Administracinė byla Nr. eAS-130-492/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02717-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eAS-130-492/2020 pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. D.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2100-(5.59 E) ir panaikinti NŽT vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 15VĮ-633-(14.15.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, kuriuo leista J. D. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis 2,73 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti NŽT sudaryti su J. D. 2,73 ha valstybinės žemės sklypo (laisvos žemės fonde pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos ir pardavimo sutartis iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, bei pratęsti jo laikiną naudojimąsi žemės ūkio veiklai vykdyti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi priėmė skundą ir tenkino pareiškėjo A. Š. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – uždraudė NŽT iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sudaryti su J. D. 2,73 ha valstybinės žemės sklypo (laisvos žemės fonde pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos ir pardavimo sutartis, bei pratęsti laikiną naudojimąsi valstybinės žemės sklypu žemės ūkio veiklai vykdyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-130-492/2020 atsakovo NŽT atskirąjį skundą tenkino, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, netenkino pareiškėjo A. Š. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
II.
Pareiškėjas A. Š. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl 2020 m. sausio 29 d. nutarties išaiškinimo.
Pareiškėjas nurodė, kad iš nutarties teksto bei jos rezoliucinės dalies neaišku, kokią 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nėra aišku, kokie draudimai galioja atsakovui NŽT Skuodo skyriui.
Pareiškėjas iš nutarties aprašomosios dalies sprendė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tinkamai nustatė ginčo ribas, t. y., kad NŽT Skuodo skyrius atskiruoju skundu tik iš dalies prašė panaikinti pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones (draudimą pratęsti laikiną naudojimąsi žemės sklypu), o su likusia dalimi sutiko (draudimu sudaryti žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartis). Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atskirasis skundas yra tenkinamas, bet tuo pačiu nutarta 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinti, konkrečiai neįvardijant, kokią nutarties dalį, kurioje išsprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas, dalį panaikinti. Atskiruoju skundu buvo prašoma panaikinti tik 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių dalį – uždrausti pratęsti laikiną naudojimąsi žemės sklypu. Taigi neaišku, kokia dalis 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių buvo panaikinta.
Pareiškėjas nurodo, kad nutartyje nėra jokių motyvų dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bendra taisyklė – draudimas teismui peržengti apeliacinio skundo (atskirojo skundo) ribas, t. y. skundžiama nutartis negali būti panaikinama visa apimtimi, jei atskirasis skundas yra pateiktas tik dėl dalies nutarties, kaip ir buvo šios bylos atveju. Tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas būtų nusprendęs peržengti atskirojo skundo ribas, nutarties motyvuojamoje dalyje turėtų būti pateikti teismo motyvai dėl ABTĮ 140 straipsnio 2 dalies taikymo, pagrindžiantys bent vienos joje nurodytos aplinkybės egzistavimą ginčo situacijoje. Kadangi nutartyje tokių motyvų nenurodyta, laikytina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė sprendimo peržengti atskirojo skundo ribas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo uždraudė atsakovui spręsti klausimą dėl žemės sklypo laikino naudojimosi žemės ūkio veiklai pratęsimo. Taigi nutarties išvados taip pat yra tik dėl 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalies, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas pratęsti laikiną naudojimąsi žemės sklypu. Pareiškėjas supranta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi panaikino tik reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė pratęsti laikiną naudojimąsi žemės sklypu, o kitos reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ar pardavimo sutartį, liko galioti. Tačiau toks nutarimas aiškiai nėra išreikštas nutarties rezoliucinėje dalyje, nes nėra tiksliai įvardyta, kokią nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas A. Š. prašo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-130-492/2020. Pareiškėjo teigimu, iš nutarties teksto bei jos rezoliucinės dalies neaišku, kokią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nėra aišku, kokie draudimai galioja atsakovui NŽT Skuodo skyriui.
ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 315–318 p.).
Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo nutarta priimti pareiškėjo skundą bei patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausta atsakovui NŽT iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sudaryti su J. D. 2,73 ha valstybinės žemės sklypo (laisvos žemės fonde pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, pardavimo sutartis, pratęsti laikiną naudojimąsi žemės ūkio veiklai vykdyti.
Atsakovas NŽT atskirajame skunde dėl minėtos nutarties prašė panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą pratęsti NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 15VĮ-633-(14.15.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, J. D. suteiktą teisę laikinai naudotis 2,73 ha valstybinis žemės sklypu (laisvos žemės fondo plane pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo numeris plane (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-130-492/2020 nutarė: atsakovo NŽT atskirąjį skundą tenkinti; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti; pareiškėjo A. Š. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2020 m. sausio 29 d. nutartis aiški, t. y. iš jos akivaizdu, kad klausimas nagrinėjamoje byloje buvo išspręstas iš esmės ir pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo A. Š. prašymas išaiškinti nutartį atmestinas. Pareiškėjo argumentai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje išdėstytų motyvų apimties laikytini neturinčiais reikšmės sprendžiant dėl šios nutartis rezoliucinės dalies aiškumo ir jos atitikties padarytoms išvadoms. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išsprendimu, nesudaro pagrindo išaiškinti nutartį keičiant jos motyvus bei turinį, tačiau neužkerta kelio atsiradus kitoms aplinkybėms jam iš naujo reikšti tokį prašymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, 107 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo A. Š. prašymą išaiškinti nutartį atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Dainius Raižys
Virginija Volskienė