Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-616/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58298-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.1; 1.1.4.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 1.2.23.1.2; 2.4.1.6; 2.4.6.1

                                                                      (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.

M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. J. paskirta subendrinta bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. 19 val. 09 min. iki 2016 m. gruodžio 17 d. 14 val. 22 min., t. y. dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš M. J. ir M. P. išieškota lygiomis dalimis konfiskuotino turto – automobilio „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (1 220 Eur) atitinkančią pinigų sumą, t. y. iš kiekvieno po 610 Eur.

Iš nuteistųjų M. J. ir M. P. priteista valstybei po 140,85 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       M. J. (toliau – ir M. J.) ir M. P. (toliau – ir M. P.) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir pasikėsino šias cigaretes nepateikdami muitinės kontrolei išgabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į N.

Nustatytos šių veikų padarymo aplinkybės:

1.1.       M. J. ir M. P. 2016 metų pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, susitarė vykdyti akcizais apmokestinamomis prekių – cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos sieną į N., suorganizavo cigarečių įsigijimą, jų paslėpimą slėptuvėse ir išgabenimo būdą, t. y. atliko parengiamuosius darbus, skirtus nusikalstamai veikai vykdyti, pasidalijo vaidmenimis, t. y. susitarė, kad M. J., būdamas Lietuvoje, įgis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nepaženklintas cigaretes, kurias paslėps lovose įrengtose slėptuvėse, taip pat sutarė, jog cigaretes per krovinių gabenimo bendrovę išgabens į N., o M. P., būdamas N., cigaretes pasiims ir jomis disponuos.

1.2.       Po to M. J., vykdydamas susitarimą su M. P., 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 5 700 pakelių cigarečių ,,Winston B. C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (14 728 Eur vertės) bei 4 060 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (10 490,20 Eur vertės), paslėpė cigaretes keturiose lovose įrengtose slėptuvėse ir jas laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje.

1.3.       Tęsdami nusikalstamą veiką, M. P. suorganizavo, o M. J., vykdydamas susitarimą su M. P., iš tyrimo metu nenustatytos vietos nugabeno dvi lovas, kuriose buvo paslėpta 4 060 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (10 490,20 Eur vertės), į A. B. nuosavybės teise priklausiusios sodybos ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten minėtas cigaretes laikė iki 2016 m. gruodžio 15 d. 15 val., kol jas M. P. nurodymu, paėmė V. Š., nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio.

1.4.       Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, M. P. 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksli diena nenustatyta, užsakė siuntų pervežimą užsiimančioje uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,E“ (bendrovės kodas XXXX) paslaugą – krovinio gabenimą iš Lietuvos Respublikos į N. ir nurodė šios bendrovės automobilio ,,I. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju dirbančiam V. Š., nesuvokusiam savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, paimti krovinį, t. y. dvi lovas, kuriose buvo paslėpti 4 060 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, iš A. B. nuosavybės teise priklausiusios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ir atgabenti į N., o M. J., vykdydamas M. P. nurodymus, 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksli diena nenustatyta, paskambino UAB ,,E“ vadovui L. K., kuris nesuvokė daromų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ir su juo susitarė, kad krovinį į N. pristatys bendrovės vairuotojas V. Š.

1.5.       Po to 2016 m. gruodžio 15 d. apie 13 val. 30 min., M. J., vykdydamas susitarimą su M. P., su E. J. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu ,,F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tyrimo metu nenustatytos vietos į R. rajone, esantį K. kaimą, atgabeno dvi lovas, kuriose buvo paslėpti 5 700 pakelių cigarečių ,,Winston B. C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir ten cigaretes laikė iki 2016 m. gruodžio 15 d. 17 val., kol V. Š., kuris nesuvokė nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB ,,E“ priklausančiu automobiliu ,,I. D.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), esančios A. B. nuosavybės teise priklausiusios sodybos į R. rajone, esantį K. kaimą, atgabeno 4 060 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o iš ten visos lovos su paslėptomis cigaretėmis pagal išankstinį susitarimą automobiliu ,,I. D.“ turėjo būti išgabentos į N. Tokiu būdu, M. P. ir M. J. pasikėsino iš Lietuvos į N., nepateikiant muitinės kontrolei, kontrabandos būdu šias cigaretes, kurių bendra vertė yra 25 218,20 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, išgabenti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes cigaretės buvo rastos ir paimtos T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

1.6.       Šiais savo veiksmais M. J. ir M. P. taip pat pažeidė nustatytą tvarką, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės 1995 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-1143 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. XII-1738 redakcija) 14 straipsnio ,,Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...>“, pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“.

2.       M. J. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, šiomis aplinkybėmis: M. J., pažeisdamas nustatytą tvarką, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įgijo 3,444 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,5 procentų) narkotinės medžiagos – kanapių, kurias gabeno automobiliu ,,V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė tame pačiame automobilyje, kuris buvo paliktas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, iki 2016 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. 30 min., kol kratos metu jas surado policijos pareigūnai.

II.                      Apeliacinių skundų argumentai

3.       Nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis (toliau – ir D.  Vaičiulis) apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti: M. J. pripažintą kaltu ir nuteistą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, išteisinti kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Netenkinus šio prašymo, nuteistajam M. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį. Taip pat už inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti švelnesnes bausmes, o jas subendrinus paskirti galutinę bausmę iki 50 MGL dydžio baudą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.1.        Pirmosios instancijos teismas M. J. pripažindamas kaltu ir nuteisdamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tai, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio nuostatos, kurios reglamentavo administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Apelianto vertinimu, šioje nagrinėjamos bylos dalyje, M. J. turi būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, nes bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu, t. y. 3,44 g narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, neturėdamas jokio tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

3.2. Apeliantas skunde teigia, kad M. J. skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad pasikėsinimas ir įstatymo uždrausta veika galėjo būti įvykdyta tik prekei esant muitinės kontrolės zonoje, kurioje jos privalo ir gali būti pateiktos muitinės tikrinimui bei deklaruotos. Nors nuteistasis M. J. parodymų metu neneigė, kad neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, galimai turėjo tikslą jas išgabenti į N., tačiau apelianto vertinimu, vien tokio plano nurodymas ir pripažinimas, jo net nepradėjus realizuoti, nepatvirtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje požymių. Pažymi, kad gabento krovinio dalis buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. Lietuvos Respublikoje, kur nėra vykdama muitinės kontrolė. Be to, tiek pats M. J., tiek liudytojai patvirtino, kad krovinio gabenimo maršrutas galėjo kisti, neatmetant tikimybės, jog dalis krovinio galėjo būti palikta Europos Sąjungos ribose, kur galioja prekių judėjimo laisvė ir nėra taikoma muitinės kontrolė.

3.3. Šiuo atveju vien nuoroda į tai, kad prekės (cigaretės) turėjo būti gabenamos į N., kurių dalis dar net nebuvo pakrautos į mikroautobusą, akivaizdžiai patvirtina, jog BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis net formaliai nebuvo pradėta realizuoti, todėl ir atsakomybė už šią veiką negalėjo būti taikoma. Apelianto vertinimu, ši veika galėjo būti laikoma atlikta rengimosi, bet ne pasikėsinimo stadijoje, nes prekės dar nebuvo pradėtos gabenti per valstybės sieną ir nebuvo muitinės kontrolės teritorijoje.

3.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad M. J. nebuvo privažiavęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir turėjo pakankamai laiko dar persigalvoti ir savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą. Todėl asmens sulaikymas toli nuo valstybės sienos ir muitinės punkto, neįrodo pasikėsinimo padaryti kontrabandą.

3.4. Apeliantas skunde nurodo, kad tuo atveju, jei M. J. už neteisingai inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, nebus išteisintas, nuteistajam turi būti skiriama mažesnė bausmė – bauda iki 10 MGL. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo jauną amžių, turtinę padėtį, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, inkriminuota veika – kontrabanda nebuvo baigta, turi šeimą, darbą, dėl savo neteisėtų veiksmų yra padaręs išvadas, taip pat neatsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę bei teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-590-150/2016; Nr. 1A-188-148/2017; Nr. 1A-72-307/2018 ir kt.), susijusią su analogiškomis veikomis už kurias skiriamos žymiai mažesnės bausmės. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į šias skunde nurodytas aplinkybes, M. J. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bausmė – bauda gali būti skiriama žymiai mažesnė nei numato galiojantis įstatymas.

3.5. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. J. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, taip pat paskyrė neteisingą bausmę. Apelianto vertinimu, už šią inkriminuotą veiką nuteistajam turi būti skiriama bausmė artima minimui, t. y. iki 50 MGL dydžio bauda. Nuteistasis M. J., priešingai nei nuteistasis M. P., kuriam paskirta analogiško dydžio bauda, dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos gailisi, pripažino savo kaltę, parodymų metu teisėsaugos pareigūnams nurodė visas esmines bylos aplinkybes, tyrimo metu teikė paaiškinimus, dėl ko, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę turėjo pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, praeityje nėra teistas, turi tvirtus socialinius ryšius, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta 700 MGL dydžio bauda, akivaizdžiai, neatitinka bausmių skyrimo pagrindų.

3.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2011 m. balandžio 21 d. galiojusi įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) buvo numatyta, jog už sunkų nusikaltimą skiriama bauda iki 1 500 MGL, t. y. nenustatant žemiausios baudos ribos. Tuo tarpu, šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija nustato, kad už sunkius nusikaltimus baudos minimumas sudaro 150 MGL. Todėl apelianto vertinimu, šiuo atveju turi būti taikomas baudžiamasis įstatymas, kuris palankesnis nuteistajam, t. y. kai už veikos padarymą galėjo būti skiriama ir 50 MGL dydžio bauda, kuri artima minimui.

4.       Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas D. Vaičiulis apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti ir M. P. pripažintą kaltu ir nuteistą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Netenkinus šio prašymo, nuteistajam M. P. inkriminuotą nusikalstamą vaiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį. Taip pat už inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti švelnesnes bausmes, o jas subendrinus paskirti galutinę bausmę iki 50 MGL dydžio baudą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

4.1. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. P. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, bausmės skyrimo nuostatas, ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Apelianto vertinimu, už šią inkriminuotą veiką, kuri padaryta pirmą kartą, nuteistajam turi būti skiriama bausmė artima minimui, t. y. iki 50 MGL dydžio bauda. Nors nuteistasis M. P. kaltės nepripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, nepakankamai įvertino tai, kad nuteistasis praeityje nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba bei tai, jog nėra pripažintas recidyvistu, fiziškai iš esmės neatliko jokių neteisėtų nusikalstamų veiksmų. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad M. P. buvo žinomi visi M. J. veiksmai, t. y. konkretus gabentų cigarečių kiekis ir pan.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2011 m. balandžio 21 d. galiojusi įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) buvo numatyta, jog už sunkų nusikaltimą skiriama bauda iki 1 500 MGL, t. y. nenustatant žemiausios baudos ribos. Tuo tarpu, šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija nustato, kad už sunkius nusikaltimus baudos minimumas sudaro 150 MGL. Todėl apelianto vertinimu, šiuo atveju turi būti taikomas baudžiamasis įstatymas, kuris palankesnis nuteistajam, t. y. kai už veikos padarymą galėjo būti skiriama ir 50 MGL dydžio bauda, kuri artima minimumui. Be to, pats nusikaltimo sunkumas, negali būti prielaida riboti minimumo taikymą, nes įstatymas aiškiai apibrėžė žemiausią ribą (t. y. bauda gali sudaryti ir 1 MGL).

4.3. Apeliantas skunde nurodo, kad M. P. skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad pasikėsinimas ir įstatymo uždrausta veika galėjo būti įvykdyta tik prekei esant muitinės kontrolės zonoje, kurioje jos privalo ir gali būti pateiktos muitinės tikrinimui bei deklaruotos. Tuo tarpu, M. P. šioje inkriminuotoje veikoje nedalyvavo ir neatliko jokių gabenimo veiksmų.

4.4. Nors nuteistasis M. J. parodymų metu neneigė, kad neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, galimai turėjo tikslą jas išgabenti į N., tačiau vien tokio plano nurodymas ir pripažinimas, jog M. P. galimai apie tai žinojo, jo net nepradėjus realizuoti, nepatvirtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje požymių. Pažymi, kad gabento krovinio dalis buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. Lietuvos Respublikoje, kur nėra vykdama muitinės kontrolė. 

4.5. Šiuo atveju vien nuoroda į tai, kad prekės (cigaretės) turėjo būti gabenamos į N., kurių dalis dar net nebuvo pakrautos kitam nuteistajam į mikroautobusą, akivaizdžiai patvirtina, jog BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis net formaliai nebuvo pradėta realizuoti, todėl ir atsakomybė už šią veiką negalėjo būti taikoma. Apelianto vertinimu, ši veika formaliai galėjo būti laikoma atlikta rengimosi, bet ne pasikėsinimo stadijoje, nes prekės dar nebuvo pradėtos gabenti per valstybės sieną ir nebuvo muitinės kontrolės teritorijoje. Tačiau nustatant rengimąsi, būtina tinkamai inkriminuoti kokius šiuo atveju vykdymo veiksmus atliko M. P.

4.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad krovinys nebuvo privažiavęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos, todėl asmenys turėjo pakankamai laiko dar persigalvoti ir savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą. Asmens sulaikymas toli nuo valstybės sienos ir muitinės punkto, akivaizdžiai, neįrodo pasikėsinimo padaryti kontrabandą.

4.7. Apeliantas skunde nurodo, kad tuo atveju, jei M. P. už neteisingai inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, nebus išteisintas, nuteistajam turi būti skiriama mažesnė bausmė – bauda iki 10 MGL. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo jauną amžių, turtinę padėtį, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, inkriminuota veika – kontrabanda nebuvo baigta, gyvena socialiai atsakingą gyvenimą, dirba, dėl savo neteisėtų veiksmų yra padaręs išvadas, taip pat neatsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę bei teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-590-150/2016; Nr. 1A-188-148/2017; Nr. 1A-72-307/2018 ir kt.), susijusią su analogiškomis veikomis už kurias skiriamos žymiai mažesnės bausmės. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į šias skunde nurodytas aplinkybes, M. P. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bausmė – bauda gali būti skiriama žymiai mažesnė nei numato galiojantis įstatymas.

Nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjas advokatas D. Vaičiulis teismo posėdžio metu prašė skundą dalyje tenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliaciniai skundai atmestini.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nenagrinėtinos apeliacinio skundo dalies

5.       Apeliaciniuose skunduose M. J. ir M. P. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašė nuteistuosius išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, nepadarius jiems veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.       Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistųjų M. J. ir M. P. gynėjas advokatas D. Vaičiulis patvirtino, kad atsisako skundų dalies, kuria buvo prašoma M. J. ir M. P. išteisinti, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Kadangi nuteistųjų gynėjas, patvirtindamas suderintą poziciją su savo ginamais asmenimis, t. y. M. P. ir M. J., atsisako apeliacinių skundų dalies, patvirtina, jog nuteistieji visiškai pripažįsta pirmosios instancijos nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, bei nustatytą bendrininkavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl šių skundų argumentų. 

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo

7.       Apeliaciniame skunde M. J. gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas už neteisėtą nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą, turėjo taikyti nuteistajam tuo metu galiojusią administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.

8.       M. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nustačius, jog jis įgijo, gabeno ir laikė 3,444 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,5 %) narkotinės medžiagos – kanapių. 

9.       Baudžiamoji atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo šias medžiagas platinti numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje. Administracinė atsakomybė už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą nesant tikslo šias medžiagas parduoti arba kitaip platinti buvo nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.). Taigi nustačius, kad asmuo neteisėtai įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių arba psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamosios ir administracinės atsakomybės takoskyros problema. Dėl administracinės atsakomybės spręstina ir tais atvejais, kai be neteisėto nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti kartu padaromos ir kitos BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos, tačiau jos yra glaudžiai susijusios su įgijimu ir laikymu bei nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-719/2018). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.

10.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėjusias reikšmės priimant sprendimą dėl nuteistajam taikytinos baudžiamosios atsakomybės už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą, padarė motyvuotą ir bylos įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad nuteistojo M. J. veiksmai vertintini kaip baudžiamasis nusižengimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

11.       Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. įgijo, gabeno ir laikė 3,444 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,5 %) narkotinės medžiagos – kanapių. Teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus nuteistasis M. J. teigė, kad kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos jam priklausė, pripažino kaltę visiškai. Nurodė, jog ne kartą ir ne du yra pirkęs ir vartojęs (t. 11, b. l. 109). 2017 m. kovo 28 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis M. J. parodė, jog 2016 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. 30 min., kratos metu sodyboje, (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta narkotinė medžiaga (kanapės) priklausė jam. 2016 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, kanapes įsigijo K. esančiame bare „F“ iš nepažįstamo asmens. Iš viso įsigijo apie 3,5 g narkotinės medžiagos, už kurią sumokėjo apie 30 eurų. Įsigijęs šią narkotinę medžiagą paliko automobilyje „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojasi, tačiau automobilis nuosavybės teise priklauso jo draugės tėvui K. C. Nei K. C., nei kiti asmenys apie automobilyje laikomas kanapes nieko nežinojo. Tuo pačiu automobiliu kanapes gabeno į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), iki kol 2016 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. 30 min., kratos metu kanapės buvo surastos policijos pareigūnų. Narkotinę medžiagą buvo įsigijęs tik savo reikmėms, neturėjo tikslo jų platinti (t. 9, b. l. 114–117). Rastos narkotinės medžiagos – 3,444 g kanapių (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,5 %) priskiriamos nedideliam kiekiui.

12.       Pirmosios instancijos teismas M. J. veikoje nustatė tris objektyviuosius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje požymius. Objektyvusis požymis – gabenimas – nenumatytas ATPK 44 straipsnio (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) sudėtyje, tačiau šis požymis glaudžiai susijęs su kitais nustatytais M. J. veikoje nustatytais objektyviaisiais požymiais – įgijimu ir laikymu, todėl spręstinas klausimas dėl baudžiamosios ar administracinės teisės taikymo. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. J. įgijus narkotinę medžiagą, ji nebuvo suvartota, buvo gabenama kito asmens, sugyventinės A. C. tėvo K. C. vardu registruotu automobiliu “V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikoma tame pačiame automobilyje, kol 2016 m. gruodžio 16 d. kratos metu ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta. Iš M. J. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jis ne kartą ir ne du yra pirkęs ir vartojęs narkotines medžiagas, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kratos metu paimtą narkotinę medžiagą įgijo už 30 Eur K. esančiame bare “F”, lapkričio pabaigoje (t. 9, b. l. 114–117). Nuteistojo M. J. veiksmai patvirtina, jog tai nebuvo vienkartinis spontaniškas ir neapgalvotas veiksmas, nuteistasis tikslingai įgijo narkotinę medžiagą, kurios kiekis 3,444 g, t. y. labai artimas maksimaliam kiekiui. Šios nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad M. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nes viršijus 5 g – kanapių įgijimas, laikymas ir gabenimas jau būtų kvalifikuotas kaip nusikaltimas.

13.       M. J. įgijęs narkotinę medžiagą, ją laikė tam tikrą laikotarpį, pergabeno iš įgijimo vietos į sodybą, esančią Š. rajone. Atsižvelgiant į M. J. tiesioginės tyčios kryptingumą, jo veiksmų nuoseklumą ir tikslingumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, M. J. veiksmai siekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtiną pavojingumą, todėl nuteistojo M. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas. Kvalifikuoti nuteistojo M. J. veiką pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) nėra teisinio pagrindo.

14.       Remiantis tuo, kas išdėstyta 8–13 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 259 straipsnio 2 dalį – pritaikytas tinkamai.

Dėl veikos numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo

15.       M. P. ir M. J. gynėjas advokatas D. Vaičiulis skunduose prašo nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies 199 straipsnio 1 dalies į BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, motyvuojant, jog krovinys buvo sulaikytas toli nuo Lietuvos Respublikos sienos, nuteistieji turėjo galimybę atsisakyti daryti nusikalstamą veiką, todėl veika nutrūko ne pasikėsinimo, o nusikalstamos veikos rengimosi stadijoje.

16.       BK 21 straipsnio 1 dalis numato, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Taigi rengimasis padaryti nusikaltimą yra veiksmai, kuriais palengvinamas nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-696/2015, Nr. 2K-7-97-895/2019).

17.       BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Kontrabandos atveju tai gabenimas per Lietuvos valstybės sieną ir daiktų nepateikimas muitinės kontrolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-696/2015). 

18.       Pirmosios instancijos teismas nustatė M. J. ir M. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje faktines aplinkybes: M. J. ir M. P. 2016 m. pabaigoje, susitarė vykdyti cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos sieną į N.: M. J. įgijo 5 700 cigarečių „Winston B. C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 4 060 pakelių cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, jas paslėpė slėptuvėse, įrengtose keturiose lovose, kurios buvo laikomos nenustatytoje vietoje; M. P. suorganizavus, M. J. įvykdė dviejų lovų pergabenimą iš nenustatytos vietos į K. rajone esantį ūkinį pastatą, priklausantį A. B., iš ten M. P. nurodymu paėmė UAB „E“ vairuotojas V. Š., nesuvokęs savo nusikalstamų veikų pobūdžio, turėjęs nugabenti krovinį į N. V. Š. dvi lovas atgabeno iš K. rajono iki (duomenys neskelbtini) rajone. Ten, pagal susitarimą atvyko M. J., kuris atgabeno dar dvi lovas su jose paslėptais  5 700 pakeliais cigarečių. M. J. sulaikytas kraunant į UAB „E“ vairuotojo V. Š. automobilį šias dvi lovas.

19.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai veikos kvalifikacijai, t. y. jog buvo pasikėsinimas padaryti kontrabandą, o ne rengimasis padaryti šią nusikalstamą veiką. Iš tiesų abu bendrininkai M. J. ir M. P. atliko parengiamuosius darbus, t. y. M. J. įgijo cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, M. P. būdamas N., užsakė siuntų pervežimo įmonėje paslaugą – krovinio gabenimą iš Lietuvos Respublikos į N., tuo tikslu cigaretės buvo paslėptos įgytose lovose. Šie veiksmai iš esmės atitiktų nusikalstamos veikos parengimo stadiją. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dvi lovos, kuriose buvo paslėptos 4  060 pakelių cigarečių, jau buvo perduotos siuntų pervežimo bendrovės vairuotojui, gabenančiam siuntas iš Lietuvos į N., ir ši siunta jau buvo pradėta gabenti iš Lietuvos, tik V. Š. sustojo paimti kitą dalį užsakymo, t. y. dar dvi lovas, kurias turėjo pakrauti M. J. V. Š., asmuo, kuris nesuvokė savo daromų nusikalstamų veikų, dvi lovas su paslėptomis cigaretėmis jau gabeno pagal suplanuotą maršrutą, t. y. iš Lietuvos į N. Tai, kad V. Š. gabeno ne vien tik nuteistųjų perduotas lovas į N., ir jo vienintelis tikslas buvo išvykti iš Lietuvos, patvirtina paties liudytojo V. Š. parodymai pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 23–28), daiktų apžiūros protokole užfiksuoti įvairūs siuntiniai, kurių gavėjai nurodyti N. (t. 1, b. l. 54–60), bei liudytoju apklaustas UAB „E“ direktorius, kuris patvirtino, jog 2016 m. gruodžio 15 d. V. Š. turėjo pasikrauti prekes V., po to važiuoti į K., iš K. per K. link P., po to per S. link V., ir iš V. apie 22 val. keltu išplaukti į Š., o pasiekęs O., turėjo 16 keliu važiuoti į B. (N.) (t. 1, b. l. 105–108; t. 6, b. l. 68–72; t. 11, b. l. 23–24).

20.       Kontrabandos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – gabenimas per valstybės sieną. Pasikėsinimas gabenti kontrabandą – tyčinis veikimas, kuriuo pradedamas realizuoti kontrabandos objektyvusis požymis – gabenimas privalomų pateikti muitinei daiktų jų nepateikiant muitinės kontrolei arba šios kontrolės išvengiant. Šiuo atveju M. J. ir M. P. ne tik atliko pasirengimo darbus, t. y. įgijo cigaretes, kurios buvo paslėptos lovose, užsakė transportą gabenimui, bet ir per UAB „E“ vairuotoją V. Š., asmenį, nesuvokiantį daromų nusikalstamų veikų pobūdžio, pradėjo realizuoti kontrabandos objektyvųjį požymį – gabenimą iš K. rajono (ten buvo paimta dalis krovinio) į N., siekiant nepateikti muitinės kontrolei cigarečių, kurias privaloma pateikti. Nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje požymius, atskleidžiant nuteistųjų tyčią, būtina nustatyti valinį tyčios turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Šiuo atveju rengimosi stadija perėjo į pasikėsinimo stadiją. Apeliaciniuose skunduose akcentuojamas didelis atstumas iki muitinės kontrolės posto, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistieji sudarė susitarimą su įmone, kuri tikslingai gabena krovinius (siuntinius) už Lietuvos Respublikos ribų, ir šiuo atveju tikslingai numatyta gabenti krovinius į N. Gabenimas jau pradėtas vykdyti, UAB „E“ vairuotojui perdavus dalį M. P. ir M. J. krovinio – dvi lovas su paslėptomis cigaretėmis jose, akivaizdžiai patvirtinant, jog cigaretės nebuvo paruoštos ir perduotos gabenimui, siekiant jas pateikti muitinės kontrolei. Kadangi objektyvusis požymis cigarečių gabenimas, siekiant nepateikti jų muitinės kontrolei jau buvo pradėtas vykdyti pasitelkus trečiąjį asmenį, M. J. veiksmai, t. y. likusios dalies krovinio krovimas į V. Š. automobilį, siekiant išvežti visą su M. P. sutartą cigarečių kiekį, patvirtina abiejų bendrininkų tyčią tęsti nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, jog iš nusikalstamos veikos kontrabandos rengimosi stadijos pereita į pasikėsinimo stadiją, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. J. ir M. P. nusikalstamą veiką šioje dalyje kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį.

21.       Nepagrįstas nuteistųjų M. J. ir M. P. gynėjo D. Vaičiulio skundų argumentas, jog sulaikius krovinį K. kaime, R. rajone, nuteistieji turėjo galimybę savanoriškai atsisakyti toliau daryti nusikalstamą veiką, bei galėjo keistis kelionės maršrutas, o dalis cigarečių galėjo likti ES šalyse, kur galioja prekių judėjimo laisvė ir nėra taikoma muitinės kontrolė.

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo visapusiškai ištirtų duomenų apie faktines veikos padarymo aplinkybes, negalima daryti išvados, jog nuteistieji M. J. ir M. P. norėjo savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą. Pasikrovus vairuotojui V. Š. dalį M. P. ir M. J. krovinio, atvykus į K. kaimą, R. rajone, kraunant likusią dalį krovinio, t. y. dvi lovas, M. J. buvo sulaikytas, t. y. tęsė pradėtą aptariamą nusikalstamą veiką. Duomenų, jog M. P., būdamas N., atliko bent kokius veiksmus atšaukiant lovų gabenimą į N. – nėra. Abiejų bendrininkų veiksmuose nenustatyti nei aktyvaus, nei pasyvaus savanoriško atsisakymo baigti nusikaltimą požymiai. Taip pat, nėra nustatyta jokių duomenų, jog buvo ar buvo ketinta keisti maršrutą ir lovas palikti ES šalies teritorijoje, kur, anot apelianto M. J. gynėjo advokato D. Vaičiulio, galiojo prekių judėjimo laisvė ir nėra taikoma muitinės kontrolė. Nepagrįstas apeliantų gynėjo argumentas, jog ES nėra taikoma muitinės kontrolė. Cigaretės (apdorotas tabakas) yra akcizais apmokestinama prekė (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tokių prekių apmokestinimo, kontrolės ir gabenimo ypatumus reglamentuoja Akcizų įstatymas bei Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti Akcizų įstatymo 3 priede, todėl cigarečių gabenimas per vidinėmis tapusias Europos Sąjungos valstybių sienas, nepateikiant jų muitinės kontrolei, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

23.       Remiantis tuo, kas išdėstyta 16–22 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 22 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

 Dėl proceso trukmės

24.       Nuteistųjų M. J. ir M. P. gynėjo D. Vaičiulio apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jų atžvilgiu tyrimas pradėtas 2016 metais, tačiau teismo sprendimas priimtas tik po trejų metų, neįvertinus kiek bylos nagrinėjimas tęsis apeliacine tvarka. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į užtrukusį tyrimą bei ilgą trukmę iki bausmių paskyrimo, nuteistiesiems turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir paskirtos mažesnės bausmės. 

25.       Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šiuo aspektu svarbu tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieš Islandiją (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995), Beck prieš Norvegiją (Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001), Wejrup prieš Daniją (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002), T. K. prieš Vengriją (T. K. v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004), Ohlen prieš Daniją (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005). Tačiau galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę, nustatymu. Taigi sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006).

26.       T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2017 m. sausio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. XXXX pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 11). Tyrimas tęsėsi beveik dvejus metus, buvo apklaustas 21 liudytojas, taip pat manant, kad įtariamasis M. J. turi turto, neproporcingo jo teisėtoms pajamoms ir turtas gautas nusikalstamu būdu, 2017 m. gegužės 25 d. paskirta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ekonominių tyrimo skyriui užduotis atlikti tyrimą (t. 1, b. l. 14). 2018 m. sausio 19 d. gavus specialisto išvadą, kilo būtinybė apklausti papildomai liudytoją J. P. bei apklausti specialistę, atlikusią šį tyrimą, kuri tuo metu atostogavo iki 2018 m. kovo 5 d. (t. 1, b. l. 26). 2018 m. balandžio 4 d. paskirta papildoma užduotis atlikti M. J. finansų tyrimą (t. 1, b. l. 29). 2018 m. rugpjūčio 7 d. gavus specialisto išvadą, suderinus datą ir laiką su gynėju, buvo paskirta M. J. apklausa 2018 m. rugsėjo 19 d. (t. 1, b. l. 38). 2018 m. gruodžio 10 d. buvo sprendžiamas M. J. gynėjo advokato K. A. 2018 m. lapkričio 9 d. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, o 2018 m. gruodžio 13 d. surašytas kaltinamasis aktas (t. 10, b. l. 143, 146–147, 156–192). M. J. pareikšti įtarimai 2017 m. kovo 28 d. (t. 9, b. l. 114–115). Jis nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas, o nuo 2016 m. gruodžio 17 d. jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (9 t., b. l. 164–166, 167–169). M. P. įtarimai pareikšti 2017 m. sausio 13 d. (t. 9, b. l. 1–2), o 2017 m. sausio 26 d. jam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 9, b. l. 48–51). Taigi šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo vertinamasis terminas yra beveik du metai. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki šiol kaltinamiesiems (nuteistiesiems) buvo taikomos procesinės prievartos priemonės. Nuteistasis M. J. buvo laikinai sulaikytas dvi paras, vėliau jam buvo taikoma viena švelniausių kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o M. P. – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės nesukėlė tuo metu įtariamiesiems nepatogumų, kadangi jie galėjo gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą. Tyrimas byloje buvo atliekamas kruopščiai, apklausiant daug liudytojų, atliekant eilę procesinių veiksmų, tikrinant ir nuteistųjų versijas, ikiteisminio tyrimo metu bylos medžiagą sudarė 10 tomų, todėl visos šios aplinkybės turėjo įtakos bylos proceso trukmei. Įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad byla ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama darant nepagrįstus procesinius delsimus ir jos proceso trukmė šioje stadijoje buvo nepateisinamai ilga.

27.       Kaltinamasis aktas su bylos medžiaga Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2018 m. gruodžio 19 d., o 2019 m. sausio 17 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir paskirta nagrinėti pagal iš anksto suderintą teisiamųjų posėdžių grafiką, t. y. 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gegužės 7 d. (t. 10, b. l. 198–199). 2019 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu teisiamieji M. P. ir M. J. sutiko duoti parodymus po liudytojų apklausos, todėl posėdis buvo atidėtas (t. 11, b. l. 12–14). 2019 m. kovo 5 d. teisiamojo posėdžio metu apklausti atvykę keturi liudytojai (t. 11, b. l. 41–49). 2016 m. balandžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu apklausti trys liudytojai (t. 11, b. l. 72–76). 2019 m. gegužės 7 d. apklaustas vienas atvykęs liudytojas, neatvykus kitiems liudytojams paskelbta bylos nagrinėjime pertrauka, įpareigotas prokuroras užtikrinti neatvykusio liudytojo dalyvavimą kitame teismo posėdyje, suderintas tolimesnis bylos nagrinėjimo grafikas (t. 11, b. l. 87–89). 2019 m. gegužės 21 d. apklausti kaltinamieji M. J. ir M. P., 2019 m. gegužės 28 d. apklaustas liudytojas, bei specialistė, taip pat pateikti nauji dokumentai, todėl specialistė įpareigota su šiais dokumentais susipažinti iki kito teisiamojo posėdžio (t. 11, b. l. 120–125). 2019 m. birželio 19 d. papildomai apklausta specialistė, paskelbta pertrauka, prokurorui prašant leista pateikti papildomus duomenis (t. 11, b. l. 144–147). 2019 m. rugpjūčio 13 d. prijungti prokuroro pateikti papildomi dokumentai, apklausti kaltinamieji (t. 11, b. l. 156–160). 2019 m. rugsėjo 17 d. pateiktas prokuroro prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, šis prašymas teisiamojo posėdžio metu priimtas, įteiktas kaltinamiesiems. Nereikalaujant pertraukos pasiruošti gynybai, bylos nagrinėjimas baigtas (t. 11, b. l. 187–203). 2019 m. spalio 23 d. priimtas teismo nuosprendis (t. 12, b. l. 1–35). Kaip matyti, procesas pirmosios instancijos teisme vyko intensyviai, pagal iš anksto suderintą datas, laikantis nustatytos tvarkos, visuose teisiamuosiuose posėdžiuose buvo atliekami būtini procesiniai veiksmai ir byla išnagrinėta bei priimtas sprendimas per dešimt mėnesių. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji esminių suvaržymų nepatyrė, byla išnagrinėta operatyviai, todėl daryti išvadą, kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanoma trumpiausią (protingą) laiką, nėra jokio teisinio pagrindo.

28.       Nuteistojo gynėjas advokatas D. Vaičiulis 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė M. J. apeliacinį skundą (t. 12, b. l. 42), o 2019 m. lapkričio 14 d. – M. P. apeliacinį skundą (t. 12, b. l. 51). Skundai priimti pirmosios instancijos teismo ir perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nustatant teismo posėdžio datą – 2020 m. sausio 8 d. 8 val. 30 min. (BPK 321 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas paskirtą dieną, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo apeliacinius skundus ir sprendimo paskelbimo datą nustatė 2020 m. vasario 21 d. Kaip matyti, skundai išnagrinėti viename teisiamajame posėdyje, nepažeidžiant BPK 321 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Todėl net teorinis pasvarstymas apelianto skunduose dėl pernelyg ilgo proceso apeliacinėje instancijoje, visiškai nepagrįstas.

29.       Taip pat pažymėtina, kad asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą (procesą) dalis, kurios visapusiškas užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje ir tai pateisina, o esant reikalingumui, ilgesnį, tačiau teisingesnį procesą. Bet kuris procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo bei išnagrinėjimo.

30.        Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 25–29 punktuose, šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo trukmė – treji metai – nėra pernelyg ilga, bei vertintina kaip adekvati ir pateisinama tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme, todėl šiuo aspektu nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

31.       Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

32.       Baudžiamasis įstatymas už kontrabandą (BK 199 straipsnio 1 dalis) numato alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnio 1 dalį) numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti, t. y. už baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) numatytos bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

33.       Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam M. J. paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 red.) – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 red.) – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir M. J. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į M. J. paskirtą bausmę – baudą įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. 19 val. 09 min. iki 2016 m. gruodžio 17 d. 14 val. 22 min., t. y. dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai.

34.       Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam M. P. paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 red.) – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 red.) – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir M. P. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.

35.       M. J. ir M. P. gynėjas D. Vaičiulis skunduose nurodo, jog nuteistiesiems nepagrįstai paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 1992 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje padarymą – baudos – artimos vidurkiui. Apelianto nuomone, nuteistiesiems turėjo būti skiriamos ženkliai mažesnės bausmės, t. y. artimos minimumui. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam M. J. nepagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai pagrįstai išvadai, nepripažinti M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog jis savo kaltę pripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, M. J. pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos – cigarečių gabenimo ir pasikėsinimo įvykdyti kontrabandą – teigdamas, jog šią veiką įvykdė vienas, o ne bendrininkų grupe kartu su M. P., t. y. iš esmės neigdamas nustatytas ir inkriminuotas veikos padarymo aplinkybes, neatskleisdamas nusikalstamų veikų padarymo visumos (t. 11, b. l. 106–108). Be kita ko, apeliacinio skundo atsisakymas dalyje dėl aptariamų nusikalstamų veikų, iš esmės neprieštaraujant pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindas laikyti, jog M. J. pripažino savo kaltę ir dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje padarymą, pagrįstai nenustatė M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

37.       Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjo advokato D. Vaičiulio argumentais, jog nuteistiesiems buvo paskirtos pernelyg griežtos bausmės, nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. J., nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už šio nusižengimo padarymą, jam paskirta bauda artima minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 red.). M. J. ir M. P. skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šias nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių padarius šias nusikalstamas veikas – nenustatė. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – bendrininkų grupe padarytas vienas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas ir pasikėsinta padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą. Teismas individualizavo bausmių skyrimą vertindamas ir nuteistųjų asmenybes, atsižvelgdamas į jų pavojingumą nulemiančius požymius: M. P. anksčiau neteistas (t. 9, b. l. 79–80), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 9, b. l. 81–84), dirba vairuotoju N. esančioje įmonėje AS „K. S.“. M. J. taip pat neteistas (t. 8, b. l. 186–187), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 8, b. l. 188–189), dirba UAB „E“ vadybininku, motyvuotai nurodė, jog griežtesnių bausmių skyrimas pirmą kartą teisiamiems asmenims prieštarautų teisingumo principui, kuris neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu, taip pat ir bausmės paskirčiai, teigiant, jog pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo parinkta ir paskirta švelnesnė bausmė, numatyta sankcijose – bauda.

38.       Apeliantai nurodo, kad paskirtos baudos pernelyg didelės, nes netinkamai taikytas įstatymas, reglamentuojantis baudų dydžius.

39.       Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes vadovavosi BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 red.), galiojusiu nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo metu, nes pagal šį įstatymą maksimali bauda už sunkaus nusikaltimo padarymą numatyta iki 1 500 MGL, minimali bauda – 10 MGL, o baudos vidurkis – 750,5 MGL.

40.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad gabentų cigarečių vertė sudarė 25 218,20 Eur (beveik 3 kartus viršija 250 MGL sumą), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo M. J. ir M. P. paskirtos atskiros bausmės – baudos – mažesnės nei nustatytas vidurkis ir subendrinta galutinė bausmė taip pat mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis, atitinka jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei jų asmenybes apibūdinančias aplinkybes, todėl bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta visuma aplinkybių, tai sąlygojo nuteistiesiems M. J. ir M. P. paskirtų bausmių dydžius. Laikyti nuteistųjų M. J. ir M. P. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodomas vienodas abiem nuteistiesiems aplinkybes (t. y. kontrabanda nebuvo baigtas nusikaltimas, nuteistieji veda socialiai atsakingą gyvenimą, turi šeimas, dėl savo neteisėtų veiksmų jau padarė išvadas) išimtinėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes, nėra teisinio pagrindo. Nuteistųjų gynėjo apeliaciniuose skunduose cituojamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse Nr. 1A-72-307/2018 ir Nr. 1A-188-148/2017, nėra nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės šiai nagrinėjamai bylai, be to šiose bylose nebuvo tikrinamas bausmių skyrimo pagrįstumas, todėl nuteistųjų gynėjo nurodomų sprendimų laikyti precedentu nagrinėjimai bylai, nėra jokio teisinio pagrindo.

41.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliaciniai skundai atmetami.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                        Jolanta Čepukėnienė

Ernesta Montvidienė

                                        Algimantas Valantinas