Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15367-806/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14702-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. K., išnagrinėjusi P. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

P. K. 2015-09-22 apie 15.39 val., Pašilaičių g. 18, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo E. K. priklausantį automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga buvo neatidus, ko pasėkoje kliudė gale stovėjusį automobilį „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.). P. K. buvo surašytas protokolas ir dėl to, kad pastarasis įvykus aukščiau nurodytomis aplinkybėms iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus (Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.).

Apklaustas teisme P. K. parodė, kad važiavo atbuline eiga ir gavosi taip, kad atsitrenkė į automobilį, bet smūgio nepajautė. Automobilyje grojo muzika, turi tokį įprotį garsiai klausytis muzikos. Nepajautė kai įvažiavo, todėl ramiai išvažiavo. Nebuvo suinteresuotas pabėgti. Po to, pamatė, kad ant jo automobilio yra nežymus įbrėžimas, pagalvojo, kad į jo automobilį kažkas atsitrenkė. Pasak P. K., apgadinimas yra galiniame bamperyje, dažų įbrėžimas, smulkus įlenkimas. Dažų truputį nusitrynę. Neturėjo motyvacijos pabėgti iš įvykio vietos, buvo blaivus. P. K. teigimu, negirdėjo signalizacijos, jis nepajautė, jo automobilis nepajudėjo. Po truputį stabdė važiuodamas, saugodamasis, kad neatsitrenktų, nebuvo tokio bumbtelėjimo, nepajautė.

Apklausta teisme liudytoja J. Č. parodė, kad buvo virtuvėje, išgirdo garsą, jog suveikė signalizacija. Pažiūrėjusi pro langą pastebėjo, kad prie vyro automobilio stovi kito automobilio galinė dalis ir automobilis išvažiavo. Girdėjo bumbtelėjimo garsą. Pasak J. Č., gyvena 3 aukšte, po langu stovėjo automobilis, langas buvo uždarytas, bet orlaidės buvo pravertos. Išgirdo signalizaciją, nepasakytų, kad garsi signalizacija. Ji, J. Č. pažiūrėjo, galinėj automobilio dalyje buvo žymė, tai skylė ir ji įspausta, matosi, kad gabalas lūžęs. J. Č. teigimu, kai matė pro langą pagal elgesį tikrai nebuvo žingsnių, kad žmogus bėga iš įvykio vietos. Žmogus ramiai apsisuko ir pravažiavo.

Apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad po pietų atvažiavo iki mokyklos, atsisėdo pas draugą į automobilį ir išvažiavo. Jokio smūgio nesijautė. Jis, A. M. žaidė telefonu, buvo garsi muzika automobilyje.

P. K. savo paaiškinime nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 22 d., apie 14.40 val., vairavo pilkos spalvos, lengvąjį automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso E. K.. Jis, P. K. apsisukinėjo daugiabučių namų aikštelėje. Buvo diena, nestipriai lijo, jis, P. K. važiavo negreitai, atbuline eiga ir iškarto nesuprato, kad palietė kitos transporto priemonės galinę dalį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Vėliau jis, P. K. pastebėjo, kad jo vairuoto automobilio galinis bamperis yra nestipriai pažeistas, taip pat toje pačioje vietoje sutiko kito automobilio savininką, kuris jokių pretenzijų neturi. Grįžęs į įvykio vietą jis, P. K. suprato, kad atsitrenkė į automobilį „Volswagen Caravelle“. ( b. l. 10)

J. Č. savo 2015-09-22 paaiškinime nurodė, jog 2015-09-22 jos vyro (L. Č.) automobilis „Volswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo namo, adresu Pašilaičių g. 18, kieme. Apie 14.40 val., ji, J. Č., būdama namuose, išgirdo stiprų trenksmą ir veikiančią signalizaciją. Pro langą pamatė automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris savo galine dalimi stovėjo prie jos, J. Č. vyro automobilio, todėl jai pavyko įžiūrėti valstybinius numerius. Automobilis nuvažiavo Pašilaičių g. 20 namo link, ten apsisuko ir pro jų namo kiemą išvažiavo. (b. l. 7)

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-09-22 apie 16 val., gavo pranešimą, jog Pašilaičių g. 18, Vilniuje, laukia apgadinto automobilio vairuotojas. Atvykus minėtu adresu, juos, pareigūnus pasitiko L. Č. su žmona J. Č., kuri paaiškino, kad 2015-09-22, apie 14.40 val., būdama namuose, lauke išgirdo stiprų trenksmą ir pradėjusią veikti automobilio signalizaciją. Pažiūrėjusi pro langą pamatė pilkos spalvos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris savo galine dalimi stovėjo prie jos vyro, L. Č., automobilio „Volswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimai jį apgadino. Automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš automobilio neišlipo ir pasišalino link Pašilaičių g. 20. Apžiūrėjus automobilį „Volswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas įskeltas galinis bamperis – apgadinimas buvo 41-46 cm aukštyje. ( b.l. 3)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta - Pašilaičių g. 18, Vilniuje, automobiliui „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis. (b. l. 5-6)

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 101 p., numatantį, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. P. K. teismo posėdyje neneigė aplinkybių, kad nurodytomis aplinkybėmis jis buvo įvykio vietoje, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į automobilį, tačiau jokio smūgio nepajautė, nebuvo jokio bumbtelėjimo. Pasak P. K., važiuodamas stabdė po truputį, saugodamasis, kad neatsitrenktų, nepajautė kai įvažiavo į kitą automobilį, todėl ramiai išvažiavo. Teisme apklausta liudytoja J. Č. parodė, kad būdama virtuvėje išgirdo garsą, jog suveikė signalizacija. Pažiūrėjusi pro langą pastebėjo, kad prie vyro automobilio stovi kito automobilio galinė dalis ir automobilis išvažiavo. Girdėjo bumbtelėjimo garsą. Ji, J. Č. pažiūrėjo, galinėj automobilio dalyje buvo žymė, tai skylė ir ji įspausta, matosi, kad gabalas lūžęs. Minėtą pažeidimą patvirtina Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio L. S. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema.

P. K. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. K. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Duomenų, kad vairuotojas P. K. teisingai įvertino susidariusią situaciją ir žinodamas, kad pažeisdamas KET 9 p., 101 p. reikalavimus padarė eismo įvykį, teismas nenustatė. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). P. K. paaiškino, kad nepajautė smūgio, jog įvažiavo į kitą automobilį, automobilis nepajudėjo, negirdėjo signalizacijos, nebuvo bumbtelėjimo, todėl ramiai išvažiavo iš įvykio vietos. Pasak P. K., nebuvo suinteresuotas pabėgti iš įvykio vietos, nes buvo blaivus. Kartu su pažeidėju P. K. buvęs liudytojas A. M. nurodė tas pačias aplinkybes, jog jokio smūgio nesijautė, automobilyje grojo garsi muzika. Nors liudytoja J. Č. pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad būdama namuose išgirdo stiprų trenksmą ir veikiančią signalizaciją, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad išgirdo signalizaciją, bet nepasakytų, jog buvo garsi signalizacija, girdėjo bumbtelėjimo garsą. Tai, kad P. K. galėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, patvirtina liudytojos J. Č. parodymai, kad kai matė pro langą pagal elgesį tikrai nebuvo žingsnių, kad žmogus bėga iš įvykio vietos. Žmogus ramiai apsisuko ir pravažiavo. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja J. Č. atvykusiems pareigūnams minėjo, kad vairuotojas iš automobilio neišlipo ir pasišalino, kas rodo, jog P. K. nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Byloje nustatyta, kad automobiliui „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galine dalimi. Šioje situacijoje atsižvelgtina į nustatytas aplinkybes, į liudytojos J. Č. matytas ir teisme paaiškintas įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į automobilių lokalizaciją įvykio metu ir apgadinimų pobūdis sutampa su liudytojos paaiškinimu. Išnagrinėjus bylą liko nepaneigta P. K. versija, kad jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu. P. K. paaiškino, kad vėliau pamatė, kad ant jo automobilio yra nežymus įbrėžimas, pagalvojo, kad į jo automobilį kažkas atsitrenkė. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio „Volkswagen Caravelle“ ir automobilio „Volvo V40“ kontaktas įvyko automobilio „Volvo V40“ galine dalimi, nestipriai lijo, automobilyje grojo muzika, kartu vykęs liudytojas pagal pastarojo parodymus kontakto nejautė.

Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad P. K. iš tikrųjų pajuto smūgį ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Nesant įrodymų, kad P. K. sąmoningai, t.y. suvokdamas, jog kilo eismo įvykis, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, jis negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., byla yra nutrauktina.

P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pažeidimą pripažino, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

            Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybių sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidėjo jauną amžių, nebaustas administracine tvarka, todėl pažeidėjui skirtina sankcijose numatyta minimali bauda.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

n u t a r i a:

P. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 eurų dydžio baudą.

P. K. bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė