kumščiu į veidą, po ko D. V. atsisėdus lovoje, du kartus koja spyrė į veidą, bei grumtynių metu, sudavė D. V. smūgį į kairį šoną, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam D. V. fizinį skausmą.
Įvertinęs įrodymų visumą, teismas laiko, jog kaltinamojo V. K. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo D. V. įrodyta, todėl jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį - padaryta tyčinė nusikalstama veika, kaltės formą - nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją - nusikalstama veika baigta, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, teistas, nedirba, mokosi. V. K. anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pilnai neatlikęs 2018-12-11 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. K. bausme paskirus terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), pagrindo taikyti BK 75 straipsnį nėra. Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į jau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasiskaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, jog V. K. atžvilgiu yra įsiteisėjęs Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. N1-390-420/2018, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį (veika 2017-10-20), 284 straipsnį (veika 2017-10-21), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir nuteistas galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. V. K. 2020-10-19 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu 2020-10-16 Nr. 2-1769, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, lygtinai nuo neatliktos 5 mėnesių 8 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės taikant intensyvią priežiūrą.
V. K. naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiškai sudedant su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo D. V. civilinis ieškinys dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 78). V. K. jam pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti neturtinę žalą 200 Eur.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis D. V. patyrė neturtinės žalos. Kaltinamasis V. K. sumušė D. V., nukentėjusiajam buvo nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, kelio sumušimas, periokulinė hematoma, veido, kaklo, kelių nubrozdinimai. Dėl šių kaltinamojo veiksmų D. V. patyrė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, taigi patyrė ir neturtinę žalą.
Spręsdamas dėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į aktualią teismų praktiką (kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 1 450 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-5/2015, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015).
Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį, nukentėjusiojo elgesį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti nukentėjusiojo D. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta.
Dėl kardomosios priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 167-168), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – čiužinio užvalkalas, vokas Nr. 1, ir čiužinio užvalkalas, paketas Nr. 2, kurie saugomi Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2020-11-11 kvitas B serija UPK Nr. 0000880) (b. l. 43, 45), sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018-12-11 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – 5 mėnesių 8 dienų terminuotą laisvės atėmimo bausmę
ir V. K. galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams ir 8 (aštuonioms) dienoms.
Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. K. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam D. V..
Nukentėjusiajam D. V. išaiškinti, kad jeigu kaltinamasis gera valia žalos neatlygins, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus– panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. K. suimti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – čiužinio užvalkalą, vokas Nr. 1, ir čiužinio užvalkalą, paketas Nr. 2, kurie saugomi Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2020-11-11 kvitas B serija UPK Nr. 0000880), sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.