;

KAUNO  APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, nedalyvaujant  ieškovo UAB „Infomedia“ (buv. UAB „Eniro infomedia“) atstovui, nedalyvaujant atsakovei V. J., jos atstovui, nedalyvaujant trečiojo asmens B. J. firmos „Transmontanus“ atstovui   viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo UAB“Infomedia“ (buv. UAB“Eniro infomedia“) ieškinį atsakovei V. J., trečiasis asmuo B. J. firma „Transmontanus“, dėl prievolės įvykdymo ir

                                                            n u s t a t ė :

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės subsidiariai  170,88 Eur, 6 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo  teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio.

Reikalavimą grindžia tuo, kad 2013-10-15 ieškovas ir B. J. firma „Transmontanus“ pasirašė Užsakymą- sutartį dėl paslaugų teikimo. Ieškovas pateikė apmokėjimui už suteiktas paslaugas trečiajam asmeniui  PVM sąskaitą – faktūrą 170,88 Eur sumai, tačiau trečiasis asmuo jos neapmokėjo. Trečiasis asmuo , gavęs sąskaitą, nereiškė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kiekio, turinio ir kokybės, todėl neapmokėjimo priežastys ieškovui nėra žinomos. 2013-07-24 ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau nepavykus įteikti procesinių dokumentų 2013-08-20 įsakymas buvo panaikintas. 2014-10-22 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. 2014-12-09 buvo priimtas sprendimas už akių ir ieškinys tenkintas pilnai. Įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovas kreipėsi dėl priverstinio vykdymo. Po šių veiksmų trečiasis asmuo kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr.2-24425-848/2014, bet prašymas 2015-09-21 nutartimi paliktas nenagrinėtu.

Trečiojo asmens steigėjas ir savininkas B. J. dar 2005 m. mirė. Po jo mirties įmonę paveldėjo jo sutuoktinė V. J.. V. J. yra trečiojo asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėja, todėl ji turi atsakyti už skolas ir skolinius įsipareigojimus.

CK 2.50 str. 4 d. numato, kad jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taip pat CPK 673 str. teigia, kad jei neribotos atsakomybės juridinių asmenų turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, antstolis nukreipia į juridinio asmens dalyvių turtą. Kadangi B. J. firma „Transmontanus“ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, atsakove yra laikytina individualios įmonės paveldėtoja ir dabartinė savininkė V. J..

Skolos atsiradimo fakto iš naujo įrodinėti nėra būtina, nes skolos faktas įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.2-24425-848/2014.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

Atsiliepime ( 12-17 b.l.) nurodė, jog įmonės steigėjas ir savininkas B. J. mirė 2005 m. birželio mėnesį. Po jo mirties įmonę paveldėjo velionio žmona, nuo 2006-03-07 tapusi įmonės likvidatore. Su visais kreditoriais , savalaikiai pranešusiems apie buvusios įmonės arba velionio B. J. skolinius įsipareigojimus, atsakovė tinkamai atsiskaitė. Ieškovas reikalauja įvykdyti prievolę, atsiradusią 2003 m. spalį – daugiau nei prieš 12 metų. Ieškinys yra nepagrįstas, nes nėra įrodymų, kad paslaugos buvo faktiškai suteiktos ir akivaizdžiai praleistas 10 metų senaties terminas bei nėra pareikšto pagrįsto prašymo jį atnaujinti. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Ieškovas nurodė, kad neįrodinės skolos fakto, nes aplinkybė, kad skola egzistuoja yra nustatyta sprendimu už akių. Tačiau teismo sprendimas turi juridinę galią tik dalyvavusiems byloje asmenims ir neturi jokios teisinės galios asmenims, kurie byloje nedalyvavo. Pagal kasacinio teismo praktiką įsiteisėjęs teismo sprendimas neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis, ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nors jie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje šie asmenys nedalyvavo. Atsakovė minėtoje byloje nedalyvavo, todėl sprendimas už akių neturi prejudicinės galis atsakovei.

Įmonė ieškovui sutarties sudarymo metu nurodė, kad buveinė yra (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas suklaidino teismą ir nurodė kitą įmonės adresą. Ieškovo suklaidintas teismas dokumentus išsiuntė ne įmonės, o kitu adresu. Todėl siunčiant dokumentus kitu adresu, negu buvo įmonės buveinė, pažeista CPK 123 str.4 d. Sprendimas už akių buvo priimtas pažeidžiant procesines teisės  normas, todėl yra nepatikimas įrodymas ir juo grindžiamas reikalavimas atmestinas.

Juridinių asmenų registre įmonės likvidatorė ( atsakovė) buvo nurodžiusi jos adresą - (duomenys neskelbtini). Tačiau  šis įmonės likvidatorės adresas, siekiant tinkamai informuoti apie pradėtą procesą, nebuvo nustatytas. Ieškovas veikia nesąžiningai – ir šioje byloje siekia suklaidinti teismą apie atsakovės gyvenamąją vietą. Ieškovas klaidingai nurodė atsakovės gyvenamosios vietos adresą- neva atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nuo 2006 m. eidama įmonės likvidatorės pareigas, yra išviešinusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip ir ankstesnėje, taip ir šioje byloje ieškovas veikė neteisėtai ir suklaidino teismą, nes nurodė klaidingą įmonės adresą.

Atsakovei nėra žinomos aplinkybės, kuriomis 2003 m. spalio mėnesį buvo sudaryta sutartis. Jai nebuvo perduota jokia su įmone susijusi dokumentacija. Kai nuo sutarties sudarymo praėjo net 12 metų ir per šiuos metus ieškovas niekada tinkamai nesikreipė nei į atsakovę, nei į įmonę dėl tariamos skolos sumokėjimo, tai sudaro rimtą pagrindą abejoti, kad ieškovas suteikė paslaugas atsakovui.

2003-10-15 sutartimi ieškovas įsipareigojo patalpinti informaciją į savo duomenų bazę ir ją platinti telefonu visą parą Lietuvoje. Nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas šiuos įsipareigojimus vykdė ir kad paslaugos įmonei buvo suteiktos.

Ieškovo teisė pareikšti ieškinį teismui atsirado  suėjus prievolės įvykdymo terminui. Terminas PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimui baigėsi 2003-10-25. Atitinkamai 2003-10-25 prasidėjęs ieškinio senaties terminas baigėsi po 10 metų t.y. 2013-10-25. Ieškinys  teismui pareikštas praleidus 10 metų (maksimalų) senaties terminą. Įmonė turėjo teisę pareikšti prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, tačiau nepareiškė. Ieškinio senaties terminas nebuvo nutrūkęs. Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jei pareiškimas paliktas nenagrinėtas  dėl ieškovo kaltės. Ieškovas 2013 m. rugpjūčio mėnesį buvo pareiškęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismui neteikus dokumentų įmonei, ieškovas nevykdė teismo pareigos patikslinti įmonės adresą. Kai pareiškimas paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas nevykdė teismo įpareigojimo, ieškinio senaties terminas nenutrūko.

Jei įmonė kartu su atsakove būtų buvusios tinkamai informuotos apie pirmąją ieškovo bylą, atsakovė, veikianti savo ir įmonės vardu būtų turėjusi teisę pareikšti prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo. Dėl ieškovo gudravimo nurodant klaidingą įmonės adresą tokia teisė buvo neteisėtai apribota. Ieškovas neteisėtai ir nesąžiningai veikia ir šioje byloje – 2014-10-22 ieškovas kreipėsi į teismą ir klaidingai nurodė atsakovės gyvenamąją vietą.

Trečiasis asmuo atsilipimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog 2003 -10-15 ieškovas  ir B. J. firma „Transmontanus pasirašė Užsakymą – sutartį dėl paslaugų teikimo.  Tą pačią dieną buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita – faktūra serija   LEBNr. 7156107 dėl  590 Lt apmokėjimo. Šalys sutarė, jog sąskaita turi būti apmokėta iki 2003 -11-30. 2005 m. įmonės savininkas B. J. mirė. Iš antstolės A. A. 2015-10-20 pažymos , Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, jog nuo 2006-03-07 įmonės savininke tapo atsakovė V. J.. Liteko programos duomenys rodo, jog 2013-08-19 ieškovas pateikė teismui pareiškimą priimti įsakymą dėl skolos išieškojimo iš B. J. firmos „ Transmontanus“. Tačiau procesinių dokumentų nepavykus įteikti kreditorius buvo įpareigotas pašalinti trūkumus ir patikslinti skolininko adresą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu. Kreditoriui nepatikslinus skolininko adreso ir nenurodžius kitų būdų, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus  2013-11-14 nutartimi įsakymas buvo panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtu. 2014-10-22 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas  yra nurodytas Juridinių asmenų registre, todėl procesiniai  buvo laikomi įteiktais CPK 123 str. 4 d. pagrindu.  2014-12-09 teismas  priėmė sprendimą už akių ir priteisė iš B. J. firmos „Transmontanus“ ieškovo naudai 170,88 Eur skolos bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą  skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas pateikė vykdomąjį raštą vykdymui ir antstolė A. A. nustatė, kad įmonės sąskaitose piniginių lėšų nėra, įmonė nekilnojamojo turto neturi,  įmonei priklaususios  transporto priemonės yra išregistruotos, o jų dalyvavimas eisme draudžiamas ir nežinoma jų buvimo vieta. Duomenų apie kitą įmonės turtą , į kurį būtų galima  nukreipti išieškojimą, antstolė neturi.

Nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindžia šiais argumentais:

1.Byloje nėra įrodyta aplinkybė dėl paslaugų suteikimo

2.Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

Teismas nesutinka su atsakovės pozicija dėl įmonės skolos  dydžio ir prievolės ją apmokėti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - Užsakymas - sutartis ir jame esantis tuometinio įmonės savininko B. J. parašas leidžia daryti išvadą, kad šalys sutarė ir dėl paslaugų suteikimo, ir dėl atsiskaitymo terminų pagal paslaugos gavėjui įteiktą PVM Sąskaitą – faktūrą. Juolab, kad ir 2014-12-09 Kauno apylinkės teismo sprendime už akių teismas , pasisakydamas dėl įmonės pareigos vykdyti prievolę,  rėmėsi tais pačiais rašytinais  (Užsakymu - sutartimi bei sąskaita – faktūra) ir šių įrodymų pagrindu nusprendė, jog B. J. įmonė „Transmontanus“, kurios savininke bylos nagrinėjimo metu buvo atsakovė,   yra skolinga ieškovui 590 Lt (170,88 Eur). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas ir šiuo atveju turi prejudicinę galią (CPK 18 , 182 str. 2 p.).

Atmestini ir kiti atsakovės argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo nurodant įmonės buveinės ir įmonės likvidatorės adresą. Šioje byloje teismas vadovaujasi įsiteisėjusio teismo spendimo privalomumo principu, kurio pagrindu daro išvadą, jog B. J. įmonės „Transmontanus“ skolos dydis ir pareiga tą atlyginti yra nustatyta teismo sprendimu. Tai reiškia, kad atsakovės pateikiami argumentai ir pastabos dėl 2014-12-09 priimto sprendimo už akių yra teisiškai nereikšmingi ir  šioje byloje nesvarstytini.

Atsakovė, kaip įmonės savininkė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, turėjo teisinę galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Liteko programos duomenimis 2015-06-19 įmonė buvo pateikusi prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-24425-848/2014, tačiau 2015-09-21 nutartimi pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu , nes į teismo posėdį pareiškėjos atstovas neatvyko ir iš jo nebuvo  gauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Atsakovei, paveldėjusiai savo sutuoktinio įmonę, perėjo ir reikalavimai, susiję su paveldimos įmonės veikla, kurie  realizuojami pagal palikėjo sudarytus  sandorius ( CK 5.63 str. 3 d.). Nors individuali įminė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto individualios įmonės prievolėms įvykdyti, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis).  Tokiu būdu individualios įmonės teisinė padėtis  lemia jos atsakomybės ypatumus – tuo atveju, kai įmonė  neturi  pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė  atsakyti už įmonės skolas (  Individualių įmonių įst. 2 str. 1 d., 3 str., 6 str. 1,4 d., CK 2.50 str. 4 d.). Teisinis individualios įmonės reglamentavimas suponuoja išvadą, kad atsakovė, kaip individualios įmonės savininkė, turi subsidiarią pareigą ieškovui.

Tačiau atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui. Ieškinio senatis – tai terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 str.). Šio teisinio instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jei asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų savo pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, tai priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Šiuo atveju yra taikytinas maksimalus ieškinio  senaties terminas – 10 metų ( CK 1.125 str.1 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos – nuo tos dienos, kurią  asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie  savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui ( CK 1.127 str. 1, 2 d.). Įstatymų leidėjas CK 1.128 str. įtvirtino nuostatą, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jei įstatymai nenustato ko kita. Prasidėjus kreditoriaus atžvilgiu ieškininės senaties eigai, ji ir toliau tęsiasi prievolėje vietoj skolininko ( ar kreditoriaus) įstojus jo teisių perėmėjui. Bendrosios ieškininę senatį reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek kreditoriui, tiek skolininkui, tiek kiekvieno iš jų teisių perėmėjui.

Šalys buvo sutarusios, kad gauta sąskaita- faktūra bus apmokėta iki 2003-11-30, todėl akivaizdu, kad ieškovas , pareiškęs reikalavimą atsakovei tik 2015-12-08 (3 b.l. ) praleido ieškinio senaties terminą pateikti reikalavimą atsakovei. Ieškovas neprašė šio termino atstatyti. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį ieškinys šiuo pagrindu ir atmestinas ( CK 1.130 str. 1 d.).

Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos atstovavimo išlaidos bei pašto išlaidos valstybei ( CPK 93, 96, 98 str.).

Vadovaudamasis  LR CPK  str. 259, 260, 263-270 str.  teismas n u s p r e n dž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB“Infomedia“ įm.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. J. 121,23 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 23 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Infomedia „ įm.k. (duomenys neskelbtini) 3,48 Eur ( tris eurus 48 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.