Civilinė byla Nr. e2-1023-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00267-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Expolita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Expolita“ ieškinį atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Expolita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos sprendimą atmesti tiekėjos UAB „Expolita“ pasiūlymą apie kurį ieškovei buvo pranešta 2018 m. vasario 22 d. pranešimu Nr. (3.19)K26-654 ir 2018 m. kovo 2 d. pranešimu Nr. (3.19)K26-727; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Mokslo paskirties pastato Vytauto g. 44, Nemunaityje, Alytaus rajono paprastojo remonto darbai“ (pirkimo Nr. 359438) procedūras bei įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybės administraciją nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė viešojo pirkimo „Mokslo paskirties pastato Vytauto g. 44, Nemunaityje, Alytaus rajono paprastojo remonto darbai“ (pirkimo Nr. 359438) procedūras bei įpareigojo atsakovę Alytaus rajono savivaldybės administraciją nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta – stabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
4. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties, kuriame prašė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Nurodė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia neigiamas pasekmes, kurios akivaizdžiai viršija jų teikiamą naudą. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų motyvų, įrodančių, kodėl jo asmeninis interesas turėtų būti ginamas labiau, negu viso Alytaus rajono interesas šio projekto objektu. 2018 m. sausio 15 d. įgyvendinančioji institucija ir Alytaus rajono savivaldybės administracija pasirašė projekto „Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos edukacinių erdvių įkūrimas ir atnaujinimas“ projekto Finansavimo sutartį (toliau – Finansavimo sutartis). Projekto tikslas – didinti neformalaus švietimo paslaugų prieinamumą Alytaus rajone. Teikiamos neformalaus švietimo paslaugos neatitinka poreikių. Alytaus rajono meno ir sporto mokykla paslaugas teikia tik Miroslavo, Krokialaukio, Butrimonių, Pivašiūnų ir Simno skyriuose. Mokyklos teikiamos paslaugos ribotos, nes naudojant valdomus pastatus neįmanoma tenkinti poreikio – organizuoti stovyklas vaikams. Regiono mastu investicijos į neformalaus švietimo infrastruktūrą bei kokybės gerinimą sudarys sąlygas daugiau asmenų suteikti naujus įgūdžius bei prisidės prie mokymosi visą gyvenimą galimybės įgyvendinimui. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apriboja atsakovės teises. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo metu jau 3 mėnesius vėluojama įgyvendinti projektą. Nustačius, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo kyla rizika, kad nebus įsisavintos projektui skirtinos lėšos ar ne visos projektui skirtinos lėšos, prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti viešąjį pirkimą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkino.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo supaprastintą pirkimą „Mokslo paskirties pastato, esančio Vytauto  g. 44, Nemunaityje, Alytaus rajono paprastojo remonto darbai“. Ieškovė ginčija jos pasiūlymo atmetimo pagrįstumą.
7. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su atsakovės pateikta projekto 2018 m. sausio 15 d. Finansavimo sutartimi ir jos priedais, sprendė, kad atsakovė įrodė, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia neigiamas pasekmes, kurios viršija jų teikiamą naudą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia realią grėsmę Alytaus rajono savivaldybės administracijos vykdomo projekto, kuriuo siekiama didinti neformalaus švietimo paslaugų prieinamumą Alytaus rajone, taigi, užtikrinti geresnį rajono gyventojų poreikių tenkinimą, įgyvendinimą.
8. Pažymėjo, jog projektas susijęs su svarbiausios visuomenės dalies – vaikų – ugdymo poreikių tenkinimo gerinimu. Iš 2018 m. sausio 15 d. Finansavimo sutarties 1 priedo duomenų matyti, kad veikla jau turėjo būti pradėta vykdyti 2018 m. sausio 15 d. Pažeidus Finansavimo sutartimi nustatytus terminus kyla reali grėsmė netekti projektui skirto finansavimo, todėl jis gali likti neįgyvendintas.
9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad naujai nustatytos aplinkybės paneigia viešojo intereso, pasireiškiančio pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu, prioritetą lyginant su viešuoju interesu operatyviai vykdyti ginčo pirkimo procedūras, atsižvelgus į jų svarbą visuomenės daliai, o kartu ir viešajam interesui. Tuo tarpu ieškovė savo teises ir interesus galėtų ginti reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB ,,Expolita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės UAB „Expolita“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti viešojo pirkimo  „Mokslo paskirties pastato Vytauto g. 44, Nemunaityje, Alytaus rajono paprastojo remonto darbai“ (pirkimo numeris 359438) procedūras ir uždrausti atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones vien todėl, kad nustatė naują aplinkybę – sustabdžius pirkimo procedūras projektas nebus įgyvendintas Finansavimo sutartyje nustatytais terminais, todėl perkančioji organizacija gali netekti Europos Sąjungos investicijų. Nagrinėjamu atveju yra priešingai: pati perkančioji organizacija pripažino, kad net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, projektas vis tiek bus įgyvendintas laiku. Tai reiškia, kad nėra jokios realios grėsmės prarasti Europos Sąjungos investicijas.
2. Perkančioji organizacija suklaidino teismą, nenurodydama dalies reikšmingos informacijos apie Europos Sąjungos investicijas ir jų suteikimo reguliavimą. Nėra jokios realios grėsmės prarasti Europos Sąjungos investicijas, nes perkančioji organizacija ir įgyvendinančioji institucija gali pratęsti Finansavimo sutarties įgyvendinimo terminą.
3. Vėlavimas įgyvendinti projektą dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pats savaime nenulemia Europos Sąjungos investicijų praradimo, nes tai nesuteikia neigiamų pasekmių Europos Sąjungos biudžetui.
4. Perkančioji organizacija patirs dar daugiau nuostolių, jeigu paaiškės, kad pirkimo sutartis buvo sudaryta ne su tuo tiekėju. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą teismas turėtų skirti baudą (alternatyvią sankciją), o VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra – piniginę sankciją, kurios suma gali siekti iki 184 000 Eur. Perkančioji organizacija privalės sumokėti šias sumas iš savo biudžeto lėšų. Dėl šios priežasties finansavimo gali netekti kiti, kur kas reikšmingesni savivaldybės projektai. Be to, sudariusi pirkimo sutartį, perkančioji organizacija galėtų permokėti už statybos rangos darbus daugiau nei pasiūlė ieškovė.
5. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atneštų daugiau naudos nei sukeltų neigiamų padarinių. Atsakovės akcentuojama rizika dėl viešojo intereso pažeidimo – negalėjimo įgyvendinti projekto laiku yra neįrodyta, o tęsiant pirkimą toliau ir sudarius pirkimo sutartį perkančiosios organizacijos finansiniai nuostoliai ir neigiama įtaka kitiems viešąjį interesą tenkinančioms veikloms, yra akivaizdūs.
11. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tinkamai vadovavosi ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principais bei viešuoju interesu, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, visapusiškai įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamas neigiamas pasekmes, kurios akivaizdžiai viršija jų teikiamą naudą.
2. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik, kad nepagrindė ir neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, bet laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju grindė tik deklaratyviais teiginiais. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškimai negali būti laikomi priežastimi stabdyti viešojo pirkimo procedūras.
3. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prioritetas turi būti suteikiamas viešajam interesui – visuomenės suinteresuotumui pirkimo objektu, greitam pirkimo procedūrų užbaigimui, o ne pavienių tiekėjų teisės dalyvauti ir varžytis viešajame pirkime (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-519-236/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-685-236/2016).
4. Viešasis pirkimas turi būti įgyvendintas per 17 (septyniolika) mėnesių. Jau dabar 3 (tris) mėnesius vėluojama įgyvendinti projektą, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra tikėtina, kad pirkimo procedūros nusikels dar 3 (trejiems) mėnesiams. Galima teigti, kad apytiksliai pirkimo darbai bus įvykdyti per 23 mėnesius, kai iš viso projekto įgyvendinimo laikotarpiui yra skirtas 24 mėnesių laikotarpis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju kelia didelę grėsmę, jog pirkimas nebus įvykdytas laiku, todėl kyla rizika, jog projektas bus neįvykdytas ar įvykdytas pavėluotai bei tai, kad Alytaus rajono savavaldybės administracija patirs nepagrįstai didelių ir neproporcingų nuostolių, t. y. praras dalį ar visą jai skirtą Europos Sąjungos finansavimą.
5. Ieškovė pateikė ieškinį teismui nesilaikydama privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl civilinė byla pagal ieškovės ieškinį turės būti nutraukta CPK 293 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų pridėjimo prie bylos

13. Apeliantė  kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus –  duomenis apie Alytaus rajono savivaldybės 2018 metų biudžeto asignavimus (projektus) ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutarties formą. Šiais duomenimis grindžiami apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai.
14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viešųjų pirkimų bylose vyrauja viešasis interesas, pateiktų įrodymu sasąjumas su nagrinėjamu klausimu nustatytas, sprendžia esant pagrindui pridėti prie bylos apeliantės pateiktus įrodymus, kuriais apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus, kaip turinčius ryšį su nagrinėjamu klausimu.

       Dėl ginčo esmės

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, jog dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą taip pat privalo įvertinti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
18. Pagal CPK 4237 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
19. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu neišnaudojo tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme  tvarkos, todėl civilinė byla turėtų būti nutraukta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad preliminaraus ieškinio pagrįstumą, įskaitant apeliantės pareigą išnaudoti tai bylų kategorijai įstatymų nustatytą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, teismas įvertins tik nagrinėdamas šalių ginčą iš esmės ir įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nagrinėjamas šalių ginčas iš esmės, o tik preliminariai įvertinamas apeliantės ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl atsakovės argumentai dėl apeliantės neįvykdytos  pareigos išnaudoti išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.
20. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atneštų daugiau naudos nei sukeltų neigiamų padarinių netaikant apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
21. Kaip žinoma, viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1538-302/2017).
22. Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.
23. Be to, derinant ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įvertinti ne tik tai, kaip taikoma laikinoji apsaugos priemonė užtikrins tiekėjo interesus ir kokie neigiami padariniai teks perkančiajai organizacijai, bet atsižvelgti ir į tai, kokia žala bus padaroma visuomenei dėl to, kad yra sustabdomos viešojo pirkimo procedūros, nesudaroma viešojo pirkimo sutartis arba uždraudžiama ją vykdyti.
24. Taigi, jei konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalos visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visi projektui įgyvendinti reikalingi atlikti darbai yra susiję su siekiu didinti neformalaus švietimo paslaugų prieinamumą Alytaus rajone ir šios vietovės gyventojų ugdymą. Vadinasi, apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo sustabdymas, kuris susijęs su neformaliu švietimo paslaugų gerinimu, Alytaus rajono gyventojų ugdymu, pažeistų viešąjį interesą, todėl apeliantės argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų daugiau žalos nei jų taikymas, laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria atsakovės argumentams, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju realią darbų pradžią galėtų nukelti pakankamai ilgam laikotarpiui, t.y. Alytaus rajono mokiniai ir kiti neformaliojo mokslo dalyviai negalėtų numatytu pagal projektą laiku gauti tinkamos ir kokybiškos neformaliojo švietimo įstaigų tinklo paslaugos, todėl toks darbų pradžios nukėlimas nebūtų proporcingas ieškiniu siekiamiems tikslams ir negalėtų būti vertinamas kaip proporcinga priemonė ieškovės reikalavimams užtikrinti.
25. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės apribotų atsakovės galimybes gauti Europos Sąjungos lėšas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ne tik atsakovės galimybes gauti Europos Sąjungos finansavimą, tačiau susipažinęs su atsakovės pateikta projekto Finansavimo sutartimi ir jos priedais sprendė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia neigiamas pasekmes, kurios viršija jų teikiamą naudą. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovės pateikta projekto 2018 m. sausio 15 d. Finansavimo sutartis ir jos priedai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė įrodė, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukeltų neigiamas pasekmes, kurios viršytų jų teikiamą naudą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės keltų realią grėsmę Alytaus rajono savivaldybės administracijos vykdomo projekto, kuriuo siekiama didinti neformalaus švietimo paslaugų prieinamumą Alytaus rajone, taigi, užtikrinti geresnį rajono gyventojų poreikių tenkinimą, įgyvendinimui. Iš 2018 m. sausio 15 d. Finansavimo sutarties 1 priedo duomenų matyti, kad veikla jau turėjo būti pradėta vykdyti 2018 m. sausio 15 d. Pažeidus Finansavimo sutartimi nustatytus terminus kyla reali grėsmė netekti projektui skirto finansavimo, dėl ko jis gali likti neįgyvendintas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė teisingą išvada, kad  nustatytos aplinkybės paneigia viešojo intereso, pasireiškiančio pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimu, prioritetą lyginant su viešuoju interesu operatyviai vykdyti ginčo pirkimo procedūras, atsižvelgus į jų svarbą visuomenės daliai, o kartu ir viešajam interesui. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai taip pat nesuponuoja pagrindo kitokiam vertinimui negu jį atliko pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina tai, kad  projektas susijęs su svarbiausios visuomenės dalies – vaikų – ugdymo poreikių tenkinimo gerinimu.   
26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su viešojo intereso patenkinimu, gali būti taikomos tik išimtinais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų daugiau žalos nei jų taikymas (CPK 178 straipsnis).
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                 Romualda Janovičienė