VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 522,62 Eur negrąžintą kreditą, 353,72 Eur kredito mokestį, 4,18 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 56g42vxw (toliau – sutartis), pagal kurią suteikė atsakovui 600 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei kredito mokestį 595,56 Eur iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Teigė, jog atsakovas savo prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko buvo raginama vykdyti turimas pareigas, tačiau į siųstą raginimą atsakovui nereaguojant, ieškovas vienašališkai sutartį nutraukė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškiniu reikalaujamas sumas.
Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 56g42vxw (toliau – sutartis), pagal kurią suteikė atsakovui 600 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei kredito mokestį 595,56 Eur iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Teigė, jog atsakovas savo prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko buvo raginama vykdyti turimas pareigas, tačiau į siųstą raginimą atsakovui nereaguojant, ieškovas vienašališkai sutartį nutraukė. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.870 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 str.). Kadangi pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. o atsakovas negrąžino gauto kredito, palūkanų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 522,62 Eur kreditą ir 353,72 Eur kredito mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4,18 Eur palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino.
Teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).
Išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensacinę (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Palūkanos, atliekančias mokėjimo funkciją, ekonomine ir teisine prasme yra mokestis, atlyginimas kreditoriui už paskolintų pinigų naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Tuo tarpu palūkanos, atliekančios kompensacinę funkciją, suprantamos taip, jog skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006).
Teismas kreditorės reikalaujamas priteisti 4,18 Eur palūkanas, atsižvelgiant į tai, kad jos skaičiuojamos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kreditu po jo grąžinimo termino pasibaigimo, kvalifikuoja kaip atliekančias mokėjimo (užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, t. y. kaip mokestį, atlyginimą ieškovei už paskolintų pinigų naudojimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). 2015-04-30 vartojimo kredito sutarties 8.6. punkte numatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Remiantis išdėstytu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 4,18 Eur mokėjimo palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kreditu po jo grąžinimo termino pasibaigimo, kurių dydžio pagrindimas pateiktas ieškinio priede.
Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 141,00 Eur.
Valstybė patyrė 1,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985, naudai 522,62 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų 62 ct) negrąžintą kreditą, 353,72 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 72 ct) kredito mokestį, 4,18 Eur (keturių eurų 18 ct) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (880,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. lapkričio 3 d.- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 141 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Alfonsas Guobys