Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-453/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-4-00004-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.8.1.2.; 1.2.23.2.2.2.; 2.4.6.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Švanui,

nuteistajam Ž. M. ir jo gynėjui advokatui J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 259 straipsnio 2 dalį dešimties parų arešto bausme;

- BK 199 straipsnio 3 dalį - trejų metų laisvės atėmimo bausme;

- BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Ž. M. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Ž. M. nuteistas už tai, kad jis nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas, o būtent: 2017 m. kovo 28 d. apie 18.55 val. vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW SERIE X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, per buvusį Kalvarijos kelio postą A5 kelyje, Salapėraugio k., Liubavo sen., Kalvarijos r. sav., automobilio slenksčiuose įrengtose slėptuvėse, iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno narkotinę medžiagą – 147,941 kg kanapių dervos, supakuotos į 135 įvairių matmenų ir svorio pakuotes, iki 2017 m. kovo 28 d., apie 18.55 val., kai minėto kelio 97 km., buvo sulaikytas Lietuvos muitinės pareigūnų.

2.       Ž. M. taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: 147,941 kg kanapių dervos, supakuotos į 135 įvairių matmenų ir svorio pakuotes, kurią neteisėtai gabeno iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, per buvusį Kalvarijos kelio postą Salapėraugio k., Liubavo sen., Kalvarijos r. sav., paties vairuojamo ir jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „BMW SERIE X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) slenksčiuose įrengtose slėptuvėse iki 2017 m. kovo 28 d. 18.55 val., gabeno ją Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol Kalvarijos r. sav., A5 kelio 97 km. buvo sulaikytas Lietuvos muitinės pareigūnų.

3.       Ž. M. taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijęs nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,1636 g kanapių, jas laikė iki 2017 m. kovo 29 d., 3.40 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. R., kol atliekamos kratos metu, jos buvo paimtos Lietuvos muitinės pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4.       Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir nuteistajam Ž. M. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirti dešimties metų  ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje padarymą ir Ž. M. paskirti galutinę subendrintą dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. 

4.1.                      Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nuteistajam Ž. M. paskirdamas bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kiekvienam nusikaltusiam asmeniui turi būti paskirta teisinga bausmė. Prokuroro teigimu, šiuo atveju apygardos teismas netinkamai įvertino nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi, kaip išimtinę, išskirtinę aplinkybę. Toks netinkamas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės suabsoliutinimas iš esmės ir lėmė teismo sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms bausmės individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K- 477-746/2015 ir kt.).

4.2.                      Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015 ir kt.). Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad Ž. M. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, tačiau kaltininko asmenybė ar šeimyninės aplinkybės yra įvertinamos skiriant bausmę, nustatant jos rūšį ar dydį, tačiau savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-491-495/2017).

4.3.                      Lietuvos teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-713/2007, Nr. 2K-515/2010, Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K- 150/2014). Šioje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą Ž. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasak prokuroro, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, neleidžia nei nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, nei Ž. M. asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą.

4.4.                      Prokuroras nurodo, kad Ž. M. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijoms, už kuriuos įstatymų leidėjas numato labai griežtas, tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas, padarytas iš esmės turint tikslą platinti, kontrabanda į Lietuvos Respubliką įvežtą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Kontrabandos būdu slapta gabentų narkotinių medžiagų kiekis - 147,941 kg, daugiau kaip tūkstantį kartų viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatyto labai didelio kanapių dervos kiekio ribą. Tokie nusikaltimai ne tik kelia pavojų visuomenei, bet ir daro didelę žalą jos nariams. Prokuroro teigimu, apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad veikos pavojingumui turi įtakos ir tai, kad Ž. M. kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės per Europos Sąjungos valstybes gabentos medžiagos buvo skirtos Rusijos Federacijai, tai yra kad per Lietuvos Respubliką jos buvo gabenamos tik tranzitu. Prokuroro teigimu, Ž. M. skiriant bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik vienai valstybei, bet narkotikų padariniai pražūtingi visoms tautoms. Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. Taigi, aplinkybė, kad gabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų nebuvo skirtas Lietuvos Respublikos rinkai, negali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo, kaip mažiau pavojingo.

4.5.                      Aplinkybėms turinčioms reikšmės bausmės individualizavimui, turi būti suteiktas vienodas teisinis įvertinimas, nesuteikiant prioriteto kuriai nors vienai. Skundžiamame nuosprendyje pakankamai lakoniškai pasisakyta apie kitus (išskyrus veikos pavojingumo, nuteistojo asmenybės ir jo dalyvavimo veikoje formos ir rūšies) bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, padarytą žalą. Ž. M. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės reikšmė teismo nuosprendyje nėra atskleista. Taip pat nuosprendyje neaptarta įvykdytų nusikaltimų negatyvių motyvų ir tikslų įtaka. Bylos aplinkybių aprašymas leidžia daryti išvadą, kad teismas pripažįsta, jog Ž. M. veikė savanaudiškais motyvais, tačiau neaišku ar savanaudiški motyvai buvo įvertinti ir ar į tai buvo atsižvelgta nustatant bausmės dydį. Akivaizdu, kad neigiami nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai turi įtakos nustatant bausmės dydį. Pakankamai didelę reikšmę turi ir nusikalstamos veikos stadija, nes esant rengimosi ar pasikėsinimo stadijai gali būti paskirta švelnesnė bausmė negu už baigtą nusikaltimą.

4.6.                      Prokuroro teigimu, nėra pagrindo Ž. M. padarytų nusikaltimų laikyti minimaliai pavojingais. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės, tai yra tai, kad Ž. M. charakterizuojamas teigiamai, neteistas, turi senyvo amžiaus tėvus, teikia materialinę pagalbą kartu su juo negyvenančiam savo vaikui, yra daugiau tipinės (kasdieninio pobūdžio), negu išimtinės, nes teismų praktikoje dažni tokie atvejai, kai jauni, dirbantys ar nedirbantys, turintys šeimą ir vaikų ar išsiskyrę, turintys senyvus tėvus, asmenys net ir tuomet, kai yra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymą nuteisiami realia laisvės atėmimo bausme, netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213/2012). O vien tai, kad Ž. M. charakterizuojamas teigiamai, turi vaiką, prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, davė nuoširdžius parodymus, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Tokių aplinkybių išimtinėmis nepripažįsta ir Lietuvos apeliacinis teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-307/2018).

5.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistojo nusikalstamų veikų teisinio vertinimo ir nuteistajam paskirtų bausmių pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį teisingumo. Tačiau prokuroras nesutinka su nuteistajam paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teigia, kad nuteistajam Ž. M. nepagrįstai buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl buvo paskirta aiškiai neteisinga bausmė. Prašo panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymą ir nuteistajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti dešimties metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl Ž. M. paskirtos bausmės

8.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dešimties parų arešto bausme, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį - trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Teismas, subendrinęs paskirtas bausmes, nuteistajam Ž. M. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

9.       Nuteistojo Ž. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui įstatymas nenumato.

10.       Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose, būtina nustatyti, ar pagrįstai nuteistajam buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir ar pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni.

10.1.                      Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-315/2013, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018).

10.2.                      Kauno apygardos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam Ž. M. už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarytą paskyrė mažesnį nei sankcijoje numatyta minimali bausmės dydį, įvertinęs šias reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes: Ž. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą (labai sunkus nusikaltimas); nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą; charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas, nėra duomenų apie jam paskirtas ar galiojančias administracines nuobaudas, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai); šeiminę padėtį ir socialinius ryšius (turi mažametę dukterį, kuria privalo rūpintis ir kuriai yra reikalinga tėvo priežiūra ir materialinė pagalba, turi senyvo amžiaus tėvus); nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme (antraeilis, jis vykdė užsakymą atgabenti narkotikus į kitą valstybę); nusikaltimo pasekmes (narkotinės medžiagos buvo skirtos Rusijos rinkai, įgytos Ispanijoje, gabentos tranzitu, narkotinės medžiagos nepasiekė adresatų, nes pareigūnai jas surado ir paėmė); nusikaltimo išaiškinimo aplinkybes (iš esmės nusikalstama veika įrodyta tik paties nuteistojo nuoširdžiu prisipažinimu ir išsamiu nusikaltimo padarymo aplinkybių paaiškinimu). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, nusprendė, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios dešimties metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl Ž. M. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, parinko ir paskyrė laisvės atėmimą trumpesniam terminui – septyneriems metams.

10.3.                      Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, patvirtinančias, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam Ž. M., aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios išimtinės aplinkybės siejamos tiek su nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek su šią veiką padariusio nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, tiek su nuteistojo padarytos nusikalstamos vertinimu, nustatymu. Be to, toks aiškinimas atitinka ir galiojančią teisminę praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-689/2018 – gamino labai didelį kiekį (4303,185 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas neteisėtai laikė, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirtos trejų bei ketverių metų laisvės atėmimo bausmės; Nr. 2K-296-788/2017 – gabeno 68,449 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 22,545 kg psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė; Nr. 2K-249-895/2017 – gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 14 855,36 g kanapių dervos ir 3 986,582 g kokaino, taikytas BK 54 straipsnio 3 dalis ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-307/2018 – gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 57 942,41 g kanapių dervos ir 11 846,90 g kanapių (antžeminių dalių), taikytas BK 54 straipsnio 3 dalis ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė). Aptartose baudžiamosiose bylose nuteistųjų gabenti draudžiamų medžiagų kiekiai buvo mažesni, tačiau taikant BK 54 straipsnio 3 dalį už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą nuteistiesiems buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trumpesniems terminams, nei nagrinėjamoje byloje ji buvo paskirta nuteistajam Ž. M..

10.4.                      Pagal nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių prokuroras neginčija, Ž. M. veiksmai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių derva, objektyviai pasireiškė vienu iš šiame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų – narkotinės medžiagos neteisėtu gabenimu. Byloje nustatyta, kad Ž. M. priklausančiame automobilyje buvo rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Iš nuteistojo Ž. M. parodymų matyti, kad Rusijoje gyvenantis pilietis, jam pasiūlė iš Ispanijos į Rusiją automobilyje įrengtoje slėptuvėje, kurią įrengė Rusijoje gyvenantis asmuo vardu Antonas, atgabenti narkotines medžiagas. Jam buvo sakoma ir jis manė kad turės gabenti apie 2-3 kilogramus narkotinių medžiagų. Nuteistojo teigimu, jis nenumanė, kad gabena tokį didelį kiekį narkotinių medžiagų, nes paslepiant narkotines medžiagas jo automobilyje, jis nedalyvavo. Už narkotinių medžiagų atgabenimą asmuo vardu Antonas jam pažadėjo sumokėti 2000 Eur (t. 4, b.l. 115-120). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis jam priklausančiame automobilyje įrengtose slėptuvėse gabeno narkotines medžiagas, tačiau nebuvo nusikaltimo iniciatorius, nenustatyta, kad jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos plano sukūrimo bei kad jis padarė kitus veiksmus, susijusius su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu, tai yra kad jis pats būtų įrengęs savo automobilyje slėptuvę, kad jis būtų suradęs ir ten sudėjęs narkotines medžiagas, kad jis būtų už jas sumokėjęs. Akivaizdu, kad nuteistasis nebuvo nusikaltimo organizatorius ar sumanytojas, nes jis žinojo tik kai kurias nusikalstamo plano detales, tai yra iš kur ir į kur reikia nuvežti narkotines medžiagas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina apie antraeilį Ž. M. vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme, nes jis, veikdamas kaip kurjeris, turėjo iš vienos valstybės į kitą pristatyti draudžiamas medžiagas kitiems asmenims. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis pats būtų pardavęs, platinęs psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, kad narkotikai kelia didelę grėsmę visuomenei ir vien aplinkybė, jog narkotinės medžiagos buvo skirtos ne Lietuvos rinkai, nelemia nusikalstamos veikos mažesnio pavojingumo. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad narkotinės medžiagos jokio adresato nepasiekė (nei Lietuvoje, nei Rusijoje), nes pareigūnai jas surado ir paėmė. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei įvertinus Ž. M. vaidmenį darant nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintos išimtinėmis, atskleidžiančiomis mažesnį Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

10.5.                      Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo Ž. M. asmenybę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad Ž. M. anksčiau neteistas (t. 3, b.l. 141), nėra duomenų apie jam paskirtas ar galiojančias administracines nuobaudas (t. 3, b.l. 142), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro pateiktame išraše nurodyta, kad Ž. M. priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 3, b.l. 130). Ž. M. nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 21 d. dirbo UAB „E.“ (t. 3, b.l. 136-139). Jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, darbštus, rūpestingas ir malonus darbuotojas (t. 3, b.l. 107). Ž. M. turi mažametę dukrą, kurią iki sulaikymo padėdavo prižiūrėti bei išlaikydavo ją materialai (t. 3, b.l. 108). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys Ž. M. asmenybę apibūdinantys duomenys ir jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad Ž. M. padarytas labai sunkus nusikaltimas iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Ž. M. ir toliau darys labai sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas. Todėl pirmiau aptartas nuteistojo antraeilis vaidmuo nusikaltimo padaryme ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės iš dalies sumažina nuteistojo asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015).

10.6.                      Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam Ž. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nuteistajam Ž. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę trumpesniam terminui, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė ir rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per švelni, ji yra teisinga ir ją keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

10.7.                      Apeliaciniame skunde aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika nepagrindžia prokuroro prašymo panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistajam Ž. M.. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                        Valdimaras Bavėjanas

                                                Viktoras Kažys

                                                Aloyzas Kruopys