Civilinė byla Nr. 2-1932-752/2016;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23826-2015-9;

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1.; 3.2.8.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, bei pagal atsakovo G. L. priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė :

ieškovė N. K. 2015-11-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19756-947/2014 nustatytą G. L. bendravimo su dukra R. L. tvarką ir nustatyti, kad: 1) atsakovas G. L. bendrauja su dukra R. L. du kartus per mėnesį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 12 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; 2) ieškovės N. K. atostogų metu dukra R. L. visą laiką praleidžia su ieškove; 3) dėl objektyvių priežasčių ieškovei negalint skirti atsakovui susitikimo su dukra ar atsakovui negalint numatytu laiku bendrauti su dukra, šalys ne vėliau kaip prieš 2 val. iki numatomo bendravimo laiko pradžios privalo informuoti viena kitą apie pasikeitusią bendravimo situaciją elektroniniu paštu, telefonu arba SMS žinute. Padidinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19756-947/2014 priteisto iš G. L. išlaikymo dukrai R. L., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 163 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo sumą pervesti į N. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas G. L. priešieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-11-26 dienos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19756-947/2014 nustatytą atsakovo G. L., bendravimo su dukra R. L. tvarką ir ją nustatyti sekančiai:

1.1. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų metu G. L. turi teisę pasiimti dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos pas save ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą tokia tvarka:

1.1.1. neporiniais metais per Šv. Kalėdas turi teisę pasiimti dukrą atostogų išvakarėse arba gruodžio 23 dieną po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 17 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda tų pačių metų gruodžio 25 dieną laikotarpyje nuo 16 val. iki 18 val.;

1.1.2. poriniais metais per Naujuosius metus turi teisę pasiimti dukrą gruodžio 31 dieną iki 18 val. ir parveda sekančių metų pirmą dieną laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val.;

1.1.3. poriniais metais dukra Šv. Velykas būna su tėčiu, o neporiniais metais – su motina. Poriniais metais per Šv. Velykas tėtis turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos išvakarėse iki 17 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda sekančią dieną po Šv. Velykų antros dienos į darželį, mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą dukros užsiėmimų laiku. Neporiniais metais tėtis turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos visam pavasario atostogų laikui, išskyrus Šv. Velykų dienas tokia tvarka:

1.1.3.1. jei dukros atostogų paskutinės dienos baigiasi Šv. Velykų dienomis, tėtis turi teisę pasiimti dukrą pirmos dukros pavasario atostogų dienos išvakarėse po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinį dukros atostogų šeštadienį, einantį prieš Šv. Velykų sekmadienį laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val.;

1.1.3.2. jei dukros pirmos atostogų dienos prasideda Šv. Velykų dienomis, tėtis turi teisę pasiimti dukrą pirmą po dviejų Šv. Velykų dienų einančią dieną (antradienį) iki 20 val. Ir parveda paskutinę dukros pavasario atostogų dieną laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val.;

1.1.3.3 jei Šv. Velykų dienos yra įsiterpę į dukros pavasario atostogų dienas, tėtis turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dukros pavasario atostogų dienos išvakarėse po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinę dukros atostogų dieną laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val., o Šv. Velykų dienomis dukrą iš tėčio gyvenamosios vietos turi teisę pasiimti motina. Tokiu atveju motina dukrą turi teisę pasiimti Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 17 iki 21 val. Ir parveda ją į tėčio gyvenamąją vietą paskutinę Šv. Velykų dieną (pirmadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val.

1.1.4. poriniais metais tėtis turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos visam rudens atostogų laikui, išskyrus Visų Šventųjų dienas, tokia tvarka:

1.1.4.1. jei dukros atostogų paskutinės dienos baigiasi Visų Šventųjų dienomis, tėtis turi teisę pasiimti dukrą pirmos dukros rudens atostogų dienos išvakarėse po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinę dukros rudens atostogų dieną - spalio 31 dieną laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val.;

1.1.4.2. jei dukros pirmos rudens atostogų dienos prasideda Visų Šventųjų dienomis, tėtis turi teisę pasiimti dukrą lapkričio 3 dieną po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinę dukros rudens atostogų dieną laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val.;

1.1.4.3. jei Visų Šventųjų dienos yra įsiterpę į dukros rudens atostogų dienas, tėtis turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dukros rudens atostogų dienos išvakarėse po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinę dukros atostogų dieną laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val., o Visų Šventųjų dienomis dukrą iš tėčio gyvenamosios vietos turi teisę pasiimti motina. Tokiu atveju motina dukrą turi teisę pasiimti Visų Šventųjų išvakarėse (spalio 31 dieną) po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 21 val. ir parveda ją į tėčio gyvenamąją vietą paskutinę Visų Šventųjų dieną (lapkričio 2 dieną) laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val.

1.2. Kiekvienais metais R. L. per Tėvo dieną (įskaitant visą savaitgalį) būna su tėčiu G. L.. G. L. turi teisę pasiimti dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda ją į jos gyvenamąją vietą Tėvo dieną (sekmadienį) laikotarpyje nuo 15 val. iki 20 val.;

1.3. kiekvienais metais R. L. per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) būna su motina N. K..

1.4. G. L. poriniais metais turi teisę dukrą R. L. per jos gimtadienį pasiimti iš jos gyvenamosios vietos su savimi iškart po pamokų, užsiėmimų darželyje arba savo darbo pabaigos iki 17 val. ir gražinti į jos gyvenamąją vietą motinai tą pačią dieną laikotarpyje iki 22 val., o jei dukra tą dieną nelanko darželio, mokyklos, tuomet G. L. turi teisę dukrą R. L. pasiimti iš jos gyvenamosios vietos su savimi iki 10 val. arba iškart po pamokų, užsiėmimų darželyje arba savo darbo pabaigos iki 17 val. Ir gražinti į jos gyvenamąją vietą motinai tą pačią dieną laikotarpyje iki 22 val.

1.5. kiekvienais metais dukros kasmetinių vasaros atostogų metu G. L. turi teisę pasiimti dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos pas save vienos savaitės laikotarpiui tokia tvarka: poriniais metais tėtis G. L. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos liepos 15 dieną iki 21 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda į jos gyvenamąją vietą liepos 30 dieną laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val.; neporiniais metais tėtis G. L. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos rugpjūčio 1 dieną iki 21 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda į jos gyvenamąją vietą rugpjūčio 14 dieną laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val.

1.6. G. L. taip pat turi teisę pasiimti dukrą R. L. du savaitgalius per mėnesį: kiekvieno kalendorinio mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį G. L. turi teisę dukrą R. L. pasiimti iš jos gyvenamosios vietos su savimi jam tenkančio savaitgalio penktadienį po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir gražina į jos gyvenamąją vietą motinai tos pačios savaitės sekmadienį laikotarpyje nuo 17 ir 20 val.

1.7. G. L. kiekvienos savaitės antradienį turi teisę dukrą R. L. pasiimti iš jos gyvenamosios vietos su savimi iki 19 val. ir sekančią dieną nuvežti į mokyklą, darželį arba gražinti į jos gyvenamąją vietą motinai iki 22 val., jei sekanti diena ne darbo diena.

1.8. Jeigu dukra per tėčio buvimo su ja laiką vyksta su motina į šventes, renginius ir kt., tai laikas būtas su motina tėčiui kompensuojamas jį pridedant prie sekančių vasaros atostogų laiko motinos vasaros atostogų laiko sąskaita arba kitu sutartu laiku. Ir atvirkščiai, jeigu dukra per motinos buvimo su ja laiką vyksta su tėčiu į šventes, renginius ir kt., tai laikas būtas su tėčiu motinai kompensuojamas jį pridedant prie sekančių vasaros atostogų laiko tėčio vasaros atostogų laiko sąskaita arba kitu sutartu laiku. Šiuo atveju pasiimant dukrą, tėvai susitaria raštu, kada vaiką pasiėmė ir kada grąžins.

1.9. Tėtis turi teisę pasimatyti su dukra, kai dukra būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui vieną kartą per mėnesį, jeigu tai netrukdo dukros interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su dukra renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su dukra, kai dukra būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui vieną kartą per mėnesį, jeigu tai netrukdo dukros interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su dukra renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su dukra tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teisę konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise ji sekančiam mėnesiui neperkeliama.

2016-05-05 gautas šalių pranešimas, kad sudarė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka, 2016-05-12 teismo posėdyje, šalims nedalyvaujant.

Prašymas tenkintinas.

Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas priešieškiniu taip pat reiškė reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Šalys tarpusavio nuolaidų būdu, abipusiu sutarimu išsprendė keliamus reikalavimus 2016-05-03 sudarydamos taikos sutartį, kurią teismo prašė patvirtinti.

Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys bylą gali baigti taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukia. Šalims turi būti žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Teismas atsisako tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nurodė, jog joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės ir nėra nustatyta, kad šalių pateikta bei pasirašyta 2016-05-03 taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, teismas vertina, jog šalys pateikė tinkamo turinio taikos sutartį. Todėl taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla Nr. 2-1932-752/2016 nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnis, 293 straipsnio 5 punktas).

Ieškovei vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-09-07 (galioja iki 2016-09-07) sprendimu byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 7-8).

Atsakovas už teismui pateikto priešieškinio reikalavimus, byloje yra sumokėjęs 41 Eur žyminį mokestį (b.l. 67). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi atsakovui grąžintina jo vardu sumokėta 75 proc. dydžio žyminio mokesčio dalis, t.y. 30,75 Eur. Žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šio išlaidos iš atsakovo (Taikos sutarties 6 punktas) nepriteistinos ir neišieškotinos (Civilinio proceso kodekso 94 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 11 07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Patvirtinti šalių – N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:

„1. Taikos sutarties šalys, pasirašydamos šią taikos sutartį susitaria užbaigti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1932-752/2016, iškeltą pagal IEŠKOVO pareikštą ieškinį ATSAKOVUI dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir kilusį ginčą išspręsti taikiai šioje taikos sutartyje numatytomis sąlygomis, tuo pačiu išsprendžiant ir atsakovo šioje byloje pareikšto priešieškinio dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo reikalavimus.

2. IEŠKOVAS ir ATSAKOVAS tarpusavio sutarimu nusprendė pakeisti 2014-11-26 dienos Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-19756-947/2014, nustatytą ATSAKOVO bendravimo su dukra R. L. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką, ir ją išdėsto sekančiai:

2.1. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų metu G. L. turi teisę pasiimti dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos pas save ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą tokia tvarka:

2.1.1. poriniais metais per Šv. Kalėdas pasiima dukrą gruodžio 25 dieną laikotarpyje nuo 10.30 val. iki 11 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda tų pačių metų gruodžio 26 dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.;

2.1.2. neporiniais metais per Šv. Kalėdas pasiima dukrą atostogų išvakarėse arba gruodžio 23 dieną po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 17 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda tų pačių metų gruodžio 25 dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.;

2.1.3 poriniais metais per Naujuosius metus pasiima dukrą gruodžio 31 dieną laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir parveda sekančių metų pirmą dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.;

2.1.4. poriniais metais dukra Šv. Velykas būna su tėčiu, o neporiniais metais - su motina. Poriniais metais per Šv. Velykas tėtis pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos išvakarėse laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda sekančią dieną po Šv. Velykų antros dienos į darželį, mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą dukros užsiėmimų metu. Neporiniais metais tėtis pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos visam pavasario atostogų laikui, išskyrus Šv. Velykų dienas tokia tvarka:

2.1.4.1. jei dukros atostogų paskutinės dienos baigiasi Šv. Velykų dienomis, tėtis pasiima dukrą pirmos dukros pavasario atostogų dienos išvakarėse po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinį dukros atostogų šeštadienį, einantį prieš Šv. Velykų sekmadienį laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val.;

2.1.4.2. jei dukros pirmos atostogų dienos prasideda Šv. Velykų dienomis, tėtis pasiima dukrą paskutinę Šv. Velykų dieną (pirmadienį) laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val. ir parveda paskutinę dukros pavasario atostogų dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.,

2.1.4.3. jei Šv. Velykų dienos yra įsiterpę į dukros pavasario atostogų dienas, tėtis pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dukros pavasario atostogų dienos išvakarėse po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinę dukros atostogų dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val., o Šv. Velykų dienomis su dukra bendrauja motina. Tokiu atveju tėtis parveda dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 17 iki 18 val. ir pasiima pas save paskutinę Šv. Velykų dieną (pirmadienį) laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.

2.1.5. poriniais metais tėtis pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos visam rudens atostogų laikui, išskyrus Visų Šventųjų dienas, tokia tvarka:

2.1.5.1. jei dukros atostogų paskutinės dienos baigiasi Visų Šventųjų dienomis, tėtis pasiima dukrą pirmos dukros rudens atostogų dienos išvakarėse po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iki 17 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinę dukros rudens atostogų dieną - spalio 31 dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.;

2.1.5.2. jei dukros pirmos rudens atostogų dienos prasideda Visų Šventųjų dienomis, tėtis pasiima dukrą lapkričio 1 dieną iš jos gyvenamosios vietos nuo 19 val. iki 20 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinę dukros rudens atostogų dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.;

2.1.5.3. jei Visų Šventųjų dienos yra įsiterpę į dukros rudens atostogų dienas, tėtis pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmos dukros rudens atostogų dienos išvakarėse po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda paskutinę dukros atostogų dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val., o Visų Šventųjų dieną su dukra bendrauja motina. Tokiu atveju tėtis parveda dukrą į jos gyvenamąją vietą Visų Šventųjų išvakarėse (spalio 31 dieną) po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos nuo 19 val. iki 20 val. ir pasiima pas save paskutinę Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 dieną) laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.

2.2. kiekvienais metais R. L. per Tėvo dieną (įskaitant visą savaitgalį) būna su tėčiu G. L.. G. L. pasiima dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda ją sekančios savaitės pirmadienį į mokyklą, darželį ar kitą ugdymo įstaigą, kurią dukra tuo metu lanko iki šių užsiėmimų pradžios.

2.3. kiekvienais metais R. L. per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) būna su motina N. K..

2.4. G. L. poriniais metais turi teisę dukrą R. L. per jos gimtadienį pasiimti iš jos gyvenamosios vietos su savimi po pamokų, užsiėmimų darželyje arba savo darbo pabaigos laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val. ir gražinti į jos gyvenamąją vietą motinai tą pačią dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val., o jei dukra tą dieną nelanko darželio, mokyklos, tuomet G. L. turi teisę dukrą R. L. pasiimti iš jos gyvenamosios vietos su savimi laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val. ir gražinti į jos gyvenamąją vietą motinai laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val., o jei sekanti diena yra ne darbo diena, tuomet tėtis dukrą grąžina tą sekančią dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.

2.5. kiekvienais metais dukros kasmetinių vasaros atostogų metu G. L. turi teisę pasiimti dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos pas save dvejų savaičių laikotarpiui tokia tvarka: poriniais metais tėtis G. L. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos liepos 15 dieną iki 12 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda į jos gyvenamąją vietą liepos 30 dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.; neporiniais metais tėtis G. L. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos rugpjūčio 1 dieną iki 12 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir parveda į jos gyvenamąją vietą rugpjūčio 14 dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val.

2.6. G. L. taip pat turi teisę pasiimti dukrą R. L. kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo ar nutarties, priimtos šioje civilinėje byloje, kuria patvirtinama ši bendravimo su dukra tvarka, įsiteisėjimo dienos, t. y. pirmas savaitgalis po teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos tenka motinai. G. L. turi teisę dukrą R. L. pasiimti iš jos gyvenamosios vietos su savimi jam tenkančio savaitgalio penktadienį po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val. arba kitu su motina ir dukra sutartu laiku ir gražina ją sekančios savaitės pirmadienį į mokyklą, darželį ar kitą ugdymo įstaigą, kurią dukra tuo metu lanko iki šių užsiėmimų pradžios.

2.7. G. L. taip pat turi teisę pasiimti dukrą R. L. kas antrą antradienį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo ar nutarties, priimtos šioje civilinėje byloje, kuria patvirtinama ši bendravimo su dukra tvarka, įsiteisėjimo dienos, t. y. pirmas antradienis po teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos tenka tėčiui. G. L. turi teisę dukrą R. L. pasiimti su savimi jam tenkantį antradienį po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iš atitinkamos įstaigos, kurią tą dieną dukra lankė ir gražina sekančią dieną į mokyklą, darželį ar kitą ugdymo įstaigą, kurią dukra tuo metu lanko iki šių užsiėmimų pradžios.

2.8. Jeigu dukra per tėčio buvimo su ja laiką vyksta su motina į šventes, renginius ir kt., tai laikas būtas su motina tėčiui kompensuojamas jį pridedant prie sekančių vasaros atostogų laiko motinos vasaros atostogų laiko sąskaita arba kitu sutartu laiku. Ir atvirkščiai, jeigu dukra per motinos buvimo su ja laiką vyksta su tėčiu į šventes, renginius ir kt., tai laikas būtas su tėčiu motinai kompensuojamas jį pridedant prie sekančių vasaros atostogų laiko tėčio vasaros atostogų laiko sąskaita arba kitu sutartu laiku. Šiuo atveju pasiimant dukrą, tėvai susitaria raštu, kada vaiką pasiėmė ir kada grąžins.

3. IEŠKOVAS ir ATSAKOVAS tarpusavio sutarimu nusprendė pakeisti 2014-11-26 dienos Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-19756-947/2014, nustatytą 115,84 EUR sumą, mokėtiną ATSAKOVO dukrai R. L. išlaikyti ir šią sumą padidinti iki 130 EUR (vieno šimto trisdešimties eurų).

4. ATSAKOVAS, vadovaudamasi LR CPK 87 str. 2 d., šia taikos sutartimi prašo teismo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 30,75 EUR (trisdešimt eurų 75 centus).

5. Šalys nereikalauja viena iš kitos atlyginti bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šalims, padengia atsakovas G. L..

7. Ši taikos sutartis įsigalioja, kai ją pasirašys IEŠKOVAS ir ATSAKOVAS, ir įsiteisės Kauno apylinkės teismo nutartis, patvirtinanti šią taikos sutartį.

8. Ši taikos sutartis sudaryta 3 egzemplioriais, iš kurių vienas paliekamas Kauno apylinkės teisme, o kiti atiduodami šios taikos sutarties Šalims.

Ieškovė N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašo patvirtinti šią taikos sutartį ir bylą nutraukti LR CPK 293 str. 5 punkto pagrindu. Šalys pareiškia, kad LR CPK 294 str. 2 dalyje numatytos pasekmės, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, joms žinomos.”

Civilinę bylą Nr. 2-1932-752/2016 nutraukti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie FM grąžinti atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu byloje sumokėto 75 proc. žyminio mokesčio dalį, t.y. 30,75 Eur (trisdešimt eurų, 75 ct) (iš viso sumokėta 41 Eur).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Vida Agurkienė