Teikimas Nr. T-8-564/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12226-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.1.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 14 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė:
Komisijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. RV-20-9026 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam M. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį.
Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine ir administracine tvarka nebaustas, skatintas 2 kartus, dalyvavo įvairiose socialinėse reabilitacijos programose. Nuteistojo artimųjų palaikymas ir gyvenimo vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginis veiksnys. Įkalinimo įstaigoje teisės pažeidėjas teigiamai vertina akademinę ir darbinę veiklas, kadangi mokosi, dirba. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). 2024-10-31 įstaigoje gautas sutikimas kuriame pažymima, kad M. S. bus įdarbintas automobilių (duomenys neskelbtini). Nuteistasis turi pakankamai aukštą motyvaciją darbui. Šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį, kurio pakanka pragyvenimui. Pagal dabartinį nuosprendį priteistų ieškinių neturi, už administracinius nusižengimus baudas sumokėjęs. Galima teigti, kad šiuo metu nuteistasis neturi finansinių sunkumų. Socialinius ryšius su šeima palaiko įvairiomis bendravimo formomis: telefonu, trumpalaikių išvykų į namus metu. Nuteistasis yra pakankamai orientuotas į santykius su šeimos nariais, todėl gali būti vertinama kaip apsauginis, nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, nustatyta žema rizika, tačiau nuteistasis lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia M. S. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti. Būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis įvykdymą. Todėl neabejotinai nuteistojo elgesio pokyčius būtina vertinti itin atidžiai, šiuo metu dar negalima konstatuoti, jog nuteistasis paklus nustatytai bendro gyvenimo tvarkai. Prokuroro nuomone, nuteistasis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių. Neatlikta bausmės dalis, t. y. 3 metai 2 mėnesiai 4 dienos nėra proporcinga paskirtai galutinei 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmei už įvykdytus nusikaltimus. Akivaizdu, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nutarimas netvirtintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. S. teistas 2022-06-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2022-10-18, bausmės pabaiga – 2028-02-16. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 2 mėnesiai 4 dienos.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Kaltinamasis M. S. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad šiuo metu nuteistasis neturi finansinių sunkumų, tačiau dabartinis įvykdytas turtinio pobūdžio nusikaltimas gali būti siejamas su finansiniais sunkumais ir lėšų paskirstymo kompetencijų stoka. Užimtumo trūkumas, legalaus šaltinio nebuvimas galėjo lemti alternatyvius ir neteisėtus materialinės gerovės užsitikrinimo būdus. Kalbėdamas apie narkotinių medžiagų vartojimo įpročius, nuteistasis nurodė, kad iki suėmimo narkotines medžiagas vartojo apie 6 metus. Už marihuanos vartojimą yra baustas administracine tvarka. Įvykdytas nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimu, vartojimu, platinimu. Nusikalstama veika vykdyta planuotai. Nuteistasis problemas, lėmusias nusikalstamą elgesį, atpažįsta ir jas įvardija – piktnaudžiavimo narkotikais problemos, netinkamos draugų kompanijos, vėliau – didesnių pajamų poreikis siekiant patenkinti vartojimo priklausomybę. Remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, galima kelti prielaidą, jog nuteistojo nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, yra aktualūs su jo nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai veiksniai. Teismo nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.
Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka 4 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 3 yra dinaminiai. Kaip statinis kriminogeninis veiksnys nustatoma kriminalinė patirtis (įvykdė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus). Kaip dinaminiai – lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimo motyvas – finansinė nauda); piktnaudžiavimas narkotikais (vartojimas tiesiogiai susijęs su nusikaltimu); mąstymas ir elgesys (ankstesni nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 2 mėnesiai 4 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Atsisakyti patvirtinti 2024 m. gruodžio 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-9026 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. S..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Audronė Šiupšinskaitė