Civilinė byla Nr. e2A-767-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09253-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2;

3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dalisima“ ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalisima“ dėl vartojimo rangos sutarties darbų kainos sumažinimo ir avanso priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dalisima“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. G. 3 180,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kreipėsi su prašymu pagaminti ir surinkti baldus (rašomąjį stalą, 2 spinteles, spintą bei antresolę). Ieškovė šiam darbui paskyrė savo darbuotoją konstruktorių J. P., kuris 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovui atsiuntė paviršių pavyzdžius. Atsakovui išsirinkus norimus baldų paviršius buvo pradėta baldų gamyba. Konstruktorius paruošė reikiamus eskizus, brėžinius, 3D detalizacijas ir specifikacijas, bei 2020 m. spalio 26 d. tiek žodžiu, tiek el. paštu paragino atsakovą atsiųsti visus reikiamus duomenis, kad raštu įforminti žodžiu jau patvirtintą baldų gaminimo sutartį. Atsakovas duomenis pateikti vis vėlavo. Kadangi baldų gaminimo procesas jau buvo įpusėjęs ir atsakovas vis nurodydavo, kad duomenis atsiųs bei prašė tęsti baldų gaminimo procesą, konstruktorius toliau gamino prašomus baldus. Pagal atsakovo užsakymą buvo pagaminti baldai, kurių bendra suma, suderėta su atsakovu, yra 3 180,00 Eur, t. y. rašomasis stalas ir 2 spinteles už 2 153,00 Eur, bei spinta ir antresolė už 1 027,00 Eur. Užbaigus baldų gaminimo procesą, baldai buvo tinkamai pristatyti ir surinkti atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovo naudojami jau ilgą laiką. Tačiau, nepaisant daugybės ieškovės ir konstruktoriaus raginimų atsiskaityti už pagamintus baldus, atsakovas už jam pagamintus baldus neatsiskaitė. Ieškovė paaiškino, kad 2022 m. kovo 18 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10357 dėl 3 180,00 Eur skolos apmokėjimo, bei 2022 m. kovo 23 d. pateikė pretenziją dėl skolos už pristatytus baldus atlyginimo. Atsakovas 2022 m. kovo 29 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad nesutinka atlyginti susidariusios skolos už baldus ar grąžinti pristatytus baldus ieškovei, kad yra apmokėjęs 1 500,00 Eur avansą už baldus. Taip pat atsakovas nurodė, kad pagaminti baldai atsakovui iki šios dienos nėra perduoti ir atsakovas nėra jų priėmęs. Be to, pristatyti baldai buvo pagaminti nelaiku ir nekokybiškai, o sutarta kaina už baldus buvo tik 3 000,00 Eur. Taip pat atsakovas pateikė alternatyvas, kaip išspręsti šį ginčą, t. y. ieškovei pritaikius 500,00 Eur nuolaidą už baldus bei įskaičius 1 500,00 Eur avansą būtų pasirašoma baldų rangos sutartis, pagal kurią atsakovas sumokėtų likusią 1 000,00 Eur kainos dalį už baldus, arba atsisakius šiuo būdu spręsti ginčą, atsakovas reikalavo grąžinti neva jo sumokėtą 1 500,00 Eur avansą bei pasirūpinti baldų išmontavimu ir išvežimu iš atsakovo gyvenamosios vietos. Ieškovė visiškai nesutiko su visais atsakovo argumentais ir pareikalavo atsakovo iki 2022 m. balandžio 6 d. grąžinti susidariusią skolą, tačiau atsakovas jos neapmokėjo iki šiol.

2.       Atsakovas A. G. atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį atmesti, sumažinti ieškovės UAB „Dalisima“ darbų kainą iki 0 Eur bei priteisti iš ieškovės 1 500,00 Eur avansą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad su ieškove buvo sutaręs dėl baldų komplekto (rašomojo stalo, dviejų spintelių, spintos ir antresolės) pagaminimo ir sumontavimo. Atsakovas eilę kartų prašė, kad būtų pasirašyta vartojimo rangos sutartis, tačiau ieškovė ignoravo tokius prašymus. Atsakovo teigimu, už baldų gamybą ir montavimą buvo sutarta 3 000,00 Eur (įskaitant PVM) kaina. Prieš pradedant vykdyti baldų gamybos darbus atsakovas ieškovei pagal jos prašymą grynais pinigais sumokėjo 50 procentų nuo sutartos kainos dydžio, t. y. 1 500,00 Eur avansą. Pažymi, kad ieškovė vieną kartą pagal atsakovo pareikalavimą ir pati pabandė šalinti darbų defektus, ko, akivaizdu, nebūtų dariusi, jei atsakovas nebūtų jai sumokėjęs avanso už darbus. Atsakovas nurodė, kad pagaminti bei sumontuoti darbai yra su ženkliais / esminiais trūkumais (defektais), kurie nėra pašalinti ir šiai dienai. Dėl to darbai atsakovo nėra priimti iki dabar, o tų defektų ištaisymo kaštai yra ženkliai didesni nei pačios ieškovės darbų kaina. Apie darbų defektus jis yra ne kartą ieškovei nurodęs žodžiu ir 2022 m. kovo 29 d. rašte. Atsakovas paaiškino, kad jis kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Ergolain projektai“ prašydamas atlikti ieškovės pagamintų baldų kokybės tyrimą. Fiziškai apžiūrėjus ir įvertinus baldus, buvo surašytas kokybės tyrimo aktas. Akte konstatuota, kad ieškovės darbų defektų ištaisymas / pašalinimas, esant itin dideliam jų mastui (iš esmės reikalinga didžiąją dalį dalių keisti naujomis), šiai dienai kainuotų mažiausiai 8 356,26 Eur (net nevertinant to, kad atsakovas taip pat patirtų ženklių išlaidų įtempiamų lubų nuėmimui ir pakartotiniam uždėjimui), kas yra ženkliai daugiau nei ta kaina, kurią už šiuos baldus turėjo sumokėti atsakovas. Todėl, atsakovo vertinimu, vienintelis tinkamas jo teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju yra rangos darbų kainos sumažinimas. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė ne tik kad aiškiai atsisako pašalinti darbų defektus, tačiau ir negali to atlikti. Ieškovė kartą jau taisė darbų trūkumus, tačiau vis tiek jų nepašalino, kas yra aiškiai matyti iš pridedamo kokybės tyrimo akto. Dėl to atsakovas neturi jokio intereso, kad ieškovė nekvalifikuotai dar kartą bandytų taisyti trūkumus, tuo tik didinant atsakovui padarytą žalą bei vilkinant laiką. Kadangi atsakovas bet kuriuo atveju patirs ženkliai daugiau kaštų taisydamas darbų trūkumus negu turėjo sumokėti pačiai ieškovei, todėl prašo sumažinti ieškovės darbų kainą iki 0 Eur. Taip pat, įvertinant, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 1 500,00 Eur avansą, atsakovas prašo šią permoką priteisti jam iš ieškovės.

3.       Ieškovė UAB „Dalisima“ atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad aplinkybės dėl rašytinės sutarties nesudarymo yra neaktualios šiai bylai. Be to, atsakovas nepagrįstai ir melagingai bando sumažinti baldų ir jų pagaminimo kainą. Jokia suma nebuvo gauta iš atsakovo dėl baldų ir jų gaminimo ir iki šios dienos atsakovas niekaip neatsiskaitė su ieškove dėl baldų. Atsakovas pats priėmė sumontuotus baldus savo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovės darbuotojams – (duomenys neskelbtini) O. R. (O. R.) bei baldų montuotojams D. M. ir S. J.. Perdavimo momentu atsakovas patvirtino, kad priima ieškovės darbuotojų pateiktus baldus bei sutiko, kad baldų kokybė yra tinkama. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita – jis gavo ieškovės darbo rezultatą ir juo naudojasi iki šiol, tačiau neatsiskaito už ieškovės patirtas sąnaudas gaminant baldus ir nepagrįstai prašo sumažinti baldų bei jų montavimo darbų kainą iki 0 Eur. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su UAB „Ergolain projektai“ kokybės tyrimo akto išvadomis, nes mano, jog aktą parengusi šios įmonės (duomenys neskelbtini) J. V. neturi reikiamos kvalifikacijos atlikti baldų kokybės vertinimą. Pastebi, kad sąmata, kiek būtent kainuotų tokius baldus pagaminti, atspindi kainą, darant prielaidą, kad visus darbus atliktų pati UAB „Ergolain projektai“. Taip pat pastebi, kad baldų kokybės vertinimas buvo atliktas 2022 m. balandžio 29 d., t. y. po pusantrų metų nuo baldų sumontavimo ir perdavimo, taigi neįmanoma įvertinti, ar akte nurodyti tariami baldų trūkumai buvo ar atsirado dėl baldų naudojimo, nes atsakovas neatsargiai naudojosi ar nesaugojo ieškovės perduotų baldų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei UAB „Dalisima“ iš atsakovo A. G. 2 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą bei 2 755,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 44,73 Eur žyminio mokesčio, taip pat teismas nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės 1 182,15 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 161,17 Eur nuostolių dėl žalos įvertinimo.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Dalisima“ ir atsakovas A. G. žodine sutartimi sulygo dėl baldų - rašomojo stalo, spintelės, spintos ir antresolės gamybos. Ieškovė pagaminusi baldus, 2022 m. kovo 18 d. už pagamintus baldus išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10357 – 3 180,00 Eur sumai. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 23 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl skolos apmokėjimo, kurioje nurodė, kad baldai buvo tinkamai pristatyti ir surinkti atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 29 d. raštu atsakovas ieškovei nurodė, kad su pretenzija nesutinka, kadangi baldai buvo pagaminti ir surinkti nesavalaikiai bei nekokybiškai, o defektai, kurie turėjo būti ištaisyti 2021 m. pirmoje pusėje nėra iki šiol ištaisyti, baldai neperduoti ir nepriimti darbų perdavimo aktu dėl juose esančių defektų. Nurodo, kad už darbus 2020 m. spalio 28 d. yra sumokėjęs 1 500,00 Eur avansą, kurį paėmus buvo žadama paruošti sutartį bei kasos pajamų orderį ir pateikti jį pasirašyti, tačiau šie dokumentai nepateikti. Be to, atsakovas atsiliepime į pretenziją nurodė, kad sutarta kaina buvo 3 000,00 Eur ir kad kompromiso būdu sutiktų sumokėti 1 000,00 Eur sumą, kitu atveju prašė grąžinti 1 500,00 Eur avansą. Gavusi šį atsakymą ieškovė 2022 m. balandžio 4 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl skolos apmokėjimo.

6.       Teismas vertino, kad tarp šalių susiklostė mišrios sutarties požymius turintys teisiniai santykiai: vartojimo rangos bei pirkimo – pardavimo ir kad byloje kilęs ginčas dėl žodine sutartimi sulygtos baldų ir darbų kainos. Ieškovė prašo priteisti 3 180,00 Eur sumą, o atsakovo teigimu, sulygta baldų kaina buvo 3 000,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.198 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Teismas nurodė, kad ieškovė 2022 m. kovo 18 d. už pagamintus baldus išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10357 – 3 180,00 Eur sumai. Atsakovas 2022 m. kovo 29 d. raštu nurodė, kad sulygta kaina buvo 3 000,00 Eur. Pagal atsakovo į bylą pateiktą susirašinėjimą su ieškovės (duomenys neskelbtini) po PVM sąskaitos faktūros gavimo, baldų gamybos sumos atsakovas iš esmės neginčijo. Pagal paties atsakovo pateiktą UAB „Ergolain projektai“ atliktą vertinimą „Dėl baldų pagaminimo ir sumontavimo kokybės tyrimo atlikimo“ matyti, kad vien baldų – rūbų spintos ir integruoto stalo su spintelėmis kaina būtų 5 026,00 Eur, net nepridedant montavimo darbų. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, jog sulygta darbų kaina buvo tokia kaip nurodoma ieškovės pateikiamoje PVM sąskaitoje faktūroje, t. y. 3 180,00 Eur suma.

7.       Teismas pasisakydamas dėl baldų kokybės nurodė, kad vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių atveju laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis, 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos ir vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas). Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė UAB „Ergolain projektai“ atliktą vertinimą „Dėl baldų pagaminimo ir sumontavimo kokybės tyrimo atlikimo“, kurio išvadose nurodoma, kad gamintojas tinkamai neišsiaiškino kliento poreikių, neapkalbėjo sprendimų, kurie įtakoja tiek gaminio, tiek bendrą patalpos vaizdą (1). Pasiūlyti sprendimai yra neracionalūs. Gamintojas turėjo įvertinti gaminamus baldus ir jų integraciją į bendras patalpas. Akivaizdu, kad lubos buvo montuotos po baldų sumontavimo, kadangi lubų tvirtinimo profilis tvirtinamas prie baldo. Tokiu atveju kaskart, kai užsakovas norės keisti esamus baldus naujais / arba taisyti esamų baldų defektus, jis patirs papildomus kaštus dėl lubų demontavimo ir naujų lubų sumontavimo. Gamintojas, kaip specialistas turėjo įvertinti visus niuansus ir perspėti užsakovą bei pasiūlyti užsakovui įvairius galimus sprendimus, paaiškinti, kaip siūlomi sprendimai įtakoja bendrą baldo ir bendrą patalpos vaizdą, baldo eksploatacines savybes ir bendrą patalpos eksploataciją. Atsižvelgiant į siūlomus sprendimus, turėjo informuoti apie šių sprendimų kainas. Užsakovas tokiu atveju turėtų galimybę pasirinkti tinkamą jam sprendimą (2). Baldai pagaminti nekokybiškai, yra akivaizdūs gamybos ir montavimo kokybės trūkumai, kurie aprašyti lentelėje 1 ir lentelėje 2 (3). Gamintojas neužtikrino saugių elektros dalies balduose sprendimų. Gamintojo baldai yra nesaugūs naudoti, dėl galimų sveikatos sutrikdymų, dėl nesaugiai paliktų elektros laidų (4). Norint sutvarkyti baldus, juos reikia pilnai demontuoti, didžiąją dalį detalių pakeisti naujomis, kadangi yra akivaizdūs gamybos ir montavimo defektai, tokie kaip: pjovimo / laminavimo kokybės trūkumai, pažeistas detalių paviršius montavimo metu bei mechaniniai pažeidimai, tokie trūkumai gali būti pašalinti tik detales pakeitus naujomis (5). Nurodoma trūkumų šalinimo sąmata – 8356,26 Eur. Teismas pažymėjo, kad UAB „Ergolain projektai“ atliko išsamų tyrimą, baldų būklę fiksavo fotonuotraukomis. Pirmiausiai aptarė integruotos rūbų spintos defektus: 1 lentelėje nurodomas defektas – išoriniai plokštės pažeidimai. Defekto priežastis – netinkamai parinktas medvaržčių ilgis, todėl sukimo metu prisukant lentynas ar cargo krepšius plokštės paviršius deformuotas / pažeistas. Tikėtina, kad eksploatuojant baldus, pažeistos vietos gali ištrupėti. 2 defektas – nekokybiškas pjovimas / briaunų laminavimas. Defektas pasikartojantis tiek ant fasadinių baldo detalių, tiek ant vidinio karkaso detalių. Defekto priežastis – netinkama staklių priežiūra (nekokybiški pjūklai), arba netinkamai atliktas staklių paruošimas / derinimas plokštės plovimo / laminavimo metu, dėl vizualiai matomi briaunos „nudraskyti“ kraštai, nenuvalyti klijai po laminavimo. 3 defektas – atvirai / nesaugiai palikti laidai. Atidarius spintelę matoma ir lengvai prieinama visa vidinė jungiklių ir rozečių dalis su atvirai pasiekiamais laidais. Be to, atviri laidai turi galimybę liestis su kitais spintoje laikomais daiktais. Laidai yra po įtampa ir juos palietus galimos sveikatos traumos. 4 defektas – parinktas netinkamas tvirtinimas. Gamintojo parinktas tvirtinimas estetiškai gadina vaizdą. Išoriškai matomi tvirtinimo elementai yra skirtingų formų bei dydžio, gadina bendrą patalpos estetinį vaizdą. Galima buvo išspręsti tvirtinimą prie sienos išoriškai nematomu būdu, t. y. pakabinamą virš durų antresolę tvirtinti per vidinį antresolės karkasą, t. y. baldas turėjo turėti šonines karkaso kraštines, kurių baldas dabar neturi, dėl to buvo tvirtinamas išoriniais tvirtinimo elementais. 5 defektas – tarpas tarp durų staktos ir spintos nelygus. Matomas ženklus praplėtimas grindų link. Tokie neatitikimai atsiranda dėl statybinių paklaidų. Tačiau tokius nelygumus yra galimybė paslėpti su baldiniais sprendimais. Jei spinta montuojama po durų sumontavimo, paprasčiausias ir didelių kaštų nereikalaujantis sprendimas yra „falš“ šono uždėjimas. Tokiu atveju gaunamas dvigubas šonas spintoje, tačiau vizualiai paslepiamas plyšys tarp durų ir spintos, taip pat toks sprendimas pašalintų esamus išorinius defektus dėl varžtų prasukimo. Toliau nurodomi integruoto stalo su spintelėmis defektai: 1 defektas - išoriniai plokštės paviršiaus pažeidimai, kurie galėjo atsirasti transportavimo, gamybos, krovos ar montavimo metu, matomi aiškūs maskavimo požymiai. 2 defektas – nekokybiškas pjovimas / briaunų laminavimas. Defektas pasikartojantis tiek ant fasadinių baldo detalių, tiek ant vidinio karkaso detalių. Priežastis – netinkama staklių priežiūra (nekokybiški pjūklai) arba netinkamai atliktas staklių paruošimas / derinimas plokštės pjovimo, laminavimo metu, dėl ko vizualiai matomo briaunos „nudraskyti“ kraštai. Nenuvalyti klijai po laminavimo. 3 defektas – plokštės defektai ant baldo stalviršio paviršiaus. Išorinis plokštės pažeidimas, kuris galėjo atsirasti transportavimo / gamybos, krovos, eksploatacijos metu. Defektas galėjo atsirasti dėl plokštės gamybinio broko ar sandėliavimo metu dėl netinkamų sąlygų ar ant paviršiaus pakliuvus kenksmingoms ir paviršių pažeidžiančioms medžiagoms. Žymės sunkiai nuvalomos specialiais baldams pritaikytais valikliais. 4 defektas – nėra lygių tarpų tarp fasadų. Esant pilnam stalčių uždarymui, fasadai nesilygiuoja į vieną plokštumą (vienas labiau įstumtas į priekį, kitas gyliau), nėra vienodų tarpų tarp fasadų. Galimos tokios defekto priežastys: blogai sureguliuoti fasadai, montavimo klaida, blogas staklių kalibravimas, neleistini detalių matmenų nuokrypiai. Stiklinės spintelių durelės nesulygiuotos į vieną plokštumą su „falš“ panele. 5 defektas - atvirai palikti laidai. 6 defektas - varstomos stiklinės dešinės baldo pusės durys (žiūrint iš baldo fasadinės puses) kabina stalviršį. Galimos priežastys – blogai sureguliuoti varstomų durelių lankstai. 7 defektas – stalčiai blogai atsidaro / užsidaro. Galimos priežastys – blogai prisukti bėgeliai, nesureguliuoti, montavimo klaida. Netinkamai parinkti stalčių matmenys, konstravimo klaida. 8 defektas – netolygus tarpas tarp stalviršio ir stiklinių varstomų durelių. Galimos priežastys – blogai sureguliuoti varstomų durelių lankstai. 9 defektas – įdaužta briauna. Išorinis pažeidimas, kuris galėjo atsirasti transportavimo, gamybos, krovos, montavimo, eksploatacijos metu.

8.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamoje situacijoje būtent pardavėjai (ieškovei) teko pareiga įrodyti, kad pirkėjas (atsakovas) pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos. Daiktų kokybės trūkumai egzistavo jau perdavimo atsakovui metu, pardavėja, turėdama tokią pareigą, neįrodė, kad ji nėra atsakinga dėl dalies minėtų trūkumų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu prašo sumažinti UAB „Dalisima“ pagamintų ir sumontuotų baldų kainą iki 0 Eur. CK 6.3643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kainos sumažinimas turi būti proporcingas vartotojo gautos prekės vertės sumažėjimui, palyginti su verte, kurią prekė turėtų, jeigu nebūtų trūkumų. Teismas nurodė, kad specialisto apžiūros akte ir nuotraukose fiksuoti trūkumai yra vizualiai matomi. Atliktame baldų vertinime nurodoma, jog 3 ir 9 stalo defektų galima priežastis eksploatacija, todėl daryti išvadą, kad šie defektai atsirado dėl ieškovės kaltės negalima. Daugumos trūkumų, kurie kilo gamybos proceso metu bei montuojant baldus pobūdis yra estetinis, t. y. vizualiai gadinantis vaizdą (spintos trūkumai Nr. 1, 2, 4, 5, stalo su spintelėmis trūkumai Nr. 1, 2, 4, 8). Kita dalis trūkumų yra susijusi su baldų saugumu bei funkcionalumu: spintos trūkumas Nr. 3, stalo su spintelėmis trūkumai Nr. 5, 6, 7. Nors ieškovė proceso metu įrodinėjo, kad baldai montuoti prie lubų atsakovo prašymu, taip pat kad laikančios detalės dėtos pasitarus su atsakovu, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir teismas sutinka su posėdžio metu apklaustos specialistės nuomone, kad baldų gamintojas, būdamas savo srities profesionalu, turi patarti užsakovui jam priimant sprendimus. Spintos ir lubų integracija apsunkina baldų keitimą ateityje, šias aplinkybes baldus gaminanti įmonė turėjo aiškiai klientui išaiškinti. Teismas nurodė, kad pagaminti ir užsakyti baldai užima reikšmingą kambario dalį, todėl yra svarbus tiek jų estetinis vaizdas, tiek funkcionalumas. Pagal aptartus funkcionalumo defektus matyti, kad iš esmės defektai susiję su integruojamo stalo naudojimu ir spintelės bei stalčių varstymu, tokių defektų pašalinimas nereikalauja permontuoti visą stalą, nėra ypatingai sudėtingas. Tuo tarpu estetinių defektų baldų gamintojas ir pardavėjas paliko labai daug ir jie tikrai reikšmingai gadina estetinį vaizdą. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, jog įsigytų baldų kaina turi būti mažinama, pagal baldų trūkumų pobūdį, reikšmingumą jų funkcionalumui bei estetiniam vaizdui. Teismas sprendė, kad baldų kaina turėtų būti sumažinta nuo 3 180 Eur iki 2 000,00 Eur sumos.

9.       Teismas pasisakydamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti sumokėtą avansą, sprendė, kad avanso sumokėjimo atsakovas neįrodė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje įrodinėjo, jog už baldų gamybą 2020 m. spalio 28 d. buvo sumokėjęs 1 500,00 Eur dydžio avansą. Atsakovo atstovo manymu, avanso sumokėjimą pagrindžia į bylą pateiktas ieškovės (duomenys neskelbtini) bei atsakovo pokalbio įrašas. Teigia, kad iš pokalbio dalies stenogramos, kur atsakovas nurodo, 01.21 minutė - „Tada tu man atsiųsk tą dokumentą, kuriame aš tau sumokėjau avansą. Tada tebūnie šis dokumentas.“. Ieškovės (duomenys neskelbtini) nurodo, 01.29 minutė: „Aha. gerai, gerai, gerai“. Tačiau iš tolimesnio pokalbio matyti, kad atsakovas nurodo, 01.35 minutė: „<...> Visą avanso dalį, visus 1500 eurų mes sumokėjome tada, tu man juos ir atsiųsk. Tegul jie būna pas mane ir kviečiam tą „teisininką“ ir eikime žiūrėti tų visų dalykų <...>.“ toliau vyksta pokalbis atsakovas 03.11 minutę: „tai gerai. Vienas klausimas, kada tu man atsiųsi visą dokumentaciją? Dėl avanso.“, ieškovės (duomenys neskelbtini) 3.18 minutę: „Aš nesiųsiu jokios dokumentacijos. Viskas jau išsiųsta, viskas sutarta.“ Teismas vertino, kad pagal pokalbio eigą, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovės (duomenys neskelbtini) nepripažino sumos sumokėjimo, ir vėliau nurodė, kad nieko nesiųs bei viskas sutarta. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovės (duomenys neskelbtini), pasirašęs priesaiką, nenurodė ir nepatvirtino, kad gavo avansą. Tokių aplinkybių, kad gavo išankstinį apmokėjimą nenurodė ir ieškovės darbuotojai. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nurodytą avanso sumą sumokėjo byloje nėra. Kaip minėta, avanso sumokėjimą atsakovas iš esmės įrodinėja vienintele aplinkybe, kad atsakovo vertinimu, ieškovės (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog avansą gavo, tačiau ieškovės (duomenys neskelbtini) jokiame teiginyje to nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neigė šią aplinkybę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad už baldų gamybą ieškovei buvo sumokėjęs 1 500,00 Eur avansą. Teismas pažymėjo, kad įstatymas avanso mokėjimo pareigos nenustato, o tokios žodinės sutarties sąlygos egzistavimo šioje byloje atsakovas neįrodė. Todėl teismas nurodė, kad atsakovo A. G. priešieškinį tenkina iš dalies sumažinant baldų kainą nuo 3 180,00 Eur iki 2 000,00 Eur sumos, likusioje dalyje priešieškinį atmeta.

10.       Be to, teismas iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Dalisima“ prašo priteisti 4 373,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas prašo priteisti 3 630,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 435,60 Eur už specialisto išvadą. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčas byloje buvo dėl 3 180,00 Eur sumos, o yra patenkinti ieškovės reikalavimai 2 000,00 Eur sumai, t. y. 63 procentų reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 755,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 44,73 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovės UAB „Dalisima“ bylinėjimosi išlaidas skaičiavo nuo atmestos reikalavimų sumos (37 procentų) ir priteisė 1 182,15 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 161,17 Eur nuostolių dėl žalos įvertinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliantas (atsakovas) A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės UAB „Dalisima“ ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:

11.1.                      Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių susitarimą dėl baldų gamybos kainos. Paaiškina, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo susirašinėjime nėra užfiksuotas jo sutikimas su 3 180,00 Eur baldų gamybos kaina. Ieškovės vienašališkai išrašyta 2022 m. kovo 18 d. PVM sąskaita faktūra nėra tinkamas įrodymas, siekiant įrodyti susitarimą, o nesant rašytinio susitarimo, teismas visas abejones dėl kainos turėjo vertinti vartotojo naudai. Apeliantas pažymi, kad jis tarėsi tik dėl 3 000,00 Eur baldų gamybos kainos ir tai yra nurodęs 2022 m. kovo 28 d. atsakyme į ieškovės pretenziją. Ieškovės darbuotojai – (duomenys neskelbtini) O. R. ir (duomenys neskelbtini) S. B. susitarimo dėl kainos nepatvirtino. Spręsdamas dėl kainos teismas neturėjo remtis UAB „Ergolain projektai“ 2022 m. gegužės 4 d. kokybės tyrimo aktu, iš kurio matyti, kad vien baldų – rūbų spintos ir integruoto stalo su spintelėmis kaina būtų 5 026,00 Eur, nes išvados apie kainą yra pateikiamos praėjus dviem metams po to, kai baldai turėjo būti pagaminti. Be to, šalių ginčas yra kilęs tik dėl 180,00 Eur, todėl teismas neturėjo spręsti apie susitarimo turinį pagal šią išvadą.

11.2.                      Apeliantas taip pat mano, jog teismas neteisingai nustatė baldų gamybos ir montavimo trūkumų ištaisymo vertę. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės pagaminti ir atsakovo bute sumontuoti baldai turi esminių tiek estetinių, tiek saugumo, tiek funkcionalumo trūkumų, tačiau teismas nepagrįstai baldų kainą sumažino tik iki 2 000,00 Eur. Teismas pripažino, kad estetinių trūkumų ieškovė paliko labai daug ir jie tikrai reikšmingai gadina estetinį vaizdą, o tokius trūkumus galima pašalinti tik baldus keičiant naujais. Teismas pripažino esminiu ir nepašalinamu trūkumu baldų suprojektavimą ir sumontavimą taip, jog prie jų pritvirtintos vėliau įrengtos įtempiamos lubos ir kad tai ateityje gali sukelti daug rūpesčių norint pakeisti lubas. Be to, UAB „Ergolain projektai“ kokybės tyrimo akte nurodyta, kad norint sutvarkyti baldus, juos reikia pilnai demontuoti, didžiąją dalį detalių pakeisti naujomis, kadangi yra akivaizdūs gamybos ir montavimo defektai, kas kainuotų 8 356,26 Eur. Ieškovė šios specialistės išvados byloje nepaneigė ir neginčijo. Apeliantas nesutinka, kad dalis trūkumų atsirado dėl baldų naudojimo. Paaiškina, kad kokybės tyrimo akte konstatuota, jog plokštės trūkumai ant baldo stalviršio paviršiaus ir įdaužta briauna galėjo atsirasti dėl penkių skirtingų priežasčių: (i) transportavimo, (ii) gamybos, (iii) krovos, (iv) montavimo, (v) eksploatacijos metu. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad už tai yra atsakingas tik atsakovas ir baldų trūkumų šalinimo kainą sumažino labai nereikšmingai. Apeliantas pažymi, kad net jeigu laikyti, kad už šiuos trūkumus yra atsakingas jis pats, tai tie trūkumai sudaro vos kelis procentus ir negali lemti kainos mažinimo už iš esmės ieškovės atliktus nekokybiškus darbus. Atsakovas teigia, kad jis byloje įrodė, jog ieškovės pagaminti ir sumontuoti baldai turi esminių estetinių, saugumo ir funkcionalumo trūkumų, ieškovė juos pašalinti kategoriškai atsisakė, bet teismas vertino, kad atsakovas vis vien už tokius baldus turės sumokėti 2 000,00 Eur ir dar papildomai patirs virš 10 000,00 Eur išlaidų keisdamas baldus ir lubas į tinkamos kokybės. Atsakovas taip pat paaiškina, kad jis siekė bendradarbiauti ir ieškovei teikė pasiūlymus dėl taikaus ginčo išsprendimo, bet ieškovė nesutiko nei su vienu pasiūlymu.

11.3.                      Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad byloje neįrodyta, jog už baldų gamybą ir montavimą atsakovas ieškovei sumokėjo 1 500,00 Eur avansą. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai vertino bylos įrodymus, be pagrindo nesirėmė garso įrašu, taip pat nepagrįstai vadovavosi melagingais ieškovės darbuotojų parodymais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nesumokėjus avanso ieškovė net nebūtų pradėjusi gaminti baldų. Atsakovas paaiškina, kad ieškovė, 2020 m. spalio mėn. gavusi 1 500,00 Eur avansą už baldų gamybą, 2021 m. pradžioje pagaminusi ir sumontavusi baldus nekokybiškai, nenorėdama taisyti baldų trūkumų, neišrašė atsakovui jokios sąskaitos faktūros, niekada ir niekaip iš atsakovo nereikalavo jokios tariamos skolos, nes laikė, kad už jos atliktą darbą daugiau nei pakankamai atsakovo sumokėta 1 500,00 Eur suma. Ieškovės (duomenys neskelbtini), duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, pats netiesiogiai pripažino, kad šis ginčas dėl tariamos skolos yra „principinis“ ir yra nulemtas kito ginčo šalių konflikto dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Baldai atsakovo bute buvo sumontuoti daugiau nei prieš metus iki to momento, kai prasidėjo ginčo šalių konfliktas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 2021 m. pradžioje. Būtent dėl šio konflikto, kuris ypač paaštrėjo, kai ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto neperdavimo atsakovui kaip naujajam išrinktam (duomenys neskelbtini), t. y. tik po pusantrų metų po baldų pagaminimo ir sumontavimo ieškovė išrašė nepagrįstą sąskaitą faktūrą ir jos pagrindu, nutylėdama tiek sumokėtą avansą, tiek iki šiol neištaisytus gausybę trūkumų, kerštaudama atsakovui, inicijavo šią bylą.

12.       Ieškovė UAB „Dalisima“ atsiliepimu prašo apelianto (atsakovo) A. G. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1.                      Ieškovės įsitikinimu, teismas pagrįstai nustatė, kad sutarta baldų gamybos ir montavimo kaina buvo 3 180,00 Eur, kadangi nurodyta kaina buvo sutarta tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo gyvo susitikimo metu, nurodytai sumai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kas yra oficialus buhalterijos dokumentas. Paties atsakovo pateiktoje UAB „Ergolain projektai“ išvadoje nurodyta, kad baldų kaina yra žymiai didesnė (virš 5 026,00 Eur). Teismas teisingai vertino visumą šių aplinkybių ir teisingai nustatė sutartą kainą. Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl vartojimų sutarčių.

12.2.                      Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai prieštarauja teismo išvadoms dėl baldų gamybos kainos sumažinimo. Ieškovė nesutinka, kad baldų kaina iš viso turėjo būti sumažinta iki 0 Eur. Toks kainos sumažinimas neatitiktų formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsakovas nepagrįstai bando įrodyti, kad teismas nustatė esminius baldų trūkumus bei kad atsakovas patirs neaiškių nuostolių ateityje dėl lubų permontavimo.

12.3.                      Ieškovė teigia, kad atsakovas nemokėjo avanso. Teismas šią aplinkybę teisingai nustatė. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo pareigos, tinkamai įvertino, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) nepatvirtino avanso gavimo, atsakovas išimtinai deklaratyviais teiginiais bando įrodyti, kad liudytojai teikė melagingus parodymus. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių avanso sumokėjimo faktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, 
teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 – 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. – pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

14.       Šioje byloje yra kilęs ginčas iš vartojimo rangos sutarties santykių. Ginčo esmę sudaro rangovo reikalavimas priteisti atliktų rangos darbų kainą ir vartotojo priešpriešinis reikalavimas atitinkamai sumažinti rangovo prašomą priteisti kainą dėl atliktų darbų kokybės trūkumų.

15.       Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiama dėl žodinės sutarties turinio, t. y. dėl to, ar baldų pagaminimo ir sumontavimo kaina buvo 3 000,00 Eur ar 3 180,00 Eur, taip pat sprendžiama dėl to, ar yra pagrindas mažinti pagamintų ir sumontuotų baldų kainą, ir sprendžiama, ar vartotojas iš tikrųjų yra sumokėjęs rangovui 1 500,00 Eur avansą. Visos šios aplinkybės taip pat yra ginčijamos atsakovo ir sudaro apeliacijos objektą.

16.       Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pirmiausia yra tikslinga pasisakyti dėl vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo, t. y. prašymo sumažinti rangos darbų kainą, nes nuo to priklauso viso ginčo tyrimo apimtis. Teismui konstatavus, kad pagal vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą jo užsakymu pagamintų baldų kaina turi būti mažinama, byloje nebūtų aktualu detaliau tirti apelianto ginčijamas aplinkybes dėl rangos sutarties turinio, t. y. ar žodine rangos sutartimi šalys susitarė dėl 3 000,00 Eur ar 3 180,00 Eur visų darbų kainos. Paminėtina, kad žodinio susitarimo dėl kainos turinys sudaro net trečdalį šioje byloje ginčijamų faktų, todėl ekonomiškiausia būtų iš pradžių pasisakyti dėl to, ar vartotojas turi pareigą mokėti už atliktus rangos darbus.

17.       Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad prašydamas sumažinti rangos darbų kainą iki 0 Eur, jis remiasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tokias užsakovo teise. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672 – 6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, taikomos rangos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Be to, pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalies normą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.) vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis (liet. – su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio kodekso 6.188, 6.350 – 6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju vartojimo rangos normos, o konkrečiai CK 6.680 straipsnis nustato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Taigi vartojimo rangos atveju užsakovo teisių gynimo būdai yra reglamentuoti specialiai nukreipiant ne į bendrąsias rangos nuostatas, kurias nurodė atsakovas, t. y. CK 6.665 straipsnį, bet į teisių gynimo būdus, kurie taikomi netinkamos kokybės daiktą nusipirkusiam pirkėjui (CK 6.334 straipsnis). Paminėtina, kad šiuo atveju atsakovo nurodytas teisių gynimo būdas nors ir yra pagrįstas netinkama teisės norma, tačiau yra analogiškas teisių gynimo būdui, nustatytam CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl laikytina, kad atsakovas yra pasirinkęs būtent šį savo teisių gynimo būdą, susijusį ne su sutarties nutraukimu ar daikto trūkumų pašalinimu, bet su pagaminto daikto kainos sumažinimu. Paminėtina, kad atsakovas priešieškinyje detaliai aptarė, kodėl jis nesirenka kitų savo teisių gynimo būdų, t. y. atsakovas yra nurodęs, kad ieškovė jau bandė ištaisyti daikto trūkumus, tačiau nesugebėjo to padaryti, todėl atsakovas nepageidauja, kad jo teisės būtų ginamos įpareigojant rangovą ištaisyti daikto trūkumus. Taip pat atsakovas yra nurodęs, kad pagal jo atliktą vertinimą daikto trūkumų ištaisymo vertė būtų 8 356,26 Eur, o tai yra daugiau nei įsigytų baldų vertė, todėl daikto trūkumų šalinimas yra netikslingas. Atsakovas nurodė, kad nepageidauja nutraukti sutarties ir grąžinti sumontuotų baldų, nes tai būtų susiję su neproporcingomis papildomomis išlaidomis išmontuojant lubas.

18.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos aplinkybes, susijusias su pagamintų baldų kokybe, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės pagaminti ir sumontuoti baldai yra nekokybiški. Medžiagų ir atliktų darbų kokybės trūkumai yra nurodyti UAB „Ergolain projektai“ 2022 m. balandžio 26 d. Baldų pagaminimo ir sumontavimo kokybės tyrimo akte (1 t., e. b. l. 57-74), juos patvirtino aktą parengusi J. V., baldų trūkumai taip pat yra fiksuoti fotonuotraukose (1 t., e. b. l. 29-34). Kokybės tyrimo akte konstatuoti integruotos rūbų spintos defektai (išoriniai plokštės pažeidimai, nekokybiškas pjovimas / briaunų laminavimas, atvirai / nesaugiai palikti elektros laidai, parinktas netinkamas, neestetiškas tvirtinimas, tarpas tarp durų staktos ir spintos nelygus), integruoto stalo su spintelėmis defektai (išoriniai plokštės paviršiaus pažeidimai, nekokybiškas pjovimas / briaunų laminavimas, plokštės defektai ant baldo stalviršio paviršiaus, nėra lygių tarpų tarp fasadų, atvirai palikti elektros laidai, varstomos stiklinės dešinės baldo pusės durys kabina stalviršį, stalčiai blogai atsidaro / užsidaro, netolygus tarpas tarp stalviršio ir stiklinių varstomų durelių, įdaužta briauna). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nustatyti baldų ir jų montavimo darbų trūkumai yra realūs, kad tokių trūkumų yra daug, jie iš dalies yra susiję su baldų funkcionalumu, bet labiausiai - su itin reikšminga baldams savybe, t. y. su estetiniu vaizdu. Estetinio pobūdžio defektai aiškiai matosi fotonuotraukose. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vartotojas patikimai įrodė rangos darbų trūkumus.

19.       Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad trūkumų ištaisymas būtų neekonomiškas, t. y. kainuotų daugiau, nei įsigytų baldų vertė. Ieškovė įrodymų apie nustatytų trūkumų šalinimo vertę į bylą nepateikė. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas po baldų sumontavimo bute atliko remonto darbus, t. y. sumontavo įtempiamas lubas. Pats atsakovas pripažįsta, kad šalinant baldų trūkumus reikėtų išmontuoti lubas ir tai jam sukeltų reikšmingas papildomas išlaidas. Nors atsakovas kėlė klausimą dėl to, kad ieškovė gali būti atsakinga už lubų permontavimo išlaidas, tačiau tokio priešieškinio reikalavimo nesuformulavo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ši aplinkybė dėl papildomų išlaidų, kurios nebūtinai būtų priskirtos ieškovės atsakomybei, taip pat turėjo reikšmę atsakovo apsisprendimui dėl pasirinkto teisių gynimo būdo, t. y. dėl to, kad vartotojas neatsisako sutarties ir nepageidauja grąžinti sumontuotų baldų, bet prašo sumažinti daikto (rangos darbų) kainą.

20.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuoti 2 000,00 Eur sumažintą baldų kainą. Apeliantas mano, kad teismas be pagrindo atmetė jo įrodymus ir argumentus apie tai, kad baldų su trūkumais kaina yra lygi 0 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiems apelianto argumentams nepritaria. Apeliantas iš tikrųjų nepateikė įrodymų apie baldų vertę, t. y. apie tai, kokia yra baldų kaina su esamais kokybės trūkumais. Nėra pagrindo manyti, kad šie baldai yra beverčiai, kaip teigia atsakovas. Apelianto teiginiai ir jo pateikti įrodymai apie tai, kad trūkumų ištaisymo vertė būtų beveik tris kartus didesnė nei sutarta kaina už baldus, yra svarbūs, tačiau šiuo atveju ne lemiamas kriterijus sprendžiant dėl vartotojo pasirinkto savo teisių gynimo būdo – daikto (rangos darbų) kainos sumažinimo. Kaip minėta, šiuo atveju nustatyti baldų kokybės trūkumai, susiję su jų funkcionalumu, yra ne itin reikšmingi, o trūkumai susiję su estetiniu vaizdu yra vertinamojo pobūdžio ir visų pirma priklauso nuo paties vartotojo požiūrio. Teisėjų kolegija, kaip minėta, neginčija estetinių baldų trūkumų, kurie yra pagrįsti ir įrodyti, tačiau iš bylos aplinkybių taip pat yra pagrindas spręsti, kad tokie trūkumai paties vartotojo požiūriu nėra jam visiškai nepriimtini. Atsakovas baldais naudojasi ilgą laiką (baldai buvo sumontuoti 2021 m. pradžioje) ir per tą laiką nereikalavo ieškovės įvykdyti sutartį, nereiškė pretenzijų po to, kai atsakovo teigimu, ieškovė bandė, bet nesugebėjo ištaisyti trūkumų. Pats atsakovas patvirtino, kad baldais jis naudojosi ir pretenzijų neturėjo manydamas, kad yra atsiskaitęs su rangovu, o priešieškinį pareiškė reaguodamas į ieškovės reikalavimą sumokėti visą kainą. Taigi sumontuoti baldai atsakovui turi realią vertę. Baldų vertė atsakovui paaiškinama ir tuo, kad jis pats pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, kuris yra susijęs su pagaminto ir sumontuoto daikto išsaugojimu, o ne su sutarties nutraukimu ir baldų grąžinimu rangovui. Kaip minėta, toks pasirinkimas yra susijęs ir su vartotojo pripažinimu, kad grąžindamas baldus gamintojui, jis patirs papildomų išlaidų dėl to, jog turės išmontuoti lubas, kurias pats sumontavo savo rizika, t. y. žinodamas, kad klausimas dėl baldų trūkumų nėra išspręstas ir kad lubų sumontavimas ženkliai apsunkintų tokio klausimo sprendimą.

21.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie baldų kainos sumažinimą iki 2 000,00 Eur nėra pakankamai motyvuotos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tuo susijęs teismo sprendimo trūkumas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Kaip minėta, šalys nepateikė įrodymų apie sumontuotų baldų kainą pagal esamą jų kokybės būklę. Taip pat minėta, kad baldų, kurie turi estetinio pobūdžio trūkumų, vertės nustatymui yra reikšmingas paties vartotojo požiūris į tokius trūkumus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad vartotojo požiūris į nekokybiškų baldų vertę objektyviausiai yra išdėstytas atsakovo 2022 m. kovo 29 d. atsakyme į ieškovės pretenziją (1 t., e. b. l. 29). Šiame atsakyme atsakovas siūlo kompromisinį ginčo sprendimo variantą Nr. 1., pagal kurį baldų su trūkumais kaina santykinai galėtų būti prilyginama 2 000,00 Eur, ir ji susidėtų iš 500,00 Eur nuolaidos, kurią turėtų pritaikyti ieškovė ir 1 500,00 Eur anksčiau atsakovo sumokėtos sumos (avanso) įskaitymo. Atsakyme vartotojas nurodo, kad ieškovei pašalinus baldų trūkumus, jis sutiktų sumokėti dar 1 000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta sumažinta baldų kaina iki 2 000,00 Eur yra pagrįsta ir teisinga. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčo vartojimo rangos sutarčiai netaikytinos CK 6.3643 straipsnio nuostatos (jos taikomos tik naujoms vartojimo sutartims, sudarytoms po 2022 m. sausio 1 d., pagal CK pakeitimo 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 22 straipsnį (TAR 2021 m. liepos 14 d. Nr. 2021-15844)), kurias taikė pirmosios instancijos teismas, tačiau teisėjų kolegija pritaria, kad taikant vartotojo teisių gynimo būdą, susijusį su daikto kainos sumažinimu, turi būti remiamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kainos sumažinimas iki 2 000,00 Eur yra proporcingas vartotojo gautos prekės vertės sumažėjimui, palyginti su verte, kurią prekė turėtų, jeigu nebūtų trūkumų.

22.       Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo reikalavimo priteisti jo sumokėtą 1 500,00 Eur avansą, taip pat pritaria teismo vertinimui, kad atsakovas neįrodė tokio avansinio mokėjimo. Atsakovas teigė, kad avansą sumokėjo grynais pinigais, bet tai patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi, t. y. neturi pakvitavimo ar kasos pajamų orderio. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, t. y. pagrįstai vertino, jog įrodymus apie pinigų sumokėjimo faktą privalo pateikti atsakovas. Teismas teisingai vertino, kad atsakovo teiginiai, jog rangovas nebūtų pradėjęs baldų gamybos negavęs avanso, nepreziumuoja avanso sumokėjimo ir neatleidžia atsakovo nuo šios įrodinėjimo pareigos. Iš atsakovo paaiškinimų seka, kad jis juridiniam asmeniui sumokėjo didelę pinigų sumą (1 500,00 Eur) nepaprašydamas patvirtinimo ir net neturėdamas rašytinės sutarties. Atsakovas neatskleidė tokio savo neracionalaus elgesio motyvų, todėl tokie jo paaiškinimai negali būti laikomi patikimais.

23.       Atsakovas teigia, kad avanso sumokėjimą patvirtino ieškovės (duomenys neskelbtini) telefoninio pakalbio metu, kurio garso įrašą atsakovas pateikė, o teismas neteisingai vertino šį garso įrašą. Tačiau teisėjų kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad atsakovo pateiktas garso įrašas, kuriame jis aptaria vartojimo rangos sutarties vykdymo klausimus su ieškovės UAB „Dalisima“ (duomenys neskelbtini) R. L., neįrodo, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) būtų patvirtinęs avanso gavimą už baldų gamybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, vertinant avanso sumokėjimo ar nesumokėjimo aplinkybes yra reikšminga tai, jog ginčo šalys, t. y. ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovas buvo pažįstami iki ginčo rangos sutarties sudarymo ir iki tol turėjo kitų asmeninių ir civilinių santykių. Ginčo šalys neneigė, kad jos turi kitų turtinių reikalų, susijusių su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokias aplinkybes šalys mini garso įraše ir jas taip pat nurodo apeliantas apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, garso įrašas ir jame fiksuoto pokalbio visuma, įskaitant ieškovės (duomenys neskelbtini) R. L. patvirtinimą, kad „aš nesiųsiu jokios dokumentacijos, viskas išsiųsta, viskas sutarta“ (1 t., e. b. l. 121) kaip tik parodo, kad avanso sumokėjimas nebuvo realus, t. y. avansas nebuvo atsakovo mokėtas grynais pinigais, bet tikėtina galėjo būti suprantamas kaip anksčiau šalių sutarta piniginė prievolė, kilusi iš kitokių tarpusavio įsipareigojimų. Kadangi tokių ankstesnių santykių turinio šalys neatskleidė, teismas negali patikrinti jų tikrumo ir neturi pagrindo tokių santykių prilyginti avanso sumokėjimui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas tvirtina, kad rangos santykiuose nėra įprasta praktika, kai rangovas pradeda gaminti baldus negavęs avanso, tačiau šiuo atveju negalima atmesti, kad ieškovė galėjo taip elgtis dėl susiklosčiusių kitokių turtinio pobūdžio tarpusavio santykių su atsakovu.

24.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo posėdžių garso įrašais, neturi pagrindo kitaip vertinti teismo apklaustų liudytojų parodymus. UAB „Dalisima“ (duomenys neskelbtini) R. L. bei kiti įmonės darbuotojai (J. P., V. J. ir O. R.) iš tikrųjų nepatvirtino nei avanso gavimo iš atsakovo aplinkybių, nei susitarimo su atsakovu dėl galutinės darbų kainos.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Teisėjų kolegija vertina, kad šalių žodinio susitarimo turinys dėl rangos darbų kainos, t. y. tai, ar šalys buvo susitarusios dėl 3 000,00 Eur ar dėl 3 180,00 Eur, šiuo atveju, t. y. konstatavus, kad atsakovas turi sumokėti sumažintą baldų kainą, neturi reikšmės ginčo baigčiai, todėl teismas dėl šių aplinkybių papildomai nepasisako.

27.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl rangos darbų kainos sumažinimo iki 2 000,00 Eur papildomi šioje nutartyje nurodytais motyvais.

28.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl apelianto (atsakovo) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

31.       Ieškovė į bylą pateikė prašymą priteisti 2 108,27 Eur (1 742,37 Eur + 365,90 Eur PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apelianto (atsakovo) A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalisima“, juridinio asmens kodas 125688274, iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 108,27 Eur (du tūkstančius šimtą aštuonis eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Giedrė Čėsnienė

                                                Rūta Petkuvienė

                                                Andrius Verikas