Civilinė byla Nr. e2A-990-565/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30226-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.27; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės KOKOS Jerzy Dryl apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės KOKOS Jerzy Dryl ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girteka cargo“, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girteka cargo“ priešieškinį ieškovei KOKOS Jerzy Dryl dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė Lenkijos Respublikoje registruota bendrovė Kokos Jerzy Dryl kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Girteka cargo“ 35 247 Eur už vežimo paslaugas, 1 837,31 Eur palūkanas, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, jog teikė krovinių vežimo paslaugas atsakovei: pagal atsakovės pateiktus ekspedijavimo užsakymus gabeno trečiųjų asmenų krovinius. Atsakovė elektroniniu paštu siųsdavo ieškovei elektroniniu paštu užsakymą bei nurodydavo krovinių vežimo maršrutą, datas, o ieškovė patvirtindavo priimtą užsakymą, atsakydama į gautą laišką. Visi užsakymai buvo pateikiami pagal atsakovės naudojamą tipinę formą. Už suteiktas paslaugas atsakovė ieškovei apmokėdavo per 30 dienų pagal ieškovės išrašytas sąskaitas-faktūras. Ieškovė 2019 metų liepos-rugsėjo mėnesiais įvykdė atsakovės užsakymus ir pateikė atsakovei 44 sąskaitas-faktūras, pagal kurias atsakovė liko skolinga 35 247 Eur. Už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną atsakovė ieškovei turi mokėti 5,79 Eur palūkanas, iki ieškinio pateikimo teismui priskaičiuota 1 837,31 Eur palūkanų.

3.       Atsakovė UAB „Girteka cargo“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 71 032,20 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, jog ieškovė atsakovės užsakymu vežė didelės vertės krovinį, tačiau visą šį krovinį sugadino. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pateikė pretenziją ieškovei ir sulaikė ieškovei mokėtinas sumas. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovei pateikė užsakymą Nr. T-1935-4XE-1 lazdynų riešutų pervežimui iš Italijos į Prancūziją. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. pervežimui priėmė 23 tonas lazdyno riešutų. Ieškovės sunkvežimiui pasiekus kelionės tikslą, 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo surengta ieškovės sunkvežimio apžiūra. Atidarius priekabą, viduje buvo rasti 4 žmonės, nelegaliai keliavę kartu su maisto pramonei skirtais riešutais. Priekaboje, šalia riešutų, buvo rasta šlapimo, o kai kurie riešutų maišai buvo drėgni. Kadangi riešutai nebebuvo tinkami maisto gamybai, visas krovinys buvo utilizuotas. 2021 m. vasario 17 d. UAB „Giteka logistics“ ir atsakovės klientas Ferrero Trading Lux S.A. sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Girteka logistics“ įsipareigojo atlyginti 71 032,20 Eur žalą už krovinio, kurį gabeno ieškovė, sugadinimą. Kadangi UAB „Girteka logistics“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta, žala Ferrero Trading Lux S.A. buvo kompensuota taip: 1) UAB „Girteka logistics“ sumokėjo Ferrero Trading Lux S.A. 10 000 Eur sumą, kuri yra lygi draudimo išmokos išskaitai, numatytai draudimo polise; 2) likusią žalos dalį (61 032,20 Eur) atlygino UAB „Girteka logistics“ draudikas Allied World Assurance Co. UAB „Girteka logistics“, atlyginusi žalą, žalos atlyginimo pareikalavo iš atsakovės, kuri šį reikalavimą patenkino ir atlygintos žalos sumos reikalauja iš ieškovės.

5.       Ieškovė Kokos Jerzy Dryl su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas. Vertinant nelegalių migrantų patekimo į priekabą vietą, t. y. paskutinio sustojimo vietą, matyti, kad ši vieta nutolusi 25-30 km iki krovinio pristatymo vietos, o vairuotojas vyko 1 val. 4 min., taigi nelegalūs migrantai priekaboje turėjo praleisti minimaliai laiko, kas kelia abejones dėl galimo viso krovinio užteršimo – šios aplinkybės nebuvo patvirtintos ir nebuvo pridėti įrodymai. CWH JOHNSONS INTERNATIONAL SARL ataskaita patvirtina tai, kad kelionės metu vairuotojas nenustatė jokių pažeidimų tikrindamas plombą ir durų užrakto saugumą. Taigi vairuotojas atliko visus būtinus veiksmus ir priemones, kad būtų apsaugotas jam patikėtas krovinys. Be to, CWH JOHNSONS INTERNATIONAL SARL preliminarios ataskaitos 7 lape pateiktas grafinis maišų su riešutais išdėstymas akivaizdžiai parodo, kad tik priekinėje (nuo durų) dalyje buvę maišai su riešutais galėjo būti paveikti į priekabos vidų patekusių asmenų. Atsakovė deklaratyviai teigia, kad riešutai tapo nebetinkami ir nesaugūs vartoti, taip pat nebeatitiko nei Ferrero France SA vidinių kokybės reikalavimų, nei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, taikomų žmogaus vartojimui skirtiems produktams. Tik vienas iš dvidešimt trijų sandarių maišų buvo praplėštas, likę 22 maišai – saugūs ir nepaliesti. UAB „Girteka logistics“ sprendimas sutikti su Ferrero Trading Lux S.A. reikalavimu atlyginti žalą nesant įrodymų, neturi jokios įtakos ieškovei. Ieškovei bandoma perkelti verslo susitarimo pasekmes. Draudikas, įrodęs ieškovės atsakomybę, galėtų reikšti reikalavimus ieškovei teisės aktų nustatyta tvarka pagal ieškovės buveinę, t. y. Lenkijos Respublikoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino visiškai; priteisė iš ieškovės KOKOS Jerzy Dryl atsakovei UAB „Girteka cargo“ 71 032,20 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

6.1.                      tarp šalių buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai. Ieškovė priėmė atsakovės pasiūlymą ir įsipareigojo vykdyti didelės vertės ir didesnio saugumo krovinio, kurį sudarė 23 058 kg lazdynų riešutų, skirtų maisto pramonei, pervežimą iš Italijos į Prancūziją. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. priėmė krovinį, kurį 2019 m. rugpjūčio 28 d. turėjo pristatyti gavėjui Prancūzijoje. Šalių paaiškinimai ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminarioji patikrinimo ataskaita, 2019 m. rugsėjo 12 d. sunaikinimo pažyma, 2019 m. lapkričio 1 d. ekspertizė patvirtina, jog, pristačius krovinį gavėjui, paaiškėjo, kad priekabos viduje yra žmonės, nelegaliai keliavę priekaboje kartu su maisto pramonei skirtais riešutais; priekaboje taip pat buvo rasti 2 buteliai šlapimo, vienas iš 23 riešutų maišų buvo praplėštas, du iš 23 maišų buvo sudrėkę. Gavėjas atsisakė priimti krovinį dėl galimo užteršimo. Visas krovinys gavėjo sprendimu buvo sunaikintas. Priekaba buvo atidaryta dalyvaujant gavėjo atstovams, ieškovės vairuotojui ir policijos pareigūnams;

6.2.                      ieškovės prašoma priteisti 35 247 Eur skola yra krovinių, pervežtų pagal ieškovės pateiktus 44 ekspedijavimo užsakymus, pateiktus 2019 metų liepos-rugsėjo mėnesiais, bendra gabenimo kaina, kurios atsakovė ieškovei nesumokėjo, paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms dėl krovinio sugadinimo. Ieškovė apie atsakovės sprendimą pagal Bendrųjų krovinių vežimo sąlygų vežėjams (toliau – ir Bendrosios sąlygos) 5.10 punktą stabdyti mokėtinų sumų mokėjimą buvo informuota 2019 m. rugpjūčio 29 d. preliminariąja pretenzija dėl krovinio sugadinimo Nr. 191677599, kuria ieškovė taip pat buvo informuota apie gavėjo sprendimą nepriimti krovinio bei reikalauti žalos atlyginimo;

6.3.                      ieškovės pateikti 44 ekspedijavimo užsakymai ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. ekspedijavimo užsakymas Nr. T-1935-4XE-1 (III dalies 1 punktas) patvirtina, kad užsakymuose aiškiai nurodyta, jog sudedamąją ekspedijavimo užsakymo dalimi yra Bendrosios sąlygos, kurios yra skelbiamos svetainėje (duomenys neskelbtini), todėl ieškovei buvo žinoma, kad šalių santykius reguliuoja ir nuostatos, įtvirtintos Bendrosiose sąlygose. Bendrųjų sąlygų 6.2.10 papunktyje nustatyta, kad vežimo metu nustačius neteisėto žmonių (nelegalų) gabenimo kartu su kroviniu faktą ir krovinio savininkui, siuntėjui ar gavėjui priėmus sprendimą krovinį sunaikinti dėl higienos, kokybės, tiekimo grandinės saugumo ir kitokių reikalavimų pažeidimo, užsakymo vykdytojas privalės atlyginti visus nuostolius. Sudarydama vežimo sutartį su atsakove, ieškovė su šią sąlyga sutiko ir šią riziką prisiėmė;

6.4.                      byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ieškovės vairuotojas, priimdamas krovinį, būtų pažymėjęs, jog spyna yra pažeista. Ieškovė savo atsakomybę dėl krovinio sugadinimo neigia ieškovės brokerio raštuose nurodytomis aplinkybėmis, jog, vairuotojo teigimu, sustojama buvo apšviestose aikštelėse. Ekspedijavimo užsakymo Nr. T-1935-4XE-1 grafoje „Specialūs nurodymai vairuotojui“ yra įrašas, jog parkavimas galimas tik saugiose aikštelėse. Bendrųjų sąlygų 4.2.3 papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad pervežant didelės vertės krovinį sustojimai galimi saugiose ir būtinai saugojamose, filmuojamose, aptvertose bei apšviestose aikštelėse. Ieškovė nurodžiusi, kad sustojama buvo apšviestose aikštelėse, nepateikė įrodymų, jog aikštelės, kuriose ieškovės vairuotojas sustodavo, buvo ir saugomos, ir filmuojamos, ir aptvertos. Preliminarioje patikrinimo ataskaitoje yra užfiksuota, kad spyna buvo pažeista, nebuvo plombos, ekspertizės akte nurodyta, kad prekių pristatymo metu ant priekabos durų buvo originali plomba, tačiau plombos tvirtinimo kilpos buvo sunaikintos. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad mechaniškai pažeista (nukirpta) buvo metalinė spyna (sąsaga), per kurią plomba buvo perverta. Ieškovės brokerio raštuose nurodyta aplinkybė, kad policija pažeidė plombos kilpeles, kai bandė atidaryti puspriekabę, nėra užfiksuota preliminarioje patikrinimo ataskaitoje ir 2019 m. lapkričio 1 d. ekspertizės akte. Ieškovė nereiškė prašymų byloje liudytoju išklausyti vežimą vykdžiusį vairuotoją, nepateikė šio asmens surašytų paaiškinimų, kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės brokerio raštuose perteiktas aplinkybes, todėl labiau tikėtina tai, jog priekabos spynos mechanizmas buvo sugadintas tomis aplinkybėmis, kurias nurodo atsakovė tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo atsakomybėje. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios šalintų ar mažintų vežėjo atsakomybę, todėl ieškovė atsakinga už vežimo metu kroviniui padarytą žalą ir turi ją atlyginti;

6.5.                      atsakovei 2019 m. spalio 15 d. pateikta Ferrero Trading Lux S.A. pretenzija patvirtina, kad dėl sugadinto krovinio buvo pareikalauta atlyginti 142 669,75 Eur žalą. UAB „Girteka logistics“ ir Ferrero Trading Lux S.A. 2021 m. vasario 17 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Girteka logistics“ įsipareigojo atlyginti 71 032,20 Eur žalą už krovinio, kurį gabeno ieškovė, sugadinimą. Atsakovės pateikta 2021 m. vasario 4 d. pinigų pervedimo informacija, 2021 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymas, 2021 m. vasario 24 d. sąskaita-faktūra, 2021 m. vasario 24 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas, 2021 m. kovo 9 d. sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2021 m. gegužės 4 d. SEPA kredito pervedimas, Globe Underwritinh krovinių vežimo politika patvirtina atsakovės argumentus, kad UAB „Girteka logistics“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta, žala Ferrero Trading Lux S.A. buvo kompensuota taip: UAB „Girteka logistics“ sumokėjo Ferrero Trading Lux S.A. 10 000 Eur sumą, kuri yra lygi draudimo išmokos išskaitai, numatytai draudimo polise, likusią 61 032,20 Eur žalos dalį atlygino UAB „Girteka logistics“ draudikas Allied World Assurance Co. UAB „Girteka logistics“, atlyginusi žalą, žalos atlyginimo pareikalavo iš atsakovės, kuri reikalavimą patenkino, sumokėjusi UAB „Girteka logistics“ 10 000 Eur. UAB „Girteka logistics“ 61 032,20 Eur reikalavimo teisę subrogacijos pagrindu perėmė draudikas (CMR Konvencijos 37 straipsnis). Šis reikalavimas 2021 m. kovo 9 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi buvo perleistas atsakovei. Taigi atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės kompensuoti 71 032,20 Eur, išmokėtus atlyginant krovinio gavėjui krovinio sugadinimu padarytą žalą;

6.6.                      nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė nepagrindė iš ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio. 2019 m. lapkričio 1 d. ekspertizėje padaryta išvada, kad negalima visiškai atmesti prekių užteršimo fakto. Ekspertizės akte padaryta išvada, jog nepriklausomai nuo krovinio gavėjo priimto sprendimo sunaikinti visą krovinį, krovinio sugadinimu gavėjai padaryta 67 547 Eur žala. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad už krovinio sunaikinimą krovinio gavėja patyrė 3 448,60 Eur išlaidas. Ekspertizės akte paskaičiuoto žalos dydžio ir krovinio sunaikinimo sumą sudaro 70 996 Eur ir ši suma yra tik 36 Eur mažesnė nei ta, dėl kurios atlyginimo buvo sutarta 2021 m. vasario 17 d. taikos sutartimi. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės gabenti riešutai buvo skirti naudoti žmonių maisto pramonei, byloje nustatyta, kad gabenimo metu riešutai buvo užteršti žmogaus biologiniais produktais, nebuvo saugūs vartoti žmonėms, todėl krovinio gavėjo sprendimas naikinti visą krovinį gali būti paaiškinamas ne tik siekiu išsaugoti savo komercinę reputaciją, bet ir siekiu užkirsti kelią bet kokiam tokių riešutų patekimui į rinką, todėl negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad gavėjo sprendimas naikinti visą krovinį buvo vien tik komercinis sprendimas;

6.7.                      Bendrųjų sąlygų 8.2.1 punktu šalys susitarė, kad visi ginčai, kylantys iš vežimo sutarties ar susiję su ja, yra galutinai išsprendžiami kompetentinguose Lietuvos Respublikos teismuose pagal užsakovo registracijos vietą arba kituose kompetentinguose teismuose pagal CMR konvencijos 31 straipsnio nuostatas, todėl ieškovės argumentai, kad priešieškinis pareikštas pažeidžiant bendrąsias jurisdikcijos taisykles, nėra pagrįsti;

6.8.                      ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 35 247 Eur skolą už 44 pervežimus, pagal teismui pateiktas atsakovei išrašytas sąskaitas-faktūras, teigdama, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigas, kylančias iš ekspedijavimo užsakymų, o atsakovė eira įvykdžiusi savo pareigų pagal ekspedijavimo užsakymus, t. y. nesumokėjo ieškovui sutarto atlyginimo už krovinio gabenimo paslaugas. Vadovaudamasi Bendrųjų sąlygų 5.10 punktu, atsakovė, iki šalys išspęs tarpusavio santykius dėl kroviniui padarytos žalos, turėjo teisę sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas. Atsakovė pripažįsta, kad 35 247 Eur suma yra pagal teismui pateiktas sąskaitas-faktūras už 44 atliktus pervežimus ieškovei mokėtina suma, kuri buvo sulaikyta, paaiškėjus, jog buvo sugadintas pagal 2019 m. rugpjūčio 23 d. ekspedijavimo užsakymą Nr. T-1935-4XE-1 vežtas krovinys. Pagal Bendrųjų sąlygų 5.10 punktą teisė sulaikyti pinigines lėšas nėra siejama su galiojančia ir vykdytina reikalavimo teise, nes ji atsiranda, kai vežėjas sukelia žalą kroviniui ir tarp šalių dėl to kyla ginčas. Kadangi atsakovė ieškovei mokėtiną 35 247 Eur sumą sulaikė tam turėdama pagrindą, nėra pagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę sumokėti ieškovei atlyginimą už krovinio gabenimo paslaugas. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1.                      pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ekspedijavimo užsakymuose, kuriais apsikeisdavo ginčo šalys, buvo pateikta nuoroda į internetiniame puslapyje skelbiamas UAB „Girteka logistics“ Bendrąsias sąlygas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė susipažino su Bendrosiomis sąlygomis, jas suprato ir kad Bendrosios sąlygos tenkino ieškovę. Konkrečiu užsakymo atveju šalys derėjosi tik dėl individualių užsakymo sąlygų – ekspedijavimo užsakymo punktuose I. (Užsakymo specialiosios sąlygos) ir II. (Atsiskaitymo sąlygos, terminai ir forma) išvardintų sąlygų. Ieškovė neturėjo jokios galimybės įtakoti Bendrųjų sąlygų nuostatų, kurias patvirtinusi ir skelbia net ne atsakovė, o kitas juridinis asmuo – UAB „Girteka logistics“. UAB „Girteka logistics“ į Bendrąsias sąlygas įtraukė nuostatas, kurios nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams;

7.2.                      tiek Bendrųjų sąlygų 5.10 punkto, tiek 6.2.10 punkto nuostatos akivaizdžiai iliustruoja interesų pusiausvyros pažeidimą ir sąžiningumo principo ignoravimo faktą – esant šalių lygiateisiškumui bei sąžiningai derantis nebūtų susitarta dėl tokių sąlygų, kokios numatytos šiuose bei kituose Bendrųjų sąlygų punktuose: a) užsakovo (atsakovės) teisė be jokių sankcijų iki galutinio šalių ginčo išsprendimo sutartyje numatyta tvarka sulaikyti visas ir bet kokias pagal sutartį ir visas kitas užsakovo ir / ar užsakovo grupės ir užsakymo vykdytojo sudarytas sutartis užsakovo mokėtinas sumas, nepriklausomai nuo to, ar tokios sumos yra mokėtinos užsakymo vykdytojui ar trečiajam asmeniui – nepriklausomai nuo ginčo pagrįstumo, jo trukmės ir kitų aplinkybių (5.10 punktas); b) pvz. nustačius neteisėto krovinių ir / ar žmonių (nelegalų) gabenimo kartu su kroviniu faktą ir krovinio savininkui / siuntėjui / gavėjui priėmus sprendimą krovinį sunaikinti dėl higienos, kokybės, tiekimo grandinės saugumo ir / ar kt. pan. reikalavimų pažeidimo, užsakymo vykdytojas privalės atlyginti visą sunaikinto krovinio vertę bei visus su pervežimu susijusius mokesčius ir kitus nuostolius, nepriklausomai nuo to, kad krovinys (ar jo dalis) nėra sugadintas ir prieš jo sunaikinimą buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį (6.2.10 punktas). Nors vykdant užsakymą buvo susiklosčiusi situacija, kai formaliai galėjo būti taikomi Bendrųjų sąlygų 5.10 ir 6.2.10 punktai, tačiau jų taikymas lėmė nesąžiningą ir teisei nepriimtiną rezultatą. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo diskreciją nuspręsti, ar konkrečiu atveju Bendrųjų sąlygų nuostatų taikymas atitiko sąžiningumo principo keliamus reikalavimus. Esant akivaizdžiam Bendrųjų sąlygų 5.10 ir 6.2.10 punktų nuostatų neatitikimui sąžiningumo principams, pirmos instancijos teismas privalėjo įsigilinti į bylos aplinkybes ir jų netaikyti;

7.3.                      šalių ginčas kilo dėl neeilinių aplinkybių, kurios lėmė žalos atsiradimą ieškovei vykdant užsakymą, o būtent, dėl nelegalių migrantų veiksmų. Žala Ferrero Trading LUX S.A. kroviniui kilo dėl aplinkybių, kurių vežėjas (ieškovė) negalėjo išvengti. Nelegalių migrantų atveju žalos nebuvo galima išvengti net vežėjui (ieškovei) elgiantis kiek įmanoma atsargiai ir pagrįstai. Ieškovė padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau apsisaugoti nuo neteisėtų asmenų veiksmų, jų įsilaužimo ir patekimo į priekabą nėra jokių praktinių galimybių;

7.4.                      pirmosios instancijos teismas nurodė, jog preliminarioje patikrinimo ataskaitoje yra užfiksuota, kad spyna buvo pažeista, nebuvo plombos, tačiau: a) preliminariąsias ataskaitas pateikę tyrėjai nedalyvavo pristačius krovinį ir kai buvo atidaryta priekaba. Spyna buvo pažeista nepavykstant jos nuimti rankiniu būdu ir panaudojus metalo žirkles; b) CWH JOHNSONS INTERNATIONAL SARL ataskaita patvirtina, kad kelionės metu vairuotojas nenustatė jokių pažeidimų tikrindamas plombą ir durų užrakto saugumą. Vairuotojas nebūtų pastebėjęs ryte nieko neįprasto, jeigu būtų nupjautos metalinės durų sąsagos. Todėl vairuotojas atliko visus būtinus veiksmus ir priemones, kad būtų apsaugotas jam patikėtas krovinys. Nors pirmos instancijos teismas nurodo, kad nebuvo pateikti vairuotojo surašyti paaiškinimai, tačiau būtent ieškovės draudimo agentas, kuruojantis žalos padarymo tyrimą, pagal vairuotojo paaiškinimus po įvykio surašė ir pateikė paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su priekabos atidarymu dalyvaujant policijos pareigūnams;

7.5.                      pirmos instancijos teismas neatsakė į bylos nagrinėjimo metu iškeltą klausimą, ar nelegalūs migrantai nepateko į priekabą krovinio pakrovimo metu. Kaip matyti iš atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų nuotraukų, policijos pareigūnai vilki marškinėlius trumpomis rankovėmis, tuo tarpu nelegalūs migrantai apsirengę šiltais rūbais, t. y. apranga yra pritaikyta buvimui šaltoje aplinkoje. Tai paneigia atsakovės teiginius, kad dėl žemos krovinio gabenimo temperatūros asmenys nebūtų išgyvenę žemoje temperatūroje. Kadangi ieškovės vairuotojas nedalyvavo krovinio pakrovime, perėmė užantspauduotą priekabą su plomba, o plomba buvo nuimta dalyvaujant policijos pareigūnams krovinio paskirties vietoje, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nelegalūs migrantai į priekabą pateko kai krovinį gabeno ieškovė;

7.6.                      byloje pateiktų dokumentų analizė liudija, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Girteka logistics“ yra įvykdžiusi įsipareigojimus pagal taikos sutartį;

7.7.                      pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo 2019 m. lapkričio 1 d. eksperto išvadoje išdėstytas pastabas, susijusias su kroviniui padarytos žalos dydžio nustatymu. Pasakydamas dėl žalos dydžio, ekspertas nurodo, kad „Žalos ataskaitos ir (arba) žalos apskaičiavimo pateikta nebuvo“. Toliau nurodo, kad „Reikėtų pateikti šias eksperto pastabas ir prieštaravimus dėl minėtų išlaidų: remiantis išvadomis, nebuvo galima visiškai atmesti prekių užteršimo. Tačiau visiško siuntos praradimo nuostolis nebuvo suprantamas, buvo galima gauti likutinę vertę“. Toliau nurodyta, kad „Konkretus likutinės vertės pasiūlymas dar nebuvo pateiktas, tačiau, remiantis pasirašiusiojo asmens patirtimi, galima buvo gauti prekės likutinę vertę bent 3,00 Eur už kilogramą“. Taigi nėra patvirtinimo dėl žalos dydžio – pateikta viena iš galimybių, kaip minimizuoti žalą, parduodant krovinį tolimesniam apdorojimui, tačiau pardavimo kaina bent 3,00 Eur už kilogramą rodo minimalią vertę, kuri gali būti ženkliai didesnė. Krovinio savininkas sąmoningai nebendradarbiavo su ieškove ir nesiėmė veiksmų, kad būtų nustatyta tikroji žala, jos dydis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepagrįstais žalos skaičiavimais ir dėl žalos dydžio priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;

7.8.                      byloje nėra pateikta nei vieno oficialios institucijos, turinčios teisę atlikti produktų biologinio užterštumo tyrimus, patvirtinimo apie užterštumą ir jo dydį. Pirmosios instancijos teismas negali vadovautis prielaidomis ir šalių spėjimais apie galimą prekių užterštumą – išvados apie užterštumą daromos ištyrus krovinį, o ne atlikus vizualinę apžiūrą, kuri, kaip ieškovė nurodė, patvirtino, kad buvo pažeista tik vieno iš 23 maišų su lazdyno riešutais pakuotė. Vienintelis būdas patvirtinti arba paneigti galimą užterštumą, kaip kad siūlė ieškovės atstovas ir atsisakė krovinio gavėjas – ekspertizė;

7.9.                      priešieškinio reikalavimas dėl pagal subrogaciją perimtos reikalavimo teisės turėtų būti reiškiamas pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles. Kadangi teismas sprendė ne pagal ieškovės reikalavimą, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo, pripažinus, kad reikalavimo perleidimo sutartis ir reikalavimas pagal subrogaciją yra galimas.

8.       Atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti pagal ieškovės apeliacinį skundą, kurio registracijos Nr. DOK-17572, apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                      ieškovė, praleidusi apskundimo terminą, 2022 m. sausio 28 d. pateikė 3 lapų apeliacinį skundą (registracijos Nr. DOK-17572), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovė, šalindama trūkumą dėl žyminio mokesčio, 2022 m. vasario 10 d. pateikė naujais argumentais papildytą, trigubai ilgesnį (9 lapų) apeliacinį skundą (registracijos Nr. DOK-26260). Ieškovė, pateikdama apeliacinio skundo papildymą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti vertinti apeliacinio skundo papildyme pateikiamus argumentus; 

8.2.                      migrantai pateko į transporto priemonę tuo metu, kai krovinys buvo ieškovės dispozicijoje. Atidarius priekabą paskirties vietoje, joje buvo rasti 4 žmonės, nelegaliai keliavę kartu su maisto pramonei skirtais riešutais. Visos šios aplinkybės buvo užfiksuotos survejerio ataskaitoje. Kadangi ieškovė neįrodė, kad migrantai į priekabą pateko tuo metu, kai krovinys buvo krovinio siuntėjo, gavėjo ar kitų asmenų, ne ieškovės, dispozicijoje, todėl būtent ieškovė (faktinis vežėjas) yra atsakinga už migrantų padarytą žalą. Spynos sugadinimo krovinio transportavimo metu, kuomet krovinį jau buvo priėmusi vežti ieškovė, aplinkybė rodo, kad krovinys buvo sugadintas tuo metu, kai už jį atsakinga buvo ieškovė. Prekių pristatymo metu ant priekabos durų buvo originali plomba, tačiau plombos tvirtinimo kilpos buvo sunaikintos. Po migrantų patekimo plomba ir vairuotojo užspaustas spaustuvas iš išorės buvo grąžinti į ankstesnę vietą;

8.3.                      ieškovės pateiktame žalos akte nėra užfiksuotų ieškovės pirmosios instancijos teisme įrodinėtų aplinkybių apie tai, kad: a) pristačius krovinį, plomba ir (ar) spyna, prie kurios plomba buvo pritvirtinta, buvo mechaniškai nepažeistos; b) spyna, prie kurios plomba buvo pritvirtinta, buvo sugadinta jau po krovinio pristatymo, panaudojus metalo žirkles. Šias aplinkybes ieškovė grindė tik vairuotojo paaiškinimais, tačiau jokie paaiškinimai, be vairuotojo tariamo pasakojimo perpasakojimo procesiniuose dokumentuose, į bylą nebuvo pateikti. Be to, būtent atsakovės nurodomą faktinių aplinkybių versiją patvirtina tarptautinių survejerių ir žalos nustatymo ekspertų parengta ataskaita, kurioje nustatytos šios aplinkybės: 1) nors pati plomba krovinio pristatymo metu nebuvo pažeista, mechaniškai pažeista (nukirpta) buvo metalinė spyna (sąsaga), per kurią plomba buvo perverta. Tai pagrindžia pateiktos nuotraukos; 2) tikėtina, kad pašaliniai asmenys į prikabą pateko transporto priemonei stovint aikštelėje 25-30 km iki pristatymo vietos, kurioje, vairuotojo tvirtinimu, jis buvo sustojęs naktį iki krovinio pristatymo. Kadangi plomba buvo palikta kabėti, tačiau mechaniškai buvo pažeista pati spyna, vairuotojas, ryte išoriškai apžiūrėjęs krovinį, galėjo ir nepastebėti šio pažeidimo. Ekspertai tokią nelegalių imigrantų naudojamą patekimo į krovininį automobilį būdą įvardina kaip įprastą šiaurės Prancūzijoje. Taigi, net jei plomba krovinio pristatymo metu ir nebuvo pažeista, mechaniškai pažeista buvo spyna (sąsaga), per kurią plomba buvo perverta. Aptartas mechaninis pažeidimas sudarė galimybes pašaliniams asmenims patekti į prikabos vidų tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo (ieškovės) dispozicijoje;

8.4.                      nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ėmėsi visų veiksmų tam, kad būtų išvengta migrantų patekimo į priekabą ir žalos kroviniui padarymo: byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė iš tiesų sustodavo saugomose aikštelėse. Ieškovės pateikiamuose dokumentuose nurodoma, kad sustojama buvo apšviestose aikštelėse, bet nenurodoma, kad šios aikštelės buvo saugomos. Taip pat byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus netiesioginius (perpasakotus) ieškovės vairuotojo liudijimus, apie tai, kad sustojama buvo apšviestose aikštelėse. Plombos ir užrakto tikrinimas po sustojimo taip pat nebuvo pakankama priemonė kroviniui apsaugoti, kadangi manipuliacijas užraktu sudėtinga nustatyti. Galiausiai, ieškovės vairuotojo prie priekabos fiksavimo strypų pritvirtintas spaustuvas buvo be užrakto, dėl to tarp šalių nėra ginčo. Spaustuvui neturint užrakto, jis lengvai galėjo būti nuimtas ir vėl uždėtas iš išorės, todėl tokia priemonė nepridėjo jokio papildomo saugumo kroviniui;

8.5.                      atsakovė ieškovę apie susiklosčiusią situaciją buvo informavusi 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu, kuriame nurodė, kad krovinys yra sugadintas, už krovinio sugadinimą (užteršimą) atsakinga yra ieškovė. Atsakovė taip pat informavo, kad, kol bus išspręstas klausimas dėl žalos atsakovei atlyginimo, atsakovė pasinaudoja Bendrųjų sąlygų 5.10 punkte numatyta teise sulaikyti priešpriešinių prievolių vykdymą ir sulaiko ieškovei mokėtinas sumas. Taigi, visos atsakovės ieškovei mokėtinos sumos, kurių ieškovė reikalauja ieškiniu, yra pagrįstai sulaikytos Bendrųjų sąlygų 5.10 punkto pagrindu tol, kol atsakovė ir ieškovė sureguliuos ieškovės padarytos žalos atlyginimo klausimą;

8.6.                      ieškovė buvo susipažinusi su Bendrosiomis sąlygomis, todėl ieškovei jos yra privalomos. Atsakovei teikiant užsakymą Nr. T-1935-4XE-1, ieškovė buvo informuota, kad vežimo sutarčiai bus taikomos Bendrosios sąlygos, taip pat buvo pateikta nuoroda, kur galima su šiomis sąlygomis susipažinti. Užsakymo 3 punkte yra pateikta nuoroda į internete patalpintas Bendrąsias sąlygas. Užsakyme Nr. T-1935-4XE-1 taip pat numatyta, kad Bendrosios sąlygos reglamentuoja šalių teises ir pareigas, atsakomybę, jos yra neatskiriama sudarytos sutarties dalis. Bendrųjų sąlygų nuostatos yra teisėtos. Bendrųjų sąlygų punktai, su kuriais ieškovė susipažino dar iki sutartinių santykių pradžios, nėra nuginčyti, todėl galioja visa apimtimi. Ieškovė yra verslininkė, kuri, priimdama verslo sprendimą pradėti sutartinius santykius, neabejotinai susipažino su Bendrosiomis sąlygomis ir suprato jų reikšmę. Ieškovė nereiškė reikalavimų dėl sutarties nutraukimo ar sutarties sąlygų modifikavimo;

8.7.                      Bendrųjų sąlygų 5.10 punktas teisės sulaikyti pinigines lėšas atsiradimo nesieja su galiojančia ir vykdytina reikalavimo teise, priešingai nei teigia ieškovė. Teisė sulaikyti lėšas atsiranda, kuomet vežėjas (ieškovė) sukelia žalą kroviniui ir tarp šalių dėl to kyla ginčas. Todėl, atsiradus žalai, ieškovei jos nepripažįstant, t. y. kilus ginčui, atsakovė pagrįstai pasinaudojo teise sulaikyti mokėjimus. Šiuo atveju tarp vežime dalyvavusių asmenų susiklostė tokia santykių grandinė: UAB „Girteka logistics“, turėdama sutartį su Ferrero Trading Lux S.A., gavo užsakymą krovinio transportavimui; UAB „Girteka logistics“ šio užsakymo vykdymą pavedė UAB „Girteka cargo“; UAB „Girteka cargo“ pervežimui pasitelkė faktinį vežėją – ieškovę. UAB „Girteka logistics“ atlygino Ferrero Trading Lux S.A. nuostolius pagal taikos sutarties sąlygas. Tuomet UAB „Girteka logistics“ šių nuostolių atlyginimo pareikalavo iš atsakovės. Atsakovė, atlyginusi UAB „Girteka logistics“ patirtus nuostolius, CMR Konvencijos 37 straipsnio pagrindu įgijo regreso teisę reikalauti iš kitų vežime dalyvavusių vežėjų kompensuoti sumokėtą nuostolių atlyginimo sumą. Atsakovė regreso teisę turi įgyvendinti laikantis tokių taisyklių: pareikalauti kompensacijos iš vežėjo, kuris yra atsakingas už padarytą žalą, nebent žala atsirado dėl kelių vežėjų kaltės, arba nėra įmanoma nustatyti, kuris vežėjas yra atsakingas už žalą. Kadangi už kroviniui padarytą žalą atsakinga yra ieškovė, atsakovė turi teisę iš ieškovės regreso tvarka reikalauti kompensuoti atsakovės sumokėtas kompensacijas. Draudikas ir atsakovė 2021 m. kovo 9 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią draudikas atsakovės naudai perleido teisę iš ieškovės reikalauti kompensacijos, kurią draudikas išmokėjo kaip žalos atlyginimą. Atsakovės grupės įmonių draudikas atlygino Ferrero Trading Lux S.A. 61 032,20 Eur žalą, išmokėdamas draudimo išmoką, o 10 000 Eur žalą atlygino UAB „Girteka logistics“, ir atsakovė šią sumą UAB „Girteka logistics“ kompensavo;

8.8.                      atsakovė įvykdė savo įrodinėjimo pareigą ir pagrindė, kad biologiškai užteršti riešutai negali būti naudojami. 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo surengta ieškovės sunkvežimio apžiūra, kurioje taip pat dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai (survejeriai). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad priekabos viduje yra 23 maišai lazdyno riešutų (iš kurių vienas buvo praplyšęs / praplėštas), taip pat buvo rasti 2 buteliai šlapimo. 2 iš 23 maišų buvo sudrėkę. Kadangi riešutai buvo skirti maisto produktų gamybai, gabenami tokiomis antisanitarinėmis sąlygomis jie tapo nesaugūs. Dėl šių priežasčių 2019 m. rugsėjo 12 d. visi lazdyno riešutai buvo sunaikinti. Nei atsakovė, nei UAB „Girteka logistics“ neturėjo įtakos Ferrero Trading Lux S.A. sprendimui sunaikinti visą krovinį. Vis dėlto, atsakovė yra pateikusi įrodymus, patvirtinančius, kad riešutų krovinys buvo faktiškai sunaikintas;

8.9.                      žalos dydį nustatė ekspertinę kompetenciją turintys asmenys. UAB „Girteka logistics“ ir Ferrero Trading Lux S.A. sudarė taikos sutartį, kuria UAB „Girteka logistics“ įsipareigojo atlyginti 71 032,20 Eur žalą už krovinio, kurį gabeno ieškovė, sugadinimą. Ši suma yra iš esmės identiška ekspertizės akte nurodytai sumai. UAB „Girteka logistics“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta, žala Ferrero Trading Lux S.A. buvo kompensuota tiesioginiu UAB „Girteka logistics“ mokėjimu ir per draudiką. Todėl akivaizdu, kad nurodyto dydžio žala yra patirta. Antra vertus, net ir nusprendus krovinio nenaikinti, Ferrero Trading Lux S.A. žala būtų siekusi 67 547,00 Eur, o faktiškai Ferrero Trading Lux S.A. buvo sumokėta 71 032,20 Eur kompensacija;

8.10.                      byla Lietuvos Respublikos teismuose prasidėjo ieškovės iniciatyva – ieškovei pareiškus ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme. Priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Iš esmės analogišką teismingumo taisyklę numato ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 8 straipsnio 3 punktas: asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas: priešieškinis, susijęs su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais buvo grindžiamas pagrindinis ieškinys – teisme, kuriame nagrinėjamas pagrindinis ieškinys. Net jei priešieškinio reikalavimas būtų pareikštas ne šioje byloje, atitinkamas reikalavimas būtų teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Atsakovė 61 032,20 Eur dydžio reikalavimą perėmė iš draudiko. Kadangi būtent draudikas subrogacijos pagrindu buvo įstojęs į ieškovę ir atsakovę saistančią prievolę dėl žalos atlyginimo, draudikas, jeigu būtų reiškęs ieškinį ieškovei kaip faktinei vežėjai pats, būtų turėjęs vadovautis Bendrųjų sąlygų 8.2.1 punktu, numatančiu, kad visi ginčai, kylantys iš sutarties ar susiję su ja, yra galutinai išsprendžiami kompetentinguose Lietuvos Respublikos teismuose pagal užsakovo registracijos vietą arba kituose kompetentinguose teismuose pagal CMR konvencijos 31 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl draudimo keisti (papildyti) apeliacinį skundą

11.       Pagal galiojantį teisinį apeliacinių skundų padavimo tvarkos reglamentavimą apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).

12.       Atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti pagal ieškovės apeliacinį skundą, kurio registracijos Nr. DOK-17572. Nurodė, jog 2022 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė 3 lapų apeliacinį skundą (DOK-17572). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, tačiau ieškovė, šalindama trūkumą dėl žyminio mokesčio, 2022 m. vasario 10 d. pateikė visiškai naujais argumentais papildytą, trigubai ilgesnį (9 lapų) apeliacinį skundą (DOK-26260).

13.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje 2022 m. sausio 28 d. užregistruotas ieškovės atstovo advokato A. V. pateiktas apeliacinis skundas (DOK-17572). Tą pačią dieną užregistruotas ir ieškovės atstovo prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo (DOK-17667), kuriame ieškovės atstovas nurodė, jog, pateikiant apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), kilo nesklandumų – nepavyko prisijungti prie EPP, vėliau, prisijungus ir bandant pateikti dokumentus, sistema neleido to padaryti, taip pat neleido prijungti ir įkelti visų parengtų dokumentų, todėl apeliacinis skundas teismui buvo išsiųstas ir el. paštu. Iš teismo gautas pranešimas, jog siųstas elektroninis laiškas yra gautas.

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog už apeliacinį skundą sumokėtas 1 418 Eur žyminis mokestis.

15.       2022 m. vasario 10 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje užregistruotas ieškovės apeliacinis skundas (DOK-26260) bei prašymas dėl trūkumų šalinimo (DOK-26261), kuriuo ieškovė prašė prijungti neįkeltus apeliacinio skundo puslapius ir žyminio mokesčio dokumentą (2022 m. sausio 27 d. 1 418 Eur pervedimo nurodymą Nr. 3005).

16.       Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo teisėjos 2022 m. vasario 10 d. rezoliucija priimtas ir tenkintas ieškovo atstovo 2022 m. sausio 28 d. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti (DOK-17667), o taip pat priimtas ieškovės apeliacinis skundas (DOK-26260), ir būtent šis apeliacinis skundas išsiųstas atsakovės atstovams kartu su pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 14 d. pranešimu dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą.

17.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog apeliacinė byla turi būti nagrinėjama pagal ieškovės 2022 m. sausio 28 d. pateiktą apeliacinį skundą (DOK-17572). Matyti, jog apeliacinį skundą, kurio registracijos Nr. DOK-17572, sudaro atskiri skanuoto apeliacinio skundo, kurio registracijos Nr. DOK-26260, pirmas, antras ir paskutinis puslapiai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės atstovas 2022 m. sausio 28 d. dėl sistemos sutrikimų negalėjo pateikti viso apeliacinio skundo (įkelti atskirai nuskanuoti trys apeliacinio skundo puslapiai). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas turėtų pagrindą spręsti, jog ši ieškovės atstovo klaida būtų nesąžininga, t. y. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

18.       Pagal CPK 315 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priėmė ieškovės apeliacinį skundą, kurio registracijos Nr. DOK-26260, todėl būtent šis apeliacinis skundas ir turi būti nagrinėjamas, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą (DOK-41142), atsakovė išsamiai pasisakė dėl visų ieškovės apeliacinio skundo (DOK-26260) argumentų, todėl atsakovės teisė pateikti atsikirtimus ir įrodinėti savo poziciją apeliacinėje instancijoje nėra pažeista.

Dėl priešieškinio teismingumo

19.       Ieškovė teigia, jog priešieškinio reikalavimas dėl pagal subrogaciją perimtos reikalavimo teisės turėtų būti reiškiamas pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles, tai yra draudikas galėtų reikšti reikalavimus ieškovei teisės aktų nustatyta tvarka pagal ieškovės buveinę, t. y. Lenkijos Respublikoje.

20.       Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, atsakovė pareiškė priešieškinį dėl 71 032,20 Eur žalos, kurią sudaro: 10 000 Eur suma, kurią UAB „Girteka logistics“ sumokėjo Ferrero Trading Lux S.A. (draudimo išmokos išskaita, numatyta draudimo polise) ir kurią atsakovė atlygino UAB „Girteka logistics“; 2) 61 032,20 Eur suma, kurią atlygino UAB „Girteka logistics“ draudikas Allied World Assurance Co, kuris su atsakove 2021 m. kovo 9 d. sudarė sutartį dėl 61 032,20 Eur reikalavimo teisės perleidimo.

21.       Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Girteka cargo“ (užsakovas) ir ieškovės KOKOS Jerzy Dryl (faktinis vežėjas) 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaryto užsakymo Nr. T-1935-4XE-1, kuriuo pagrindu reiškiami priešieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo, III skirsnio 1 punkte nurodyta, jog krovinio gabenimą, šalių teises ir pareigas, atsiskaitymo tvarką, šalių atsakomybę, pretenzijų nagrinėjimo procedūrą, sutarties galiojimą ir kitus klausimus reglamentuoja Bendrosios krovinių gabenimo sąlygos (Bendrosios sąlygos), kurios skelbiamos interneto svetainėje adresu (duomenys neskelbtini).

22.       Bendrųjų sąlygų (2017 m. lapkričio 1 d. redakcija) 8.2.1 punkte nurodyta, jog visi ginčai, kylantys iš sutarties ar susiję su ja, yra galutinai išsprendžiami kompetentinguose Lietuvos Respublikos teismuose pagal užsakovo registracijos vietą arba kituose kompetentinguose teismuose pagal CMR konvencijos 31 straipsnio nuostatas. Šalys susitaria, kad užsakovas visais atvejais dėl savo reikalavimų užsakymo vykdytojui turi teisę kreiptis į kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą pagal užsakovo registracijos vietą, tačiau tai neapriboja užsakovo teisės savo nuožiūra reikalavimus užsakymo vykdytojui pareikšti ir kituose kompetentinguose teismuose pagal CMR konvencijos 31 straipsnio nuostatas. Taigi ši nuostata numato, kad pagal ieškovės ir atsakovės sutartas sutartinės jurisdikcijos taisykles ginčai sprendžiami teismuose pagal atsakovės registracijos vietą.

23.       Kasacinis teismas, aiškindamas CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, pabrėžė, kad vertinant, kurie iš teismų turi jurisdikciją nagrinėti minėtus ginčus, reikia remtis CMR konvencijos tekstu ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgęs į CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies tekstą anglų bei prancūzų kalbomis, padarė išvadą, kad į CMR konvencijos taikymo sritį patenkantys ginčai teismingi: pirma, – šalies CMR konvencijos dalyvės teismams, kuriuos bendru susitarimu nurodo sutarties šalys, antra, – CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-916/2017).

24.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė pareiškė priešieškinį dėl žalos atlyginimo kompetentingame teisme – pagal atsakovės registracijos vietą, laikydamasi ir CPK 143 straipsnyje įtvirtintų priešieškinio reiškimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog priešieškinis buvo pareikštas pažeidžiant jurisdikcijos taisykles.

Dėl krovinio vežėjo atsakomybės dėl sugadinto krovinio

25.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 35 247 Eur skolą už vežimo paslaugas bei 1 837,31 Eur palūkanas pagal ieškovės ir atsakovės 2019 metų liepos-rugsėjo mėnesiais sudarytus 44 ekspedijavimo užsakymus. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog pagal pateiktus užsakymus su atsakove neatsiskaitė, tačiau su ieškovės reikalavimais nesutiko, teigdama, jog mokėjimus ieškovei yra sulaikiusi, nes ieškovė, vykdydama vieną iš vežimo užsakymų, sugadino krovinį, todėl turi pareigą atlyginti 71 032,20 Eur žalą atsakovei.

26.       CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013). Jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).

27.       Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas (šiuo atveju atsakovė). Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

28.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovei pateikto užsakymo Nr. T-1935-4XE-1 riešutų pervežimui iš Italijos į Prancūziją. Byloje esantis CMR važtaraštis patvirtina, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. pervežimui priėmė 23 didmaišius / 23 058 kg turkinių lazdyno riešutų, kuriuos turėjo pristatyti Į Prancūziją bendrovei „Ferrero France SA“. 2019 m. rugpjūčio 28 d. sunkvežimis atvyko į galutinę paskirties vietą. 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo surengta ieškovės sunkvežimio apžiūra, kurioje dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai (survejeriai), taip pat ieškovės sunkvežimio vairuotojas, policijos pareigūnai. 2019 m. rugpjūčio 30 d. Preliminarioji patikrinimo ataskaita patvirtina, jog, atidarius sunkvežimio priekabą, viduje buvo rasti 4 žmonės, nelegaliai keliavę kartu su maisto pramonei skirtais riešutais. Apžiūrėjus sunkvežimio duris paaiškėjo, kad spyna buvo pažeista. Apžiūros metu taip pat buvo nustatyta, kad siuntą sudarė 23 didmaišiai (kiekvienas 1 000 kg. svorio) lazdyno riešutų, iš kurių vienas buvo suplėšytas, iš jo byrėjo produktai, ant grindų buvo rasti du buteliai šlapimo, du didmaišiai iš viršaus buvo drėgni.

29.       Atsakovės ir ieškovės sudarytų užsakymų III skirsnio 1 punkte nurodyta, jog krovinio gabenimą, šalių teises ir pareigas, atsiskaitymo tvarką, šalių atsakomybę, pretenzijų nagrinėjimo procedūrą, sutarties galiojimą ir kitus klausimus reglamentuoja Bendrosios sąlygos, kurios skelbiamos interneto svetainėje adresu (duomenys neskelbtini). Šios sąlygos yra neatskiriama šalių sudaryto ekspedijavimo užsakymo (sutarties) dalis. Ekspedijavimo užsakymas tampa sutartimi ir visos jo sąlygos įsigalioja, vykdytojui gavus ekspedijavimo užsakymą, jį patvirtinus raštu ir pasirašytą ekspedijavimo užsakymą grąžinus užsakovui (taip pat elektroniniu paštu, „Skype“ ar kitomis elektroninėmis komunikacijos priemonėmis) arba aiškiai sutikus gabenti krovinį. Bet kuriuo atveju sutartis laikytina sudaryta (net vykdytojui atskirai nepatvirtintus ekspedijavimo užsakymo raštu), jei vykdytojas pristato transporto priemonę užsakovo ekspedijavimo užsakyme nurodytam kroviniui pakrauti. Užsakymo vykdytojas patvirtina, kad atidžiai perskaitė visas ekspedijavimo užsakymo nuostatas bei sąlygas, gavo sąlygų kopiją, turėjo galimybę jas perskaityti ir suderinti, jas suprato, su jomis sutinka ir tai patvirtina savo parašu.

30.       Bendrųjų sąlygų (2017 m. lapkričio 1 d. redakcija) 6.2.10 punkte nustatyta, kad „nustačius neteisėto krovinių ir / ar žmonių (nelegalų) gabenimo kartu su kroviniu faktą ir krovinio savininkui / siuntėjui / gavėjui priėmus sprendimą krovinį sunaikinti dėl higienos, kokybės, tiekimo grandinės saugumo ir / ar kt. pan. reikalavimų pažeidimo, užsakymo vykdytojas privalės atlyginti visą sunaikinto krovinio vertę bei visus su pervežimu susijusius mokesčius ir kitus nuostolius, nepriklausomai nuo to, kad krovinys (ar jo dalis) nėra sugadintas ir prieš jo sunaikinimą buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Šalys aiškiai patvirtina, kad tokiais atvejais ekspediciniame užsakyme nurodyta pervežimo kaina (frachtas) apima ir užsakovo mokestį (frachto priedą) užsakymo vykdytojui už papildomos krovinio vertės nustatymą ir kompensacijos ribų pagal CMR konvencijos 23, 24, 25 straipsnius netaikymą, įskaitant ir tuos atvejus, kai šis mokestis nėra atskirai išskirtas ekspediciniame užsakyme. Šalys susitaria, kad šiame punkte aptartas užsakymo vykdytojo įsipareigojimas kompensuoti visą krovinio vertę ir visus su pervežimu susijusius mokesčius bei kitus nuostolius yra laikomas šalių susitarimu dėl papildomos krovinio vertės nustatymo, kaip tai numatyta CMR konvencijos 26 straipsnyje, ir šalių santykiams yra taikomas tais atvejais, kai konkrečiame ekspediciniame užsakyme yra daroma nuoroda į šį sąlygų punktą“.

31.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo susipažinusi su Bendrosiomis sąlygomis, jas suprato ir Bendrosios sąlygos tenkino ieškovę. Nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų juridinių asmenų – ūkinės komercinės veiklos subjektų, kuriems kaip profesionaliems verslininkams keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai, jog ji, sudarydama ekspedijavimo užsakymus su atsakove, nebuvo susipažinusi su Bendrosiomis sąlygomis, kurios yra kiekvieno vežimo užsakymo sudėtinė dalis ir ši aplinkybė yra aiškiai atskleista užsakymų III skirsnio 1 punkte, atmestini kaip neįrodyti bei neatitinkantys juridiniam asmeniui, kaip profesionaliam paslaugų teikėjui, keliamų atidumo bei rūpestingumo reikalavimų.

32.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas Bendrąsias sąlygas turėjo įvertinti sąžiningumo aspektu ir jų netaikyti, nes šios sąlygos pažeidžia sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus. Pažymėtina, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neginčijo Bendrųjų sąlygų, nereiškė reikalavimų dėl atitinkamų Bendrųjų sąlygų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis. Šiuo atveju tarp dviejų juridinių asmenų buvo susiklostę vežimo teisiniai santykiai, todėl vartojimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai specialūs vartotojo teisių apsaugos mechanizmai, tarp jų teismo pareiga ex officio vertinti sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, šiuo atveju netaikytini.

33.       Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad krovinio sugadinimas atsirado jo pervežimo metu, kai šį krovinio pervežimą faktiškai vykdė ieškovė. Šią išvadą teismas padarė remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Ekspedijavimo užsakymu Nr. T-1935-4XE-1, Bendrosiomis sąlygomis, 2019 m. rugpjūčio 30 d. preliminariąja patikrinimo ataskaita, 2019 m. lapkričio 1 d. ekspertize, kitais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

34.       Minėta, jog vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos 17–18 straipsnius yra preziumuojama, todėl būtent ieškovė, gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo, turėjo įrodyti, kad egzistuoja jos atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalys, 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovė, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, kad krovinio sugadinimas atsirado ne tuo metu, kai krovinys buvo jos, kaip faktinės vežėjos dispozicijoje, t. y. ieškovė nevykdė įstatymo jai nustatytos įrodinėjimo pareigos (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) bei neįrodė, jog egzistuoja jos atsakomybę šalinanti aplinkybė.

35.       CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 dalyje nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, bei privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnį važtaraštis yra įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai (1 dalis); jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (2 dalis).

36.       Kaip matyti iš CMR važtaraščio ieškovė (jos vairuotojas) nedalyvavo pakraunant krovinį, jame neįrašė jokių pastabų. 2019 m. spalio 10 d. Preliminarioje ekspertų ataskaitoje nurodyta, jog „tikėtina, kad imigrantai sugebėjo patekti į priekabą Nr. (duomenys neskelbtini), kol vilkikas ir priekaba stovėjo degalinėje tarp Ruano ir Barenteno, apytiksliai 25 – 30 km atstumu nuo paskirties vietos Sainte Maire des Champs. Vairuotojas patvirtino, kad jis pastatė transporto priemonę toje vietoje pristatymo išvakarėse. <...>“

37.       Bendrųjų sąlygų 4.2.3 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad pervežant didelės vertės krovinį sustojimai galimi saugiose ir būtinai saugojamose, filmuojamose, aptvertose bei apšviestose aikštelėse. Šio punkto pažeidimas yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė į bylą neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad šių sąlygų buvo laikomasi. Preliminarioje patikrinimo ataskaitoje yra užfiksuota, kad spyna buvo pažeista, nebuvo plombos. 2019 m. lapkričio 1 d. ekspertizės akte nurodyta, kad, tikrinant priekabą, 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo nuimta naujai uždėta plomba, prekių pristatymo metu ant priekabos durų buvo originali plomba, tačiau plombos tvirtinimo kilpos buvo sunaikintos. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad mechaniškai pažeista (nukirpta) buvo metalinė spyna (sąsaga), per kurią plomba buvo perverta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl spynos pažeidimo yra nepagrįstos, taip pat, kad nelegalūs imigrantai į priekabą pateko ne krovinio gabenimo, o jo pakrovimo metu.

38.       CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos konkrečios aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.

39.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės vairuotojas ėmėsi visų įmanomų saugumo priemonių tam, kad būtų išvengta imigrantų patekimo į priekabą ir žalos kroviniui padarymo. Bylos duomenys patvirtina, jog dėl vežamo krovinio sugadinimo yra kalta ieškovė. Taip pat byloje neįrodytos ir nenustatytos aplinkybės, atleidžiančios vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.

Dėl krovinio sugadinimo ir žalos dydžio

40.       Pagal kasacinio teismo praktiką, krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; kt.). 

41.       2019 m. rugpjūčio 30 d. Preliminariojoje patikrinimo ataskaitoje nurodyta, jog, pristačius krovinį gavėjui, buvo atsisakyta jį priimti.  Siuntą sudarė 23 didmaišiai (kiekvienas 1 000 kg svorio). Bendras grynasis pakrauto krovinio svoris pagal CMR važtaraštį: 23 058 kg, remiantis „FERRERO Findik“ sąskaita faktūra, produktų vertė – 914 400 TRY, tai yra 142 699,75 Eur. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sunaikinimo pažyma patvirtina, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. Energetinio naudojimo padalinyje VESTA buvo sunaikinta sudeginant 22 tonos 860 kg atliekų (lazdynų riešutai), gautų iš FERRERO – VILLERS ECALLES, kurias atvežė LBTA SARL.

42.       2019 m. lapkričio 1 d. ekspertizės akte (apžiūros data 2019 m. rugpjūčio 30 d.) nurodyta žalos priežastis: krovinio gabenimo metu pašaliniai asmenys įsilaužė į priekabą-šaldytuvą ir judėjo ant ir šalia didžiųjų maišų su prekėmis; negalima atmesti fakto, kad dėl pakuotės dideliuose maišuose esančių lazdyno riešutų branduoliai buvo užteršti. Ekspertizės akto 4.2 dalyje nurodyta, jog didelių ant palečių sudėtų maišų viršus – iš tinklinio plastikinio audinio, todėl yra permatomas ir laidus. Ant pirmos ir antros pakrovimo eilės palečių ir šalia jų stovintis ant grindų buvo rastas šlapimo butelis, o kitas ant paletės. Pirmoje eilėje esantis padėklas buvo šiek tiek sudrėkęs, galbūt nuo šlapimo. Didelio krepšio, esančio penktoje eilėje, audinys buvo įplėštas, ir, matyt, buvo išimtos prekės. Lazdyno riešutų branduoliai buvo rasti kitose priekabos vietose, daugiausia ant dviejų didelių maišų ketvirtoje krovinių eilėje. Kiti dideli maišai buvo uždari ir neturėjo matomų pažeidimų.

43.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad krovinio gabenimas kartu su migrantais, kai sunkvežimyje buvo rasti du buteliai šlapimo, maišai sudrėkę, o vienas iš jų praplėštas, maišų viršus – iš tinklinio plastikinio audinio, todėl yra permatomas ir laidus, nenulėmė viso krovinio sugadinimo. Teisėjų kolegija šios įrodinėjimo pareigos vykdymo aspektu nurodo, jog ieškovės akcentuojama faktinė aplinkybė, kad nebuvo būtina sunaikinti viso krovinio, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog krovinys nebuvo sugadintas, tai yra netapo netinkamas vartoti žmonėms. Bet kuriuo atveju, remiantis Bendrųjų sąlygų 6.2.10 punktu, ieškovė prisiėmė riziką dėl netesėto žmonių (nelegalų) gabenimo kartu su kroviniu – įsipareigojo kompensuoti visus nuostolius, jei būtų nuspręsta krovinį sunaikinti, nekvestionuojant sprendimo sunaikinti krovinį pagrįstumo. Ieškovė apie šią sąlygą buvo informuota, su ja sutiko ir šią riziką prisiėmė.

44.       Ekspertizės akte padaryta išvada, jog, nepriklausomai nuo krovinio gavėjo priimto sprendimo sunaikinti visą krovinį, krovinio sugadinimu gavėjai padaryta žala lygi 67 547 Eur sumai. Ekspertizės akto 6 dalyje „Žalos dydis“ nurodyta, jog tuo metu, kai prekės buvo perimtos 2019 m. rugpjūčio 26 d., tai atitiko neto 134 584,00 Eur sumą, todėl žalos dydis turėtų būti apskaičiuotas taip: Neto 22 860 kg svorio prekių vertė pagal sąskaitą faktūrą 134 584 Eur; transportavimo išlaidos pagal krovinio vežimo sąskaitą 1 543 Eur; atėmus likutinę 22 860 kg vertę po 3 Eur -68 580 Eur; iš viso neto 67 547 Eur.

45.       Krovinio gavėjas Ferrero Trading Lux S.A. 2020 metų kovo mėnesį Liuksemburge pateikė ieškinį UAB „Girteka logistics“, kuriuo prašė atlyginti sunaikinto krovinio vertę ir priteisti nuostolių atlyginimą. UAB „Girteka logistics“ ir Ferrero Trading Lux S.A. 2021 m. vasario 17 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Girteka logistics“ įsipareigojo atlyginti 71 032,20 Eur žalą už krovinio, kurį gabeno ieškovė, sugadinimą (taikos sutarties 1 punktas). Kadangi UAB „Girteka logistics“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta, UAB „Girteka logistics“ sumokėjo Ferrero Trading Lux S.A. 10 000 Eur sumą, kuri yra lygi draudimo išmokos išskaitai, numatytai draudimo polise. Likusią Ferrero Trading Lux S.A. atlygintinos žalos dalį (61 032,20 Eur) už UAB „Girteka logistics“ sumokėjo civilinės atsakomybės draudikas Allied World Assurance Co. UAB „Girteka logistics“, atlyginusi 10 000 Eur žalą, žalos pareikalavo iš atsakovės, kuri šį UAB „Girteka logistics“ reikalavimą patenkino. Likusią 61 032,20 Eur žalą atlyginęs UAB „Girteka logistics“ civilinės atsakomybės draudikas Allied World Assurance Co perėmė reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį – ieškovę. 2021 m. kovo 9 d. Allied World Assurance Co ir atsakovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią draudikas atsakovei perleido teisę iš ieškovės reikalauti 61 032,20 Eur kompensacijos, kurią draudikas išmokėjo kaip žalos atlyginimą. Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, įgyja regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu (CMR konvencijos 37 straipsnis).

46.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog žala krovinio gavėjui buvo realiai atlyginta. Pagal 2021 m. vasario 17 d. UAB „Girteka logistics“ ir Ferrero Trading Lux S.A. sudarytą taikos sutartį UAB „Girteka logistics“ įsipareigojo krovinio gavėjui atlyginti 71 032,20 Eur žalą. Aplinkybę, jog taikos sutartimi sutarta žalos kompensacija buvo pervesta žalos gavėjui, patvirtina atsakovės pateikta 2021 m. vasario 4 d. pinigų pervedimo informacija, 2021 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymas, 2021 m. vasario 24 d. sąskaita faktūra, 2021 m. vasario 24 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas, 2021 m. kovo 9 d. sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2021 m. gegužės 4 d. SEPA kredito pervedimas, Globe Underwritinh krovinių vežimo politika. Aplinkybė, jog atsakovės pateiktuose mokėjimo nurodymuose yra nurodytos didesnės sumos, nei taikos sutartimi suderintas žalos atlyginimas už ieškovės vykdytą ginčo lazdyno riešutų gabenimą iš Italijos į Prancūziją, ar kad mokėjimo nurodymuose nėra aiškiai įvardinta mokėjimo paskirtis, savaime nereiškia, jog 71 032,20 Eur žala krovinio gavėjui nebuvo atlyginta.

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK normų ir pagrįstai nustatė tiek žalos dėl krovinio sugadinimo faktą, tiek šios žalos dydį, t. y. kad ieškovė patyrė 71 032,20 Eur žalą dėl krovinio sugadinimo.

Dėl atsakovės sulaikytų mokėjimų

48.       Ieškovės pateikti 44 ekspedijavimo užsakymai, sudaryti 2019 metų liepos-rugsėjo mėnesiais, patvirtina, kad ieškovė periodiškai vykdė vežimus pagal atsakovės teikiamus užsakymus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės prašoma priteisti 35 247 Eur skola yra krovinių, pervežtų pagal ieškovės pateiktus 44 ekspedijavimo užsakymus, sudarytus 2019 metų liepos – rugsėjo mėnesiais, bendra gabenimo kaina, kurios atsakovė, pasinaudodama sulaikymo teise, ieškovei nesumokėjo, nes ieškovė, vykdydama vieną iš vežimo užsakymų, sugadino krovinį ir dėl to atsakovei buvo padaryta 71 032,20 Eur žala.

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovė apie atsakovės sprendimą, vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 5.10 punktu, stabdyti mokėtinų sumų mokėjimą buvo informuota 2019 m. rugpjūčio 29 d. preliminariąja pretenzija dėl krovinio sugadinimo Nr. 191677599.

50.       Sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).

51.       Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise ne tik CK 4.229 straipsnyje nurodytais atvejais, bet ir kitais CK nustatytais atvejais. Daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl sulaikant daiktą turi būti taikomas ir CK 1.139 straipsnis. Siekdamas apginti savo teises asmuo negali imtis tokių teisių gynimo būdų ir priemonių, kurių pagal įstatymą neleidžiama naudoti savigynai. Daikto sulaikymas neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių labiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Daikto sulaikymo teisė yra laikino pobūdžio teisė, t. y. kreditorius turi teisę sulaikyti daiktą tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavimą arba pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, arba kreditorius praranda valdymo teisę į daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

52.       Bendrųjų sąlygų 5.10 punkte numatyta, kad žalos kroviniui (įskaitant krovinio praradimą ir kitus panašius atvejus), kuris buvo vežamas konkretaus ekspedicinio užsakymo pagrindu, atveju užsakovas iki šalys pilnai išspręs tarpusavio santykius dėl krovinio žalos, t. y. iki užsakovas užsakymo vykdytojui pateiks reikalavimus ir tokie reikalavimai bus pilnai patenkinti arba, dėl tokių reikalavimų tarp šalių kilus ginčui, iki toks ginčas bus išnagrinėtas sutartyje numatyta tvarka, užsakovas, pateikęs užsakymo vykdytojui raštišką pranešimą, turi teisę be jokių sankcijų iki galutinio šalių ginčo išsprendimo šioje sutartyje numatyta tvarka sulaikyti visas ir bet kokias pagal šią sutartį ir visas kitas užsakovo ir / ar užsakovo grupės ir užsakymo vykdytojo sudarytas sutartis užsakovo mokėtinas sumas, nepriklausomai nuo to, ar tokios sumos yra mokėtinos užsakymo vykdytojui ar trečiajam asmeniui (pvz., faktoringo ar kitos reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo atvejais). Užsakovui pasinaudojus šiame punkte numatyta užsakovo pagal šią sutartį ir visas kitas užsakovo ir / ar užsakovo grupės ir užsakymo vykdytojo sudarytas sutartis mokėtinų sumų sulaikymo teise užsakymo vykdytojo piniginių reikalavimų, kylančių šios sutarties ir visų kitų užsakovo ir / ar užsakovo grupės ir užsakymo vykdytojo sudarytų sutarčių pagrindu, užsakovui galiojimas sustabdomas ir yra atnaujinamas tik šalims išsprendus tarp šalių kilusį ginčą ar nesutarimą ir atlikus sąlygų 5.11 punkte numatytus veiksmus (jeigu taikoma). Sudarydamos sutartį šalys susitaria ir patvirtina supratimą, kad šiame punkte numatyta užsakovo teisė sulaikyti pagal šią ir visas kitas užsakovo ir / ar užsakovo grupės ir užsakymo vykdytojo sudarytas sutartis užsakovo mokėtinas sumas išlieka ir tuomet, kai užsakymo vykdytojas perleidžia savo finansinį reikalavimą, kylantį iš sutarties, trečiajam asmeniui faktoringo ar kitos sutarties pagrindu. Sudarydamos sutartį šalys patvirtina savo supratimą, kad užsakymo vykdytojui sudarius faktoringo ar kitą užsakymo vykdytojo piniginio reikalavimo perleidimo sutartį, sutarties vykdymo tikslais sutartis turi būti suprantama ir aiškinama tokiu būdu, kad užsakymo vykdytojo piniginio reikalavimo galiojimas, kuris šio punkto pagrindu buvo sustabdytas užsakovui pasinaudojus šiame punkte aptarta užsakovo mokėtinų sumų sulaikymo teise, yra atnaujinamas (atsiranda) tik po to, kai tarp šalių sutartyje nustatyta tvarka yra išsprendžiamas šalių ginčas ar nesutarimas ir tik po to, kai yra atliktas sąlygų 5.11 punkte aptartas įskaitymas (jeigu taikoma), taikant abi šias sąlygas kumuliatyviai.

53.       Bendrųjų sąlygų 5.11 punkte numatyta, jog užsakovas turi teisę vienašališkai įskaityti užsakovo finansinių reikalavimų užsakymo vykdytojui sumas (pvz., reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, baudų sumokėjimo ir kt.) į pagal šią ir pagal bet kurią kitą tarp užsakovo ir / ar užsakovo grupės įmonių ir užsakymo vykdytojo sudarytą sutartį užsakovo mokėtinas sumas, įskaitant ir tuos atvejus, kai užsakymo vykdytojas savo finansinį reikalavimą pagal tokias sutartis yra perleidęs trečiajam asmeniui faktoringo ar kitos užsakymo vykdytojo piniginio reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Sudarydamos šią sutartį šalys aiškumo tikslu patvirtina, kad šio punkto pirmame sakinyje numatyta užsakovo teisė išlieka ir tuomet, kai užsakymo vykdytojas ginčija visą ar dalį užsakovo reikalavimo, o taip pat ir tada, kai užsakovo pagal šią ir pagal bet kurią kitą tarp užsakovo ir / ar užsakovo grupės įmonių ir užsakymo vykdytojo sudarytą sutartį mokėtina suma turi būti mokama ne užsakymo vykdytojui, o trečiajam asmeniui ir tokiu atveju šiame punkte aptartas įskaitymas turi būti suprantamas ne kaip vienarūšių užsakovo ir užsakymo vykdytojų reikalavimų įskaitymas, atliekamas CK 6.130 straipsnio pagrindu, bet kaip įskaitymas pagal sutartį, t. y. įskaitymas, dėl kurio šalys aiškiai susitarė, o taip pat, kad užsakymo vykdytojo piniginis reikalavimas pagal sutartį ir pagal bet kurią kitą tarp užsakovo ir / ar užsakovo grupės įmonių ir užsakymo vykdytojo sudarytą sutartį atsiranda tik po tokio įskaitymo atlikimo.

54.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė ieškovei mokėtiną 35 247 Eur sumą sulaikė tam turėdama pagrindą, todėl netenkino ieškinio reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrųjų sąlygų 5.10 ir 5.11 punktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė turėjo teisę sulaikyti ieškovei mokėtinas lėšas, tačiau tik iki ginčo, kilusio dėl užsakymo Nr. T-1935-4XE-1 (riešutų pervežimui iš Italijos į Prancūziją), išsprendimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą, nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi teisės į atlyginimą už įvykdytus vežimus, kurių atsakovė neginčija.  

55.       Įvertinus aukščiau nurodytas Bendrųjų sąlygų nuostatas, darytina išvada, jog Bendrosiose sąlygose numatytas „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, tai yra, ieškovei tinkamai neįvykdžius 2019 m. rugpjūčio 23 d. užsakymo Nr. T-1935-4XE-1 riešutų pervežimui iš Italijos į Prancūziją, atsakovė turėjo teisę sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą ieškovei pagal visus 44 ekspedijavimo užsakymus Bendrųjų sąlygų 5.10 punkto pagrindu. Teismo sprendimu išsprendus atsakovės patirtos žalos atlyginimo klausimą, ieškovė turi teisę į išlaidų už atsakovės neginčytų vežimų atlygimą.

56.       Iš kartu su ieškiniu ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (ekspedijavimo užsakymų ir PVM sąskaitų faktūrų) matyti, jog bendra ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų kaina yra 35 247 Eur. Į prašomą priteisti sumą ieškovė įtraukė ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. ginčo užsakymą Nr. T-1935-4XE-1, kurio kaina pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą yra 1 543 Eur (ieškinyje pateikto užsakymų ir sąskaitų sąrašo 39 punktas). Aukščiau šioje nutartyje nustačius, jog ieškovei vykdant ginčo užsakymą Nr. T-1935-4XE-1 atsakovei buvo padaryta žala, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, atsakovei neginčijant kitų vežimų, ieškovė turi teisę į išlaidų už vežimų, kurių atsakovė šioje byloje neginčijo, atlyginimą, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 33 704 Eur (35 247 Eur – 1 543 Eur) suma (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

57.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 837,31 Eur palūkanas, paskaičiuotas už vėluojamas apmokėti sumas iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo grindžia palūkanų skaičiavimo lentele (ieškinio priedas Nr. 3), nurodydama, jog prašomos priteisti palūkanos yra paskaičiuotos nuo kiekvienos iš vėluojamų apmokėti 44 ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų mokėjimo termino pabaigos dienos. Minėta, jog ieškovės prašoma priteisti skola susidarė už 2019 m. liepos – rugsėjo mėnesiais ieškovės vykdytus vežimus. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu ieškovė reikalauja skolos priteisimo, matyti, jog pirmosios 2019 m. liepos 26 d. sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas buvo 2019 m. rugpjūčio 28 d., visų kitų sąskaitų faktūrų datos ir jų apmokėjimo terminai buvo vėlesni. Minėta, jog ieškovė apie atsakovės sprendimą, vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 5.10 punktu stabdyti mokėtinų sumų mokėjimą, buvo informuota 2019 m. rugpjūčio 29 d. preliminariąja pretenzija dėl krovinio sugadinimo Nr. 191677599. Nustačius, jog atsakovė turėjo teisę sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

58.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovei taikytina civilinė atsakomybė dėl ginčo vežimo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį dėl žalos atlygimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, jog atsakovė turėjo teisę sulaikyti visas ieškovei mokėtinas sumas, tačiau nepagrįstai sprendė, jog ieškovė apskritai neturi teisės į atlygimą už vežimus, kurių atsakovė neginčijo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies,  skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys atmestas, keičiamas, ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 33 704 Eur suma, kuri apskaičiuota taip: 35 247 Eur ieškiniu reikalauta skola – 1 543 Eur suma už 2019 m. rugpjūčio 23 d. ginčo užsakymą Nr. T-1935-4XE-1 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. 

59.       Ekonomiškumo principo pagrindu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisia 37 328,20 Eur žalos atlyginimą (71 032,20 Eur atsakovei priteistas žalos atlyginimas – 33 704 Eur ieškovei iš atsakovės priteista skola).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60.       Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti bendrą 37 084,31 Eur sumą (35 247 Eur ieškiniu reikalauta skola + 1 837,31 Eur palūkanos), ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (priteista 33 704 Eur suma), yra patenkinta 90,88 proc. ieškovės reikalavimų. Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 785 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 9 537,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias patvirtina 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APB20200246 bendrai 1 662,50 Eur sumai ir 2020 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis šios sumos sumokėjimą; 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APB20210283 bendrai 5 300 Eur sumai ir 2021 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis šios sumos sumokėjimą; 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APB20210037 bendrai 2 575 Eur sumai ir 2021 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis šios sumos sumokėjimą. Ieškovės atstovas į bylą yra pateikęs ir 2021 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį ieškovės sumokėtą 1 140,67 Eur sumą, tačiau nėra duomenų, kokiu pagrindu ir už kokias konkrečiai ieškovei suteiktas paslaugas ši suma buvo sumokėta. Taigi bendra ir įrodymais pagrįsta ieškovės pirmosios instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 10 322,50 Eur (785 Eur žyminis mokestis ir 9 537,50 Eur advokato pagalbos išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 90,88 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 9 381,09 Eur bylinėjimosi išlaidos (10 322,50 Eur x 90,88 proc.).

62.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinis tenkintas visiškai, paliekama nepakeista. Atitinkamai paliekama nepakeista ir sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 290 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 7 229,38 Eur advokato pagalbos išlaidas (iš viso 8 519,38 Eur), kurias pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovės.

63.       Įvertinus tai, kad, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 9 381,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 8 519,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų pirmosios instancijos teisme, ekonomiškumo principo pagrindu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 861,71 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (9 381,09 Eur – 8 519,38 Eur).

64.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 418 Eur žyminį mokestį bei patyrė 4 518 Eur advokato pagalbos išlaidas (iš viso 5 936 Eur), kurias prašo priteisti iš atsakovės. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies (31,17 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 850,25 Eur (5 936 Eur x 31,17 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

65.       Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (31,17 proc.), atsakovė įgijo teisę į dalį jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (68,83 proc.). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 665,69 Eur (2 420 Eur x 68,83 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.  

66.       Įvertinus tai, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 850,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 665,69 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ekonomiškumo principo pagrindu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 184,56 Eur (1 850,25 Eur – 1 665,69 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš ieškovės Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės KOKOS Jerzy Dryl, registracijos Nr. 052120880 Lenkijos bendrovių registre, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girteka cargo“, juridinio asmens kodas 302579200, 37 328,20 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girteka cargo“, juridinio asmens kodas 302579200, ieškovei Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei KOKOS Jerzy Dryl, registracijos Nr. 052120880 Lenkijos bendrovių registre, 861,71 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girteka cargo“, juridinio asmens kodas 302579200, ieškovei Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei KOKOS Jerzy Dryl, registracijos Nr. 052120880 Lenkijos bendrovių registre, 184,56 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos       Rūta Burdulienė

Jadvyga Mardosevič

Rosita Patackienė