Civilinė byla Nr. e2YT-2494-1023/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18438-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1;

2.3.3.4.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant J. Ž.,

dalyvaujant pareiškėjai L. B., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,

suinteresuotų asmenų A. R. ir N. R. įstatyminei atstovei J. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. R., O. R., A. R., N. R., atstovaujami įstatyminės atstovės J. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2021 m. sausio 26 d. miręs R. R. yra vaikų J. B. ir M. B. tėvas.

2.       Pareiškime nurodoma, kad 2021 m. sausio 26 d. mirė pareiškėjos nepilnamečių vaikų J. B. ir M. B. tėvas R. R., tačiau vaikų gimimo įrašuose jis nebuvo įrašytas tėvu, kadangi ji su juo nebuvo susituokusi. Su R. R. pradėjo draugauti 2018 m. sausio mėn., labai greitai apsigyveno kartu, gyveno kaip šeima, tvarkė bendrą ūkį. Dar prieš vaikų gimimą, 2019 m. pabaigoje R. R. buvo paguldytas į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę. Visą tą laiką, kai jis gydėsi, bendravo telefonu, kartais jį aplankydavo. (Duomenys neskelbtini) jiems gimė dvyniai J. B. ir M. B., kuriuos R. R. pripažino savo vaikais, ruošėsi susituokti, tačiau 2021 m. sausio 26 d. R. R. mirė.

3.       Pareiškėja teismo posėdyje pareiškimą palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog miręs R. R. yra jos vaikų tėvas, jie norėjo susituokti, jis vaikus pripažino, tačiau netikėtai jis mirė. Siekia šį faktą nustatyti, kad vaikai žinotų tėvą, kad gautų socialines išmokas.

4.       Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais, teisiniais argumentais pagrindė pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes.

5.       Suinteresuoti asmenys K. R. ir O. R. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, atsiliepimų nepateikė, byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims.

6.       Suinteresuotų asmenų A. R. ir N. R. įstatyminė atstovė J. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog nieko šioje byloje negali nei patvirtinti nei paneigti, nes ji nuo 2016 m. nematė R. R., kuris savo vaikų A. ir N. nelankė, nebendravo, su ja ryšių nepalaikė.

7.       Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką institucija informuoti tinkamai. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant tai, kad pareiškimas nustatyti juridinę reikmę turintį faktą pateiktas mažamečių vaikų teisiniais interesais, pareiškimas turėtų būti tenkinamas jei po DNR ekpertizės rezultatų paaiškėtų, kad miręs asmuo R. R., yra mažamečių vaikų tėvas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 375 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas šeimos santykių bylas, taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse nustatytomis procesinėmis teisės normomis. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ypatumus reglamentuoja CPK XIX skyriaus trečiojo skirsnio normos. CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant šalių ginčui, o tokį ieškinį gali pareikšti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.147 straipsnyje. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). Tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Išvadą apie šios normos specialų pobūdį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtą teisinį santykį. Aiškinant šią teisės normą, tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje abi šios sąlygos egzistuoja - spėjamas vaikų J. B. ir M. B. tėvas R. R. mirė 2021 m. sausio 26 d., civilinė byla dėl tėvystės nustatymo iškelta 2021 m. lapkričio 25 d.

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008). Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškimas dėl tėvystės nustatymo gali būti paduotas teismui, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams netaikomas ieškininės senaties terminas, kadangi asmens teisė žinoti savo kilmę neišnyksta su jo amžiumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/1999, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimas Jaggi prieš Šveicariją, Teismų praktika, Nr. 26). Vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali pats kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja L. B., atstovaudama savo mažamečių vaikų J. B. ir M. B., kurie yra spėjamo tėvo vaikai, teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į teismą, siekdama žinoti vaikų kilmę, realizuoti teisę žinoti savo tėvus ir tikslu vaikams gauti našlaičių pensijas ir su tuo susijusias išmokas ir lengvatas. Tiek iš pareiškėjos paaiškinimų, tiek iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5511, tiek iš J. B. ir M. B. gimimo įrašų nustatyta, kad duomenų apie pareiškėjos vaikų tėvystę nėra, duomenys apie tėvą nenurodyti. R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė 2021 m. sausio 26 d., tai patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. 21-5888430. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodoma, kad R. R. šeimyninė padėtis miręs ištuokoje, vaikai K. R., O. R., A. R., N. R.. Taigi, byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė įrodymus, kad valstybės institucijos, registruojančios tokius faktus, neturi duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos mažamečių vaikų J. B. ir M. B. ir R. R. giminystės ryšį. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes nustatant savo mažamečių vaikų tėvą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

10.       Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos - teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis tiesiogiai įtvirtina, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Sutinkamai su CK 3.148 straipsnio 1 dalimi pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, tačiau ir bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-607/2004 ir Nr. 3K-3-425/2006 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog vaikų M. B. ir J. B. tėvas yra R. R., su kuriuo ji gyveno, vedė bendrą ūkį, jis pripažino juos savo vaikais, tačiau nespėjo įregistruoti tėvystės, nespėjo susituokti, nes netikėtai R. R. mirė. Minėtas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog R. R. yra pareiškėjos vaikų  M. B. ir J. B. tėvas, patvirtino rašytinis įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. kovo 3 d. ekspertizės akte Nr. ES 20/2022(01) konstatuota, kad R. R. yra vaiko J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99997853 procentų tikimybe; R. R. yra vaiko M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99999657 procentų tikimybe. Suinteresuoti asmenys, įstatyminė atstovė J. P., teismo posėdžio metu fakto dėl tėvystės nustatymo neginčijo. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloje moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti ar paneigti tėvystę, dėl savo patikimumo ir objektyvumo yra vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų, turinčių padidintą įrodomąją galią. Taigi, moksliniais medicininiais tyrimais yra nustatyta ir ginčo, kad pareiškėjos vaikų tėvas yra mirusysis R. R., šioje byloje nėra (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

11.       Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, esant moksliniams įrodymams, patvirtinantiems tėvystę, pareiškimas tenkinamas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ir kilmės nustatymo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. R., miręs 2021 m. sausio 26 d., yra J. B. ir M. B., gimusių 2019 m. gruodžio 9 d., tėvas (CK 3.146 ir 3.148 straipsniai, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 446 – 448 straipsniai).

12.       Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, juolab nepateikta duomenų apie patirtas išlaidas (CPK 98 straipsnis).

13.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 26,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų pagal valstybės garantuojamos tarnybos sprendimą, įvertinus tai, kad suinteresuotų asmenų procesinis elgesys buvo tinkamas, minėtos išlaidos susidarė ne dėl jų kaltės, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais minėtos išlaidos nepaskirstytinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2021 m. sausio 26 d. miręs R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaikų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas kilmės nustatymo tikslu.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                    Vaida Baumilė